450d5452-e93d-450a-a4fe-b910ed96d66b · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-628-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03073-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.2; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Šimanskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei O. B. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai vakarai“ ir A. K. individuali įmonė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (CBP-3772), juo prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės O. B. 5 500 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad su draudėja A. K. individualia įmone (toliau – IÄ®) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-310-65992, pagal kuriÄ buvo apdraustas draudėjos turtas, adresu (duomenys neskelbtini).

Draudimo sutarties pagrindu draudėjai buvo atlyginti 5 500 Eur dydžio nuostoliai, kuriuos ji patyrė dėl 2019 m. balandžio 15 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš virš draudėjos patalpų esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris šio įvykio metu priklausė atsakovei.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (DOK-18682), kuriame su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. parduotuvė „Dažų bunkeris“, buvusi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, buvo užpilta. Atsakovės butas yra virÅ¡ minėtos parduotuvės, todėl atsakovė yra kaltinama, jog užliejimas įvyko iÅ¡ jai priklausančio buto. Atsakovė nurodė, kad tuo metu bute, adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, kadangi iÅ¡sikraustė į socialinį bÅ«stÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Bute norėjo gyventi atsakovės sÅ«nus, jis pasistatė naujÄ duÅ¡o kabinÄ , pakeitė vamzdynÄ , tačiau 2018 metais iÅ¡sikraustė, kadangi dėl didelio triukÅ¡mo name atsakovės sÅ«nus negalėjo tinkamai ilsėtis. Atsakovė nurodė, kad vanduo iÅ¡ jos kambario buvo pajungtas ne iÅ¡ bendro naudojimo sistemų, o iÅ¡ greta esančio (duomenys neskelbtini) buto, o už vandens pajungimÄ atsakovė kaimynei sumokėjo 500 Lt. Atsakovės atstovas papildomai raÅ¡tu (DOK-10264) paaiÅ¡kino, kad apskaičiuojant remonto kaÅ¡tus į sÄ matÄ nepagrįstai įtrauktas pagrindo grindų dangai iÅ¡lyginimas (377,53 Eur), nes linoleumas buvo paklotas ant nelygaus pagrindo ir atsakovė neprivalo gerinti draudėjos patalpų bÅ«klės. Be to, ieÅ¡kovė negali įpareigoti atsakovės jos sÄ skaita pagerinti A.

K. IÄ® priklausančių patalpų bÅ«klės, o be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas (CK 6.240 straipsnis). IÅ¡ sumokėtinos sumos iÅ¡skaičiuotinas ilgalaikis turto nusidėvėjimas. Kaip nurodė liudytojas T. Ž. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, jis iÅ¡ A. K. IÄ® nuomojosi Å¡ias patalpas 8 metus ir per tÄ laikÄ joks remontas patalpose nebuvo daromas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį Å«kio vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti Å¡io įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 proc.

įsigijimo kainos. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išdėstyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai. Elektros perdavimo ir ryšių įtaisams nustatytas 8 metų nusidėvėjimo normatyvas, baldams – 6 metų. Kitam priedėlyje neišvardintam materialiam turtui nustatytas 4 metų nusidėvėjimo normatyvas. Todėl, atstovo nuomone, 8 metus nedarius remonto, neatnaujinus sienų, grindų dangos, individualios įmonės apskaitoje jie turėjo būti laikomi pilnai nusidėvėję, apskaitoje paliekant tik likvidacinę vertę, t. y. 10 procentų.

Jeigu, pilnai atnaujinus daiktÄ (atlikus remontÄ ) jo vertė yra 5 122,47 Eur, tai Å¡io daikto (remontui panaudotų medžiagų ir į remontÄ Ä¯dėto darbo užmokesčio iÅ¡laidų) iki remonto likvidacinė vertė tik 512,25 Eur. Taigi ieÅ¡kovė galėjo sumokėti draudėjai tik 512,25 Eur, todėl, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinį, tai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista 512,25 Eur.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai vakarai“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad nurodomo įvykio metu vykdė namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Namo bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra buvo pavesta vykdyti UAB ,,Pastatų meistrai“. 2019 m. balandžio 15 d. buvo registruotas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl rūsyje esančios patalpos apliejimo.

Nuvykusi avarinė tarnyba lokalizavo avarijÄ . Nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus tinklų. Ä® iÅ¡kvietimÄ vykęs santechnikas informavo, kad minėtame bute buvo trÅ«kusi žarnelė, sujungta su tualetu. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. ar artima Å¡iai datai dienai, minėtame name, nėra fiksuota incidentų ir (ar) defektų susijusių su bendrojo naudojimo objektais, kurie galėjo lemti rÅ«sio patalpų apliejimÄ . Minėtos aplinkybės paaiÅ¡kėjo pakartotinai gilinantis į bylos aplinkybes, peržiÅ«rint archyvinius duomenis.

Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad teikiamame avarijos atliktų darbų akte Nr. KLB-AADA-19-04-0009 įvykio data yra 2019 m. balandžio 15 d., o ne 2019-m. kovo 28 d. Galimai susidubliavo ankstesni praneÅ¡imai, susiję su minėto namo priežiÅ«ra, ir (ar) padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida pildant aktÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovės O.

B. 4 765 Eur (keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 4 765 Eur (keturių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 108,18 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis eurus aÅ¡tuoniolika centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , 115,46 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

LikusiÄ dalį – 748,79 Eur (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus septyniasdeÅ¡imt devynis centus) – antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nusprendė apmokėti valstybės biudžeto lėšomis. Pagrindiniai teismo argumentai: 4.1 Nors atsakovė neigia, kad jai priklausančiame bute 2019 m. balandžio 15 d. įvyko vandentiekio avarija, teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų tikėtinai konstatuoti, kad vanduo į užpiltas patalpas pratekėjo iÅ¡ jos buto. 4.2 Teismas konstatavo, kad byloje yra tikėtinai nustatyta, kad gadinantis vandens poveikis buvo iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvusios atsakovei priklausiusios susidėvėjusios santechnikos įrangos.

Atsakovė, buto savininkė, privalėjo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ ir jame esančiÄ Ä¯rangÄ taip prižiÅ«rėti, kad nebÅ«tų daroma žalos žemiau esančioms patalpoms, tačiau Å¡iuo atveju savo pareigos nevykdė ir bÅ«tent dėl to įvyko užpylimas ir atsirado žala, kuriÄ atlygino draudikė. 4.3 Teismas konstatavo, kad kaÅ¡tai pagrindo iÅ¡lyginimui yra ne tik bÅ«tini tam, kad atkÅ«rimo darbai bÅ«tų atlikti kokybiÅ¡kai, bet ir tiesiogiai susiję su dėl užpylimo kilsiančiais betoninių grindų pakenkimais.

Kitų įrodymų, kurie leistų abejoti Å¡ių kaÅ¡tų reikalingumu į bylÄ nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad kaÅ¡tai pagrindo iÅ¡lyginimui į sÄ matÄ Ä¯traukti pagrįstai. 4.4 Teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant remonto kaÅ¡tus į patalpų nusidėvėjimÄ atsižvelgta nebuvo. Å iuo aspektu teismas sutiko, kad, remiantis teismų praktika, draudėjos patirtų nuostolių dydis bei atitinkamai ieÅ¡kovės mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis turėtų bÅ«ti mažesnis. 4.5 Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama pagal draudėjo nuostolius, kurie Å¡iuo atveju draudikės ir draudėjos susitarimu buvo nustatyti mažesni nei numatyti lokalinėje sÄ matoje, teismas atitinkamai proporcingai mažino visų lokalinėje sÄ matoje numatytų kaÅ¡tų grupių sumas, pagal kurias bus nustatomi tikrieji draudėjos nuostoliai.

Proporcingai sumažinus Å¡ias sumas, konstatavo, kad draudimo sutarties Å¡alys susitarė dėl 5 615 Eur bendrų draudėjos patalpų remonto kaÅ¡tų (draudėjos nuostolių), kurie susideda iÅ¡: 2 678 Eur ((2 744 x 5 615) / 5 753) iÅ¡laidų darbams, 2 370 Eur ((2 428 x 5 615) / 5 753) – medžiagoms, 103 Eur ((106 x 5 615) / 5 753) – mechanizmams (įskaitant papildomus mechanizmus) bei 464 Eur ((475 x 5 615) / 5 753) – statybvietės iÅ¡laidoms. Kaip minėta, pagal draudimo sutarties Å¡alių susitarimÄ medžiagoms tenkanti draudėjos nuostolių dalis buvo 2 370 Eur.

BÅ«tent Å¡ie nuostoliai mažintini, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ . 4.6 Teismas konstatavo, kad draudėjos nuostoliai, atsižvelgiant į lokalinę sÄ matÄ , draudimo sutarties Å¡alių susitarimÄ sÄ matoje bei į medžiagų nusidėvėjimÄ iÅ¡ viso sudaro 4 880 Eur: 2 678 Eur iÅ¡laidos darbams, 1 635 Eur – medžiagoms, 103 Eur – mechanizmams bei 464 Eur– statybvietės iÅ¡laidoms. Pritaikius 115 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , ieÅ¡kovės mokėtina draudimo iÅ¡moka, atitinkanti draudėjos nuostolius, sudaro 4 765 Eur (4 880-115).

BÅ«tent tokio dydžio iÅ¡mokÄ subrogacijos tvarka teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir priimti kitÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. Apeliantei nesuprantama, kodėl žala buvo sumokėta ne A. K. IÄ®, o R. K.. 5.2. Apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad remontas užlietose patalpose nebuvo daromas mažiausiai 8 metus, nedarius remonto, neatnaujinus sienų, grindų dangos, individualios įmonės apskaitoje jie turėjo bÅ«ti laikomi pilnai nusidėvėję apskaitoje paliekant tik nulinę vertę (pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį – likvidacinę vertę, 10 procentų).

Be to, gavus draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡i suma (5500,00 Eur.) privalėjo bÅ«ti apskaityta įmonės pajamose ir sumokėti nuo visos gautos sumos mokesčiai valstybei. 5.3. Tuo atveju, jeigu teismas vis tik pripažintų, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėdama iÅ¡mokÄ R. K. elgėsi tinkamai, apeliantė mano, kad Klaipėdos apylinkės teismo priteista iÅ¡ atsakovės nuostolių suma (4765,00 Eur) ieÅ¡kovei neatitinka civilinėje teisėje įtvirtintų nei protingumo, nei teisingumo, nei sÄ Å¾iningumo principų. 5.4.

Teismas, sprendime konstatavęs, kad patalpos buvo nusidėvėjusios, nustatė patirtų nuostolių sumÄ (4765,00 Eur) lyg jos bÅ«tų buvusios kaip naujos, kÄ tik suremontuotos.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 6.1. IeÅ¡kovė mano, kad priimdamas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 6.2. IeÅ¡kovės teigimu, praneÅ¡ime apie žalÄ užfiksuota, kad į užpiltas patalpas atėjęs T. Ž. apie vandentiekio avarijÄ pranešė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ (naujas pavadinimas UAB „Civinity namai vakarai“).

Trečiojo asmens UAB „Civinity namai vakarai“ pateiktame Avarijos atliktų darbų akte užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 15 d. rūsyje esančios parduotuvės patalpos užpiltos iš (duomenys neskelbtini) buto. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 9. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 2 d. buvo apdraudusi draudėjai A. K. IÄ® nuosavybės teise priklausančias prekybos patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo apie draudimo iÅ¡mokÄ ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 5 500 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo.

Draudimo iÅ¡moka buvo pervesta draudėjos nurodytam asmeniui R. K.. Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo 11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui pagal jų sudarytÄ Ä¯monių turto draudimo sutartį, pareiÅ¡kė subrogacinį reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės.

12. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).

13. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iÅ¡ iÅ¡vardintų bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali bÅ«ti taikoma. Civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

14. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi bÅ«ti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iÅ¡ aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

15. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žalos Å¡altinis – atsakovei priklausantis butas, esantis virÅ¡ draudėjo buto, ieÅ¡kovei (draudikei) iÅ¡ atsakovės priteisė 4 765 Eur nuostolių atlyginimÄ .

17. Apeliantei nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ pervedė ne A. K. IÄ®, o kitam asmeniui – R. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis asmuo A. K. IÄ® pati ieÅ¡kovei nurodė, kad draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti pervedama jos nurodytam asmeniu R. K.. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad teisės aktai ar draudimo sutarties esmė nedraudžia draudėjui nurodyti kitÄ asmenį, kuriam bus faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta iÅ¡moka ir tai nėra kliÅ«tis draudikei pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo už žalÄ atsakingam asmeniui. Pridėtina, jog draudimo iÅ¡mokos gavėjos (ieÅ¡kovės) sandoris nukreipti gaunamas lėšas kitam asmeniui nėra Å¡ios bylos ginčo objektas, dėl to teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako.

18. Trečiojo asmens mokesčių sumokėjimo klausimas irgi nėra Å¡ios bylos dalykas. Kaip žinoma, juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo (CK 2.70 straipsnio 6 dalis) (trečiajam asmeniui 2022 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimÄ vadovaujantis CK 2.70 straipsniu). Taigi, mokesčių (ne)sumokėjimo aspektas labiau sietinas su kreditorių teisėmis / pareigomis, o ne su nagrinėjama byla dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Apeliantė apeliaciniame skunde nebeginčija fakto, kad įvykio metu bÅ«tent atsakovei priklausančiame bute buvo užliejimo vandeniu kilmės Å¡altinis, t. y. kad dėl užliejimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala, tačiau apeliantė nesutinka, jog padaryta tokio dydžio žala, kokiÄ priteisė pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žalos dydis nustatytas netinkamai, teismas nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymu. Dėl Å¡ių argumentų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pelno mokesčio įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarkÄ (Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), tačiau nereguliuoja užlieto nekilnojamojo turto žalos dydžio nustatymo, jo kriterijų. Nors vadovaujantis minimo įstatymo nuostatomis – ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais (metais) įmonės apskaitoje ir bÅ«tų galima pripažinti, jog kai kuris turtas nusidėvėjęs ir / ar turi likvidacinę iki 10 procentų vertę, tačiau žalos dydis nustatomas realia rinkos turto verte, vadovaujantis tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryta įmonių turto draudimo sutartimi (liudijimu) Nr. 710-310-65992, ERGO Insurance SE Ä®monių turto draudimo taisyklėmis (galioja nuo 2014 m. gruodžio 1 d.) Nr. 057.

Be to, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė remonto, kuriuo bÅ«tų galima atstatyti draudėjos patalpas į bÅ«klę, buvusiÄ iki apliejimo, įrodinėjo defektiniu aktu, lokaline sÄ mata, sudaryta UAB „Sistela“ informaciniu programiniu rinkiniu, kuriame sukaupta ir sistematizuota duomenų bazė leidžia atlikti įvairius palyginamuosius kainų skaičiavimus, programinė įranga skirta statybos darbų kainų sÄ matiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui, pasiÅ«lymų konkursų dalyviams paruoÅ¡imui, atsiskaitymų už atliktus darbus kontrolei, investicijų planavimui. parengti siÅ«lymus dėl statybos darbų skaičiuojamųjų kainų pagrįstumo (CBP-3772 priedas).

20. Teisėjų kolegija, toliau vertindama su žalos faktu ir jos dydžio nustatymu susijusias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes atkreipia dėmesį į suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ .

21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

22. Vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės iÅ¡siieÅ¡koti be teisėto pagrindo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

23. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. Draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė surinko informacijÄ apie įvykį, kreipėsi į specialistus, ekspertus, jos praÅ¡ymu buvo suformuotas defektinis aktas, jo priedas Nr. 1, kuriuose apraÅ¡yta turto bÅ«klė po įvykio, nurodytas sugadintas turtas (laminatas iÅ¡keltas, lubos, sienos, grindys aplietos, gipso kartonas stipriai permirkęs, matosi trÅ«kio taÅ¡kai, kt., nurodyta, kad patekus į patalpas matyti, kad „stipria srove per lubas į patalpas bėga vanduo“.

Byloje pateiktos sÄ skaitos, lokalinė sÄ mata, kiti dokumentai, reikÅ¡mingi vertinant žalos dydį, mokėjimo dokumentas, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 5 500 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo apskaičiuotÄ Å¾alos dydį, kuris buvo nustatytas įvertinus ir nusidėvėjimÄ , o medžiagų vertės apskaičiuotos imant jų 69 procentų dydį. Pastebėtina, jog atsakovė po įvykio galėjo atlikti savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ , siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti jos nuomone teisingÄ padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliantė jokio savo skaičiavimo nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nenurodo ir jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis dėl nurodytų aplinkybių bÅ«tų galima mažinti jai pareikÅ¡tÄ subrogacinį reikalavimÄ . Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl patalpose kai kuriose vietose buvusio pelėsio nekeičia žalos dydžio apskaičiavimo, lokalinėje sÄ matoje pelėsio Å¡alinimo darbai nėra vertinti, atskiros sumos dėl jų į sÄ matÄ neįtrauktos.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes sprendžia, kad ieÅ¡kovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastÄ bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintÄ turtÄ , sÄ matÄ . Abejoti sudarytos sÄ matos patikimumu ir objektyvumu, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo padarytas korekcijas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta lokaline sÄ mata, tačiau jÄ teisėtai pakoregavo įvertinęs ir turto (medžiagų) nusidėvėjimÄ . Padarytos žalos apimtis nuosekliai patvirtino ir liudytojo R. P. (ERGO turto žalų eksperto) parodymai. Å is asmuo buvo tiesiogiai patalpose po apliejimo, Å¡is asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti Å¡io asmens paaiÅ¡kinimais bei sudaryta lokaline sÄ mata (su teismo korekcijomis).

25. Atsižvelgiant į žalos pobÅ«dį, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė tiek žalos faktÄ , tiek dydį. Atsakovė apart teiginių apie per didelį žalos dydį, neteikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieÅ¡kovė, atlikti Å¡iuo klausimu ekspertizę atsakovė praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė.

26. Ä®vertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė, visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusiÄ Å¾alÄ .

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, įvertino įrodymų visumÄ , juos susiejo tarpusavyje. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovė, skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka nedaro neteisėto ir nepagrįsto.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 28. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Dėl bylos procesinės baigties 29. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 30. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

31. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundÄ Ä¯ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė