2022-03-16 Nr. AB-8096-3-61-3-04323-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1613-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04323-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21M35711 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento pirmosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 6K-1439 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jų skundą nagrinėjant Komisijoje jie turėjo būti išklausyti ir tai nurodė savo skunde. Tačiau Komisija nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime ir teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

3. Nesutikdami su Komisijos sprendimo argumentais, kad pareiškėjams nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, pareiškėjai tvirtino, kad jie negali pasilikti kilmės valstybėje, kadangi jiems kyla grėsmė dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Dažniausiai susidorojama su protestų organizatoriais ir aktyvistais, tačiau grėsmės protestuotojų laisvei, sveikatai ir gyvybei egzistuoja, todėl grėsmė pareiškėjui ir jo šeimai taip pat egzistuoja. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjų šeima paliko namus dar nespėjusi tiesiogiai patirti susidorojimo ir smurto, nepaneigia tokios grėsmės galimybės. Iš Sprendimo turinio matyti, kad persekiojant protestuotojus dalyvauja (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros, kas atitiko pareiškėjo pasakojimą, kad ji namų užpuolimas ir brolio mirtį sukėlęs sužalojimas nebuvo tiriami.

4. Atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas. Pareiškėjai priklauso padidintos rizikos asmenų grupėms net pagal tris kategorijas todėl egzistuoja reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, t. y. pagrindas suteikti pareiškėjams prieglobstį. Pareiškėjams kylanti grėsmė turi būti vertinama pagal slankiojančią skalę. Atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, nes dalyvavo demonstracijoje (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas neįvertino, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra moteris, o pareiškėjų sūnus yra nepilnametis.

5. Pareiškėjų teigimu, atsakovas taip pat nevertino pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą jų gyvenamojoje teritorijoje. Atsakovas taip pat nevykdė pareigos surinkti ir vadovautis naujausia bei tiksliausia informacija apie kilmės valstybę – Sprendime nėra jokios naujausios informacijos apie beatodairišką smurtą (duomenys neskelbtini), pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje, o atsakovo pateikti duomenys pakankamai seni.

6. Pareiškėjų teigimu, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmenys neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas paaiškino, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo atveju tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nurodo, kad pareiškėjų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

9. Atsakovo teigimu, nepagrįsti skundo argumentai, kad skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

10. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės pasakojimo kontekste, ir konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai nurodė, kad jų išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė (duomenys neskelbtini) vykdomas sūnaus persekiojimas dėl dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, tačiau atsakovas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, palyginęs juos su turima informacija apie jų kilmės valstybėje 2019 m. rudenį vykusias demonstracijas (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad pareiškėjas, o taip pat jo sūnus, dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau demonstracijose dalyvavo ne kaip aktyvūs jos organizatoriai, o kaip eiliniai protestuotojai. Pareiškėjas nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie jų dalyvavimą demonstracijose (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgus į pareiškėjų pasakojimų trūkumus ir neatitikimus lyginant jų pateiktą informaciją su surinkta apie jų kilmės valstybę informacija, konstatuotina, kad pareiškėjų pateikti duomenys apie persekiojimą yra nepagrįsti ir nepatikimi. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas prielaidas, konstatuotina, kad pareiškėjų pasakojimai ne tik turi formos ir turinio trūkumų (painūs, prieštaringi), tačiau jų istorijos neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, taip pat nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

12. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

13. Departamentas akcentavo, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Jas paneigiančių argumentų pareiškėjai skunde nepateikė. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

14. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamais sprendimais pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti pareiškėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 4) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. Medininkų k., Vilniaus r. sav. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojų apklausa. Apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto. Jų šeima pabėgo iš (duomenys neskelbtini), nes jiems (duomenys neskelbtini) nesaugu. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grasino, jai buvo sužalotas veidas, o (duomenys neskelbtini) peršauta koja. Iš (duomenys neskelbtini) jie lėktuvu atskrido į (duomenys neskelbtini), po to taksi automobiliu atvyko prie Lietuvos Respublikos sienos, kurią kirtus buvo sulaikyti.

17. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. atliktos apklausos metu pareiškėjai papasakojo, jog anksčiau nesikreipė užsienio valstybėse dėl prieglobsčio, turėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) leidimus laikinai gyventi bei (duomenys neskelbtini) vizą. Jų tautybė – arabai, dėl tautybės jiems asmeniškai nebuvo kilę problemų jų kilmės valstybėje. Jie išpažįsta islamą, dėl išpažįstamos religijos jie taip pat neturėjo problemų (duomenys neskelbtini). Jie yra vedę, turi 2 sūnus – 23 m. ir 17 m., su jais jis atvyko į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) turi dar dukterį iš pirmos santuokos. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) broliai ir seserys, su kurias jis bendrauja telefonu. (duomenys neskelbtini) nepriklauso jokiai politinei partijai, tačiau buvo politiškai, visuomeniškai aktyvus – 2019 metais jis dalyvavo protestuose prieš valdžią, patikslino, kad 2019 m. pabaigoje jis du kartus dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) aikštėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo susirinkę tūkstančiai žmonių. Dėl politinių įsitikinimų jam niekas negrasino, bet jam grasino „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad jo vyriausiasis sūnus (duomenys neskelbtini) yra reperis, o jo draugai „padarė video“ ir patalpino į YouTube kanalą. Vėliau dar patikslino, kad „(duomenys neskelbtini)“ grasino jo sūnui, kadangi jis dainavo prieš valdžią, prieš vyriausybę. Jie visur ieškojo jo sūnų, buvo atėję į mokyklą ir klausinėjo jaunesniojo sūnaus, o 2021 m. vasario mėn. keturi ginkluoti vyrai sustabdė (duomenys neskelbtini) jo gyvenamajame rajone, kai (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis atsižadėjo savo sūnaus, jie pradėjo jį mušti, paėmė iš jo telefoną. Tačiau į gydytojus jis nesikreipė, nes, jo teigimu, tai nebuvo smurtas. Papildomai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam kaip (duomenys neskelbtini) grasino (duomenys neskelbtini). 2010 m. jie ((duomenys neskelbtini)) įsiveržė į grožio saloną, kuriame dirbo jo žmona, ir ją sumušė. Jis kreipėsi į policiją, tačiau jie (žmonės, priklausantys (duomenys neskelbtini)) jį sekė ir peršovė jam dešinę koją. Iš (duomenys neskelbtini) jie išvyko, nes jį dėl sūnaus terorizuoja „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios (duomenys neskelbtini).

18. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apklausos metu patvirtino, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Tai jos antroji santuoka, o iš pirmosios santuokos ji turi dukterį, kuri gyvena Vokietijoje. Ji papasakojo, kaip 2010 metais 2 ginkluoti vyriai užėjo į grožio saloną, kuriame ji dirbo, ir smarkiai ją sumušė, sužalojo veidą, dėl to, kad jos vyras yra (duomenys neskelbtini). Po to jie persikėlė į kitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajoną. Į policiją jie nesikreipė. Papasakojo, kad jos vyriausiojo sūnaus (duomenys neskelbtini) ieško „(duomenys neskelbtini)“, nes jis per vieną iš protestų (duomenys neskelbtini) aikštėje dainavo, o kažkas iš jo draugų nufilmavo ir šį vaizdo įrašą įkėlė į YouTube kanalą. Iš vyro ji žino, kad į jį šaudė, tai buvo 2020 metais, dėl sūnaus. Asmeniškai jai niekas negrasino, jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ ieško jos sūnų.

19. Vertindamas skundžiamų sprendimų teisėtumą, teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, analizavo teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, ir pažymėjo, kad baimė būti persekiojamam dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais; persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

20. Įvertinęs pareiškėjų nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, teismas konstatavo, kad Departamentas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, įvertino pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjai grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti vertinami kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai baiminasi, jog kilmės valstybėje galbūt patirs smurtą dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimų ir dalyvavimo protestuose, gresiantį pavojų sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) vykdomu jų persekiojimu. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjų pasakojimas, kad dėl dalyvavimo protestuose jiems gresia persekiojimas, neįrodė, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjai būtų persekiojami. Iš pareiškėjo paaiškinimų buvo nustatyta, kad pareiškėjas tik labai bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjai pripažino, kad persekiojimas vykdomas ne dėl paties pareiškėjo (duomenys neskelbtini) dalyvavimo protestuose prieš valdžią, t. y. aiškino, kad yra persekiojami dėl jų sūnaus veiklos (jis kaip dainininkas kritikuoja valdžią, įkėlė viešai vaizdo įrašą), tačiau konkrečiai paaiškinti negalėjo, painiojo detales (teigė, kad pats sūnus sukūrė vaizdo klipą ir patalpino jį YouTube kanale, vėliau nurodė, kad sūnaus draugas nufilmavo jį dainuojantį protesto metu (duomenys neskelbtini)aikštėje, negalėjo paaiškinti, kada buvo įkeltas vaizdo klipas).

Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviomis prielaidomis dėl galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais (pareiškėjai jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo), todėl Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (kaip ir jo sūnus) galėjo dalyvauti demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau ne kaip aktyvistai, o kaip eiliniai protestuotojai (jie nebuvo sulaikyti policijos dėl dalyvavimo demonstracijoje).

Atsižvelgta, kad 2019 ir 2020 metais (duomenys neskelbtini) tūkstančiai žmonių protestavo prieš šalies vyriausybę, todėl daryti išvados, kad tik pareiškėjams gresia persekiojimas, nebuvo jokio pagrindo. Taip pat nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad tariami persekiotojai turi motyvą persekioti pareiškėjus (2021 m. vasarį) dėl jų dalyvavimo protestuose prieš maždaug 1,5 metų. Byloje nebuvo pateikta nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie jų dalyvavimą demonstracijose (duomenys neskelbtini).

22. Teismo vertinimu, ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) užpuolimas grožio salone nėra siejamas su pareiškėjo (sutuoktinio) vykdoma veikla. Pareiškėjai dėl kilusių konfliktų į policiją nesikreipė, taigi nebandė spręsti šių problemų naudojantis valstybės institucijų pagalba. Pagal Departamento sprendime nurodytą kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (duomenys neskelbtini), kuriame valdžia yra pajėgi apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams konkretūs grasinimai ir nebuvo pateikti (nurodė, kad „padarys kažką blogio“). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų pasakojimai yra daugiau abstraktūs, juose nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Juolab, kad patys pareiškėjai jokių įrodymų į bylą nepateikė.

23. Įvertinęs pareiškėjų pasakojimą apie jų persekiojimą, teismas sprendė, kad nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su pavojumi, tačiau nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama asmeniškai su pareiškėjais. Byloje nebuvo duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ ar kitos grupuotės persekiotų prieš 1,5 metų vykusių protestų dalyvius.

24. Teismo nuomone, pareiškėjai taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jų kilmės šalyje, aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Teismas apžvelgė Departamento surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo vertinama, kad yra (duomenys neskelbtini) sekėjai, kurie malšino demonstrantus, tačiau nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog šie sekėjai persekioja ir grasina tiems, kurie 2019 metų rudenį dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas, remdamasis Europos prieglobsčio pagalbos biuro (toliau – ir EPPB) išvadomis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, kitų tarptautinių organizacijų informacija, pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo šioje teritorijoje spręstina, kad kyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

25. Teismo pripažino pagrįsta Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, teismo vertinimu, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinę ar klaidinę tyrimą, būtų pateikę melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina nustatant 2 metų draudimo atvykti laikotarpį. Pareiškėjų situacijai taikytina Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjams nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateikti prašymai išnagrinėti iš esmės skubos tvarka.

26. Teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir sumažino draudimo atvykti laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeitė ginčijamus sprendimus tose dalyse, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. 28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti pilna apimtimi.

29. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjai nori ir turi būti tiesiogiai išklausyti.

30. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, atsakovas nepagrįstai pareiškėjų pasakojimą laikė nepatikimu įrodymu.

31. Pareiškėjai negali pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo už dalyvavimą protestuose. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę politinę ir karinę įtaką turi (duomenys neskelbtini) partijos ir karinės grupuotės. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2003 metais įkūrė (duomenys neskelbtini), kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Tas pats (duomenys neskelbtini)2014 metais įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. Tas pats (duomenys neskelbtini) 2020 metais įkūrė dar vieną grupuotę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija.

32. Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, todėl visiškai tikėtina, kad už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

33. Apeliantų teigimu, jie priskirtini padidintos rizikos grupei pagal kelis kriterijus (protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, moteris, nepilnametis vaikas), todėl jiems suteiktina papildoma apsauga. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjai nurodo, kad atsakovas vadovavosi EPPB pateikiama informacija, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir vienerių metų senumo. Atsakovas turėjo rinkti ne tik naujausią beik aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygos, dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį priežastys negali būti vertinamos kaip ekonominės, kadangi skirtumas tarp pabėgėlio ir ekonominio migranto gali būti nežymus.

34. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jiems prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkerta kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, atsakovas akcentuoja, kad Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nei iš pareiškėjų pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti, tikėtino pareiškėjų persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėjus dėl jų individualių savybių. Įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjams nėra realios grėsmės kilmės šalyje, t. y. nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjai skunde nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

37. Departamentas pabrėžia, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Pareiškėjų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad jie priklauso padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus. Nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atitinka padidintos rizikos asmens profilį, tačiau jam individualiai negresia persekiojimo grėsmė. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kaip moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau ji nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą dėl lyties. Pareiškėjų vaikas yra atstovaujamas savo tėvų, jis nėra nelydimas nepilnametis.

38. Departamentas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija. Departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21M35711 ir Departamento Komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 6K-1439 teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

42. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodami, kad jie pagrindė aplinkybes, lemiančias prieglobsčio suteikimą – jie negali grįžti į kilmės valstybę dėl gresiančio persekiojimo, susidorojimo už dalyvavimą demonstracijose. Be to, atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėjai priklauso padidintos rizikos grupėms, nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę. .

45. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

47. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

49. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

50. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).

51. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė individualaus persekiojimo (susidorojimo) baime kilmės valstybėje, t. y. pareiškėjai iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini) vykdomo pareiškėjo sūnaus persekiojimo ir dalyvavimo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad, įvertinus prašymą suteikti prieglobstį ir atlikus pareiškėjų apklausas, įvertinus situaciją kilmės valstybėje (2019 metais (duomenys neskelbtini) vykusius protestus) pareiškėjų prašyme nurodytais aspektais, tyrimo metu gautus duomenis apie pareiškėjų kilmės valstybę, buvo konstatuota, kad gali būti, jog pareiškėjas ir jo sūnus dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau jose dalyvavo ne kaip aktyvūs organizatoriai ir valdžios kritikai, o kaip eiliniai protestuotojai. Pareiškėjas ir jo sūnus nebuvo sulaikyti. Atsakovas taip pat vertino, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimai turi formos ir turinio trūkumų, o įvertinus informaciją apie (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji šiuo metu neegzistuoja, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) sekėjai („(duomenys neskelbtini)“ yra viena iš šių sekėjų grupių) persekioja 2019 metais vykusiuose protestuose dalyvavusius asmenis.

52. Įvertinusi pareiškėjų Departamentui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjų teiginių dėl realios grėsmės būti persekiojamiems kilmės valstybėje iš esmės politiniu pagrindu – pareiškėjų pasakojimai apie persekiojimo grėsmės šaltinį (duomenys neskelbtini) grupuotę ir „(duomenys neskelbtini)“) buvo abstraktūs, nurodomos skirtingos aplinkybės apie tuos pačius įvykius, kurie vyko su pareiškėju (duomenys neskelbtini) ir su jo vyresniuoju sūnumi, prieglobsčio prašytojai visiškai skirtingai nurodė įvykius, susijusius su pareiškėjo sūnaus atliekamo muzikinio kūrinio prieš (duomenys neskelbtini) valdžią paviešinimu ir atlikimu. Pažymėtina, būtent su šia aplinkybe pareiškėjai siejo persekiojimo grėsmę, tačiau jo išsamiai ir nuosekliai apibūdinti nesugebėjo. Iš pareiškėjų pasakojimų matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nurodė protestuose dalyvavęs tik 2 kartus, protestavo, nes reikalavo elektros, darbo saugumo, jokiai politinei partijai nepriklausė, nebuvo aktyvus ir pan., kas bendros informacijos apie vykusius protestus ir jų mastą kontekste suponuoja išvadą, kad pareiškėjų nurodytos neva gresiančio persekiojimo priežastys nagrinėjamu atveju neatitinka pabėgėlio statuso įgijimo kriterijų.

53. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą politiniais motyvais nepagrįsta individualiomis aplinkybėmis ir (ar) asmenine patirtimi, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir spręstina, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų – jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjo nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, padaryta remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros pateikiamais naujausiais duomenimis ir atsižvelgiant į išskiriamus padidintos rizikos asmenų profilius bei pareiškėjų individualią situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nenurodė jokių duomenų ir (ar) jų šaltinių, paneigiančių minėtas išvadas, o apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) grupuotę ir vėlesnius darinius, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, įtvirtintus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat nenustatyta, kad apsauga pareiškėjams kilmės šalyje nėra prieinama.

55. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

56. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

57. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėjus išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti pareiškėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius