450d3d3e-5654-4850-adef-afde59a71f4f · Plungės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2972-514/2020 Procesinis Nr. 2-33-3-00899-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei adv. pad. I. V., atsakovei L. V., jos atstovui adv. Algiui Staškūnui, trečiojo asmens Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ atstovei adv. pad.

M. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei L. V., tretieji asmenys M. K., Savivaldybės įmonė „Plungės bÅ«stas“, dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 527,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, 20,03 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 28 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje. Ieškovės atstovas buto apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindys, lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės) apskaičiavo nuostolius.

Pagal lokalinę sÄ matÄ , sudaromÄ Sistela programa, nustatė, kad turto remonto kaina sudaro 552,59 Eur, papildomos iÅ¡laidos, susijusios su elektros instaliacijos patikra, sudaro 15,00 Eur ir iÅ¡mokėjo draudėjui 527,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (567,59 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita). IeÅ¡kovės apdraustas butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei L. V.. Atsakovė, pertvarkydama vamzdynÄ jai priklausančiame bute, be daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus žinios ir leidimo sumontavo bendro naudojimo Å¡alto vandens stove triÅ¡akį.

TrÅ«kus vamzdžių susijungimo movai, vanduo prasiskverbė į žemiau esantį butÄ Nr. 308 ir ieÅ¡kovės apdraustam turtui padarė žalos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais teigė, kad dėl padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, nesugebėjusi naudotis turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos ieÅ¡kovės draudėjo turtui, taip pažeidusi pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atsargiai, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.

Kadangi atsakovė nevykdė pretenzijoje nurodyto raginimo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ geranoriÅ¡kai, prašė priteisti 20,03 Eur kompensacines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 18 d iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo CK 6.260 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio pagrindu. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikė draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, ieÅ¡kovei siųstÄ pretenzijÄ .

IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pagal BÅ«sto draudimo taisykles nuostolio dydis yra nustatomas, vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu. Naudojant sÄ matų skaičiavimo programÄ Sistela, buvo sudaryta lokalinė sÄ mata ir apskaičiuoti atlygintini nuostoliai. IeÅ¡kovė trečiajam asmeniui atlygino tik tiesioginius nuostolius, t. y. remonto kainÄ ir iÅ¡laidas, susijusias su elektros instaliacijos patikra. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį, todėl atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad butas nėra suremontuotas, nėra reikÅ¡mingi.

Apskaičiuojant nuostolius, lokalinėje sÄ matoje nurodyti remonto darbai ir iÅ¡laidos atitinka turto sunaikinimo akto priede fiksuotus sugadinimus, todėl atsakovės atsiliepimo argumentas, jog lokalinėje sÄ matoje priraÅ¡yti darbai bei iÅ¡laidos, kurios nebÅ«tinos, nepagrįstas. Turto sugadinimo atveju butÄ užpilant vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Nustačius, kad turtas sugadintas dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Nesutiko su atsakovės argumentu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, todėl santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu ir taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Atsakovė atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės nuomone ieÅ¡kovė dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į gyvenamojo namo Stoties g.30, Plungės m. administratorę Savivaldybės įmonę (toliau - SÄ® ) „Plungės bÅ«stas“ ir derinti žalos atlyginimo klausimÄ su draudimo bendrove, kurioje civilinę atsakomybę yra apsidraudusi namo administratorė, kadangi užliejimas įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio trÅ«kio virÅ¡ apskaitos skaitiklio, t. y. namo bendro naudojimo Å¡alto vandens tiekimo vamzdyne.

Už Å¡ios dalies vamzdyno priežiÅ«rÄ yra atsakinga SÄ® „Plungės bÅ«stas“, kuri turėtų bÅ«ti tinkama atsakove Å¡ioje byloje. Be to, CK 4.84 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams padarytÄ Å¾alÄ , vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėjo, kad jos bute 2015 metais buvo atliekamas remontas ir iki Å¡alto vandens apskaitos skaitiklio buvo pakeista dalis vamzdyno, sumontuojant plastikinius vamzdžius.

Tais pačiais metais virÅ¡ skaitiklio trÅ«kus Å¡alto vandens tiekimo vamzdžiui apie avarijÄ pranešė gyvenamojo namo administratoriui SÄ® „Plungės bÅ«stas“ ir Å¡ios įmonės atsiųsti santechnikai sutvarkė vamzdynÄ ir gedimÄ paÅ¡alino. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo kviečiama apžiÅ«rėti užlieto buto, nedalyvavo įvertinant padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad apačioje esantis butas buvo užlietas, savaime nereiÅ¡kia jos atsakomybės. PaaiÅ¡kino, kad jos butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance draudimo įmonėje nuo gaisro, gamtinių jėgų poveikio, kitų rizikų.

Aptariamos avarijos metu buvo užlietas ir atsakovei priklausantis butas. Apie tai praneÅ¡us draudikui ir apžiÅ«rėjus butÄ 2018 m. sausio 31 d. buvo suraÅ¡ytas sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktas, kuriame yra nurodyta, kad Å¡alto vandens vamzdis trÅ«ko prieÅ¡ skaitiklį, kas anot atsakovės patvirtina teiginius apie namo administratoriaus SÄ® „Plungės bÅ«stas“ atsakomybę. Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovės pateikta lokalinė sÄ mata dėl M. K. buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiÅ¡kiai priraÅ¡yti darbai bei iÅ¡laidos, kurios nebÅ«tinos.

Taip pat skaičiuojama, kaip remontuotina buto dalis, kuri paprasčiausiai yra apleista, o ne užpilta vandeniu iÅ¡ atsakovės buto. SÄ mata nepasiraÅ¡yta ir atsakingo asmens nepatvirtinta. Nurodyta bendra buto remonto vertė neatitinka praÅ¡omos priteisti sumos. SÄ® „Plungės bÅ«stas“ 2018 m. sausio 29 d. aktÄ dėl avarijos vertino kaip suraÅ¡ytÄ , bandant iÅ¡vengti atsakomybės ir apkaltinti atsakovę. Nurodė, kad su Å¡iuo aktu atsakovė nesupažindinta, aktas atsakovės nepasiraÅ¡ytas.

IeÅ¡kinį prašė atmesti ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. numatyto CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. IeÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ M. K., kaip draudėjui, iÅ¡mokėjo 2018 m. vasario 15 d., ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovė yra praleidusi. Atsakovė jos atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį prašė atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad keičiant vamzdynÄ jos bute, darbai buvo atliekami tik iki Å¡alto vandens skaitiklio, su SÄ® „Plungės bÅ«stas“ suraÅ¡ytu aktu dėl avarijos priežasčių ji nebuvo supažindinta, su Å¡io akto turinio nesutinka. Trečiasis asmuo SÄ® „Plungės bÅ«stas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. PraÅ¡yme nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis bei praÅ¡ymu žalÄ atlyginti iÅ¡ atsakovės, kadangi dar 2018 m. sausio 29 d. aktu „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini) bt.“ buvo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, priklausančiame atsakovei, vanduo bėga per triÅ¡akio pajungimo vietÄ .

TriÅ¡akis pagrindiniame Å¡alto vandens stove buvo sumontuotas savavaliÅ¡kai (duomenys neskelbtini) buto savininkės samdyto asmens, nes bute buvo pertvarkomas vamzdynas. Darbai buvo atliekami nesuderinus su namÄ administruojančiÄ Ä¯mone, t. y. triÅ¡akis sumontuotas Å¡alto vandens pagrindiniame stove, kur ir buvo trÅ«kusi vamzdžių sujungimo mova. AnalogiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas buvo pateiktas ir 2018 m. kovo 14 d. AB „Lietuvos draudimui“ raÅ¡tu Nr. D2- 197, atsakant į raÅ¡tÄ R0001971033. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., apliejimas įvyko dėl to, kad atsakovė savavaliÅ¡kai, nesuderinusi su namÄ administruojančiÄ Ä¯mone atliko Å¡alto vandens vamzdyno pertvarkymo darbus, Å¡alto vandens stove netinkamai sumontuojant triÅ¡akį, dėl ko trÅ«ko vamzdžių sujungimo mova ir įvyko vandens iÅ¡siliejimas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens SÄ® „Plungės bÅ«stas“ atstovė palaikė paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir paaiÅ¡kino, kad avarijos padarinius likvidavo SÄ® „Plungės bÅ«stas“ samdomos Galdiko GÄ® darbuotojai, kurie ir pasirašė 2018 m. sausio 29 aktÄ dėl vandentiekio avarijos. Atsakovė, atlikdama vamzdyno remonto darbus, jų su SÄ® „Plungės bÅ«stas“ nederino. Trečiasis asmuo M. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo M. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 14 d. buvo apdraustas trečiajam asmeniui M. K. nuosavybes teise priklausantis butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. 2018 m. sausio 28 d. įvykio metu vandeniu buvo sulietas ieškovės draustas butas. Ieškovės atstovas, dalyvaujant aplieto buto savininkui, nustatė, kad buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindys, lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija.

IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal turto sugadinimo aktÄ apskaičiavo draudimo iÅ¡mokos dydį ir draudėjui iÅ¡mokėjo 527,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., iÅ¡ kurio nutekėjo vanduo, nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as). Dėl ginčo esmės CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-422/2006). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-299/2008 ). Nagrinėjant bylÄ , atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad draudėjo butas buvo užpiltas iÅ¡ jos buto, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, dėl faktinių aplinkybių (priežasčių), nulėmusių įvykusiÄ avarijÄ .

Atsakovės nuomone žala padaryta dėl pagrindinio vandens vamzdyno techninės būklės, trūkus vandens vamzdžiui prieš skaitiklį, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė, dėl padarytos žalos yra atsakinga SĮ „Plungės būstas“, prižiūrinti bendro naudojimo vamzdynus, akcentuodama, jog vandens nuotekio vieta buvo iki skaitiklio. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos ir jų ribos, kas priklauso vartotojui ir kas priskirta namo administratoriui yra apibrėžtos ir detalizuotos įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau DGSB) įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. Dl-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo; Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys" (toliau – Reglamentas)). Pagal Reglamento 6.19 punktÄ vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu sutiktina su atsakovės argumentais, jog už inžinerinės sistemos dalies iki apskaitos prietaiso priežiÅ«rÄ yra atsakinga namo administratorė, tačiau byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl kilusios avarijos yra atsakinga ne namo administratorė SÄ® „Plungės bÅ«stas“, bet atsakovė.

Byloje pateiktas SÄ® „Plungės bÅ«stas“ 2018 m. sausio 29 d. aktas „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini) bt“, kuriuo nustatyta, kad vanduo bėgo per pagrindiniame Å¡alto vandens stove esančio triÅ¡akio, kurį savavaliÅ¡kai sumontavo (duomenys neskelbtini) buto savininkės (atsakovės) samdytas asmuo, pajungimo vietÄ (movÄ ). Atsakovė teismo posėdžio metu neigė, jog jos buto vamzdyno pertvarkymo metu buvo pakeistas triÅ¡akis Å¡alto vandens stove, kÄ patvirtino ir jos iniciatyva iÅ¡kviestas ir apklaustas liudytojas A.

M., tačiau teismas nesiremia liudytojo A. M. parodymus ir vertina juos kritiÅ¡kai, kadangi Å¡is asmuo netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes galimai dėl Å¡io asmens atliktų santechnikos darbų kilo avarija. Pačios atsakovės paaiÅ¡kinimais nustatytos aplinkybės, jog jai įsigijus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., vamzdynas buvo prastos bÅ«klės, dėl ko bute buvusį vamzdynÄ teko pertvarkyti, kad atliekant buto vamzdyno remonto darbus, buvo reikalinga nutraukti vandens tiekimÄ namui (ne tik atsakovės butui), apie kÄ ji pranešė namo gyventojams skelbimais, leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pertvarkant vamzdynÄ atsakovės bute, buvo atliekami darbai ir bendro naudojimo Å¡alto vandens stove, t. y. sumontuotas 2018 m. sausio 29 d. akte nurodytas triÅ¡akis.

Minėtame akte dėl vandentiekio avarijos užfiksuota, jog triÅ¡akis pagrindiniame Å¡alto vandens stove sumontuotas savavaliÅ¡kai, nederinus su bendro naudojimo inžinerinius tinklus prižiÅ«rinčia SÄ® „Plungės bÅ«stas“, tai teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovė, todėl ne namÄ administruojanti įmonė, bet atsakovė, organizavusi vamzdyno pertvarkymo darbus, kurių metu savavaliÅ¡kai buvo sumontuotas triÅ¡akis, per kurio pajungimo vietÄ nutekėjo vanduo. Aplinkybė, jog vandentiekio avarijos priežastis fiksuojančiame akte nėra atsakovės paraÅ¡o, nesudaro pagrindo spręsti, jog avarijÄ sukėlusios priežastys buvo kitos, nei nustatyta minėtu aktu, likviduojant avarijos padarinius.

Kaip paaiÅ¡kino trečiojo asmens SÄ® „Plungės bÅ«stas“ atstovė, aktÄ sudarė ir jį pasirašė avarijÄ likvidavusios įmonės, prižiÅ«rinčios bendro naudojimo tinklus, darbuotojai R. K., K. Å ., betarpiÅ¡kai dalyvavę avarijos likvidavime, nesant kitų duomenų apie galimas avarijos kilimo priežastis, teismas šį raÅ¡ytinį įrodymÄ laiko pakankamu avarijos priežasčiai nustatyti. Remdamasis trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimais, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimais apie atliktų vamzdyno darbų eigÄ ir byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas laiko įrodytu, jog trečiojo asmens M.

K. buto užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ ir saugų buto (duomenys neskelbtini) eksploatavimÄ , kad nekiltų žalÄ galintis sukelti įvykis. NežiÅ«rint į tai, kad triÅ¡akis, per kurio sujungimo vietÄ pratekėjo vanduo, yra bendrojo vamzdyno dalis, nustačius, kad triÅ¡akis sumontuotas savavaliÅ¡kai atsakovės buto vamzdyno pertvarkymo metu, už žalÄ , atsiradusiÄ dėl avarijos, atsako bÅ«tent atsakovė.

Faktas, kad sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atsakovei dėl jos sulieto buto turto apžiÅ«rėjimo akte (2018 m. sausio 31 d) nurodyta, kad Å¡alto vandens vamzdis trÅ«ko prieÅ¡ skaitiklį, atsakovės atsakomybės neÅ¡alina, kadangi akte įvardytos galimos avarijos priežastys tik iÅ¡ pačios atsakovės žodžių, o ir apžiÅ«ros tikslas nebuvo avarijos priežasčių nustatymas. IeÅ¡kovė, įrodinėdama padarytÄ Å¾alÄ , pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , lokalinę sÄ matÄ , kurioje įvardinti darbai ir medžiagos, reikalingi buto remontui.

Atsakovė nesutiko su apskaičiuotu nuotolių dydžiu, teigdama, jog ieÅ¡kovo pateikta lokalinė sÄ mata dėl trečiojo asmens M. K. buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiÅ¡kiai priraÅ¡yti darbai bei iÅ¡laidos, kurios nebÅ«tinos. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovo apdraustam draudėjui padaryta žala dėl vandens pratekėjimo apskaičiuota lokalinėje sÄ matoje, remiantis 2018 m. sausi 31 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu. Pagal šį aktÄ dėl vandens pratekėjimo buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindys, lubos, patalpos (duomenys neskelbtini) sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija.

Analizuojant lokalinę sÄ matÄ matyti, kad joje nurodytų darbų apimtys ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymai susieti su Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede apraÅ¡ytais nuostoliais, kad remontuojamų objektų plotai atitinka akto priede nurodytų sugadintų grindų, lubų ir kitų pavirÅ¡ių plotus, lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos paÅ¡alinimu ir visi jie yra bÅ«tini, todėl nesutiktina, jog apskaičiuoti nuostoliai neatitinka tikrovės ir priraÅ¡yti darbai. Atsakovė pripažino, jog aplietame bute nesilankė, padaryta žala trečiojo asmens butui nesidomėjo, todėl jos teiginiai apie priraÅ¡ytus darbus bei iÅ¡laidas yra tik deklaratyvÅ«s, kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis.

Atsakovės samprotavimus apie tai, kad dėl vandens nuotekio negalėjo bÅ«ti padaryta ieÅ¡kovės apskaičiuota žala vien dėl to, kad atsakovė, pastenėjusi vandens pratekėjimÄ jos bute, ėmėsi priemonių avarijai likviduoti, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovės paaiÅ¡kinimais, 2018 m. sausio 29 d. aktu nustatyta, kad pagrindiniai vamzdžiai atsakovės bute buvo paslėpti po dekoratyvine plokÅ¡te, todėl atsakovė negalėjo pastebėti, kada vanduo pradėjo tekėti į tiesiai po atsakovės butu esantį trečiojo asmens M.

K. butÄ , teismo vertinimu į apačioje esančio trečiojo asmens butÄ drėgmė galėjo skverbtis kurį laikÄ iki tol, kol avarijÄ pastebėjo atsakovė. Atsakovė abejojo dėl turto sugadinimo akto priede apraÅ¡yto turto sugadinimų dar ir dėl to, kad konstatuojant padarytus nuostolius ji nedalyvavo, nes nebuvo informuota apie buto patalpų apžiÅ«rÄ . Kad žala trečiojo asmens M. K. butui padaryta, patvirtina byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, padarytos žalos dydis nustatytas, todėl atsakovės dalyvavimas tiek konstatuojant padarytÄ Å¾alÄ , tiek suraÅ¡ant turto sugadinimo aktÄ Ä¯takos žalos padarymo faktui bei padarytos žalos mastui neturėtų.

ŽalÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. IÅ¡ BÅ«sto draudimo liudijimo matyti, kad trečiojo asmens M. K. butas buvo apdraustas atkÅ«rimo verte, butas dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadintas, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina (BÅ«sto draudimo Taisyklių Nr. 067 B dalies III skyriaus 2.2 p., www.ld.lt). Tai, ar lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai yra faktiÅ¡kai atlikti, neturi reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui, kadangi draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne.

Kompensuodama patalpų sugadinimo padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo draudėjui M. K. 527,59 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (2018 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas), kuriÄ sudaro tik tiesioginiai nuostoliai (552,59 Eur turto remonto kaina, 15 Eur iÅ¡laidos, susijusios su elektros instaliacijos patikra, iÅ¡ Å¡ių sumų atėmus besÄ lyginę 40 Eur iÅ¡skaitÄ ). Teismas sprendžia, kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant iÅ¡ atsakovės 527,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. IeÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui M. K., kaip draudėjui iÅ¡mokėjo 2018 m. vasario 15 d., ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nėra praleistas, kadangi draudikui perėmus draudėjo teises ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, taikomas iÅ¡ delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

Tai reiÅ¡kia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-183-219/2017). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė subrogacijos pagrindu perėmė apdrausto buto savininko draudėjo M. K. reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų padarytÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kovės teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurio bylos duomenimis ieÅ¡kovė nėra praleidusi.

Dėl kompensacinių palÅ«kanų IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 20,03 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ Ä¯vykdyti. IeÅ¡kovė 2019 m. sausio 3 d. praneÅ¡imÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir pareikalavimÄ per 15 dienų atlyginti atsiradusiÄ turtinę žalÄ , siuntė už žalÄ atsakingai atsakovei, kuri gera valia žalos neatlygino. ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 20,03 Eur kompensacinių palÅ«kanų priteisimo tenkinamas.

Atsakovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti savo piniginę prievolę ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kinys tenkinamas, ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Pagal ieÅ¡kovės atstovės pateiktus duomenis ieÅ¡kovė už teisinę pagalbÄ patyrė 70,08 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos, taip pat ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis iÅ¡ieÅ¡kotini iÅ¡ atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. V. 527,59 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis Eur 59 ct) žalos atlyginimo, 20,03 Eur (dvidešimt Eur 03 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių Eur 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. Teisėja Aušra Volskytė