4503652a-fd58-41db-ae5b-ecec869d7bb1 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-292-834/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00312-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.;9.35. (S) VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja V. S., Sekreitoriaujant Simonai LoÅ¡ytei, Dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž. G. (toliau-pareiÅ¡kėjas) Dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovei L. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Ž.

G. skundÄ dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir n u s t a t ė : Institucija 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Ž. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalį paskyrė 300 Eur baudÄ ir administracinio poveikio priemonę - daikto, alkoholinių gėrimų, nepaženklintų LR nustatyta tvarka, 1 l. konfiskavimÄ už tai, kad jis 2021-03-27 d apie 22.30 val. atvykęs į Medininkų kelio postÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos automobiliu (duomenys neskelbtini) valst.nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, tačiau atlikus asmeninių daiktų tikrinimÄ buvo rasta 1 litras viskio LAUDER'S, bendros 14 Eur vertės. Ž.

G. skundu praÅ¡o panaikinti 2021 m. gegužės 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). SkundÄ motyvuoja tuo, kad nedalyvavo muitinio patikrinimo metu jo transporto priemonės kabinoje. Nors skundžiamame nutarime pareigÅ«nė nurodo, kad vairuotojo paklausė, ar turi deklaruojamų daiktų, tačiau tokio klausimo nebuvo ir jo manymu, jeigu bÅ«tų paklaususi tai visos Å¡ios situacijos ir nebÅ«tų buvę. Bet kadangi nebuvo tokio klausimo, tai ir negalėjo atsakyti: „ne, neturiu".

Brendžio butelis 0,7 l. buvo padėtas žemės Å¡alia vairuotojo sėdynės, kuris nebuvo nei slepiamas, nei uždengtas. PareiÅ¡kėjas teigia, jog jam nepaaiÅ¡kino jo teisių ir pareigų, nustatytų ANK 577 straipsnyje, ir jis protokolo nepasirašė. Institucija atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistÄ ir Ž. G. apeliacinio skundo netenkinti, kadangi, pareiÅ¡kėjo pateiktos aplinkybės niekuo nepagrįstos, negali bÅ«ti vertinamos kaip logiÅ¡kos bei patikimos.

PareiÅ¡kėjui buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame lietuvių kalba iÅ¡dėstyta nusižengimo esmė ir aplinkybės, taip pat nurodytos asmens teisės ir pareigos, o tai kad Ž. G. atsisakė protokolÄ pasiraÅ¡yti, nereiÅ¡kia, jog jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos ar nebuvo įteiktas protokolas. Ž. G., atsižvelgdamas į tÄ faktÄ , jog nepasirašė administracinio nusižengimo protokole, apeliuoja tik į tai, kad jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos.

Institucija pastebi, jog administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Su protokolu susipažinau, protokolÄ gavau, teisės ir pareigos, nustatytos 577 straipsnyje, man paaiÅ¡kintos“ paraÅ¡o padėjimas patvirtina ne tik, kad asmeniui iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos, bet ir tai, jog jis gavo protokolÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai iÅ¡skiria tik vienÄ aplinkybę. Be to Å¡iÄ aplinkybę Ž. G. nurodė tik po Vilniaus teritorinės muitinės priimto nutarimo, nors savo paaiÅ¡kinime pateiktame 2021 m. kovo 31 d. to neminėjo, todėl Institucijos manymu pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Ž.

G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. kovo 27 d. atvažiavo į Medininkų kelio postÄ . IÅ¡važiuodamas iÅ¡ Baltarusijos „duty free“ parduotuvėje nusipirko butelį viskio ir cigarečių. Grįžęs iÅ¡ „duty free“ parduotuves cigarėtes išėmė padėjo ant panelės, o butelį maiÅ¡elyje padėjo ant gulto. Toliau belaukiant eilėje įvažiuoti į LietuvÄ prie jo priėjo rusų vairuotojas, kuriam jis prieÅ¡ tai prie sienos padėjo suremontuoti automobilį, bei atnešė ir padavė jam butelį brendžio Renosans.

Pamanė, kad jeigu jis už tÄ (duomenys neskelbtini)butelį nemokėjo pinigų, tai susimokės Lietuvoje muitÄ . Atėjus prie muitinės padavė krovinio dokumentus. Paklaustas kur yra krovinio deklaracija atsakė, kad yra muitinės el. paÅ¡te. Jam liepė jÄ atspausdinti, taip jis ir padarė. PareigÅ«nė apžiÅ«rėjo krovinį ir pasakė, kad viskas gerai. PareigÅ«nė norėjo patikrinti kabinÄ . Paklausė ar neturi cigarečių kiÅ¡enėje, pasakė ne ir kad yra du buteliai alkoholio. Pasakė, kad reikės sumokėti, o jis pasakė, kad sumokės. Ji jam padavė protokolÄ pasiraÅ¡yti ir jis nustebo, nes protokole nurodyta, kad butelis buvo paslėptas, kuris buvo padėtas tarp Å¡aldytuvo ir sėdynės vairuotojo.

Nesakė, kad turi du butelius, nes neklausė ar turi deklaruojamų daiktų. Nepagrįstai jį nubaudė, nes pareigūnė nurodė, kad butelis yra paslėptas, kuris nebuvo paslėptas. Pareigūnė neklausė apie deklaruojamus daiktus. Pareigūnė turėjo paklausti ar jis turi deklaruojamų daiktų. Jei būtų paklausus, tai gal ir būtų butelį parodęs. Maišelio nebuvo ant butelio. Butelis turėjo pusiau matytis. Nesutinka su nutarimu dėl to, kad protokolas falsifikuotas, tikrinimo metu pareigūnė nurodė, kad butelis gulėjo.

Priėjus prie krovinio nebuvo užduotas klausimas ar nori deklaruoti kokias nors prekes. Viskio butelis buvo ant lovos, o brendžio ant žemės. PareigÅ«nė nesakė, kad už nedeklaruojamas prekes bus suraÅ¡ytas protokolas. Ji jam sakė, kad už vienÄ butelį reikės susimokėti. PraÅ¡o panaikinti nutarimÄ . Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaaiÅ¡kino, kad su skundu nesutinka ir mano kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prekes turėjo pateikti iki muitinio tikrinimo, o ne jo metu.

PareigÅ«nė buvo uždavusi klausimÄ ar turite deklaruojamų daiktų ir jis buvo uždengtas skuduru. Asmuo turi pats pasakyti, kad turi deklaruojamų prekių ar pasakyti kai pareigÅ«nė užduoda klausimÄ , o ne tada kai jau pareigÅ«nė tikrinimÄ atlieka. Kai jau pareigÅ«nė atidarė duris ir buvo aiÅ¡ku, kad įvyks tikrinimas, tada reikėjo pasakyti, kad turi deklaruojamų daiktų. PraÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimÄ . Liudytoja A. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, 2021 m. kovo 27 d. vakare, į Medininkų kelio postÄ atvažiavo pareiÅ¡kėjas.

Gabeno medienÄ . Pateikė krovinio dokumentus, trÅ«ko deklaracijos ir pasakė, kad ji atsiųsta į paÅ¡tÄ . Vairuotojas pateikė visus dokumentus ir tada ji paprašė, kad priekabÄ atidarytų. Nerado vairuotojo, palaukė jo, tada atidarė jam priekabÄ , pasakė, kad negali troso perverti. Ji paklausė ar turi deklaruojamų daiktų, jis sakė ne. Tuo metu jie buvo lauke prie priekabos pabaigoje lauke. Kai patikrino krovinį, tada jie nuėjo tikrinti kabinÄ . Vairuotojas įlipo į kabinÄ , jis iÅ¡lipo, tada ji įlipo.

Pro vairuotojo duris įlipo į kabinÄ . Butelis buvo ant gulto maiÅ¡elyje su vaisvandenio buteliu, o kitas buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės vairuotojo sėdynės, skuduru ir celafaniniu maiÅ¡eliu uždengtas. Vizualiai butelio nesimatė. Kabinoje buvo didelė netvarka, ir vizualiai buvo matoma ant panelės padėti 2 pakeliai cigarečių. PaaiÅ¡kino viskÄ apie protokolo suraÅ¡ymÄ ir sumokėjimo tvarkÄ . Paprašė, kad jis prieitų prie jo langelio po 30 minučių ir pradėjo sakyti, kodėl jis negali deklaruoti prekių.

PaaiÅ¡kino jam, kad po muitinio tikrinimo deklaruoti negalima, galima tik prieÅ¡. Vairuotojas atsisakė pasiraÅ¡yti protokolÄ . Klausė ar nori raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , sakė ne. Pažymėjo, kad jis atsisakė pasiraÅ¡yti protokolÄ . Ji atidavė dokumentus įforminus krovinį ir vairuotojas iÅ¡važiavo. Jokio savavaliÅ¡ko veiksmo nebuvo, tikrino kabinÄ su pareiÅ¡kėjo sutikimu, jis pats atidarė duris, iÅ¡ keleivio pusės turėjo galimybę stebėti tikrinimÄ . Nedalyvaujant savininkui ar vairuotojui nėra galimybės tikrinti - nėra tokios praktikos, nes kai nedalyvauja jie neturi galimybių atidaryti durų, priekabos ir panaÅ¡iai.

Butelis viskio buvo paimtas ant žemės gulėjęs kabinoje. Vairuotojas jei vežasi butelius, nedelsiant deklaruoti gabentas prekes turi. Kai atvažiuoja jau į muitinio tikrinimo vietÄ , pateikia dokumentus ir turi deklaruoti ne tik krovinį, bet ir visas prekes, kurias jis gabena. Jie sprendžia kokie tikrinimo bÅ«dai bus taikomi. PrieÅ¡ lipdami į kabinÄ je dar paklausia ar turi deklaruojamų daiktų apsidraudžiant. PareigÅ«nui nėra imperatyvi pareiga klausti ar turi deklaruojamų daiktų. Ž. G. skundas netenkintinas IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Ž.

G. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus teritorinės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas skundÄ motyvuoja tuo, kad jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos bei administracinio nusižengimo protokole buvo neteisingai nurodytos aplinkybės ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, iÅ¡skyrus kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus, Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingÄ sias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip iÅ¡vengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė nevirÅ¡ija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ nuo dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų.

Pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentÄ (ES) Nr. 952/2013 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas 5 straipsnio 12 p. muitinės deklaracija – nustatytu bÅ«du atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiÅ¡kia pageidavimÄ , kad prekėms bÅ«tų įforminta tam tikra muitinės procedÅ«ra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo bÅ«dus. Å io reglamento 135 straipsnio 1 dalis nurodo, kada gali bÅ«ti pateikiama žodinė prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės deklaracija.

Žodinių deklaracijų pateikimo tvarkÄ nustato prekių deklaravimo žodžiu taisyklės, patvirtintos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-12-22 įsakymu Nr. 1B-1099 „Dėl prekių deklaravimo žodžiu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Žodinė muitinės deklaracija, tai žodžiu pareiÅ¡kiamas asmens pageidavimas, kad muitinė įformintų prekėms asmens pasirinktÄ muitinės procedÅ«rÄ arba reeksportÄ , kuriame nurodyta informacija apie deklaruojamas prekes (Taisyklių 2.5. p.).

Žodinė deklaracija pateikiama asmeniui (deklarantui) žodžiu kreipiantis į muitinės pareigÅ«nÄ su praÅ¡ymu įforminti prekėms asmens pasirinktÄ muitinės procedÅ«rÄ arba reeksportÄ ir pateikiant visÄ tam reikalingÄ informacijÄ ir dokumentus. Pats asmuo turi pateikti ir praneÅ¡ti apie iÅ¡ trečiosios Å¡alies gabenamas prekes muitinės pareigÅ«nui. Taigi Å¡iuo atveju PareiÅ¡kėjas turėjo savarankiÅ¡kai savo valia pateikti muitinės pareigÅ«nams deklaravimo procedÅ«ros įforminimui.

Muitinės pareigÅ«nui nedraudžiama užduoti asmeniui klausimus, siekiant patikslinti informacijÄ , reikalingÄ prekių deklaravimo procedÅ«ros vykdymui, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog yra panaikinama pačio asmens pareiga deklaruoti gabenamas prekes. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad muitinės pareigÅ«nė neklausė jo apie deklaruoti privalomas prekes ir tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisės, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir net prieÅ¡tarauja elementariai logikai, kadangi muitinės pareigÅ«nas negalėtų faktiniais klausimais, iÅ¡vardyti visas prekes, kurias atsižvelgus į jų pobÅ«dį, vertę ir kt. aplinkybes, reikalinga pateikti muitinės kontrolei.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas teigė, kad protokole minimas rastas paslėptas vienas viskio butelis nebuvo paslėptas, tačiau kaip teigia pareigÅ«nė, kuri buvo apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, butelis buvo ant gulto maiÅ¡elyje su vaisvandenio buteliu, o kitas butelis buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės vairuotojo sėdynės, skuduru ir celafaniniu maiÅ¡eliu uždengtas. Vizualiai butelio nesimatė. Apie deklaruojamas prekes prieÅ¡ patikrinimÄ pareigÅ«nė paklausė pareiÅ¡kėjÄ , tačiau Å¡is atsakė, kad tokių prekių neturi.

Netikėti pareigÅ«nės paaiÅ¡kinimas teismas neturi pagrindo. Be to, pareiÅ¡kėjas atsisakė pasiraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ ir nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo apie tuo metu jo manymu neteisingai nurodytas aplinkybes. Ir jo teiginys, kad jis neatsisako mokėti muito mokestį tik patvirtina, kad jis suprato, kad jo vežamas prekes jis privalėjo deklaruoti. Tokiu bÅ«du, iÅ¡tyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad Ž. G. 2021-03-27 d apie 22.30 val. atvykęs į Medininkų kelio postÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos automobiliu (duomenys neskelbtini) valst.nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, tačiau atlikus asmeninių daiktų tikrinimÄ buvo rasta 1 litras viskio (duomenys neskelbtini), bendros 14 Eur vertės. Å iuo konkrečiu atveju Institucijos pareigÅ«nas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino Ž.

G. kaltu padarius ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Ä®vertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu Ž. G. paskirta bauda nėra aiÅ¡kiai per griežta ir neteisinga, todėl keisti jÄ nėra pagrindo. Institucija teisingai nustatė Ž. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybių nebuvimÄ . Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos iÅ¡analizavęs ir įvertinęs, daro iÅ¡vadÄ , kad Ž.

G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Jai pagrįstai buvo skirta ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Institucija priėmusi nutarimÄ pagrįstai pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali bÅ«ti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014). Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nenustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje.

Tačiau įvertinus aplinkybę, jog Ž. G. anksčiau nėra baustas už analogiÅ¡ko nusižengimo, numatyto ANK 208 str. padarymÄ , nėra sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , tikslinga Ž. G. už nusižengimÄ nuobaudos dydį sumažinti iki sankcijos minimume nustatyto dydžio. Mažindamas nuobaudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, į padarymo aplinkybes, į tai, kad nedeklaruotas tik vienas butelis alkoholinio gėrimo, į pažeidėjo asmenybę, kuris anksčiau už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ nebaustas, bei atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta Ž.

G. už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimaliÄ sankcijoje nustatytÄ baudÄ 200 eurų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Ž. G. skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, netenkinti. Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 6 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies pakeisti, Ž. G. paskirtÄ nuobaudÄ sumažinti iki ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto minimumo, tai yra iki 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų).

Kitoje dalyje nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja V. S.