Legislator Case Law & Legislation
450108bb-d30b-4243-a11e-20912e5b7a39 AI generated

450108bb-d30b-4243-a11e-20912e5b7a39 · Kauno apygardos teismas

Case Number 450108bb-d30b-4243-a11e-20912e5b7a39
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-568-478/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08735-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 48.6; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Jakubonienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo G. J. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas G. J. A. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

450108bb-d30b-4243-a11e-20912e5b7a39 · Kauno apygardos teismas: P., bet nenurodė tarnybiniame praneÅ¡ime. Liudytojas T. D. į teisėjo klausimus atsakė, kad jis – G. J. A. elgėsi ramiai, nerėkavo, nešūkavo, kad pareigÅ«nai nuėjo į viršų ir iÅ¡eidami pasakė, kad žiÅ«rėtų, jog jiems nereikėtų grįžti ir jis – G. J. A. su pareigÅ«nais atsisveikino, pareigÅ«nams tai nepatiko ir jie jį iÅ¡sivežė. Apeliantas pastebi ir tai, jog policijos pareigÅ«nai neprisimena, ar jie ėjo į barÄ , ir sprendžia, kad jie to neprisimena sÄ moningai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-568-478/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08735-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 48.6; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Jakubonienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo G. J. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas G. J. A. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimo ir n u s t a t ė :

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-18076661-14 G. J. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 1 dalį - 20 Lt bauda.Nesutikdamas su tokiu sprendimu G. J. A. 2014 m. rugsėjo 29 d. šį nutarimÄ apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi G. J. A. skundÄ atmetė ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-18076661-14 paliko nepakeistÄ .G.

J. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimÄ panaikinti bei administracinę bylÄ nutraukti.Apelianto nuomone, teismas nesivadovavo ATPK 257 straipsniu, nes vertindamas įrodymus vadovavosi tik liudytojų A. P. ir I. S. prieÅ¡taringais parodymais, o ne padarė iÅ¡vadÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Teismas, vertindamas A. P. ir I. S. parodymus, neatsižvelgė, kad jie kategoriÅ¡kai tvirtino, jog Å¡io įvykio neprisimena, o teismas tvirtina, kad jie „gerai“ neprisimena. 2014-12-11 teismo posėdžio metu A.

P. tvirtino, kad neprisimena įvykio. Teismo posėdžio metu I. S. net 5 kartus kartojo ir tvirtino, kad šio įvykio neprisimena. Teismas ir policijos pareigūnai vadovavosi tarnybiniais pranešimais, tačiau teismo posėdžio metu pačių policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose nepasitvirtino. Tarnybiniuose pranešimuose parašyta, jog pareigūnai kieme rado du triukšmaujančius jaunuolius, kurie nereagavo, todėl juos sulaikė. Tačiau posėdyje A. P. patvirtino, kad atvažiavus kieme buvo daugiau žmonių.

Tiek jis, tiek liudytojas T. D. aiškino, kad kieme buvo apie 10-15 žmonių. Liudytojas A. P. patvirtino, kad kai atvyko pareigūnai, tuo momentu jis – G. J. A. nerėkavo, reiškia jau tai nepatvirtina tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad atvažiavusi policija rado du triukšmaujančius jaunuolius. Visų pirma, kieme pareigūnai rado daug jaunuolių ir tvirtina, kad kai atvažiavo, jis netriukšmavo, nes jį sulaikinėjo. Dėl jo veiksmų, ar jis rėkavo, negali pasakyti abu pareigūnai, nes jie neatsimena.

Todėl A. P. parodymai patvirtina, kad iki atvažiuojant ir atvažiavus policijai, jis nerėkavo, netriukÅ¡mavo ir pareigÅ«nai sulaikė ne tÄ asmenį.Apeliantas nurodo, kad jis tikrai nerėkavo ir netriukÅ¡mavo, nes kai pareigÅ«nai kieme sulaikinėjo kitÄ asmenį, jis stovėjo prie baro durų. Tai teisme patvirtino ir liudytojas A. P.. Teismas pažeidė įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes suabsoliutino administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tarnybinius praneÅ¡imus, pažeidė įrodymų lygybės principÄ .

Teismas nurodė, kad T. D. yra jo pažįstamas, todėl kritiÅ¡kai vertino jo parodymus. Apeliantas nurodo, kad niekada su T. D. nedirbo, kartu nesimokė nei vidurinėje mokykloje, nei aukÅ¡tojoje. T. D. apeliantas pažįsta tik tiek, kiek matė koncertuose. T. D. nėra suinteresuotas jam padėti, o tvirtina tai, kÄ matė 2014 m. rugsėjo 4 d. Apelianto nuomone, labiau suinteresuoti yra liudytojai A. P. ir I. S., nes taip parašė tarnybinius praneÅ¡imus ir už tai atsako, o liudytojas T. D. nesuinteresuotas ir nurodė, kad kieme buvo daugiau žmonių, kÄ pripažino ir liudytojas A.

P., bet nenurodė tarnybiniame praneÅ¡ime. Liudytojas T. D. į teisėjo klausimus atsakė, kad jis – G. J. A. elgėsi ramiai, nerėkavo, nešūkavo, kad pareigÅ«nai nuėjo į viršų ir iÅ¡eidami pasakė, kad žiÅ«rėtų, jog jiems nereikėtų grįžti ir jis – G. J. A. su pareigÅ«nais atsisveikino, pareigÅ«nams tai nepatiko ir jie jį iÅ¡sivežė. Apeliantas pastebi ir tai, jog policijos pareigÅ«nai neprisimena, ar jie ėjo į barÄ , ir sprendžia, kad jie to neprisimena sÄ moningai.

PareigÅ«nas A. P. buvo likęs automobilyje su sulaikytu asmeniu, o pareigÅ«nė I. S. atėjo į barÄ , bare nurodė, kad netriukÅ¡mauti ir jį nusivedė. To nepaneigia nei pati pareigÅ«nė I. S., nei liudytojas A. P.. Teismas, bÅ«damas neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, negalėjo atmesti ir nevertinti liudytojo T. D. parodymų, kurie padeda nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes. PareigÅ«nė I. S., apelianto nuomone, sÄ moningai neprisimena, kad jį nuvedė nuo baro durų. Pripažinus tokį faktÄ , kad ji nusivedė jį nuo durų, tarnybinis praneÅ¡imas jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apelianto nuomone, teismo motyvas, kad T. D. parodymais negali bÅ«ti remiamasi, nes jis pakvietė T. D. į teismo posėdį, yra nepagrįstas. Policijos pareigÅ«nai turėjo užsiraÅ¡yti liudytojų pavardes. Apeliantas nurodo, jog skundÄ jis padavė 2014 m. rugsėjo 29 d., o iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos skundas nebuvo perduotas teismui, nes buvo žinoma, kad yra vaizdo kameros, ir peržiÅ«rėjus jų vaizdo įraÅ¡us matysis, kad jis nerėkavo, netriukÅ¡mavo. Buvo iÅ¡lauktas terminas, kol vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡sitrins, ir tik tuomet skundas perduotas teismui.

Jei skundas bÅ«tų perduotas spalio mėn., tai vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtintų, kad jis 2014 m. rugsėjo 4 d.nerėkavo ir netriukÅ¡mavo. Liudytoja I. S. dėl jo paaiÅ¡kinimo administracinio teisės pažeidimo protokole aiÅ¡kino, kad ji pati negalėjo žinoti, jog vyko koncertas. Liudytoja I. S. aiÅ¡kino, kad aplinkiniai žmonės, jeigu garsiai groja muzika, kviečia policijÄ , bei nurodė, kad ten važiuoja pastoviai. Todėl jos paaiÅ¡kinimas paneigia, kad ji nežinojo, jog vyko koncertas ir į protokolÄ Ä¯rašė ne jo žodžius.

Apeliantas nurodo, kad jį stebina ir liudytojo A. P. atsakymas į teisėjos klausimÄ , jog jis neprisimena, ar T. D. buvo, nes jam jie visi panašūs ir nebuvo taip, kad jam atsisveikinus, pareigÅ«nai jam pasiÅ«lė eiti kartu. Liudytojas A. P. su sulaikytu asmeniu Č. buvo policijos automobilyje ir todėl jis negirdėjo, kas buvo prie baro durų. Todėl, apelianto nuomone, teismas iÅ¡vadas padarė neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, įrodymus bei jų visetÄ ir nepagrįstai atmetė jo skundÄ .Atsiliepimų į G.

J. A. skundÄ negauta.G. J. A. skundas atmetamas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATKP 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡auksmai, Å¡vilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukÅ¡mÄ keliantys veiksmai gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, paplÅ«dimiuose, vieÅ¡ajame transporte bei kitose vieÅ¡osiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį – užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ piliečiams arba pareigÅ«nams iki aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ turi bÅ«ti priimamas, tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali bÅ«ti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau vieÅ¡osios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog G. J. A. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis. Administracinis teisės pažeidimas neabejotinai įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-18076661-14 esančiais įrodymais, tai: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), kuriame G. J. A. pripažino, jog rėkavo, nes kÄ tik buvo išėjęs iÅ¡ koncerto, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 4, 5), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b. l. 6), taip pat liudytojų A.

P. ir I. S. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodoma pažeidėjo apeliaciniame skunde, yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, abiejų liudytojų parodymuose nurodomos iÅ¡ esmės vienodos aplinkybės. Byloje nenustatyta, kad liudytojai A. P. ar I. S. bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, be to, liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog liudytojas T. D. yra G. J. A. pažįstamas, jį papraÅ¡yta apklausti tik teismo posėdžio metu, jis nebuvo nurodytas kaip liudytojas renkant medžiagÄ , be to, jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, pagrįstai jo parodymus vertino kritiÅ¡kai ir nepripažino patikimais įrodymais.Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis tiesiog atsisveikino su policijos pareigÅ«nais ir dėl to jie jį iÅ¡sivežė, tačiau byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai apelianto iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia, skunde nurodyti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, deklaratyvÅ«s ir paremti tik subjektyvia pažeidėjo nuomone.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad G. J. A. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl G. J. A. skundžiamÄ nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir G.

J. A. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                      JÅ«ratė Jakubonienė