4507d75e-4e6c-4bac-b6ed-bb7f1eb26f7d · Vilniaus apygardos teismas

?Skundo Nr Baudžiamoji byla Nr. N1-150-365/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30054-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.2.8.;1.2.26.2.;2.3.4.3; 2.3.6.4.5;2.3.6.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Žanetai Kirsinienei, Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, kaltinamajam R. (R.) G., jo gynėjui advokatui Juzef Stankevič, kaltinamojo įstatyminei atstovei G.

G., nukentėjusiajam A. L. (A. L.) vetėjai B. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. (R.) G., gimęs (duomenys neskelbtini) Å alčininkų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) A. K. gimnazijoje, 11 klasės mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r. sav., teistas Kauno apygardos teismo 2017-05-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., 199-2 str. 1 d.

– 30 MGL (1129,8 Eur) dydžio baudÄ (bauda sumokėta), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. G. 2017 m. birželio 17 d. apie 02.00 val., Å¡alia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å alčininkų m., vieÅ¡oje vietoje, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. įžūliai elgdamasis, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ar tvarkÄ , tyčia vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį kumščiu A.

L. į veido deÅ¡inės pusės skruostÄ , dėl ko nuo suduoto smÅ«gio A. L. griuvo aukÅ¡tielninkas ant grindinio ir patyrė sužalojimus; taip nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, pasireiÅ¡kęs abiejų momenkaulių ir deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijiniu lūžiu su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio pavirÅ¡iuje ir poodine kraujosruva pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inio skruostikaulio lanko ir deÅ¡inio žandinio ančio Å¡oninės, priekinės, virÅ¡utinės bei akiduobės Å¡oninės ir apatinės sienelių bei nosies dyglio lūžiais.

Å iais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje. Apklaustas teisiamajame posėdyje R. G. dėl pateiktų kaltinimų savo kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2017-06-17 nuvyko į Å¡okius, vykstančius (duomenys neskelbtini). Viduje nukentėjusysis konfliktavo, dėl ko - R. G. nežino. Paskui nukentėjusįjį iÅ¡vedė iÅ¡ Å¡okių. Jis, išėjęs į laukÄ , pamatė labai girtÄ nukentėjusįjį, kuris kabinėjosi prie merginos.

Jis paprašė pastarojo ramintis. Tuomet nukentėjusysis jį (R. G.) pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais. Nukentėjusiojo ranka ar tai buvo kiÅ¡enėje, ar tai ruošėsi dėti jÄ Ä¯ kiÅ¡enę, todėl jis pamanė, jog nukentėjusysis gali jam trenkti ar iÅ¡sitraukti peilį, ar kastetÄ . IÅ¡sigandęs ir susinervinęs jis trenkė nukentėjusiajam neapskaičiavęs smÅ«gio stiprumo. Po smÅ«gio nukentėjusysis nukrito aukÅ¡tielninkas, galimai galvÄ susitrenkė į asfaltÄ .

Jis išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo atsisakęs duoti parodymus, nes jam taip patarė advokatas. Nurodė, jog po įvykio jis buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, jo atsiprašė. Vėliau pas nukentėjusįjį nuvyko kartu su tėvais tartis dėl žalos. Nukentėjusysis nurodė, jog reikalauja moralinės žalos. Susitarė nukentėjusiajam iš karto sumokėti 2000 Eur, o 4000 Eur. sumokėti per metus. Nurodė labai besigailintis dėl įvykio, padarė išvadas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-09, jis iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad jis savo kaltę suprato, kadangi buvo suklaidintas advokatės, savo kaltės nepripažino. Po to atsiprašė nukentėjusiojo ir dėl visko labai gailisi. 2017 m. lapkričio mėn. viduryje jis nuvažiavo pas nukentėjusįjį, atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir dalį žalos, t. y. 2000 eurų, jau atlygino.

PaaiÅ¡kino, kad 2017-06-17 jis buvo Å¡okiuose –(duomenys neskelbtini), Å alčininkų m., į kuriuos atvažiavo apie 00.00 val. Jo draugai rÅ«kantys, o jis nerÅ«ko. Kuomet draugai iÅ¡eidavo į laukÄ , jis eidavo kartu pastovėti Å¡alia. Maždaug apie 2 val. jis pamatė, kad iÅ¡ Å¡okių iÅ¡vijo jam nepažįstamÄ vaikinÄ , dabar jau žino, kad tai A. L.. Jis buvo labai girtas, matė, kad jis vos stovi ant kojų. IÅ¡vytas iÅ¡ Å¡okių, A. L. pradėjo įžeidinėti jam nepažįstamÄ merginÄ .

Priėjęs prie A. L. paprašė ramintis, tačiau Å¡is pradėjo jį įžeidinėti. Jis (R. G.) norėjo A. L. nuraminti ir vienÄ kartÄ sudavė jam deÅ¡inės rankos kumščiu į kairiÄ jÄ veido pusę. A. L. jo nepuolė, tiesiog pirmiausia įžeidinėjo merginÄ , o po to ir jį patį. Jis neapskaičiavo jėgos, neatsižvelgė į tai, kad A. L. labai girtas ir neiÅ¡stovės ant kojų, tad nuo Å¡io smÅ«gio A. L. krito aukÅ¡tielninkas ir galva trenkėsi į grindinį. Jis nemanė, kad taip stipriai A.

L. nukentėjo. Kadangi prie A. L. priėjo draugai suteikti pagalbÄ , jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Dėl Å¡io įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi. TÄ vakarÄ jis pats alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 81-82). Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykio metu jis buvo iÅ¡gėręs, bet ne tiek girtas, kad svirduliuotų. Å okiuose žodinis konfliktas buvo, tačiau ne su R. G., ir tai buvo tik apsižodžiavimas, be fizinės jėgos panaudojimo. Kuomet jis (A. L.) išėjo iÅ¡ diskotekos į laukÄ , ten stovėdamas jis nesibarė, o klausėsi jį (A.

L.) barančios nepažįstamos merginos dėl susistumdymo prie įėjimo. PirmÄ kartÄ R. G. jis pamatė tik kuomet kaltinamasis atvažiavo jo atsipraÅ¡yti. Iki įvykio jis R. G. nebuvo matęs. MuÅ¡imo aplinkybių nepamena, nes nuo smÅ«gio prarado sÄ monę. Apie tai sužinojo iÅ¡ liudytojų pasakojimų, kurie ir papasakojo, jog smÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ deÅ¡inės pusės. SÄ monę atgavo tik ligoninėje. Jam buvo atliktos operacijos. Praėjus 2 savaitėms R. G. atvažiavo pas jį atsiprašė.

Vėliau atvažiavo ir su tėvais, sutarė dėl žalos atlygino ir sumos. Jam buvo pervesta 2000 Eur į kortelę, taip pat sutarė, kad kitÄ dalį žalos galės atlyginti po bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme per metus laiko. Nurodė, jog už operacijÄ jis nieko nemokėjo. Viso buvo sutartas žalos atlyginimas 6000 Eur, kuriÄ sudaro tiek turtinė, tiek neturinė žala. IÅ¡ kaltinamojo pusės buvo sumokėta už vaistus, jo gydymÄ si ligoninėje, kurį sudarė apie 2000 Eur suma. Po įvykio jam sutriko rega, klausa, atsirado dažni galvos skausmai.

Negali atlikti sunkių fizinių darbų dirbdamas statybose. Palaiko 6000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kurį buvo sutarę su kaltinamuoju ir jo tėvais. Kaltinamajam atleido. Teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad eidamas pro Å¡okius Å alčininkų mieste, jis, bÅ«damas netoliese, pamatė kaip R. G. trenkė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Kaltinamasis R. G. nuo nukentėjusiojo A. L. stovėjo 1,5 metro atstumu. Kuomet R. G. sudavė nukentėjusiajam A. L., nukentėjusysis nematė kas jam sudavė.

Po smÅ«gio A. L. krito ant plytelių ir stipriai susimušė galvÄ . Kas iÅ¡kvietė medikus nežino, jis pats greitosios nekvietė. Iki atvykstant greitajai jis (A. R.) arti buvo priėjęs prie A. L.. A. L. nejudėjo, buvo praradęs sÄ monę. Kai greitoji iÅ¡vežė nukentėjusįjį, įvykio vietoje matėsi kraujo dėmė. Jis pats asmeniÅ¡kai R. G. nepažįsta, nebendrauja su juo, pavardę žino iÅ¡ „facebook“, kaltinamasis gyvena tame pačiame rajone. Ä®vykio metu jis žinojo tik nukentėjusiojo pavardę.

Kadangi liudytojas A. R. visų aplinkybių detaliai neprisiminė, teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-15 liudytojas A. R. parodė, kad 2017-06-17 nakties metu, galimai apie 02.00 val. jis ėjo namo, nes buvo svečiuose pas savo tėvÄ . Jis ėjo Å¡alia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Å alčininkų m., kur vyksta diskoteka „(duomenys neskelbtini)“. Jis trumpam buvo sustojęs prie diskotekos, nes pamatė pažįstamus, kÄ bÅ«tent, Å¡iuo metu neatsimena ir nurodyti negali, jis su jais tiesiog pasisveikino.

Prie diskotekos „(duomenys neskelbtini)“ pastato įėjimo, koridoriuje pamatė savo brolio pažįstamÄ A. L., kuris su jam nepažįstamais asmenimis stumdėsi, po ko A. L. išėjo į laukÄ , t. y. jis stovėjo ant Å¡aligatvio tarp diskotekos ir Å¡alia esančių metalinių prekybos kioskų ir su kažkuo kalbėjo, bet su kuo, jis nežino. Å alia A. L. stovėjo jam iÅ¡ matymo pažįstamas vardu Robertas, jo pavardės nežino. Vaikinas vardu R. pas kažkÄ pasiteiravo: - „Ar čia Å¡itas?“, o jam kažkas atsakė:

„Šis“. Vaikinas vardu R. priėjęs prie A. L. vienÄ kartÄ smogė deÅ¡inės rankos kumščiu A. L. į deÅ¡inės pusės skruostÄ . Nuo suduoto smÅ«gio A. L. aukÅ¡tielninkas nukrito ant Å¡aligatvio ir prarado sÄ monę. SmÅ«gio sudavimo metu nuo A. L. jis stovėjo kažkur apie 6 metrų atstumu. Pats A. L. net ir nematė kas jam sudavė smÅ«gį. Dėl kokios priežasties vaikinas vardu R. smogė A. L., jis nežino. Jis priėjo ir pamatė, kad A. L. iÅ¡ po galvos teka kraujas, ant Å¡aligatvio matė dėmę panaÅ¡iÄ Ä¯ kraujÄ .

Å alia diskotekos buvo labai daug žmonių ir kažkas iÅ¡ jų iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Vaikinas vardu R. po suduoto smÅ«gio A. L. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Ä® įvykio vietÄ labai greitai atvyko greitoji medicinos pagalba, kurie iÅ¡vežė A. L. į ligoninę, o po greitosios pagalbos atvyko policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 67). Pagarsinus parodymus liudytojas papildomai paaiÅ¡kino, kad matė, jog A. L. buvo su mergina, jie apsižodžiavo, bet negali pasakyti dėl ko. Taip pat nurodė, jog prie jo A.

L. su A. Å . nesimušė, tik apsižodžiavo. Teisme apklausta kaltinamojo įstatyminė atstovė G. G. paaiÅ¡kino, kad jų Å¡eimoje auga dar vienas jaunesnis sÅ«nus. Ji su vyru dirba, veda Å«kį. Vyras savaitę bÅ«na namuose, savaitę iÅ¡važiavęs. Gyvena vienkiemyje, sÅ«nus R. jai daug padeda, su juo problemų niekada nebuvo, tai pirmas toks įvykis. SÅ«nus R. kaltinime nurodytu laiku pasiprašė į diskotekÄ , jos sutikimu ir nuvyko. Tai buvo antras kartas kai jis ėjo į Å¡okius. NebÅ«davo atvejų, kad R. grįžtų girtas.

Konfliktų su draugais taip pat nebuvo, jis mokosi 8 km. nuo namų, (duomenys neskelbtini). Mokykloje R. sportuoja, tris kartus per savaitę žaidžia krepÅ¡inį, tinklinį. Po mokyklos baigimo nori mokytis elektriku. BÅ«damas namuose padeda namų ruoÅ¡os darbuose. Po Å¡io įvykio su sÅ«numi buvo rimtas pokalbis ir buvo praÅ¡oma, kad tokių konfliktų nesikartotų. Po įvykio kartu su vyru ir sÅ«numi važiavo pas nukentėjusįjį atsipraÅ¡yti. Nukentėjusysis prašė 6000 eurų žalos atlyginimo. 2000 eurų nukentėjusiajam sumokėjo, likusiÄ sumÄ sutarė iÅ¡mokėti dalimis.

Nurodė, jog padės sÅ«nui sumokėti civilinį ieÅ¡kinį. 2017-06-17 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta, nurodyta, kad apžiÅ«ros vieta yra teritorija prie pietinio įėjimo į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å alčininkai. Teritorija yra klota plytelėmis. 4 m atstumu nuo pastato sienos ir 5 m atstumu nuo durų ant plytelių yra rudos spalvos skysčio dėmė (t. 1, b. l. 13-15). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas J.

M. P. nurodė, jog A. L. nustatytos poodinės kraujosruvos veido daugiau deÅ¡inėje pusėje ir pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inio monekaulio ir deÅ¡inio smilkinkaulio bei deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio, deÅ¡inio skruostikaulio ir deÅ¡inio skruostinio lanko lūžiai su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio pavirÅ¡iuje. Sužalojimas visumoje dėl kraujo po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡siliejimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktas).

Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis smūgiais kieto buko daikto (-ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 30). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. kūne nustatyti šie sužalojimai: abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje; dešinio skruostinio lanko ir dešinio žandinio ančio šoninės, priekinės, viršutinės bei akiduobės šoninės ir apatinės sienelių bei nosies dyglio lūžiai.

Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų per dešinę veido pusę ir pakaušio kairę pusę poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti maždaug vienu metu ir tikėtina, kad veido dešinės pusės kaulų lūžiai galėjo būti padaryti pirmiau nei abiejų momenkaulių ir dešinio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje ir poodine kraujosruva pakaušio kairėje.

Abiejų momenkaulių ir deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijinis lūžis su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio pavirÅ¡iuje ir poodine kraujosruva pakauÅ¡io kairėje dėl smilkinkaulio uolos lūžio ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Veido kaulų: deÅ¡inio skruostinio lanko ir deÅ¡inio žandinio ančio Å¡oninės, priekinės, virÅ¡utinės bei akiduobės Å¡oninės ir apatinės sienelių, bei nosies dyglio lūžiai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgam.

Sprendžiant iÅ¡ nustatytų A. L. padarytų galvos sužalojimų, jis sužalotas buvo nemažiau kaip dviem trauminiais smÅ«giniais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau kokiais konkrečiai pagal esamus duomenis nustatyti negalima. A. L. galvos sužalojimų padarymo galimybė nuo smÅ«gio per veido deÅ¡inę pusę krentant ir pakauÅ¡iu atsimuÅ¡ant į grindinį neatmetama (t. 1, b. l. 36-37). Ä®rodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija Vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R.

G. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį. Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo A. L. bei liudytojo A. R. parodymai, Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, gydymo stacionare ligos istorijos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad R. G., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ be jokios aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį kumščiu A.

L. į veido deÅ¡inės pusės skruostÄ , dėl ko nuo suduoto smÅ«gio A. L. griuvo aukÅ¡tielninkas ant grindinio, ir taip sunkiai sutrikdė A. L. sveikatÄ . Sužalojimo faktas užfiksuotas Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, Å¡io fakto neneigė ir pats kaltinamasis, patvirtindamas, jog A. L., kuris įžeidinėjo nepažįstamÄ , o vėliau ir jį patį, R. G. sudavė nukentėjusiajam deÅ¡inės rankos kumščiu į kairiÄ jÄ veido pusę, nuo kurio A. L. griuvo aukÅ¡tielninkas ant grindinio.

Nors nukentėjusysis A. L. teigė neprisimenantis muÅ¡imo aplinkybių, nes nuo smÅ«gio jis prarado sÄ monę, liudytojo A. R. parodymai neginčijamai patvirtina, jog 2017-06-17 įvykio metu, kuris įvyko prie diskotekos „(duomenys neskelbtini)“ Å alčininkų mieste, bÅ«tent R. G. vienÄ kartÄ smogė deÅ¡inės rankos kumščiu į A. L. deÅ¡inės pusės skruostÄ , nuo kurio A. L. aukÅ¡tielninkas nukrito ant Å¡aligatvio ir prarado sÄ monę, kurį liudytojas atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis, kurias viso proceso metu nurodė tiek kaltinamasis, tiek tiesiogiai įvykio aplinkybes matęs pro šalį einantis liudytojas A. R.. Kaip matyti kaltinamojo parodymai iš esmės nesiskiria ir neprieštarauja kitų, teisme apklaustų, nukentėjusiojo ir liudytojo A. R. parodymams, specialisto išvadai. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – Å¡ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.

Tik tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K-172-942/2016 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. inkriminuotu laiku ir vietoje sudavė A. L. vienÄ kartÄ Ä¯ veido deÅ¡inės pusės skruostÄ , dėl ko nuo suduoto smÅ«gio A. L. griuvo aukÅ¡tielninkas ant grindinio, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ios veikos kvalifikavimui (BK 135 str. 2 d. 8 p.) reikÅ¡minga tai, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykio vieÅ¡oje vietoje, Å¡alia pastato, kuriame vyko diskoteka, esant daug žmonių, ko neneigė pats kaltinamasis ir patvirtino liudytojas A.

R. bei nukentėjusysis. Taip pat nustatyta, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie asmeniniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykiniai ar tarnybiniai) santykiai. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, pats žodinis konfliktas prieÅ¡ smurto panaudojimÄ buvo trumpalaikis, todėl net ir galimai nukentėjusiojo pavartoti įžeidžiantys žodžiai ne kaltinamojo, o kito asmens atžvilgiu tebuvo nereikÅ¡mingas pretekstas ir menkavertė priežastis nuteistojo chuliganiÅ¡koms paskatoms formuotis ir reikÅ¡tis, juolab, kaip nurodė pats kaltinamasis, nukentėjusysis A.

L. jo nepuolė, o liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. ir iki smūgio sudavimo su kitais diskotekoje esančiais asmenimis ar R. G. draugais taip pat nesimušė ir su niekuo nekontaktavo. Nukentėjusiojo A. L. padaryti kūno judesiai (rankų traukimas, jų dėjimas į kišenes), kaltinamajam manant, jog nukentėjusysis galėjo jį sumušti, nekėlė jokios objektyvios grėsmės kaltinamojo sveikatai, juo labiau, jog kaip matyti iš liudytojo A. R. parodymų, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis A.

L. net ir nematant, kas jam (nukentėjusiajam) sudavė smÅ«gį. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis smÅ«giavo nukentėjusiajam vien tik dėl to, kad susinervino iÅ¡girdęs kaip nukentėjusysis neva pasakė įžeidžiančius žodžius tiek nepažįstamos merginos, tiek kito asmens atžvilgiu, tačiau tokia priežastis, lėmusi padaryti teisei prieÅ¡ingÄ veiksmÄ , laikytina mažareikÅ¡mė, o R. G. reakcija į kilusiÄ situacijÄ â€“ neadekvati. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.

G. veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje visai be dingsties, demonstruojant niekinamÄ požiÅ«rį ir nesiskaitymÄ su aplinkiniais. Kaltinamojo elgesys rodo elementarų moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo paskatos buvo chuliganiÅ¡kos. Kaltinamasis, nors ir bÅ«damas jauno amžiaus, tačiau normalaus protinio iÅ¡sivystymo, suvokė, jog smÅ«gis kumščiu į galvÄ ne tik gali pažeisti gyvybiÅ¡kai svarbius nukentėjusiojo organus, bet ir kelia pavojų Å¡io asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių.

Be to, kaltinamais po suduoto smÅ«gio pamatęs, jog nukentėjusysis su galva atsitrenkė į grindinį, suprato, kad jis yra sužalotas, tačiau nukentėjusiuoju nesirÅ«pino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Taigi Å¡ių duomenų visumos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad tokiais veiksmais kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar buvo Å¡okiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-135/2011 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio ir 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ arba pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-172-942/2016 ir kt.).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad R. G. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje – vykstant diskotekai Å alčininkų mieste, Å¡alia pastato Nr. 54, esančio Vilniaus g. Tiek liudytojas A. R., tiek nukentėjusysis bei kaltinamasis patvirtino, jog prieÅ¡ suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam Å¡alia pastato buvo nemažai žmonių, smÅ«gis nukentėjusiajam buvo suduotas kitų asmenų, taip pat liudytojo A. R. akivaizdoje. Liudytojo A. R. bei kaltinamojo parodymais nustatyta, jog po suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam įvykio aplinkybes mačiusių asmenų buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, taigi akivaizdu, jog dėl to kilo sumaiÅ¡tis.

Dėl kilusios sumaiÅ¡ties, kuomet prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis. Tokiu įžūliu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis. Kadangi prieÅ¡ A. L. vieÅ¡oje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, akivaizdu, jog įvykį stebėję asmenys dėl to pasijuto Å¡okiruotai, todėl darytina iÅ¡vada, jog R. G. savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Taigi Å¡ių duomenų visumos pagrindu darytina iÅ¡vada, kad R.

G. veiksmai neabejotinai prieÅ¡taravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiÅ¡kų tiek vieno asmens, tiek visos visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , pademonstravo atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai, prieÅ¡pastatė save aplinkiniams. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , chuliganiÅ¡kÄ jų esmę ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo elgesys ir jo nurodoma aplinkybė, kad sudavė „neapskaičiavęs smÅ«gio stiprumo“ rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo R.

G. paskatos buvo chuliganiškos ir jo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Kaltinamojo R. G. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio sudėtis, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis bÅ«damas nepilnamečiu padarė tyčinius baigtus nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sukeltos sunkios pasekmės. Atsižvelgiama į kaltinamojo atliktų veiksmų apimtį, jų pobÅ«dį, į tyčios kryptingumÄ â€“ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, R.

G. padarė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl to, kad R. G. sudavus vienÄ smÅ«gį A. L. į veidÄ , pastarasis galvos traumÄ patyrė ne tiesiogiai nuo R. G. suduoto smÅ«gio, o dėl to, kad nuo smÅ«gio praradęs pusiausvyrÄ A. L. krito ir galva atsitrenkė į grindinį, akivaizdu, kad A. G. suvokė, jog tokie padariniai atsirasti gali, tačiau jų nors ir nenorėjo, bet sÄ moningai smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į galvÄ , leido tokiems padariniams atsirasti, t.y.

R. G. sunkiai sutrikdė A. L. sveikatÄ veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, skiriant bausmes kalinamajam taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas 1 kartÄ už kontrabandÄ ir neteisėtÄ disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (b.l. 85-87), Å¡ias nusikalstamas veikas padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, netrukus po jo nuteisimo 2017-05-02, baustas administracines tvarka už pasienio teisinio rėžimo taisyklių pažeidimus bei KET pažeidimus, kuomet vairavo motociklÄ neturėdamas teisės vairuoti (b.l. 88-90), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į Å¡ių įstaigų įskaitas neįraÅ¡ytas (b.l. 93-95).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. G. skirtinos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, kurio dydis nevirÅ¡ija numatytos bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Å¡ias veikas padarė bÅ«damas nepilnamečiu, yra moksleivis, motina (G. G.) yra motyvuota, rÅ«pinasi vaikais, jų ugdymu bei gerove, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl visų veikų davė iÅ¡samius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo, ėmėsi priemonių padarytai žalai atlyginti ir padengė nukentėjusiajam padarytÄ materialinę žalÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, teismas mano, kad Å¡ios aplinkybės rodo kaltinamojo teigiamÄ ir kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes.

Todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, bei paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones. R. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Byloje nukentėjusysis A. L. pareiÅ¡kė 6000 eurų civilinį ieÅ¡kinį, kurį, kaip nurodė, sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.

Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, nukentėjusysis patvirtino, jog 2000 eurų žala jam atlyginta. Nukentėjusysis nurodė, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, jog dėl sužalojimo jis prarado sveikatÄ , dalį darbingumo. Nurodė, jog traumos pasekoje jam sutriko rega, klausa, atsirado dažni galvos skausmai. Jis negali atlikti sunkių fizinių darbų dirbdamas statybose. Po sužalojimų jam buvo atlikta galvos operacija. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų kentė fizinį skausmÄ , dėl to patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, o tai apribojo jo bendravimo galimybes, darbingumo sumažėjimÄ , kas neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimo kokybei. Taip pat akivaizdu, kad atsiradus tokioms, kaip Å¡ioje byloje nustatyta pasekmėms – sunkiam sveikatos sutrikdymui, pasireiÅ¡kusiam abiejų momenkaulių ir deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno ir uolos linijiniu lūžiu su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio pavirÅ¡iuje ir poodine kraujosruva pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inio skruostikaulio lanko ir deÅ¡inio žandinio ančio Å¡oninės, priekinės, virÅ¡utinės bei akiduobės Å¡oninės ir apatinės sienelių bei nosies dyglio lūžiais – atsiranda skausmas, grėsmė sveikatai, netikrumas dėl ateities, dėl ko patiriami papildomi dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jo interesus, bet ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, t.y. į tai, kad R. G. nepilnametis, nedirba, mokosi, Å¡iuo metu iÅ¡laikomas tėvų. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis yra visiÅ¡kai pagrįstas ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodyta suma – 6000 Eur padarytai žalai atlyginti.

Ä®vertinus tai, jog kaltinamasis R. G. nukentėjusiajam atlygino 2000 Eur, nukentėjusysis patvirtino Å¡iÄ aplinkybę, tai įrodo ir byloje esantis mokėjimo nurodymas (b.l. 150), dėl to iÅ¡ bendros priteistinos 6000 Eur sumos iÅ¡minusuotina 2000 Eur suma ir nukentėjusiajam priteistina 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 2087,64 eurų turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį (b.l. 41-43). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R.

G. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu ir tokiu bÅ«du jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl patirto sužalojimo A. L. buvo gydomas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo iÅ¡laidų. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl A. L. patirto sužalojimo gydymo asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2087,64 eurų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo R. G. veika. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. (R.) G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį ir jam skirti: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 3 (trejus) metus laisvės atėmimo; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnę ir skirti galutinę bausmę - 3 (trejų) metų laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti R. (R.) G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, tęsti mokslÄ , be bausmės vykdymo atidėjimÄ kontroliujančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. (R.) G. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikintiu. A. L. (A. L.) civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ R. (R.) G. A. L. (A. L.) naudai priteisti 4000 (keturis tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo A. L. (A.

L.) gydymosi iÅ¡laidų tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jos naudai iÅ¡ R. (R.) G. 2087,64 eurus (du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurocetus). Kaltinamajam R. (R.) G. neturint lėšų ar uždarbio, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti patenkinami civiliniai ieÅ¡kiniai, iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ tėvų turto, iki jam sulaukiant pilnametystės. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Gintaras Dzedulionis