45104bdc-c19e-43ce-a7a6-d82270d55b31 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-8960-1115/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02521-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.6.5 (S) VILNAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Indrė Savkinienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance Se, veikiančio per ERGO Insurance Se Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas ERGO Insurance Se, veikiantis per ERGO Insurance Se Lietuvos filialÄ (toliau – IeÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. (toliau – Atsakovė) 252,54 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijos pareigūnams. Buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio kilimo ir padarytos žalos yra atsakinga transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE, draudimo sutarties Nr. 02-5125068. ŽalÄ dėl apgadinto automobilio SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patyrė D. M., kuriam ieÅ¡kovas atlygino žalÄ patirtÄ dėl eismo įvykio iÅ¡mokėdamas 252,54 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktÄ atgręžtinio reikalavimo teisę, kelis kartus kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ - 252,54 Eur, tačiau iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo momento atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Pažymėjo, kad atsakovė taip pat draudikui laiku ir tinkamai nepranešė apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nejautė sÄ lyčio su kitu automobiliu. Tik 2019 m. balandžio 18 d., kai buvo iÅ¡kviesta į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ apklausai, ji sužinojo galimai įvykdžiusi eismo įvykį, t. y. nestipriai apgadinusi kitÄ automobilį. Apklausos metu ji neneigė buvusi nurodytoje vietoje, kad parkavo automobilį, tačiau jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir negirdėjo. Duomenų, kad ji žinojo apie jos padarytÄ eismo įvykį ir apgadintÄ kitÄ transporto priemonę, dėl ko buvo atsiradusi prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba apie įvykį praneÅ¡ti policijai, nėra.

Po susidÅ«rimo ji nuvažiavo toliau, apie įvykį tiesiogiai įspėta nebuvo. Automobilių kontaktas nebuvo pakankamai stiprus, kad ji bÅ«tų galėjusi jį pajusti ar iÅ¡girsti, nes nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, pažeisti virÅ¡utiniai dažų sluoksniai. Teigė, kad nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl nedelsiant atlikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 12 straipsnyje nurodytų veiksmų negalėjo, tačiau jos elgesys po eismo įvykio atitiko rÅ«pestingo ir apdairaus asmens matÄ , todėl priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui dėl eismo įvykio kilusiai žalai atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nėra pagrindo.

4. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, jog atsakovės G. K. kaltė dėl transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo yra konstatuota 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus AVPK pažymoje dėl eismo įvykio. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėto eismo įvykio aplinkybės buvo konstatuotos bei patvirtintos ir visoje pateiktoje administracinio nusižengimo medžiagoje. Pažymėjo, jog atsakovė sutiko su jai paskirta administracinio poveikio priemone - sumokėjo paskirtÄ baudÄ dėl sukelto eismo įvykio.

Taigi iÅ¡ minėtų atsakovės atliktų veiksmų daroma iÅ¡vada, jog ji pripažino savo kaltę dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir sutiko su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, įvykdė jai paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ . Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. kovo 29 d., tačiau policija tik 2019 m. gegužės 6 d. iÅ¡siaiÅ¡kino ir nustatė eismo įvykio kaltininkÄ , t. y. atsakovę. Å ios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, taip apsunkindama nukentėjusiojo galimybę gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltininko draudimo bendrovės. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė, net gavusi duomenis iÅ¡ policijos apie eismo įvykį ir nubausta administracine tvarka, vis tiek neatliko TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos per tris darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį, todėl jos elgesys ne tik eismo įvykio metu, tačiau ir po eismo įvykio, neatitiko rÅ«pestingo, atidaus asmens standartų ir reikalavimų.

5. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, kad vien tai, kad nukentėjusysis nerado kaltininko eismo įvykio vietoje nereiÅ¡kia, kad asmuo sÄ moningai neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokole nustatyta, kad nėra duomenų, kad ji žinojo apie jos padarytÄ eismo įvykį ir apgadintÄ kitÄ transporto priemonę, dėl ko pastarajai buvo atsiradusi prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba apie įvykį praneÅ¡ti policijai.

Nurodė, kad atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnį (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) nebuvo patraukta. Teigė, kad nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos su transporto priemone pasišalino. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. M. priklausanti transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio kilimo ir padarytos žalos yra atsakinga transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. K..

7. Atsakovė, po eismo įvykio sukėlimo, transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustabdė ir nuvažiavo. Atsakovė (draudėja) ir ieÅ¡kovas (draudikas) buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5125068, kuria nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 252,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ D. M., kuriÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės.

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymu atsakovei pasiÅ«lyta sumokėti 5 Eur baudÄ už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , o bÅ«tent už tai, kad ji 2019 m. kovo 29 d. 16.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir nežymiai apgadino.

9. Administracinio nusižengimo byloje buvo padaryta iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį nebuvo taikyta. Minėtoje byloje buvo vadovautasi principu, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

10. Nors ieÅ¡kovas pagrįstai nurodė, kad civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ draudikui padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDÄ®, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę, tačiau siekiant konstatuoti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytÄ sumokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagrindÄ , bÅ«tina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes turi ieÅ¡kovas, t. y. draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ .

11. Civilinę bylÄ dėl atsakingo už žalÄ asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalÄ asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, ar atsakovės darbuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimÄ galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018).

12. IÅ¡ administracinio nusižengimo 2019 m. gegužės 6 d. protokolo matyti, jog 2019 m. kovo 29 d. 16.15 val. (duomenys neskelbtini), atsakovė, vairuodama automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį SKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir nežymiai jį apgadino. Pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. žinojo apie jos padarytÄ eismo įvykį ir apgadintÄ kitÄ transporto priemonę, dėl ko jai bÅ«tų atsiradusi prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba apie įvykį praneÅ¡ti policijai.

Po susidÅ«rimo G. K. nesustodama nuvažiavo toliau, apie įvykį tiesiogiai įspėta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje, tiek administracinio nusižengimo byloje nuosekliai tvirtino, kad jokio kontakto į kitÄ transporto priemonę nejuto ir negirdėjo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių G. K. parodymus, taip pat nėra. Å iame protokole Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialistas nustatė, kad ant automobilio SKODA OKTAVIA likę nežymÅ«s paÅ¡alinių baltos spalvos dažų likučiai, nubrozdinimai nedideli, pažeisti dažų dangos sluoksniai.

13. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog minėtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovė buvo nubausta bauda už administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje – KET pažeidimas, už tai, kad buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir nežymiai apgadino, pati savaime niekaip nepagrindžia, jog atsakovė suvokė apie jos padarytÄ eismo įvykį ir apgadintÄ kitÄ transporto priemonę. Atsižvelgiant į byloje esančiÄ medžiagÄ , nuotraukas, atkurtÄ galimÄ eismo įvykį, protokolÄ bei kitus pateiktus įrodymus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė galėjo ar turėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį.

IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovė, kliudžiusi D. M. automobilį, iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), neiÅ¡važiavo, o, pastačiusi automobilį, toje vietoje stovėjo apie 1,5 val. Taigi padariusi KET pažeidimÄ iÅ¡ karto nepasiÅ¡alino. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuos atsakovės argumentus, nėra.

14. IeÅ¡kovo argumentai, kad kaltininkės eismo įvykio vietoje nebuvo, kad sukėlė papildomų rÅ«pesčių nukentėjusiosios transporto priemonės savininkui, kad 2019 m. gegužės 8 d. eismo įvykio informacijos grafoje „PasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio“ nurodyta „Taip“, kad atsakovė, gavusi duomenis iÅ¡ policijos apie eismo įvykį ir nubausta administracine tvarka, nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė 2019 m. kovo 29 d. suvokė apie jos padarytÄ eismo įvykį ir apgadintÄ kitÄ transporto priemonę.

15. IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisykles, nes kaltininkės eismo įvykio vietoje nebuvo, ji neiÅ¡kvietė policijos, nepranešė draudikui, o tai suponuoja atsakovės civilinę atsakomybę, atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog atsakovė negalėjo bÅ«ti eismo įvykio vietoje, iÅ¡kviesti policijos ar praneÅ¡ti draudikui, nes, kaip nustatyta, nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ (liko tik dažai ir nežymÅ«s įbrėžimai), į tai, kad atsakovė įspėta nebuvo, į tai, kad atsakovės automobilis liko apie 1,5 val. stovėjimo aikÅ¡telėje, nuoseklius atsakovės paaiÅ¡kinimus (CPK 177, 186 straipsniai), taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodė liudytojų bei nepateikė kitų įrodymų, galinčių paneigti atsakovės argumentus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė suvokė, galėjo ar turėjo suvokti padariusi KET pažeidimÄ (CPK 185 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad pagrindinės įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklės yra iÅ¡dėstytos CPK 185 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad atsakovė suvokė, jog pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o vien tai, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir sutiko su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis (t. y. kad kliudė kitÄ automobilį ir nežymiai apgadino), įvykdė jai paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė suvokė padariusi eismo įvykį ar turėjo tai suvokti, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė nevengė administracinės atsakomybės už sukeltÄ eismo įvykį. Kaip minėta, vien eismo įvykio padarymas ir žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ .

17. Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima labiau tikėti, jog G. K. suvokė ar galėjo suvokti apie padarytÄ eismo įvykį ir atitinkamai nepagrįstai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, t. y. atsakovės veiksmų negalima vertinti kaip pasiÅ¡alinimo TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, net ir dėl neatsargumo. O ieÅ¡kovo nurodyta teismų praktika dėl didelio neatsargumo, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, netaikytina.

18. Taigi, nenustačius TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo bÅ«tinosios sÄ lygos – pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos fakto, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmestinas.

19. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.

20. Teismas patyrė byloje 5,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidų), kurios iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance Se, veikiančio per ERGO Insurance Se Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, 5,46 Eur (penkis eurus 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Indrė Savkinienė