Legislator Case Law & Legislation
4501cd01-a892-494e-8fcb-7af4fb0f1bc9 AI generated

4501cd01-a892-494e-8fcb-7af4fb0f1bc9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4501cd01-a892-494e-8fcb-7af4fb0f1bc9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-579/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30314-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.17.3; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejui Bekiš), nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

4501cd01-a892-494e-8fcb-7af4fb0f1bc9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-579/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30314-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.17.3; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejui Bekiš), nuteistajam V.

G., jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. G. paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. G. paskirta galutinė bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. G. laikinojo sulaikymo laikas – viena para, kuri prilyginta 2 MGL dydžio baudai, ir nustatytas V. G. paskirtos baudos dydis – 398 MGL (19 900 Eur). PaskirtÄ baudÄ V. G. nurodyta sumokėti per dvylika mėnesių. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. G. konfiskuota nusikaltimo priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 400 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o bÅ«tent: pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ â€“ 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto ir 2.1., 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 2 d., iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 9 175 pakelius akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant sumokėti privalomus mokesčius – 32 493,50 Eur, virÅ¡ija 250 MGL, kurių dalį – 161 vnt. pakelių „NZ Gold“ rūšies, neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį – 512 vnt. pakelių „Minsk Superslims“ rūšies, neteisėtai laikė garaže Nr. 533, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. rugsėjo 2 d.

Å¡ias cigaretes kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, dalį – 8 502 vnt. pakelių „NZ Gold“ rūšies, neteisėtai gabeno transporto priemonėje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus rajono teritorijos ribos, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 15.00 val., policijos pareigÅ«nai Å¡iÄ transporto priemonę sustabdė ir jos apžiÅ«ros metu surado bei paėmė Å¡ias cigaretes.

Tokie V. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 1992 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Prokuroras E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį: V. G. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. G. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti vienÄ dienÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. G. veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, tačiau nuteistajam paskirta per Å¡velni bausmė. Asmuo nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant pasipelnyti, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis yra iÅ¡situokęs, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, turi galiojančių nuobaudų.

Be to, V. G. anksčiau yra teistas ir nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnį pripažintinas recidyvistu, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. 2.2. Skundo autoriaus manymu, įvertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad paskyrus V. G. baudÄ byloje nebus pasiekti bausmei keliami tikslai. Kadangi anksčiau nuteistasis jau buvo baustas administracine tvarka už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl akivaizdu, jog jis jokių iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė.

Nusikalstamas nuteistojo nuostatas patvirtina ir ankstesnis teistumas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. G. nedirba, jo materialinė padėtis yra sunki, jam finansiÅ¡kai padeda vaikai, todėl nuteistasis neturės objektyvių galimybių savanoriÅ¡kai sumokėti jam paskirtos baudos, o priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus apsunkintas arba iÅ¡ viso neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, V. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta neteisinga bausmė – bauda, kuri keistina į laisvės atėmimÄ .

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 4. Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir V. G. kaltė dėl Å¡ios veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje bylos dalyje nenustatyta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde – dėl V. G. paskirtos bausmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nors atskirai toks praÅ¡ymas skunde ir neformuluojamas, prokuroras, pateikdamas argumentus dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies, taip pat nurodo, jog vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatoms V.

G. pripažintinas recidyvistu ir tai laikytina jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl teisėjų kolegija vertins ir Å¡iuos skundo argumentus bei pateiks dėl to argumentuotas iÅ¡vadas. Dėl paskirtos bausmės 5. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

6. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei V. G. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Prokuroras skunde pažymi, jog nuteistasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas teistas, neiÅ¡nykus teistumui, ir tai turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 7.1. Nusikaltimų recidyvo, recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 7.2.

V. G., bÅ«damas pilnametis, iki Å¡ioje byloje nagrinėjamos naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo 2021 m., buvo teistas už tyčinių nusikaltimų (tame tarpe labai sunkaus) padarymÄ . Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, V. G. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje padarymÄ ir jam paskirta subendrinta galutinė deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi V. G. lygtinai paleistas taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, laikomi turinčiais teistumÄ bausmės atlikimo laikotarpiu ir aÅ¡tuonerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, jeigu jie buvo nuteisti už labai sunkų nusikaltimÄ (BK 97 straipsnio 3 dalies 3) punkto c) papunktis). Taigi 2021 m. rugsėjo 2 d. (veikos padarymo metu) teistumas už anksčiau padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ V.

G. dar nebuvo iÅ¡nykęs (nuo lygtinio paleidimo dienos iki nusikalstamos veikos padarymo buvo praėję kiek daugiau nei Å¡eÅ¡eri metai), todėl Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. 7.3. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog veikÄ padarė recidyvistas, nebuvo nurodyta kaltinamajame akte (1 t., b. l. 26–34). Pirmosios instancijos teismo posėdyje prokuroras jos taikyti taip pat neprašė (2022 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

Visgi duomenys apie ankstesnį V. G. teistumÄ , sÄ lygojantys Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimÄ , nurodyti tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas turi teisę pripažinti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, svarbu, kad proceso Å¡alims tai nebÅ«tų staigmena (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). 7.4. Tačiau nors prokuroras skunde ir nurodo, kad Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia, į jÄ atsižvelgiama skiriant bausmę, praÅ¡ymo keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje apeliaciniame skunde nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra atskiro praÅ¡ymo sunkinti nuteistojo teisinę padėtį nustatant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, teisėjų kolegija Å¡iÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę įvertins kitų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste.

8. V. G. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 2 dalyje. Straipsnio sankcija už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numato dvi bausmės rūšis – baudÄ ir laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas.

Kai įstatymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi bÅ«ti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimÄ . Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų bÅ«ti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

9. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, jog Å¡iuo atveju egzistuoja ne viena neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti aplinkybė. Visų pirma, iÅ¡ Sodros duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog V. G. nėra turėjęs pastovaus darbo, nors iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m., taip pat vienÄ mėnesį 2021 m. nuteistasis ir vykdė individualiÄ veiklÄ (2 t., b. l. 161), kokia tai veikla ir kokias iÅ¡ jos gavo pajamas V. G. neidentifikavo. Antra, kaip minėta, nuteistasis V.

G. anksčiau teistas, jis taip pat baustas administracine tvarka. 2020 m. administracine tvarka baustas du kartus – vienÄ kartÄ už disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, kitÄ kartÄ už policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , jų garbės ir orumo pažeminimÄ . 2021 m. jis vienÄ kartÄ nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , taip pat jam paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 137 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ (ikiteisminio tyrimo Å¡ioje byloje metu pas jį rasta denatÅ«ruoto etilo alkoholio skiediniai, stipraus naminio alkoholio).

Visgi Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir neigiamai charakterizuoja atsakomybėn patrauktÄ asmenį, nėra pakankamos siekiant nustatyti už padarytÄ nusikaltimÄ bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis anksčiau ir buvo teistas už vienÄ pavojingiausių nusikalstamų veikų (nužudymÄ ), atlikęs paskirtÄ bausmę iki Å¡ioje byloje nagrinėjamos veikos jis daugiau nenusikalto, labai sunkus nusikaltimas buvo padarytas pakankamai seniai – 2009 m. IÅ¡skirtinai didelio asmenybės pavojingumo nepatvirtina ir skunde nurodomos administracinės nuobaudos, kurių Å¡iuo atveju nėra daug.

Nors viena iÅ¡ Å¡ių nuobaudų ir buvo skirta už panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus kaip ir Å¡ioje byloje, tai yra už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, vienas tokio pobÅ«džio administracinis nusižengimas, skirtingai nei, pavyzdžiui, teistumas už tokio pobÅ«džio veikÄ , negali lemti griežtesnės bausmės taikymo.

10. Teisingam bausmės paskyrimui svarbu įvertinti ne tik asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pavojingumÄ , bet ir pačios veikos pobÅ«dį. Padaryta nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra ekonominio pobÅ«džio. Ir nors Å¡ios veikos pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jis nėra tokio pobÅ«džio ir laipsnio, kad bÅ«tų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Neteisėtai gabentas akcizais apmokestinamų prekių kiekis, kaip nustatyta byloje, nėra iÅ¡skirtinai didelis (teismų praktikoje yra atvejų, kai neteisėtai gabenamų cigarečių vertė yra šimtai tÅ«kstančių eurų, pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-22-628/2018, 2K-286-976/2018).

Sunkių padarinių nusikalstama veika nesukėlė. Nagrinėjamu atveju nenustatytos ir kitos analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų pavojingumÄ didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma. Be to, teismų praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kuomet esant panaÅ¡iai akcizais apmokestinamų prekių vertei kaip ir Å¡ioje byloje, asmenims arba taikoma lengvesnė bausmės rūšis – bauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-693/2017), arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018), kas pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 75 straipsnio redakcijÄ nagrinėjamoje situacijoje yra negalima.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, už sunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik iš dalies, tačiau nei V. G., nei jo padaryto nusikaltimo pavojingumas šiuo atveju nesudaro prielaidų net trumpalaikei jo izoliacijai nuo visuomenės.

11. Kaip pagrindas skirti nuteistajam griežtesnę bausmės rūšį skunde įvardijama sunki V. G. finansinė padėtis, dėl kurios, anot prokuroro, jis neturės galimybės sumokėti paskirtÄ baudÄ . Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, analogiÅ¡kos pozicijos prokuroras laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu pažymėdamas, jog bauda V. G. neskirtina dėl abejotino Å¡ios bausmės rūšies įvykdymo. Teismo vertinimu, laisvės atėmimas negali bÅ«ti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iÅ¡ esmės teisingÄ baudos bausmę ir negali tapti baudos bausmės alternatyva, kas suprantama, be kita ko, atsižvelgiant į itin skirtingÄ Å¡ių bausmių rūšių poveikį nuteistam asmeniui. Nors iÅ¡ antstolių informacinės sistemos iÅ¡ties matyti, jog V.

G. atžvilgiu vykdomas ne vienas iÅ¡ieÅ¡kojimas, Å¡i aplinkybė pati savaime negali lemti griežtesnės bausmės nuteistajam skyrimo. Asmuo, kuriam paskirta bauda, privalo Å¡iÄ baudÄ sumokėti. Atsižvelgęs į sunkiÄ nuteistojo finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ â€“ dvylika mėnesių, ir taip tinkamai individualizavo ne tik skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos vykdymo sÄ lygas. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyti atvejai, susiję su baudos, kaip piniginės bausmės, paskyrimu bei vykdymu.

Å iame straipsnyje, kaip ir Bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniuose numatyta, kaip įvykdoma baudos bausmė tiek savanoriÅ¡kai, tiek priverstinai, kokių priemonių imamasi, jei asmuo neiÅ¡gali ar vengia sumokėti jam paskirtÄ baudÄ .

12. Galiausiai pažymėtina, kad nors teisėjų kolegija Å¡ioje byloje ir nustatė V. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė recidyvistas, į Å¡iÄ aplinkybę turi bÅ«ti atsižvelgiama jÄ vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikÅ¡mė bausmės skyrimui negali bÅ«ti suabsoliutinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas Å¡ioje byloje nėra pakankama sÄ lyga griežtinti bausmę.

Å iuo atveju bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡ esmės nepasikeitė, be kita ko, ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veikÄ padarė recidyvistas, į šį faktÄ tam tikra apimtimi atsižvelgė – bausmės skyrimo motyvuose Å¡i aplinkybė yra įvertinta pažymint, jog V. G. yra teistas ir jo teistumas neiÅ¡nykęs. Jog atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas nėra absoliučiu pagrindu griežtinti paskirtÄ bausmę pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-85-303/2017).

13. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį buvo įvertintos ne tik V. G. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, bet ir pati padaryta nusikalstama veika, įvertintas Å¡ios veikos pavojingumas, jos ekonominis pobÅ«dis. Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja teisingos asmeniui skirtinos bausmės imperatyvÄ ir pažymi, jog atsižvelgiant į bendrÄ sias žmogaus teisių ribojimo sÄ lygas, teisinga laikytina tik tokia bausmė, kuri yra proporcinga siekiamiems tikslams ir pasireiÅ¡kia minimalia intervencija apribojant žmogaus teises. Tai reiÅ¡kia, kad valstybės reakcija į nusikalstamas veikas grįsta minimalaus pakankamumo principu, o laisvės atėmimo bausmė traktuotina kaip griežčiausia priemonė, kai kitos bausmės bÅ«tų aiÅ¡kiai neadekvačios padaryto nusikaltimo aplinkybėms ir sunkumui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė tokio nuteistojo asmenybės pavojingumo, jog reikėtų šį asmenį nedelsiant izoliuoti nuo visuomenės. V. G. paskirta baudos bausmė yra adekvati padaryto ekonominio nusikaltimo sunkumui, todėl pagrindo tenkinti prokuroro skundÄ ir skirti nuteistajam praÅ¡omÄ laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo atveju nėra. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 14. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, jog teikiant antrinę teisinę pagalbÄ V.

G. patirtų išlaidų suma – 65 Eur.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje nurodomas teisinis reguliavimas aiÅ¡kinamas atsižvelgiant ir kitas sÄ lygas, kurios svarbios priimant sprendimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Šiuo aspektu yra aktuali Å¡ių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-458/2021). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021).

17. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis procesas V. G. atžvilgiu vyko valstybinio kaltintojo, t. y. valstybės, iniciatyva, paduodant skundÄ jo padėtį bloginančiais pagrindais. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl gynėjas nuteistajam buvo skirtas teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, jog apeliacinis skundas yra atmetamas, valstybės patirtų proceso iÅ¡laidų priteisimas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti. Teisėjai Evaldas Gražys Virginija Liudvinavičienė Linas Å iukÅ¡ta