2017-10-30 Nr. AB-19476-3-61-3-02945-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1070-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02945-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. B., Z. K., V. J., J. J., J. G. (J. G.), N. G. ir sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini)) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 1–5, 46–48, 82–89, 144–152) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-760-(7.5) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1SS-760-(7.5)); 2) Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1862 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Verkių seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1862) dalį, kuria patvirtintas Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) rengti parinktos teritorijos plotas (duomenys neskelbtini) kaime, laisvos žemės fondo žemės plotas sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini) teritorijoje; 3) Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-997 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Verkių seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-997) dalį, kuria atkuriama nuosavybės teisė į grąžinama natūra buvusiems savininkams J. B., Z. K. ir V. J. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (projektiniai žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) Tarnybos sprendimus, kuriais natūra grąžinama žemė pretendentams J. B., Z. K. ir V. J.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1003 nustatė SB (duomenys neskelbtini) naudojamos žemės ūkio paskirties teritorijos duomenis, pagal kuriuos SB teritorija buvo padalinta penkis masyvus, o plotas sumažintas nuo 20,20 ha iki 12,6642 ha, kitą žemę priskiriant miesto reikmėms. SB (duomenys neskelbtini) užsakymu 2009 metais buvo atlikti geodeziniai matavimai, nustatytos tikslios masyvų ribos. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės mėnesį išdavė patvirtintas SB (duomenys neskelbtini) suderintas masyvų kadastrinių matavimų bylas bei nurodė, kad jokių kitų registravimų kadastrinių matavimų byloms nereikia. Pareiškėjai nesuprantama, kaip esant šioms aplinkybėms Tarnyba galėjo, pažeisdama 2009 metų kadastriniais matavimais patvirtintas SB (duomenys neskelbtini) teisėtas teritorijos ribas, Įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1862 SB (duomenys neskelbtini) teritoriją įtraukti į Žemėtvarkos projektą. Taip pat neaišku, kodėl 2013 metų vasario mėnesį pareiškėjai ir kitiems SB nariams Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas išdavė leidimus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, jei SB (duomenys neskelbtini) teritorija buvo įtraukta į Žemėtvarkos projektą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 78–84) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Nurodė, kad SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribos 2009 metais pagal Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. 30-1003 buvo patikslintos neparengus teritorijų planavimo dokumento visai SB teritorijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija patikrino 2009 metais patikslintų SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų (I-V masyvų) kadastrinių matavimų bylas, tačiau nepriėmė sprendimo šias patikslintas teritorijos ribas įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, jog daugiau jokių registravimų kadastrinių matavimų byloms nereikėjo. Aplinkybė, kad 2015 m. kovo 3 d. buvo kreiptasi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašant VĮ Registrų centre įregistruoti SB (duomenys neskelbtini) teritorijos I-V masyvų kadastrinius matavimus, patvirtina, jog SB (duomenys neskelbtini) suvokė, kad jos teritorijos ribos turi būti įregistruotos viešame registre. Ginčo teritorija nepatenka į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją, nustatytą 1989 m. SB generaliniame plane. Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje nėra duomenų, kad ginčijamo Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu pareiškėja nesutiktų su rengiamu projektu, išreikštų pastabas ar prieštaravimus dėl projektuojamos teritorijos ribų. Dėl pareiškėjos teiginių apie jai išduotą leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad išduodama šį leidimą ji vadovavosi SB (duomenys neskelbtini) 1989 m. generaliniame plane esančiomis ribomis. Tuo atveju, jei būtų vadovautasi kadastriniais matavimais nustatytomis ir viešame registre neįregistruotomis SB ribomis, pareiškėjai formuojamas įsiterpęs žemės sklypas neatitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi būtų didesnis nei 400 kv. m.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 47–49) išdėstė su nagrinėjama byla susijusias faktines aplinkybes, prašė administracinę bylą nagrinėti atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytus argumentus bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys Z. K., J. B., J. G. (J. G.), N. G., J. J. ir V. J. atsiliepimuose į skundą (t. II, b. l. 61–66; t. III, b. l. 76–83, 122–123, 125–126) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7. Nurodė, kad SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribos buvo nustatytos 1989 m. generaliniame plane, ginčo teritorija į šias ribas nepateko ir niekada nebuvo priskirta SB (duomenys neskelbtini) teritorijai pagal kokį nors vėliau patikslintą žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 30-1003 priedu esantis suvestinis skaitmeninis Vilniaus miesto planas, kuriame pažymėtos SB (duomenys neskelbtini) masyvo Nr. 2 ribos, nelaikytinas žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu. Tuo tarpu 2009 metais atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas SB (duomenys neskelbtini) II masyvo ribų planas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėti. Be to, nustatant ginčo žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas K. T. neišreiškė jokių pastabų. Kita vertus, minėta teritorija niekada ir nebuvo naudojama jokioms bendroms SB narių reikmėms tenkinti, todėl galėjo ir turėjo būti grąžinta natūra asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012). Pati pareiškėja yra savavališkai užėmusi valstybinę žemę.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu (t. III, b. l. 142–151) pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas visų pirma konstatavo, jog pareiškėjai buvo išduotas leidimas ginčo teritorijoje rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau atkūrus nuosavybės teisė į žemę natūra, pareiškėja teisę rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą prarado, todėl negalės įteisinti savavališkos statybos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja gina ne viešąjį interesą, o savo teisę įteisinti savavališką statybą ir rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Administracijos direktorius 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1003 nustatė SB (duomenys neskelbtini) naudojamos teritorijos ribas ir plotą ir pasiūlė SB kreiptis dėl išorinių teritorijos ribų patvirtinimo, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui inicijuoti SB teritorijos ribų pažymėjimą Kadastro žemėlapyje, tačiau žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas nebuvo; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S18-333 SB (duomenys neskelbtini) pranešė, jog yra suderinti SB 1–5 masyvų kadastriniai matavimai; iš Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 49SJN-391-(14.49.105.) turinio matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 metais patikslintų SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų (1–5 masyvų) kadastrinių matavimų bylas patikrino, tačiau nepriėmė sprendimo patikslintas SB teritorijos ribas įregistruoti VĮ Registrų centre, o SB (duomenys neskelbtini) apie tai buvo informuota atsiimant kadastrinių matavimų bylas, tačiau SB (duomenys neskelbtini) dėl patikslintų teritorijos ribų įregistravimo įstatymų nustatytu terminu nesikreipė ir tokio sprendimo neskundė; Tarnyba 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 760-(7.5.) SB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog SB žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas neparengtas, SB ribos nustatytos remiantis 1989 m. generaliniu planu, ginčo teritorijoje pažymėtas laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris remiantis 1989 m. SB generaliniu planu nepatenka į SB (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo teritorijos ribas, todėl ginčo teritorijoje suformuoti natūra grąžintini žemės sklypai gali būti ir bus grąžinami natūra pretendentams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę.

12. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog delsiant įregistruoti pagal Administracijos direktoriaus 2008 m. įsakymu patikslintas SB teritorijos ribas, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra buvo pagrįstai priimtas remiantis įregistruotomis ir tuo metu (2014 metais) galiojančiomis SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribomis, t. y. nurodytomis 1989 m. generaliniame plane. SB (duomenys neskelbtini) į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu įregistruoti pagal Administratoriaus įsakymu 2009 metais patikslintas teritorijos ribas kreipėsi tik 2015 metais, t. y. po įsakymo grąžinti žemę natūra priėmimo momento, todėl Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti minėtą prašymą ir perregistruoti 2009 metais patikslintas SB teritorijos ribas bei panaikinti įsakymą grąžinti žemę natūra ir pagrįstai nusprendė, jog ginčo teritorijoje žemė bus grąžinama natūra.

Sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra priimtas remiantis 1989 m. generaliniu planu, privatizacijos dokumentais bei VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančia informacija, jokių kitų oficialių duomenų apie patikslintas SB teritorijos ribas priimant įsakymą grąžinti žemę natūra nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 6 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrijos teritorija gali būti tikslinama tik žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu, o šiuo atveju tokio dokumento nebuvo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

Atsižvelgiant į šią Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą sąvoką, aiškiai matyti, jog Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 30-1003 negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu. Teismas pažymėjo, jog nustatant grąžinamo natūra žemės sklypo ribas dalyvavo ir SB (duomenys neskelbtini) atstovas K. T., kuris dėl žemės sklypo ribų jokių pretenzijų nepareiškė, taigi SB (duomenys neskelbtini) atstovas savo parašu patvirtino, jog žemės sklypas nepatenka į SB teritoriją ir gali būti grąžinamas natūra.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pareiškėjai 2013 m. vasario 4 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau teismui nustačius, jog planuojama grąžinti natūra žemė yra ne SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, minėtas leidimas nesudaro pagrindo neleisti atkurti nuosavybės teisių ginčo teritorijoje. Be to, ir pačiame leidime nurodyta, jog sklypas gali būti formuojamas iki SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribos, todėl, nustačius, jog grąžinamas sklypas nepatenka į SB teritoriją, minėtas sklypas pagrįstai yra grąžinamas natūra, o toks grąžinimas jokių pareiškėjos teisių nepažeidžia.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog apie Žemėtvarkos projekto rengimą buvo paskelbta viešai, tačiau duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis dėl minėto projekto, teikusi pastabas, komentarus ir pan., nėra.

13. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad net nustačius, jog ginčo teritorija patenka į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją, pareiškėjos skundas vis tiek negalėtų būti tenkinamas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėta teritorija yra naudojama SB bendroms reikmėms tenkinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012).

III. 14. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 1–5), kuriame nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

15. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, reikalingas bylos išnagrinėjimui, kai kurių aplinkybių iš viso nevertino, todėl neatskleidė bylos esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad pareiškėja siekia užbaigti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei iš valstybės įsigyti laisvą įsiterpusį žemės plotą SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat kad yra asmenų, kurie tokį siekį jau realizavo, t. y. įsigijo valstybinės žemės plotus SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal ribas, nustatytas Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1003. Teismui taip pat buvo žinoma, kad yra asmenų, kurie kaip ir pareiškėja yra pradėję žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą – gavo Tarnybos leidimus rengti šiuos projektus, juos parengė ir suderino, tačiau vėliau buvo priimtas įsakymas dėl parengtų projektų pripažinimo netekusiais galios. Šie asmenys nebuvo įtraukti į administracinės bylos nagrinėjimą.

15.2. Nagrinėjamu atveju Tarnyba vykdė valstybinės žemės (įsiterpusių žemės plotų) pardavimą SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o tokius sandorius Tarnyba privalėjo sudaryti griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių sandorių sudarymo aplinkybių, nenustatė, kokiu pagrindu (dokumentu) įsiterpę valstybinės žemės plotai buvo priskirti SB (duomenys neskelbtini) teritorijai ir laisvai valstybinei žemei, t. y. remiantis 1989 m. generaliniu planu ar pagal Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1003 nustatytas ribas bei jų pagrindu atliktus kadastrinius matavimus, suderintus Tarnyboje.

15.3. Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1003 SB (duomenys neskelbtini) teritorija buvo padalinta į penkis masyvus, o plotas nuo 20,2 ha buvo sumažintas iki 12,6642 ha, kita teritorija buvo paimta miesto reikmėms. Po minėto įsakymo miesto reikmėms paimta teritorija ir buvo tam planuojama: formuojama infrastruktūra, nauji žemės sklypai ir t. t. Tai reiškia, kad SB (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimas buvo pripažintas konkliudentiniais veiksmais. Be to, Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 30-1003 yra galiojantis, nėra ir nebuvo ginčijamas.

15.4. Žemėtvarkos projekto planuose ginčo teritorija pažymėta ne kaip laisva valstybinė žemė ir ne kaip SB (duomenys neskelbtini) teritorija, o kaip namų valdų teritorija, tačiau ji buvo grąžinta neaiškiam piliečių ratui natūra. Vadinasi, piliečiams buvo suteikta ne laisva valstybinė žemė, taip pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 19–24) prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 30-1003 dėl SB (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo priimtas neparengus teritorijų planavimo dokumento visai SB teritorijai, todėl, nesant parengto SB ribas keičiančio teritorijų planavimo dokumento, nėra pagrindo laikyti, kad į ginčo teritoriją patenka SB (duomenys neskelbtini) teritorijos riba. Teisės aktai nenustato tvarkos, kuria galėtų būti nuginčyti teritorijos planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenys, todėl tai savaime nesąlygoja Sprendimo Nr. 1SS-760-(7.5) neteisėtumo. Bylos nagrinėjime dalyvavęs SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas nepagrindė, kokiems SB bendriems poreikiams tenkinti būtų naudojama ginčo teritorija, o vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, valstybinį žemės plotą, esantį tarp SB (duomenys neskelbtini) išorinės ribos ir pareiškėjos žemės sklypo, buvo ketinama naudoti ne SB poreikių tenkinimui, o perleisti pareiškėjai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia sukurti prielaidas valstybinės žemės užėmimo įteisinimui, t. y. įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimui. Ginčo teritorijoje, besiribojančioje su pareiškėjos valdomu žemės sklypu, šiuo metu yra suformuotas savarankiškas žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims J. G. ir N. G., greta – žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis J. J. Todėl, net ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus, ginčo teritorijoje esantis plotas galėtų neatitikti įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi šioje teritorijoje gali būti formuojamas savarankiškas valstybinės žemės sklypas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reiškė reikalavimus dėl administracinių aktų dėl žemės sklypų suprojektavimo ir nuosavybės teisių į juos atkūrimo, siekdama šioje teritorijoje suformuoti ir įgyti nuosavybės teise įsiterpusį žemės sklypą. Byloje nebuvo sprendžiama dėl visos SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribos nustatymo ar dėl byloje nedalyvaujančių asmenų rengtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (ne)derinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė asmenų, kurių teisėms ir interesams neturės įtakos aplinkybė, ar pareiškėja sukurs prielaidas, sąlygojančias jos atlikto valstybinės žemės užėmimo įteisinimą.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys Z. K., J. B., J. G. ir N. G. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 12–17) prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos abstrakčiai nurodytiems asmenims negali turėti, pareiškėja motyvuotai nepagrindė tokių asmenų materialinio suinteresuotumo, todėl nebuvo pagrindo įtraukti juos į bylą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, neva pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, koks dokumentas nustato SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas, neatitinka tikrovės, kadangi nuo aplinkybės, ar žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pateko į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją, priklausė tai, ar šis žemės sklypas galėjo būti grąžinamas natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. K. ir J. B. Tai aiškiai pažymėta pačiame pirmosios instancijos teismo sprendime. Teismas tinkamai išanalizavo, įvertino bei sprendime pasisakė dėl visų svarbiausių įrodymų, kuriais bylos proceso šalys įrodinėjo SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas, bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas apibrėžė 1989 m. generalinis planas, pagal kurį žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepateko į SB teritoriją ir galėjo būti grąžintas natūra. Po Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 30-1003 priėmimo joks kitas teritorijų planavimo dokumentas dėl SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų pakeitimo parengtas ir patvirtintas nebuvo, todėl SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas toliau apibrėžė 1989 m. generalinis planas, kuriuo vadovaujantis atitinkami duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Taigi pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pateko į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją, pagrįstai vadovavosi 1989 m. generaliniu planu.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 25) nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą, todėl prašo apeliacinio skundo iš viso nenagrinėti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

23. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pretendentams pagrįstai grąžinta žemė, kuri, pareiškėjos nuomone, patenka į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją.

24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą Garcia Ruiz prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 30544/96).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir motyvais, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, kad naikinti pareiškėjos skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime aptartais aspektais iš naujo išsamiai nepasisako, o tik akcentuoja tas aplinkybes dėl kurių būtina pasisakyti papildomai ir atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo esminius argumentus.

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 30-1003 pagrindu joks planavimo dokumentas, nustatytas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, parengtas nebuvo. Teritorijų planavimo dokumentų parengimui ir patvirtinimui Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatyta speciali tvarka, todėl pareiškėjos nuomonė, kad SB (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimas buvo pripažintas konkliudentiniais veiksmais, atmestina, nes konkliudentiniais veiksmais teritorijų planavimo dokumentai netvirtinami ir SB ribos netikslinamos.

27. Pareiškėja neneigia, kad jos nurodyti 2009 metais atlikti kadastriniai matavimai bei jų pagrindu suformuotos kadastro bylos, t. y. patikslintos SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribos, Kadastro žemėlapyje įregistruoti nebuvo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti anksčiau patvirtintu SB (duomenys neskelbtini) 1989 metų generaliniu planu. Nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, esą teismas nenustatė, kuris dokumentas – 1989 m. generalinis planas ar Administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 30-1003 – taikytinas, kadangi, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo teisiniams santykiams taikytini būtent generalinio plano sprendiniai.

28. Pareiškėjos argumentai, kad Tarnyba 2013 m. vasario 4 d. išdavė jai leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą savaime nepatvirtina jos teiginių, kad žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, patenka į SB (duomenys neskelbtini) teritoriją. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog po nurodyto leidimo išdavimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjai Administracija kelis kartus kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, nurodydama, kad pareiškėjos norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (t. II, b. l. 133), ribojasi su atskiru nesuformuotu sklypu – laisvos valstybinės žemės plotu (b. l. 134–135). Be to, remiantis bylos dokumentais, vertindamas pareiškėjos prašymą dėl jos žemės sklypo padidinimo, prijungiant įsiterpusį žemės sklypą, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius vadovavosi būtent generaliniu SB (duomenys neskelbtini) planu (t. II, b. l. 132) ir vėliau pastebėjęs klaidą, t. y. kad dalis formuojamo įsiterpusio žemės sklypo nepatenka į SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas, nustatytas 1989 m. generaliniame plane, 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 49VĮ-398-(14.49.2) pripažino netekusiu galios pareiškėjos pateikto projekto suderinimą (t. II, b. l. 150–151).

29. Kritiškai vertintini ir pareiškėjos argumentai, kad nuosavybės teisės į ginčo teritoriją negalėjo būti atkurtos natūra, kadangi Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane (t. III, b. l. 121) ši teritorija pažymėta kaip namų valdų teritorija. Išvada apie tai kokia žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui darytina vadovaujantis Žemės įstatymu, o ne tai, kad pareiškėjos nuomone ginčo žemė negali būti laisvos valstybinės žemės fondo žeme, nes pasak jos nuspalvinta spalva, kuri žymi namų valdos teritoriją. Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (bylai aktuali 2010 m. birželio 18 d. redakcija) inter alia (be kita ko) nustatyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo žemė teisės aktų nustatyta tvarka yra perduota asmenims naudotis ar išnuomota.

30. Kartu pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi 2009 metais atliktais kadastro matavimais, ginčo žemės plotas, rengiant Žemėtvarkos projektą, nebuvo užimtas sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, naudojamas sodininkystei plėtoti ir (ar) bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms. Tai, kad šis sklypas nebus reikalingas sodininkų bendrijai ir ateityje 2012 m. spalio 25 d. raštu Tarnybos Vilniaus miesto skyriui patvirtino pati SB (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad pareiškėjos ketinamas prisijungti žemės plotas SB nereikalingas (t. II, b. l. 139). Be to, ir pati pareiškėja pripažįsta, kad būtent ji siekia iš valstybės įsigyti žemės plotą (t. IV, b. l. 1–5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčo žemės plotas negalėjo būti pripažįstamas valstybės išperkama žeme Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme (šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų), todėl galėjo būti grąžintas natūra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A7-722-04, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012 ir kt.).

31. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismui buvo žinoma, jog yra asmenų, kurie kaip ir pareiškėja yra pradėję žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, gavo Tarnybos leidimus rengti šiuos projektus, juos parengė ir suderino, tačiau vėliau buvo priimtas įsakymas dėl parengtų projektų pripažinimo netekusiais galios, bet šie asmenys nebuvo įtraukti į administracinės bylos nagrinėjimą, yra abstraktaus pobūdžio, nepateikiant nuorodų į konkrečius teisės aktus ir jų normas, kuriuos teismas pažeidė, todėl yra atmestinas.

32. Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.), teisingai taikydamas materialinės teisės normas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjos nurodytus teisės aktus, įskaitant sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės V. J., Z. K. ir J. B., kurie buvo priimti vadovaujantis VĮ „Registro centras“ įregistruotomis SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribomis pagal 1989 metų generalinį planą.

33. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 14 eurų žyminis mokestis. Pagal šio straipsnio 3 dalį skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo mokėtinas 10,50 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš kartu su pareiškėjos apeliaciniu skundu pateikto žyminio mokesčio kvito (t. IV, b. l. 6) matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėta 14 Eur žyminio mokesčio. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 3,50 Eur.

34. Tretieji suinteresuoti asmenys Z. K., J. B., J. G. ir N. G. prašo bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė jokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme patyrimą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas prašymas turi būti paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio tretiesiems suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai N. M. 3,50 Eur (tris eurus penkiasdešimt centų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė