Legislator Case Law & Legislation
44fccf99-3054-4475-a6aa-efe684b8992b AI generated

44fccf99-3054-4475-a6aa-efe684b8992b · Kauno apygardos teismas

Case Number 44fccf99-3054-4475-a6aa-efe684b8992b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7431-1126/2022 pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. Ž. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. G. (buvusios Ž.) 3 800 Eur skolÄ , 103 Eur kompensacines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

44fccf99-3054-4475-a6aa-efe684b8992b · Kauno apygardos teismas: Jokių ieÅ¡kovės teiginius, kad sutartį ji sudarė ne dėl prekybinio kiosko, stovinčio jos gyvenamame sklype, patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus atsakovės abstrakčius teiginius, byloje nėra. Nenurodytas trečias asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti perkamas kioskas, sutartis sudaryta nemačius, atsakovės teigimu, perkamo prekybinio kiosko, atsakovė pripažino, kad pati surašė sutartį. Teismas atsakovės parodymus Å¡ia apimtimi vertino prieÅ¡taringais. Å alys pripažįsta, kad, pardavus kioskÄ , baigėsi jų verslo santykiai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-37-587/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00593-2022-3 Procesinio dokumento kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7431-1126/2022 pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. Ž. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. G. (buvusios Ž.) 3 800 Eur skolÄ , 103 Eur kompensacines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. jis ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas atsakovei pardavė prekybinį kioskÄ , o atsakovė įsipareigojo už jį sumokėti 3 800 Eur sumÄ sutartyje numatyta tvarka. Atsakovė piniginės prievolės neįvykdė iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., ieÅ¡kovas kreipėsi į jÄ su pretenzija, nurodė reikalavimÄ atsakovei ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos iÅ¡siuntimo dienos sumokėti 3 800 Eur įsiskolinimÄ .

Pretenzija atsakovei įteikta 2021 m. lapkričio 24 d., atsakovė ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino. 3. 2016 m. prekybinis kioskas iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡pirktas iÅ¡ J. P., kioskÄ lygiomis dalimis už 3 800 Eur pirko ieÅ¡kovas ir M. G. bendrai, kiekvienas iÅ¡ jų J. P. sumokėjo po 1 900 Eur. KioskÄ bendrasavininkai parsivežė į VilkijÄ ir pastatė M. G. priklausančiame žemės sklype dėl prekybai patrauklios vietos. Ä®sirengę prekybinį kioskÄ (atvedę vandenį ir elektrÄ , nupirkę ir sumontavę Å¡aldymo įrangÄ ) bendrasavininkai laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki prekybinio kiosko perdavimo atsakovei kartu vykdė prekybinę veiklÄ , pamainomis pardavinėjo mėsos produktus. 2020 m. rugpjÅ«tį atsakovė, M.

G. draugė (sugyventinė), kioske dirbusi pardavėja, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui iÅ¡pirkti jo kiosko dalį ir veiklÄ vykdyti kartu su M. G.. Atsakovė ir ieÅ¡kovas sudarė kiosko pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarant sutartį dalyvavo bendrasavininkas M. G., kuris sandoriui pritarė, sutartis sudaryta jo namuose. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovas atsakovei perdavė prekybinio kiosko raktus, taip perdavė daiktÄ . Atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas nebuvo prekybinio kiosko savininkas, prieÅ¡tarauja jos pačios sudarytai ir pasiraÅ¡ytai sutarčiai.

Atsakovė į ieÅ¡kovo žinutes apie jos pareigÄ atsiskaityti visuomet reaguodavo pripažindama skolÄ . KritiÅ¡kai vertintinas atsakovės 2022 m. kovo 17 d. praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ dėl ieÅ¡kovo esminio sutarties pažeidimo – sutarties dalyko neperdavimo laiku, atsakovė deklaratyviai teigia, kad prekybinis kioskas nebuvo perduotas. IeÅ¡kovas nepardavė verslo, pardavė kioskÄ â€“ tai paraÅ¡yta sutartyje.

4. Atsakovė J. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad ieÅ¡kovas įsipareigoja perduoti prekybinį kioskÄ , o atsakovė įsipareigojo už jį sumokėti 3 800 Eur. Nei viena iÅ¡ Å¡alių sutarties nepradėjo vykdyti – ieÅ¡kovas jokio kiosko neperdavė, todėl atsakovė nemokėjo kainos. Nuo sutarties sudarymo praėjo jau beveik 2 metai.

Atsakovės kieme iÅ¡ties stovi prekybinis paviljonas, iÅ¡ kurio buvo prekiaujama, kuris priklauso atsakovės draugui (sutuoktiniui) M. G.. Šį paviljonÄ M. G. pirko 2016 m. spalio 22 d. iÅ¡ J. P.. Atsakovę pardavėja-kasininke buvo įdarbinęs M. G. nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. lapkričio, kol kioskÄ uždarė M. G.. Atsakovės kieme esantis kioskas nepriklauso ir nepriklausė nei ieÅ¡kovui, nei atsakovei. IeÅ¡kovas melagingai nurodo, kad perdavė atsakovės kieme esantį kioskÄ , jokios kiosko dalies atsakovė nepirko.

Jame trečiasis asmuo M. G. veiklÄ vykdo nuo 2019 m. sausio. IeÅ¡kovas ir M. G. buvo verslo dalininkai. Kioskas nebeuždirbo tiek pinigų, todėl ieÅ¡kovas nusprendė atsiskirti. Ji sutarė, kad sumokės, kadangi su M. G. gyvena ne vienus metus, tačiau jokio kiosko negavo. IeÅ¡kovas sakė, kad reikia pinigų į priekį, kad galėtų gauti tÄ kioskÄ . Ji sutiko sumokėti, kai jai pristatys kioskÄ . Žadėjo geresnį, erdvesnį kioskÄ . Praėjus apie savaitei po sutarties, ieÅ¡kovas atidarė kitoje gatvės pusėje jo valdomÄ parduotuvę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovui V. J. iÅ¡ atsakovės J. Ž. priteisė 3 800 Eur skolÄ , 103 Eur kompensacines palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 358 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 22,40 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta prekybinio kiosko pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau atsakovė nurodo, kad prekybinis kioskas jai nebuvo perduotas, be to, šalys tarėsi dėl kito prekybinio kiosko prikimo nei nurodo ieškovas.

7. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė teiginio, kad prekybinis kioskas, stovintis sklype, kuriame esančiame pastate ji Å¡iuo metu gyvena, nuosavybės teise ieÅ¡kovui nepriklausė. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl prekybinio kiosko pirkimo atsakovė sudarė bÅ«tent su ieÅ¡kovu. Teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad žinodama, jog ketinamas įsigyti kioskas nepriklauso jį parduodančiam asmeniui, atsakovė sÄ moningai ir nerÅ«pestingai bÅ«tų sudariusi sutartį su tokiu asmeniu. Atsakovės argumentams prieÅ¡tarauja Å¡alių susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė skolÄ ieÅ¡kovui pripažino, jos neginčijo, ketino dėl skolos tartis.

8. Jokių ieÅ¡kovės teiginius, kad sutartį ji sudarė ne dėl prekybinio kiosko, stovinčio jos gyvenamame sklype, patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus atsakovės abstrakčius teiginius, byloje nėra. Nenurodytas trečias asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti perkamas kioskas, sutartis sudaryta nemačius, atsakovės teigimu, perkamo prekybinio kiosko, atsakovė pripažino, kad pati surašė sutartį. Teismas atsakovės parodymus Å¡ia apimtimi vertino prieÅ¡taringais. Å alys pripažįsta, kad, pardavus kioskÄ , baigėsi jų verslo santykiai.

Atsakovė nurodė, kad prieÅ¡ pradedant dirbti, jos žiniomis, buvo atleista ieÅ¡kovo žmona, kuri savinosi pinigus iÅ¡ kasos. Teismas konstatavo, kad Å¡alių ir liudytojo parodymai, sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, kurios sudarymo fakto Å¡alys neginčijo, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog faktas, kad ieÅ¡kovui V. J. nutraukiant verslo santykius su M. G. buvo sutarta bÅ«tent dėl kiosko dalies esančios M. G. valdomame sklype pardavimo, egzistavo. Atsakovės bei liudytojo M.

G. teiginius, jog iÅ¡ tiesų buvo perkamas kitas kioskas, jog sutartį atsakovė sudarė, nes ieÅ¡kovas turėjo apmokėti už pažadėtÄ prekybinį kioskÄ neįvardytiems tretiesiems asmenims iÅ¡ anksto, jog pasitikėjo vien žodžiu asmens, kurio žmona neseniai buvo atleista iÅ¡ prekybinio kiosko dėl turto pasisavinimo, ir su kuriuo asmens, kuris veda bendrÄ Å«kį su atsakove, buvo konfliktiÅ¡ki santykiai, teismas vertino kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui.

9. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo sutartyje nurodytas sutarties objektas – prekybinis kioskas jai nebuvo perduotas. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo parduodamas prekybinis kioskas buvo pastatytas valdoje, esančioje Vilkijoje, Kauno raj., kurį valdo asmuo, su kuriuo atsakovė veda bendrÄ Å«kį ir kuriame pati gyvena. Kioske nuo 2020 m. rudens vyko prekyba, kuriÄ vykdė atsakovė. Liudytojas M. G. nurodė, kad nutraukus verslo santykius su ieÅ¡kovu, jo valdomame sklype esantis kioskas veikė dar pusę metų, tai paneigia atsakovės teiginius, kad raktai nuo prekybinio kiosko jai nebuvo perduoti.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pareiga perduoti atsakovei 2020 m. rugpjūčio 5 d. pardavimo sutartyje nurodytÄ objektÄ buvo įvykdyta tinkamai. Atsakovė neginčija, kad 3 800 Eur sumos ieÅ¡kovui nėra sumokėjusi. Ji pažeidė prievolę sumokėti ieÅ¡kovui sutarties kainÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 3 800 Eur skolÄ .

10. IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovės priteisti 103 Eur dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kaip ieÅ¡kovo minimalius nuostolius atsakovei praleidus terminÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu, už 198 dienų laikotarpį, taikant 0,05 proc. dydžio palÅ«kanų normÄ , teismas pripažino pagrįstu ir tenkino, kadangi atsakovė pažeidė sutartį, nevykdė sutartinės prievolės. Atsakovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, teismui priėmus dėl to sprendimÄ , kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas yra adekvati bylos apimčiai, sudėtingumui tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 1 358 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 22,40 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Atsakovė J. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2022 m. liepos 21 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. G. (buvusiai Ž.) atmesti; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, teismas sprendimu nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto trečiojo asmens M. G. materialiųjų teisių ir pareigų. IeÅ¡kovas prieÅ¡ 2022 m. birželio 7 d. posėdį pateikė naujÄ pozicijÄ â€“ nurodė, kad prekybinį kioskÄ , kurį M.

G. pirko iÅ¡ trečiojo asmens J. P., pirko M. G. ir ieÅ¡kovas kartu lygiomis dalimis, apeliantė iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko ne prekybinį kioskÄ , o jam priklausiusiÄ prekybinio kiosko dalį. M. G., kviestas liudytoju, teismo posėdyje nurodė, kad prekybinis kioskas visas priklauso jam, jis kioskÄ pirko savo lėšomis, nei ieÅ¡kovas, nei apeliantė neturi jokių teisių į jam priklausantį kioskÄ . Teismas iÅ¡ esmės nusprendė, kad prekybinis kioskas M. G. priklauso ne visas, tačiau tik neapibrėžta jo dalis, o spręsdamas, kad ieÅ¡kovas įvykdė pareigÄ perduoti apeliantei sutarties objektÄ , iÅ¡ esmės patvirtino, kad ieÅ¡kovas turėjo nuosavybės teisę į neapibrėžtÄ prekybinio kiosko dalį.

Tai reiÅ¡kia, kad M. G. kioskÄ valdo ne asmeninės, tačiau bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kovu (ar apeliante). Teismas sprendimu iÅ¡ esmės priteisė ieÅ¡kovui M. G. priklausančio prekybinio kiosko dalį, pačiam M. G. byloje nedalyvaujant. Klausimas dėl nuosavybės teisės į prekybinį kioskÄ padalinimo tarp ieÅ¡kovo ir M. G. nėra ir nebuvo bylos objektas, turėjo bÅ«ti sprendžiamas atskiroje byloje. Egzistuoja nenuginčytas dokumentas, kuris patvirtina, jog prekybinis kioskas, į kurio neapibrėžtÄ dalį apeliantė neva įgijo teisę iÅ¡ ieÅ¡kovo, priklauso ne jai, ne ieÅ¡kovui, o trečiajam asmeniui M.

G. asmeninės nuosavybes teise. 12.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai. 12.3. Teismas apeliantės parodymus vertino prieÅ¡taringais. Tačiau nevertino to, kad apeliantė posėdyje buvo susijaudinusi, ieÅ¡kovo atstovas klausimus jai uždavinėjo piktu tonu. Vienintelis prieÅ¡taravimas, kuris buvo užfiksuotas apeliantės parodymuose, yra tai, kad ji nurodo neva ieÅ¡kovas negalės perduoti jai kiosko, kol negaus pinigų į priekį.

Pati apeliantė teigia, kad nemokės ir nebÅ«tų ieÅ¡kovui mokėjusi pinigų iki tol, kol negaus sutarties dalyko. Toks prieÅ¡taravimas vertintinas kaip menkas. Apeliantė nebÅ«tų perdavusi pinigų ieÅ¡kovui į priekį net Å¡iam ir praÅ¡ant. Tačiau pats faktas, kad apeliantė dar nematė daikto, neužkerta kelio sudaryti daikto pirkimo-pardavimo sutartį su atidedamÄ ja mokėjimo sÄ lyga. Po sutarties sudarymo ieÅ¡kovas pats nusprendė vystyti konkuruojantį verslÄ , apeliantė preziumavo, kad ieÅ¡kovas nebesitiki ir nebeturi intereso toliau vykdyti sutartį. 12.4.

Teismas iÅ¡ esmės nieko nepasisakė dėl apeliantės pateiktos nenuginčytos pirkimo - pardavimo sutarties, kuria M. G. asmeninės nuosavybės teise perka kioskÄ iÅ¡ J. P.. Å i sutartis patvirtina, kad apeliantė negalėjo su ieÅ¡kovu tartis dėl kiosko dalies pirkimo, ieÅ¡kovas negalėjo perduoti kiosko dalies, nes kioskas priklauso trečiajam asmeniui M. G., kuris nėra bylos dalyvis. 12.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo kviesti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, jų pozicijos buvo iÅ¡ anksto suderintos.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė 9 raÅ¡ytinius liudijimus, kurie sutampa pažodžiui. Didelės dalies juos pasiraÅ¡iusių asmenų apeliantė nepažįsta. Liudytojomis kviestos V. M., V. R., S. N. negalėjo paaiÅ¡kinti jų pasiraÅ¡ytų liudijimų identiÅ¡kumo, nei viena negalėjo nurodyti, iÅ¡ kur žino, kad kioskas, kuriame dirbo apeliantė, priklausė jai. Liudytojas E. B. yra ieÅ¡kovo giminaitis – ieÅ¡kovas yra jo dėdė. Tai patvirtina E. B. suinteresuotumÄ duoti ieÅ¡kovui palankius parodymus, ieÅ¡kovo bandymas nuslėpti šį ryšį patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ . 12.6.

Teismas nepagrįstai įvertino, kad apeliantės pozicija ir įvykių versija yra mažiau tikėtina nei ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ iÅ¡ esmės keitė proceso metu, apeliantės pozicija visÄ laikÄ iÅ¡liko nuosekli, papildomos aplinkybės buvo teikiamos tik kaip atsikirtimai į ieÅ¡kovo pozicijos pasikeitimus. Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovas pažadėjo parduoti M. G. dar vienÄ prekybinį kioskÄ , Å¡iam plečiant savo veiklÄ . Kadangi M. G. neturėjo pinigų, sutartį dėl kiosko pirkimo su atidedamÄ jÄ pirkimo sÄ lyga sudarė apeliantė.

Kiosko perdavimo ir mokėjimo metu apeliantė bÅ«tų arba perpardavusi kioskÄ M. G., arba paturėjusi kioskÄ ir pardavusi jį M. Å¡io finansinei padėčiai pasitaisius. Tai patvirtino pats M. G.. Apeliantė su ieÅ¡kovu susiraÅ¡inėjo dėl kitų tarpusavio skolų, kurias ji žadėjo padengti už M. G. ieÅ¡kovui, kai Å¡is traukėsi iÅ¡ bendro verslo. SusiraÅ¡inėjimuose ieÅ¡kovas pinigų reikalauja taip, lyg mokėjimo terminas bÅ«tų suėjęs, tuo tarpu pagal sutartį mokėjimo terminai nebuvo suėję.

Apeliantė nebÅ«tų sudariusi su ieÅ¡kovu sutarties, jeigu bÅ«tų pirkusi iÅ¡ jo prekybinio kiosko dalį, nes Å¡i dalis jam nepriklausė. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad vykdė verslÄ kartu su M. G. ir kad ieÅ¡kovui priklauso dalis M. G. prekybinio kiosko. Tai nėra Å¡ios bylos dalykas, tačiau sprendimu Å¡ios aplinkybės buvo patvirtintos ir jomis remiantis nuspręsta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų.

2. IeÅ¡kovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti 2022 m. rugpjūčio 22 d. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. M. G. materialiosios teisės ir pareigos po teismo sprendimo nepasikeitė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsirado Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

Teismas nenustatė, kad prekybinis kioskas nuosavybės teise nepriklausė ieÅ¡kovui, prieÅ¡ingai – pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovui sutarties sudarymo metu priklausė dalis kiosko nuosavybės teisių. M. G. buvo ir liko prekybinio kiosko bendrasavininkas. 13.2. M. G., kaip vienintelio prekybinio kiosko savininko faktÄ , kuris yra įrodinėjamas raÅ¡ytine 2016 m. pirkimo-pardavimo sutartimi, tiesiogiai paneigia vėlesnė pirkimo-pardavimo sutartis, kuriÄ surašė pati apeliantė, kiti byloje ieÅ¡kovo pateikti įrodymai.

Aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo motyvai nepasisako bÅ«tent dėl apeliantės argumento apie prekybinio kiosko nuosavybės priklausimÄ remiantis 2016 m. pirkimo-pardavimo sutartimi, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad visiÅ¡kai nebuvo vertinami jos pateikti įrodymai (liudijimai). 13.3. Nors M. G. nebuvo pripažintas byloje dalyvaujančiu asmeniu, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti informuotam ir iÅ¡klausytam, tai nepaneigia koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimo.

M. G. byloje buvo kviestas liudytoju, tokiu bÅ«du buvo informuotas apie teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ . M. G. duodant parodymus, buvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam ir iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ nurodomų aplinkybių kontekste. Teismas, iÅ¡klausęs ir sugretinęs M. G. parodymus su visais kitais byloje esančiais įrodymais nenustatė, kad ieÅ¡kovui nepriklausė prekybinis kioskas, todėl neturėjo pagrindo savo inciatyva įtraukti M. G. į bylÄ trečiuoju asmeniu. Apeliantė turėjo procesinę teisę ir galimybę iki baigiamųjų kalbų kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu byloje įtraukti M.

G. trečiuoju asmeniu, tačiau sÄ moningai ja nepasinaudojo. M. G. neprieÅ¡taravimas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir praÅ¡ymo jį įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu teisme nepateikimas netiesiogiai suponuoja ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pripažinimÄ ir tiesiogiai parodo jo nesuinteresuotumÄ bylos baigtimi (pasyvumÄ ). 13.4. Apeliantės argumentas, kad (neva) byloje spręstas klausimas dėl prekybinio kiosko nuosavybės teisės privalėjo bÅ«ti sprendžiamas tarp M. G. ir ieÅ¡kovo atskiroje civilinėje byloje, prieÅ¡tarauja civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams, vertintinas kaip bandymas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Apeliantė (ir pats M. G.) nepasinaudojo procesine teise teikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ teismui dėl M. G. įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu. Byloje ginčijamas trečiojo asmens nuosavybės klausimas bÅ«tų buvęs nagrinėtas atitinkamai pagal trečiųjų asmenų instituto tikslus. Nesutinka su apeliantės argumentu dėl bÅ«tinybės (neva) atsiradusį nuosavybės klausimÄ nagrinėti atskiroje civilinėje byloje. 13.5. Apeliantės nurodomas teiginys dėl menko prieÅ¡taravimo duodant parodymus yra nepagrįstas, nurodomos prieÅ¡taravimų atsiradimo priežastys yra spekuliatyvios.

Teismas sprendime pasisakė tik dėl pačio esmingiausio apeliantės prieÅ¡taravimo. Kiti akivaizdÅ«s apeliantės parodymų prieÅ¡taravimai atsirado jai teigiant nežinant, ar M. G. atsiskaitė su ieÅ¡kovu už neva likusias produkcijos skolas, nurodant, jog ieÅ¡kovas jai raktų nuo prekybinio kiosko niekada nedavė ir ji jų neturėjo, nurodant kito, naujo kiosko pirkimo motyvus. Apeliantės teiginys neva apie buvusiÄ Å¡alių valiÄ sudaryti kito kiosko pirkimo-pardavimo sutartį su atidedamÄ ja sÄ lyga yra nelogiÅ¡kas, kadangi atidedamoji sÄ lyga buvo numatyta ne nuo faktinio daikto perdavimo, o nuo sutarties sudarymo momento, kas suponuoja, kad faktinis sutarties dalyko perdavimas jau įvyko arba netrukus įvyks.

Atsakovės teiginiai, neva ji teismo posėdžio metu buvo ypatingai susijaudinusi, yra bandymas spekuliatyviai paaiškinti teismo nustatytus prieštaravimus, M. G. atsakinėjant į ieškovo atstovo klausimus, ji jau ėmė įžūliai replikuoti atstovo klausimus ir pati į juos atsakinėti. 13.6. Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nepasisakydamas dėl jos pateiktos 2016 m. pirkimo-pardavimo sutarties, kuri paneigia ieškovo bet kokius argumentus dėl prekybinio kiosko nuosavybės. Vien tai, kad sprendime nėra pasisakoma šios sutarties, dar nereiškia šio įrodymo neįvertinimo.

IeÅ¡kovo pateikta raÅ¡ytinė prekybinio kiosko prikimo- pardavimo sutartis, kurios pasiraÅ¡yme dalyvavo ir M. G., tiesiogiai paneigia apeliantės raÅ¡ytine 2016 m. pirkimo-pardavimo sutartimi įrodinėjamÄ aplinkybę dėl prekybinio kiosko nuosavybės teisių nepriklausymo ieÅ¡kovui. Apeliantės teiginį dėl prekybinio kiosko nuosavybės teisių nepriklausymo ieÅ¡kovui paneigė M. G. bei apeliantės parodymuose nurodytos kitos aplinkybės, kurios paneigia apeliantės pozicijÄ dėl neva SMS žinutėmis pripažintÄ kitÄ skolÄ . 13.7.

Apeliantė nurodo, kad ieškovo kviesti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Ieškovas pažymi, kad ieškovo ir liudytojo E. B. santykiai visuomet buvo ir yra dalykiniai, kitokių ryšių nepalaiko. Be to, E. B. analogiškus dalykinius santykius palaikė ir su bendradarbiu M. G.. Vien giminystės ryšys nėra pagrindas konstatuoti, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantės kviesto liudytojo, jos sugyventinio (dabar sutuoktinio) M. G., santykiai su apeliante yra itin artimi, todėl atitinkamai galėtų būti vertinamas šio liudytojo duotų parodymų nešališkumas ir objektyvumas.

Liudytojos V. R. ir S. N. nurodė, kad apie ieÅ¡kovo nuosavybės teisės perleidimÄ apeliantei sužinojo bÅ«tent iÅ¡ pačios apeliantės. 13.8. Proceso metu nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas iÅ¡liko tapatus – ieÅ¡kovas visuomet reikalavo priteisti skolÄ už prekybinio kiosko, stovinčio ant M. G. priklausančio žemės sklypo, pardavimÄ . Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodomas visas prekybinis kioskas, o ne dalis, kadangi apeliantė kartu su M. G. siekė prekybinį kioskÄ iÅ¡pirkti ir valdyti visÄ kartu, kaip Å¡eima.

Parduodant prekybinio kiosko dalį Å¡alys įvertino ieÅ¡kovo investicijas į Å¡aldymo įrangÄ ir pagerinimus, todėl ir sulygo dėl 3 800 Eur kainos. Apeliantės gynybinė pozicija dėl neva buvusio susitarimo pirkti kitÄ , naujÄ prekybinį kioskÄ kritikuotina ekonominio naudingumo prasme, kai naujai veiklai galima pritaikyti jau naudojamÄ kioskÄ . Apeliantė ir M. G. pripažino, kad ieÅ¡kovas buvo M. G. verslo partneris, kuris atliko kiosko pagerinimus ir padėjo iÅ¡vystyti veiklÄ â€“ kodėl pasibaigus verslo santykiams ieÅ¡kovas sutiktų neatlygintinai pasitraukti ir nereikalauti kompensacijos už investicijas.

M. G. nurodo, kad prekybinį kioskÄ pirko tik už 500 Eur. Kodėl tuomet Å¡alys numatytų tokiÄ didelę kito kiosko kainÄ , be to, net 2016 m. tokių ar panaÅ¡ių savybių kioskas negalėjo bÅ«ti vertas tik 500 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5. Byloje iÅ¡ pateiktos sutarties nustatyta, kad 2016 m. spalio 22 d. M. G. pirko iÅ¡ J. P. prekybos paviljonÄ , kaina nurodyta 500 Eurų.

6. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. spalio 22 d. prekybinis kioskas iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡pirktas iÅ¡ J. P., kioskÄ lygiomis dalimis už 3 800 Eur pirko ieÅ¡kovas ir M. G. bendrai, kiekvienas iÅ¡ jų J. P. sumokėjo po 1 900 Eur. Tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikta. Vienintelis ginčo paviljono pirkėjas 2016 m. sutartyje nurodytas M. G.. M. G., apklaustas liudytoju, taip pat teigia paviljonÄ pirkęs vienas. IeÅ¡kovas tÄ aplinkybę, kad ir jis buvo įsigijęs ginčo paviljono dalį, įrodinėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovė J. Ž. perka iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. prekybinį kioskelį už 3800 Eur. Atsakovė bei M. G. apklausus byloje teigė, kad atsakovė ketino pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo visai kitÄ , antrÄ kioskÄ , ne to kiosko dalį, kurį 2016 m. įsigijo M. G.. Kadangi ieÅ¡kovas kito kiosko neperdavė, atsakovė pinigų jam ir nesumokėjo.

7. Byloje kyla ginčas, ar atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko 2016 m. spalio 22 d. sutartimi įsigyto paviljono dalį už 3800 Eur. Kaip matyti, sutartyje nurodyta, kad paviljonas įgytas liudytojo byloje apklausto M. G., kuris nurodė, kad paviljonÄ Ä¯sigijo jis vienas, tik verslÄ kurį laikÄ vykdė jame su ieÅ¡kovu, nors ieÅ¡kovas teigė, kad kioskÄ Ä¯sigijo jis ir M. G. lygiomis dalimis.

8. Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ skolÄ priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui, nors Å¡i tvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo sutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo ketino įsigyti visai kitÄ paviljonÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas nusprendė, jog ginčo kioskas 2016 m. sutartimi buvo įgytas ir priklauso ieÅ¡kovui bei M. G. lygiomis dalimis. Taigi, pirmos instancijos teismas nusprendė dėl dalyvaujančiu byloje neįtraukto asmens teisių ir pareigų, kadangi akivaizdžiai laikė, kad M. G. priklausė tik dalis kiosko, nors Å¡is teigė kitaip (CPK 266 straipsnis).

9. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmos instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto trečiojo asmens M. G. materialiųjų teisių ir pareigų. IeÅ¡kovas nurodė, kad prekybinį kioskÄ , kurį M. G. pirko iÅ¡ trečiojo asmens J. P., pirko M. G. ir ieÅ¡kovas kartu lygiomis dalimis, apeliantė iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko ne prekybinį kioskÄ , o jam priklausiusiÄ prekybinio kiosko dalį. M. G., kviestas liudytoju, teismo posėdyje nurodė, kad prekybinis kioskas visas priklauso jam, jis kioskÄ pirko savo lėšomis, nei ieÅ¡kovas, nei apeliantė neturi jokių teisių į jam priklausantį kioskÄ .

Teismas iÅ¡ esmės nusprendė, kad prekybinis kioskas M. G. priklauso ne visas, tačiau jo dalis, o spręsdamas, kad ieÅ¡kovas įvykdė pareigÄ perduoti apeliantei sutarties objektÄ , iÅ¡ esmės patvirtino, kad ieÅ¡kovas turėjo nuosavybės teisę į neapibrėžtÄ prekybinio kiosko dalį. Tai reiÅ¡kia, kad M. G. kioskÄ valdo ne asmeninės, tačiau bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kovu (ar apeliante). Teismas sprendimu iÅ¡ esmės priteisė ieÅ¡kovui M. G. priklausančio prekybinio kiosko dalies vertę, pačiam M.

G. byloje nedalyvaujant. Tai reiÅ¡kia, kad po teismo sprendimo M. G. priklauso tik ½ kiosko dalis, kita dalis yra parduota. Teismas iÅ¡ esmės nieko nepasisakė dėl apeliantės pateiktos pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje nurodyta, kad M. G. vienas perka kioskÄ iÅ¡ J. P., M. G. nėra bylos dalyvis.

10. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais, kadangi CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys gali būti įtraukiami ir teismo iniciatyva. Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, kilus ginčui dėl kiosko priklausymo nuosavybės teise vienam ar keliems asmenims, turėjo šiuos asmenis (M. G.) įtraukti dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

11. Atmestinas ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas argumentas, kad M. G., kaip vienintelio prekybinio kiosko savininko faktÄ , kuris yra įrodinėjamas raÅ¡ytine 2016 m. pirkimo-pardavimo sutartimi, tiesiogiai paneigia vėlesnė pirkimo-pardavimo sutartis, kuriÄ surašė pati apeliantė, kiti byloje ieÅ¡kovo pateikti įrodymai. Kaip matyti, ginčas kyla dėl pirkto-parduoto 2016 m. paviljono nuosavybės teisės, kurio pirkėju nurodytas tik M. G., tačiau pirmos instancijos teismas už jo dalį, kaip pardavėjui (savininkui) priteisė lėšas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

12. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – M. G. teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nepasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytų argumentų, ir nesprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė