2024-02-14 Nr. AB-2844-3-65-3-00184-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-265-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00184-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.2; 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. T.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir Panevėžio ligoninė, ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Panevėžio TLK) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 14-521 „Dėl Z. T. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Panevėžio TLK išnagrinėjo Z. T. skundą, kuriuo pacientė prašė grąžinti 260 Eur priemoką už 2019 m. kovo 28 d. atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją ir Panevėžio ligoninę įpareigojo atlyginti pacientei dėl sumokėtos priemokos patirtas išlaidas, t. y. 260 Eur. Sprendimas priimtas nesilaikant tokio pobūdžio dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, netinkamai pritaikant jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir netinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes.

2.2. Z. T. pati pageidavo sveikatos priežiūros paslaugos atlikimo, taikant papildomas, pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti nebūtinas paslaugas (tyrimus, procedūras, medikamentus, konsultacijas ir pan.), 2019 m. kovo 28 d. pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko mokėti už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientei 2019 m. kovo 28 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Atlikus operaciją, pacientė apmokėjo jos pasirinktos papildomos – nebūtinos paslaugos suteikimą. Pacientė priemoką atliko jos pačios bei Panevėžio ligoninės sudarytos sutarties, grįstos ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintos sutarties sudarymo laisvės principo pagrindu. Panevėžio TLK direktoriui nesuteikta teisė panaikinti paciento ir Ligoninės sudarytą sutartį.

2.3. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra atsižvelgta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir SAM) 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 priedo 7.5 papunkčio nuostatas, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl Z. T. sutartiniais pagrindais sumokėto brangesnio nei įprasta pacientams taikomos procedūrų kainų skirtumo įmokos ir pareiškėjo prievolės grąžinti šias lėšas. Sprendime nurodymas grąžinti pinigines lėšas neatitinka Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-96 patvirtintų Draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundų nagrinėjimo teritorinėse ligonių kasose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų, nustatančių Panevėžio TLK teisių apimtį, bei tiesiogiai prieštarauja VLK direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatoms, reglamentuojančioms Panevėžio TLK prievoles ir teises atliekant Ligoninės veiklos patikrinimą.

2.4. Sprendime nėra užfiksuota ne tik kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumo pažeidimų, bet ir nepagrįsto kompensuojamų lėšų gavimo fakto, visos iš pacientės gautos lėšos įformintos teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to ginčo nėra. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus 9-tojo leidimo TLK-10-AM, Medicininių intervencijų (ACHI) ir Kodavimo standartams, sisteminio intervencijų sąrašo 8 skyrius buvo papildytas nauju, tiksliau atliekamą intervenciją apibūdinančiu kodu „(duomenys neskelbtini)“, ši operacija buvo įrašyta į Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą ir priskirta VI apmokėjimo grupei, o iki 2016 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje galiojo 6-ojo leidimo TLK-10-AM ir ACHI klasifikacija, (duomenys neskelbtini) gydymo lazeriu operacijos Panevėžio ligoninėje atliekamos nuo 2015 m., jos buvo atliekamos bei apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) lėšomis ir iki 2017 m. sausio 1 d. koduojamos (duomenys neskelbtini) bloke nurodytais kodais, kurie buvo įtraukti ir į tuo metu galiojusį Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą, jos buvo priskirtos VI apmokėjimo grupei, gydymo atvejai, kaip ir nuo 2017 m. sausio 1 d., buvo priskiriami (duomenys neskelbtini).

2.5. Panevėžio ligoninė, teikdama pacientui pateiktame siuntime nurodytą sveikatos priežiūros paslaugą, visada vertina esamą paciento kliniką ir tik tada parenka konkrečią sveikatos priežiūros teikimo metodiką ir tai niekuo nesaistoma su Panevėžio ligoninės galimybe esamą paciento (duomenys neskelbtini) negalavimą gydyti būtent tik vienu iš galimų sveikatos priežiūros paslaugų metodų – atliekant gydymą (duomenys neskelbtini) metodu. Gydymo būdo pasirinkimas yra gydančio gydytojo rekomendacija, pagrįsta paciento sveikatos stoviu, tolesnės gyvenimo kokybės gerinimu, vertinant ir tai, kad, taikant (duomenys neskelbtini) gydymui (duomenys neskelbtini) metodą, mažinama paciento pooperacinio periodo nedarbingumo trukmė. (duomenys neskelbtini) gydymo lazeriu sveikatos priežiūros paslauga atliekama ne visiems pacientams be išimties, šios paslaugos atlikimo būtina sąlyga yra atitinkama paciento klinika. Pacientas pats apsisprendžia ir pasirenka, ar jam bus atlikta klasikinio metodo sveikatos priežiūros paslauga, po kurios jis bus ilgą laiką nedarbingas, ar jis kitą dieną po suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos (duomenys neskelbtini) metodu, asmeninio indėlio priemokos pagrindais ir įsigyjant papildomą, būtent jo operacijai reikalingą priemonę, kitą dieną galės įprastai vaikščioti ir gyvens visavertį gyvenimą. Panevėžio ligoninės nuomone, paslaugos bendro kodifikavimo pakeitimas, specifiškiau užkodavus pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos esmę, nesuponuoja pareiškėjo prievolės visiems pacientams ir visais atvejais taikyti vien pranašesnį (duomenys neskelbtini) gydymą (duomenys neskelbtini) metodu, o jo taikymo atveju neatima teisės pacientui pasiūlyti asmeninėmis lėšomis įsigyti papildomų operacijai reikalingų priemonių ir jų panaudoti paslaugos suteikimo metu. Vien klasifikatoriaus perrašymas, keičiant kodą ar plečiant jo aprašymą, neatspindi sveikatos priežiūros procedūros esmės, jos sąnaudų, tam naudojamų priemonių apimties ir joms panaudoti Panevėžio ligoninės papildomai įsigytos įrangos kaštų įtakos, pacientui pasirinktinai pageidavus bei gavus papildomas paslaugas. Atsakovas visiškai nesiaiškino, nei kokia priemonė buvo panaudota operacijos metu, nei kiek ji kainavo. Šviesolaidžius (duomenys neskelbtini) operacijai ligoninė perka iš savo lėšų, vienas šviesolaidis gali būti panaudotas tik vienai operacijai.

2.6. Ligoninė Z. T. suteikė jos pageidaujamą mokamą sveikatos priežiūros paslaugą bei, vadovaudamasi Panevėžio ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų (duomenys neskelbtini) priemones“, panaudojo paciento priemoką šiai priemonei įsigyti. Nurodytas įsakymas nėra panaikintas ar pripažintas kaip prieštaraujantis teisės aktams, o Panevėžio ligoninės teikiamų mokamų paslaugų įkainių kainodaros klausimai, priklausantys steigėjo kompetencijai, nėra kvestionuojami Panevėžio TLK ir Valstybinės ligonių kasos veiklą reglamentuojančiais dokumentais ir nesukelia pareiškėjui prievolės vykdyti Sprendime nurodytus samprotavimus apie teisės aktus.

3. Atsakovas Panevėžio TLK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-164) 1.2 punkto nuostatoje nurodyta visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas, vadovautis Kodavimo standartais naudojantis TLK-10-AM ir medicininių intervencijų klasifikacija. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus aktyviojo stacionarinio gydymo paslaugų klasifikavimo pagal giminingų diagnozių grupes (toliau – ir DRG) versijai (8.0), pakeitusiai 6 versiją, įsigaliojo ir atnaujinta medicininių intervencijų klasifikacija (toliau – ir ACHI), papildyta (duomenys neskelbtini) gydymo lazeriu kodu ((duomenys neskelbtini)). Gydymo atvejai, kai nurodomas šis kodas, priskiriami DRG grupei (duomenys neskelbtini) operacija yra įrašyta į Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-668) ir priskirta VI apmokėjimo grupei. Vadovaujantis Įsakymu Nr. V-668 patvirtinto Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo (toliau – ir Sąrašas, ir Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašas) 27, 28 punktų nuostatomis, Dienos chirurgijos paslaugos klasifikuojamos pagal giminingų diagnozių grupių metodą bei apmokamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, Normatyvinės gydymo trukmės ir Giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos tvirtinimo“ patvirtintomis kainomis. Į dienos chirurgijos paslaugų kainas įskaičiuotos visų reikalingų diagnostinių ir gydomųjų priemonių, vaistų, operacijos (įskaitant anestezijos), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos, išskyrus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių sąnaudos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, skirtomis centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti.

3.2. Tvarkos 7.5 papunktis nurodo, kad apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu moka už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas; prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva leidus gydančiam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras, apmokėdamas kainų skirtumą. Prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva. Panevėžio ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4K-101 (duomenys neskelbtini) lazeriu ((duomenys neskelbtini)) nepagrįstai priskirtas prie brangesnių paslaugų, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. atliktos operacijos ((duomenys neskelbtini) gydymas lazeriu) yra įrašytos į SAM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1118, t. y. apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Tinkamai išsiaiškinus teisės normų taikymą, Panevėžio ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 4K-101 taikymas buvo nutrauktas.

3.3. Pacientės Z. T. pasirašytame Gydymo stacionare ligos istorijoje esančiame įdėtiniame lape 2019 m. kovo 28 d. „Paciento sutikimas“ nėra nurodytos sąlygos apie pacientės supažindinimą su skirtumais tarp Panevėžio ligoninės teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos, kas rodo, kad pacientė nedavė sutikimo sumokėti už pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti nebūtinas paslaugas. Vadovaujantis Tvarkos 11 punktu, mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant Tvarkoje nustatytų reikalavimų, laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos turi būti grąžintos jas sumokėjusiam asmeniui.

3.4. Pasisakydamas dėl Panevėžio TLK įgaliojimų nagrinėti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundus, atsakovas rėmėsi sisteminiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, VLK direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-141 „Dėl teritorinių ligonių kasų nuostatų tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkto ir 41 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkto, Tvarkos 13.3 punkto, Taisyklių 33 punkto nuostatų aiškinimu. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir neviršijo įstatymuose apibrėžtų įgaliojimų.

3.5. Z. T. buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, ji turėjo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) įstaigos gydytojo siuntimą asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, t. y. pagrindinei ligai gydyti, jai gydymo būdą parinko Panevėžio ligoninės gydytojas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu Panevėžio ligoninė buvo sudariusi sutartį su Panevėžio TLK dėl šio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Panevėžio ligoninė, pažeisdama Tvarkos nustatytas sąlygas, nesuteikė alternatyvos pacientei gauti (duomenys neskelbtini) operacijos atliekamos lazeriniu būdu ir apmokamos tik iš PSDF biudžeto, t. y. be priemokos, paslaugos. Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Z. T. 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į Panevėžio ligoninę prašymu grąžinti jos sumokėtas lėšas už 2019 m. kovo 28 d. atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją. Panevėžio ligoninė 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-825 Z. T. prašymo netenkino, nurodžiusi, kad jos susirgimo klinika buvo palanki galimybei taikyti (duomenys neskelbtini) metodu, ir pačiai pacientei pageidaujant sudarytos sutarties pagrindu šis gydymas ir buvo taikytas, sveikatos priežiūros paslauga suteikta panaudojus paciento priemoką. Z. T., nesutikdama su Panevėžio ligoninės atsakymu, 2022 m. kovo 23 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą, prašydama peržiūrėti jos prašymą ir grąžinti jai jos sumokėtą 260 Eur priemoką. Panevėžio TLK direktorius 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl Z. T. skundo nagrinėjimo“ pavedė Kontrolės skyriaus vedėjui E. V. ir Administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. B. iki 2022 m. balandžio 15 d. išnagrinėti Z. T. skundą, parengti ir pateikti sprendimo projektą. Panevėžio TLK 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 14-521 Z. T. skundą patenkino ir įpareigojo Panevėžio ligoninę atlyginti jai dėl sumokėtos priemokos patirtas dydžio išlaidas – 260 Eur.

6.2. Sprendimu konstatuota ir ginčo byloje dėl to nėra, kad Panevėžio ligoninė ir Panevėžio TLK 2019 m. vasario 26 d. yra sudariusios Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis sutartį Nr. 10-310 (toliau – ir Sutartis Nr. 10-310), Z. T. pagal Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenis buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, Panevėžio ligoninės gydytojo P. M. 2019 m. vasario 23 d. siuntimu dėl susirgimo pagal TLK-10-AM nukreipta 2019 m. kovo 28 d. operacijai. Z. T. 2019 m. kovo 28 d. pasirašė sutikimą informacijai teikti ir tyrimo bei gydymo patvirtinimą, kurio dalyje „Tyrimo bei gydymo sutikimas“ nurodyta, kad pacientė suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus buvo išsamiai supažindinta su sveikatos būkle, medicininio tyrimo metodais, gydymo ir ligos prognozėmis, tolimesniu tyrimu ir gydymu, galimais alternatyviais gydymo metodais, galimais rezultatais ir komplikacijomis bei kitomis aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos gydymo rezultatams bei pasekmėms atsisakius siūlomo gydymo; su siūlomu tyrimu, gydymu bei jų pakeitimais, pasikeitus klinikinei situacijai, pacientė sutiko. Byloje esančiame Paciento (paciento atstovo) sutikimo lape, kurį Z. T. pasirašė 2019 m. kovo 28 d., nurodyta, kad Z. T. sutinka mokėti už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nes pageidauja gauti papildomas, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas (tyrimus, procedūras, medikamentus, konsultacijas ir pan.), nurodyta, jog apmokėjimo tvarka jai žinoma ir ji yra informuota, kad neįvykdžius finansinio atsiskaitymo skola gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Įrašai Stacionare gydymo asmens statistinėje kortelėje, Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Paciento (paciento atstovo) sutikimo lape patvirtina, kad Z. T. už operacijos atlikimą yra sumokėjusi 260 Eur priemoką. 2019 m. kovo 28 d. chirurginės operacijos protokolas Nr. DCHO19/1243 patvirtina, kad Z. T. Panevėžio ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje 2019 m. kovo 28 d. atlikta (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5, 6 dalimis, Tvarkos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi 2017 m. birželio 1 d. – 2021 m. kovo 3 d.) 1, 3.1–3.3, 4, 7 ir 8 punktais, Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi. Teismas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministras Įsakymo Nr. V-164 1.1 punktu visoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms pavedė nuo 2011 m. balandžio 1 d. pradėti naudotis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), o 1.2 punktu visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas, vadovautis Kodavimo standartais naudojantis TLK-10-AM ir medicininių intervencijų klasifikacija (ACHI).

Šio įsakymo 2 punktu buvo nustatyta, kad atvejais, kai pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus turėtų būti naudojamasi TLK-10, vietoj TLK-10 privaloma naudotis TLK-10-AM ir šio įsakymo 1.3.2 punkte nurodytomis kodų atitikties lentelėmis. Pagal TLK-10-AM, (duomenys neskelbtini) suteiktas (duomenys neskelbtini), jis apima ir (duomenys neskelbtini) terapiją (ELT). Įsakymu Nr. V-668 patvirtinto Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo (ginčui aktuali 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija) 25 punkte nustatyta, kad dienos chirurgijos paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei atitinka apraše nurodytus reikalavimus (įskaitant papildomas sąlygas) ir atlikta intervencija, kuri žymima Dienos chirurgijos paslaugų sąraše nurodytu (duomenys neskelbtini) kodu; 27 punkte nurodyta, kad dienos chirurgijos paslaugos klasifikuojamos pagal giminingų diagnozių grupių metodą bei apmokamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, Normatyvinės gydymo trukmės ir Giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos tvirtinimo“ patvirtintomis kainomis; pagal 28 punktą į dienos chirurgijos paslaugų kainas įskaičiuotos visų reikalingų diagnostinių ir gydomųjų priemonių, vaistų, operacijos (įskaitant anestezijos), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos, išskyrus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių sąnaudos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, skirtomis centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti.

8. Teismas nurodė, kad Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo priede – Dienos chirurgijos paslaugų sąraše – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodytas skyriuje Nr. 8 „Širdies ir kraujagyslių sistemos procedūros“, priskirtas VI apmokėjimo grupei. Taigi, Z. T. 2019 m. kovo 28 d. suteikta sveikatos priežiūros paslauga (duomenys neskelbtini) lazeriu, kuriam suteiktas (duomenys neskelbtini), jos atlikimo metu buvo apmokama PSDF biudžeto lėšomis. Panevėžio ligoninės direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų (duomenys neskelbtini) priemones“, kuriuo nustatė, kad priemonių atlikti lazerinei (duomenys neskelbtini) 1 komplekto kaina yra 260,00 Eur (1 p.); priemoka taikoma pacientui pageidaujant ir pasirinkus lazeriu atliekamos (duomenys neskelbtini) metodą (2.1 p.).

9. Teismas pabrėžė, kad tiek Tvarkos 7.5 punkte, tiek 9.4 punkte įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareiga informuoti pacientą nustatyta CK 6.727 straipsnio 1 dalyje. CK 6.730 straipsnis nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas apie visus savo veiksmus (asmens sveikatos priežiūros paslaugas), kuriems atlikti buvo duotas paciento sutikimas, privalo įrašyti į paciento medicinos dokumentus, o pacientas ar jo atstovas turi tai pasirašyti.

10. Vertindamas Z. T. pasirašyto „Paciento (paciento atstovo) sutikimo“ turinį, teismas nurodė, kad jame nėra pateikta išsami informacija, kokios konkrečios papildomos, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinos paslaugos bus suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui; jame nėra nurodyta, kad Z. T. buvo supažindinta su tuo, jog Panevėžio ligoninėje teikiamos dienos chirurgijos paslaugos – (duomenys neskelbtini) lazeriu ((duomenys neskelbtini)), yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, t. y. kad ji turi teisę ir galimybes nurodytą paslaugą gauti įstaigoje nemokamai, kokias brangiau kainuojančias paslaugas ji galėtų gauti bei koks būtų kainų skirtumas tarp jai atliekamos nemokamos, nebuvo pasirašytinai supažindinta su nemokamų paslaugų skirtumais.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Panevėžio ligoninė tinkamai neįvykdė įstatymo nustatytos paciento informavimo pareigos. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aiškinant Tvarkos 9.4 punkto taikymą, pagal kurią pareiga pacientą aiškiai ir suprantamai informuoti, už ką jis, turėdamas teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas, turi papildomai sumokėti, nustatyta sveikatos priežiūros įstaigai (2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1264-552/2021). Dėl nurodytų argumentų, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo laikyti, kad pacientė 260 Eur priemoką už (duomenys neskelbtini) operaciją lazeriu atliko jos pačios laisva valia sudarytos sutarties pagrindu bei konstatuoti, jog nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas kyla iš sutartinių, t. y. iš civilinių teisinių santykių.

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į tai, kad Z. T. 2019 m. kovo 28 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija lazeriu ((duomenys neskelbtini)) jos atlikimo metu buvo apmokama PSDF biudžeto lėšomis, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pacientė pasirinko brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tokios paslaugos jai buvo suteiktos, teismas priėjo prie išvados, jog Z. T. neprivalėjo už jai atliktą operaciją mokėti priemokos – 260 Eur. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal paties pareiškėjo paaiškinimus Panevėžio ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų (duomenys neskelbtini) priemones“ taikymas nutrauktas (Panevėžio ligoninės 2022 m. balandžio 8 d. raštas Panevėžio TLK „Dėl informacijos pateikimo“). Tvarkos 11 punktas nustato, kad mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant šioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui.

13. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, jog Panevėžio TLK Sprendimu pagrįstai konstatavo, kad Z. T. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo neteisėtai apmokėtos bei įpareigojo Panevėžio ligoninę atlyginti pacientei (trečiajam suinteresuotam asmeniui) dėl sumokėtos priemokos patirtas 260 Eur dydžio išlaidas.

14. Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu (įvardintos teritorinėms ligonių kasoms priskirtos funkcijos), 41 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsniu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos 13.3.2 punktu, Taisyklių (ginčui aktuali nuo 2017 m. birželio 1 d. galiojanti redakcija) 4.1, 33 punktais, Aprašo 1, 2, 4.8 punktais. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualios. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas nusprendė, kad Panevėžio TLK Z. T. skundą išnagrinėjo ir dėl jo Sprendimą priėmė veikdama jai suteiktos kompetencijos ribose; Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad išanalizavus pasirašytų „Paciento (paciento atstovo) sutikimų“ turinį, daroma išvada, jog šie dokumentai neinformatyvūs, kadangi juose nėra pateikta išsami informacija, kokios konkrečios papildomos, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinos paslaugos bus suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pats pacientas (trečiasis suinteresuotas asmuo) pageidavo sveikatos priežiūros paslaugos atlikimo taikant papildomas, pagrindine ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas (tyrimus, procedūras, medikamentus, konsultacijas ir pan.), o suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, pastarasis apmokėjo jo pasirinktos papildomos – nebūtinos paslaugos suteikimą. Sveikatos priežiūros paslauga pacientui buvo teikiama po jo apžiūros Ligoninėje ir jo personalios klinikinės situacijos tam momentui nustatymo. Gydymo būdo pasirinkimas – gydančio gydytojo rekomendacija, pagrįsta paciento sveikatos būkle bei tolesnės gyvenimo kokybės gerinimu, vertinant ir paciento pooperacinio periodo nedarbingumo trukmės mažinimą. Būtent dėl šių priežasčių pacientas pasirinko atitinkamą gydymo metodą, taikant (duomenys neskelbtini) gydymui (duomenys neskelbtini) (lazeriu) metodą.

15.2. Nepaisant to, kad teismas analizavo atsakovo teisę nagrinėti skundus, tačiau konkrečiu atveju ginčas kilo ne dėl iš PSDF biudžeto naudojimo teisinių santykių, o iš pareiškėjo teisės teikti papildomas apmokamas paslaugas ir už jas gauti užmokestį, konkrečiu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui pačiam sumokėjus už sutartiniais pagrindais suteiktas paslaugas. Teismas visiškai nesiaiškino kokia brangesnė priemonė naudota pacientei pasirinkus pačios lėšomis apmokėtas brangesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas nevertino ir neanalizavo pareiškėjo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytų susitarimų, nenustatė, ar atsakovas turi teisę priimti sprendimą dėl įvykdytų asmenų sutartinių santykių neįtrauktų į jo kompetenciją. Neatsižvelgė ir į tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant leistinus skundo nagrinėjimo terminus numatytus Taisyklių 13 punkte, ir tai, kad yra nesilaikyta šių Taisyklių 29 punkte numatytų priemonių ar baudų taikymo reikalavimų.

15.3. Teismas neįsigilino į atsakovo atlikto patikrinimo esmę, tinkamai nevertino tuo pagrindu priimto neteisėto sprendimo prieštaraujančio atsakovo veiklą reguliuojančių normatyvinių aktų suteiktiems tikslams ir įgaliojimams nuostatas. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien atsakovo dokumentuose pateiktų įvairių normų nesietinu su ginčo esme ištraukų citavimu, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė įstatymus ir vertino įrodymus. Teismas neįvertino to, kad teisės aktuose, reguliuojančiuose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų kontrolę, nenumatyta atsakovo teisė įpareigoti grąžinti pinigus trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikus jam paciento lėšomis apmokėtas paslaugas. Teisės aktai nenumato atsakovo teisės vertinti fiziniam asmeniui galbūt padarytą turtinę žalą (nepagrįstai sumokėtą permoką) ir įpareigoti ją paėmusią įstaigą grąžinti nepagrįstai gautas lėšas. Atsakovas, nenustatęs žalos PSFD biudžetui, negalėjo priimti Sprendimo ir įpareigoti pareiškėjo gautas lėšas grąžinti jas sumokėjusiam asmeniui.

16. Atsakovas Panevėžio TLK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog Panevėžio TLK neturėjo teisės priimti sprendimo ir įpareigoti Ligoninę grąžinti pacientei neteisėtai gautas lėšas, yra nepagrįsti. Teismas tinkamai konstatavo, kad Panevėžio TLK Z. T. skundą išnagrinėjo ir dėl jo sprendimą priėmė, veikdama jai suteiktos kompetencijos ribose. Panevėžio TLK įvertinusi Z. T. skunde išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad asmuo apie pažeistas teises sužinojo tik 2022 m. kovo 1 d., kai šiam buvo atlikta kitos (duomenys neskelbtini) operacija, todėl darytina išvada, jog nepraleistas vienerių metų skundo pateikimo terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kai buvo sužinota apie pažeistas teises. Taip pat pacientei skunde įvardijamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. (duomenys neskelbtini) operacija ligoninėje, buvo suteikta 2019 m. kovo 28 d. Panevėžio TLK Z. T. skundą gavo 2022 m. kovo 23 d., todėl nepraleistas ir trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas Sveikatos draudimo įstatyme numatytais terminais – per 30 dienų nuo gavimo dienos. Panevėžio TLK sprendimą priėmė 2022 m. balandžio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl skundo nagrinėjimo praleisto termino yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde, kad teismas visiškai nesiaiškino dėl brangesnės priemonės naudojimo pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, yra nepagrįsti. Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, priėmė tinkamą išvadą, kad Panevėžio TLK Sprendimu pagrįstai konstatuota, jog Z. T. ligoninėje suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo neteisėtai apmokėtos bei įpareigojo pareiškėją atlyginti pacientei dėl sumokėtos priemokos patirtas 260 Eur dydžio išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 14-521 „Dėl Z. T. skundo“, kuriuo buvo išnagrinėtas Z. T. (pacientės) skundas, kuriuo pacientė prašė grąžinti 260 Eur priemoką, sumokėtą už 2019 m. kovo 28 d. atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Panevėžio TLK, vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-96 patvirtintų Draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundų nagrinėjimo teritorinėse ligonių kasose taisyklių 33.8 papunkčiu, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 14-521 Z. T. (pacientės) skundą patenkino ir įpareigojo Panevėžio ligoninę atlyginti jai dėl sumokėtos priemokos patirtas išlaidas, t. y. 260 Eur.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Z. T. 2019 m. kovo 28 d. atlikta (duomenys neskelbtini) lazeriu ((duomenys neskelbtini)) jos atlikimo metu buvo apmokama PSDF biudžeto lėšomis, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pacientė pasirinko brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priėjo prie išvados, jog Z. T. (pacientė) neprivalėjo už jai atliktą operaciją mokėti priemokos – 260 Eur. Teismas, rėmėsi LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1264-552/2021, aiškinant Tvarkos 9.4 papunkčio taikymą, kad pareiga pacientą aiškiai ir suprantamai informuoti, už ką jis, turėdamas teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas, turi papildomai sumokėti, nustatyta sveikatos priežiūros įstaigai. Teismas priėjo prie išvados, kad Panevėžio ligoninė tinkamai neįvykdė įstatymo nustatytos paciento informavimo pareigos. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal paties pareiškėjo paaiškinimus Panevėžio ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų (duomenys neskelbtini) priemones“ taikymas nutrauktas.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo sprendime pateiktu paciento sutikimų vertinimu, nurodant, kad jie yra neinformatyvūs, kadangi juose nėra pateikta išsami informacija, kokios konkrečios papildomos, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinos paslaugos bus suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat nurodo, kad pacientas pats pasirinko papildomas paslaugas jam diagnozuotos ligos gydymui, todėl ir turėjo papildomai apmokėti už jas. Taip pat akcentavo, kad ginčas kilo ne dėl iš PSDF biudžeto naudojimo teisinių santykių, o iš pareiškėjo teisės teikti papildomas apmokamas paslaugas ir už jas gauti užmokestį, konkrečiu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui pačiam sumokėjus už sutartiniais pagrindais suteiktas paslaugas; skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant leistinus skundo nagrinėjimo terminus. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas neįvertino to, jog teisės aktuose, reguliuojančiuose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų kontrolę, nenumatyta atsakovo teisė įpareigoti grąžinti pinigus trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikus jam paciento lėšomis apmokėtas paslaugas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Sveikatos draudimo įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

24. Teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) kontrolės funkcijos yra įtvirtintos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje, pagal kurį TLK kontroliuoja savo veiklos zonoje iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį joms taikomiems reikalavimams (6 p.); Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (8 p.); savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę (10 p.), taip pat Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkte, pagal kurį TLK atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir PSDF biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo.

25. Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje įtvirtinta, kad TLK pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas.

26. Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas Sveikatos draudimo įstatyme numatytais terminais – per 30 dienų nuo gavimo dienos, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo, skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 15 dienų, apie tai informuojant draudžiamąjį.

27. Tvarkos 13.3.2 punktas numato, kad TLK turi teisę vertinti ir kontroliuoti mokamų paslaugų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ir LNSS įstaigos) teisėtumą ir pagrįstumą, spręsdamos ginčus tarp draudžiamųjų ir LNSS įstaigų dėl pacientui suteiktų iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų.

28. Šios nutarties 24–27 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Panevėžio TLK skundžiamą Sprendimą priėmė veikdama jai suteiktos kompetencijos ribose, nepažeisdama skundo nagrinėjimo procedūros tvarkos.

29. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys; LNSS įstaigos privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas. LNSS įstaigos privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas (49 str. 6 d.).

30. LNSS įstaigų pareigos, susijusios su mokamų paslaugų teikimu, įtvirtintos Tvarkos 9 punkte, t. y. užtikrinti, kad mokamos paslaugos būtų teikiamos tik Tvarkoje nurodytomis sąlygomis (9.2 p.); prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais (kaina, kiekis, pranašumas ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu. Prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos) (9.4 p.); medicinos dokumentuose turi būti įdėtinis lapas su apmokėtų paslaugų sąrašu, kuriame nurodoma: paciento patvirtintas parašu sutikimas (prašymas) dėl mokamų paslaugų teikimo, suteiktos mokamos paslaugos pavadinimas ir jos teikimo pagrindas, paslaugos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento numeris ir data (9.5.1–9.5.3 p.); mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant šioje Tvarkoje nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui (11 p.).

31. Nustatyta, kad Z. T. 2019 m. kovo 28 d. suteikta sveikatos priežiūros paslauga (duomenys neskelbtini) lazeriu, kuriam suteiktas (duomenys neskelbtini), jos atlikimo metu buvo apmokama PSDF biudžeto lėšomis. Panevėžio ligoninės direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų (duomenys neskelbtini) priemones“, kuriuo nustatė, kad priemonių atlikti lazerinei (duomenys neskelbtini) 1 komplekto kaina yra 260,00 Eur (1 p.); priemoka taikoma pacientui pageidaujant ir pasirinkus lazeriu atliekamos (duomenys neskelbtini) metodą (2.1 p.) (žr. nutarties 7–8 p.). Tiek Tvarkos 7.5 punkte, tiek 9.4 punkte įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Panevėžio TLK ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas (Panevėžio ligoninė) tinkamai neįgyvendino Tvarkos 9.4 papunktyje įvirtintų reikalavimų, tinkamai neinformuodamas pacientės (Z. T.) apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. aiškiai pasirašytinai nesupažindino pacientės (Z. T.) su konkrečios nemokamos paslaugos ir brangiau kainuojančios paslaugos skirtumais, nesupažindino su skirtumu tarp Panevėžio ligoninės teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos, netinkamai informavo pacientę apie galimybę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be priemokos.

33. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 28 d. „Paciento (paciento atstovo) sutikimas“ patvirtintas pacientės parašu, pažymint „Pageidauju gauti papildomas, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas (tyrimus, procedūras, medikamentus, konsultacijas ir pan.)“. Vertinant sutikimo turinį, matyti, kad jis yra neinformatyvus ir abstraktaus pobūdžio, šiame paciento pasirašytame sutikime nėra detalizuoti brangiau kainuojančių paslaugų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų, kiekio, pranašumo skirtumai. Pagal Tvarkos 9.4 papunktį, šis paciento supažindinimas su brangiau kainuojančių paslaugų ir iš PSDF biudžeto kompensuojamų paslaugų kainų skirtumu pasirašytinai atliekamas medicinos dokumentuose. Nagrinėjamu atveju pacientė nebuvo aiškiai ir suprantamai informuota, už ką ji, turėdama teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas, papildomai sumokėjo.

34. Atsakovas Panevėžio TLK Sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė Tvarkos 9.4 papunkčio pažeidimą bei, vadovaudamasi Tvarkos 11 punktu, nurodė veiksmus, kuriuos Panevėžio ligoninė privalo atlikti pacientės atžvilgiu. Toks ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1264-552/2021; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1083-463/2023) (ABTĮ 15 str. 1 d.). Teismas pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3 str. 1 d.), pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (5 str. 1 d.), tačiau pastaroji trečiojo suinteresuoto asmens teisė buvo pažeista, nes Ligoninė nesuteikė Z. T. išsamios, visapusiškos, aiškios ir teisingos informacijos apie jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinių pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

36. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas