2017-10-12 Nr. AB-18458-3-63-3-00681-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2087-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00681-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrola“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (bankrutuojančios) uždarosios akcinės bendrovės „Agrola“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrola“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nepatenkintas 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjo skundas.

2. Nurodė, jog Departamentas pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Kriminalinės policijos skyrius) prašymus atliko A. P. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), V. S. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), ir I. S. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3), patikrinimą dėl išpjautų medžių ploto apžiūrėjimo ir padarytos žalos aplinkai paskaičiavimo. Departamentas, atlikęs patikrinimus, 2014 m. lapkričio 3 d. surašė Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelę, kurioje nurodė, jog Žemės sklype Nr. 1 savavališkai iškirsta 17 pušų ir 1 beržas; 2014 m. lapkričio 5 d. surašė Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelę, kurioje nurodė, kad Žemės sklype Nr. 2 savavališkai nukirstos 89 pušys ir 4 beržai; 2015 m. balandžio 17 d. surašė Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelę, kurioje nurodė, kad Žemės sklype Nr. 3 savavališkai nukirstos 29 pušys ir 8 beržai. Pagal patikrinimų rezultatus apskaičiuota, kad UAB „Agrola“ padarė 25 425 Eur žalą aplinkai.

3. Pareiškėjas argumentavo, jog nei žemės sklypų savininkams, nei pareiškėjui nebuvo pranešta apie planuojamus patikrinimus, nesudarytos galimybės dalyvauti juos atliekant, įsitikinti patikrinimų objektyvumu bei rezultatų teisingumu. Pareiškėjo teigimu, į privačius žemės sklypus Departamento pareigūnai pateko be šių sklypų savininkų žinios, patikrinimas atliktas bei patikrinimo rezultatai fiksuoti vienašališkai, nedalyvaujant nepriklausomiems liudytojams, pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką bei suinteresuotų asmenų teises, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktus, 15 straipsnį, 17 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Pažymėjo, jog liudytojais kviesti paties atsakovo darbuotojai negali būti laikomi nepriklausomais liudytojais. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog patikrinimų duomenys jam nebuvo pateikti laiku, aplinkai padarytos žalos skaičiavimas jam išsiųstas tik 2015 m. spalio 26 d., o patikrinimų duomenų lenteles gavo kartu su 2016 m. sausio 28 d. ieškiniu, todėl neturėjo galimybės ginčyti atsakovo pareigūnų atliktų patikrinimų rezultatų ir jų pagrindu atlikto žalos aplinkai skaičiavimo. Teigė, kad iš Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelių nėra galimybių nustatyti, jog nukirsti medžiai buvo būtent žemės sklypuose, nurodytuose šiose lentelėse, neaišku, kokios matavimo priemonės naudotos atliekant medžių kelmų matavimus, neaiškus patikrinimų atlikimo laikas, kiek laiko jie truko, o nukirstų medžių skaičius ir kelmų skersmenys nustatyti tik preliminariais matavimais, kurie negali būti pagrindas apskaičiuojant žalą gamtai.

Nurodė, jog skundė Departamento pareigūnų veiksmus ir ginčijo surašytas lenteles bei apskaičiuotos žalos dydį paduodamas 2016 m. kovo 1 d. skundą Departamentui ir reikšdamas jam nušalinimą nuo skundo nagrinėjimo, tačiau Departamento direktorius nenusišalino ir skundo nepatenkino ginčijamu 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (2)-LV4-882. Argumentavo, jog aplinkybė, kad Departamentas yra pareiškęs ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-693-904/2016 dėl žalos atlyginimo, kurį grindžia duomenimis, ginčytais 2016 m. kovo 1 d. skundu, buvo pakankamas pagrindas nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, nes Departamento pozicija nagrinėjant skundą ir jo netenkinant sietina su tiesioginiu interesu civilinėje byloje.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, jog ginčijamu 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (2)-LV4-882 nepatenkino pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. skundo, gauto 2016 m. kovo 7 d., dėl Departamento pareigūnų veiksmų ir Departamento nušalinimo. Argumentavo, jog neegzistuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinti nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindai, todėl vadovaujantis Departamento nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (toliau – ir Nuostatai), ir Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. LV1-67 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 27 punktu, Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. LV1-22 sudaryta komisija 2016 m. kovo 1 d. skunde dėstomoms aplinkybėms ištirti. Komisijos 2016 m. kovo 31 d. išvada Nr. (2)LV9-7 nenustatyta Departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnai Kriminalinės policijos skyriaus raštų (2014 m. spalio 15 d. Nr. 30-68-3S2808, 2014 m. spalio 15 d. Nr. 30-68-3S-2017 ir 2015 m. balandžio 1 d. Nr. 30-S-37985) pagrindu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00767-14 teisėtai atliko patikrinimus Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 ir pagrįstai surašė savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje matavimo duomenis, kuriuos 2015 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (10)-LV4-60 išsiuntė Klaipėdos rajono policijos komisariatui.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (toliau – ir Klaipėdos apylinkės prokuratūra) 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 4-S-32677 informavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog savavališkai, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, saugotinus medžius minėtuose žemės sklypuose iškirto UAB „Agrola“. Argumentavo, jog Departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnai, atlikdami patikrinimus, negalėjo kviesti dalyvauti pareiškėjo atstovų, nes patikrinimų metu apie tai, kad pažeidimus galimai galėjo padaryti UAB „Agrola“ duomenų neturėjo.

Pažymėjo, jog dėl iškirstų medžių žemės sklypuose į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą kreipėsi būtent patys žemės savininkai A. P. ir V. S., kuriems telefonu buvo pranešta apie planuojamus atlikti patikrinimus, tačiau patikrinimuose dalyvauti jie atsisakė, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad žemės sklypų savininkams nebuvo suteikta galimybė betarpiškai dalyvauti patikrinimuose ir teikti pastabas.

6. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Įstatymo 15 straipsniu, Departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnai, atsisakius patikrinimuose dalyvauti žemės sklypų savininkams, teisėtai, dalyvaujant liudytojams, atliko patikrinimus ir teisėtai surašė savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenis. Nurodė, jog patikrinimuose dalyvavo ir 2014 m. lapkričio 3 d. bei 2014 m. lapkričio 5 d. Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų aktuose kaip liudytojas pasirašė Departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistas K. Š., 2015 m. balandžio 17 d. akte pasirašė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. R. Manė, jog liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, žinantis kokių nors aplinkybių, turinčių reikšmės išspręsti pažeidimui. Šiuo atveju patikrinimuose dalyvavę asmenys padėjo nustatyti atliekamuose patikrinimuose reikšmingas aplinkybes, užtikrino surinktų duomenų atitiktį faktui. Patikrinimo aktuose nurodytas tikslus neteisėtai nukirstų medžių skaičius bei rūšis, tiksliai nurodyti medžių kelmų skersmenys. Preliminarūs matavimai atlikti tik nustatant sklypų ribas, bet ne medžių apmatavimo duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala aplinkai apskaičiuota neteisingai, t. y. vadovaujantis tik preliminariais medžių apmatavimo duomenimis.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš bylos duomenų matyti, jog Departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnai Kriminalinės policijos skyriaus prašymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 68-1-00767-14 dėl vagystės atliko patikrinimus Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Atlikus patikrinimus, 2014 m. lapkričio 3 d. surašyta Savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelės (toliau – ir Lentelės), kuriose konstatuota, jog žemės sklype Nr. 1 savavališkai iškirsta 17 pušų ir 1 beržas, Žemės sklype Nr. 2 savavališkai nukirstos 89 pušys ir 4 beržai, Žemės sklype Nr. 3 savavališkai nukirstos 29 pušys ir 8 beržai. Departamentas apskaičiavo, jog iš viso padaryta žala aplinkai sudaro 25 425 Eur. Iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 4-S-32677 matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog savavališkai, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, saugotinus medžius minėtuose žemės sklypuose iškirto UAB „Agrola“, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

10. Nesutikdamas su Departamento Lentelėse nurodytais duomenis ir apskaičiuotos žalos aplinkai dydžiu, pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. Departamentui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Lenteles ir aplinkai padarytos žalos, nupjovus saugotinus želdinius Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, apskaičiavimą. Skundu pareiškėjas taip pat reiškė nušalinimą Departamentui ir prašė perduoti skundą nagrinėti kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Departamentas nuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo nenusišalino. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. LV1-22 sudaryta komisija 2016 m. kovo 1 d., kurios 2016 m. kovo 31 d. išvados Nr. (2)LV9-7 pagrindu priimtas ginčijamas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

11. Pareiškėjas siekė nuginčyti Lentelių ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumą, tačiau teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Dėl šios priežasties Lentelių ir žalos dydžio apskaičiavimo teisingumas ir teisėtumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, o ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Agrola“ 2016 m. kovo 1 d. skundo nagrinėjimo tvarkos.

12. Nagrinėjamoje byloje teisiniai santykiai susiklostė Departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Teismas rėmėsi Įstatymo (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 14 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. skundą, paduotą Departamentui 2016 m. kovo 7 d., argumentavo iš esmės procedūriniais pažeidimais, padarytais atliekant patikrinimus. Analogiškus argumentus pareiškėjas dėstė ir skunde teismui.

13. Teismas taip pat rėmėsi Įstatymo 6 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Kriminalinės policijos skyriaus prašymų ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00767-14 pagrindu patikrinimus žemės sklypuose atliko Departamento Klaipėdos rajono agentūra, t. y. kompetentinga institucija. Remdamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas akcentavo, jog iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo tikrinama ne fizinių asmenų galimai neteisėta veikla, bet tiriami žemės sklypų savininkų pareiškimai dėl medžių vagystės jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Atliekant žemės sklypų patikrinimus, dalyvavo po du Departamento darbuotojus, t. y. iš 2014 m. lapkričio 3 d. bei 2014 m. lapkričio 5 d. lentelių duomenų matyti, jog vyresnioji specialistė D. V. atliko matavimus, o vyresnysis specialistas K. Š. dalyvavo kaip liudytojas; iš 2015 m. balandžio 17 d. lentelės matyti, jog matavimus atliko Departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas A. V., o atliekant patikrinimą dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A.

R. Pažeidėjas Lentelėse nenurodytas, nes iš bylos duomenų matyti, jog pagrįstas atsakovo argumentas, kad pažeidėjas paaiškėjo po atliktų patikrinimų 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavus Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 4-S-32677, kuriame nurodyta, jog savavališkai, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, saugotinus medžius minėtuose žemės sklypuose iškirto UAB „Agrola“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste atlikti patikrinimai negalėjo pažeisti žemės sklypų savininkų interesų ar apriboti teisių, o, priešingai, atlikti būtent jų interesais, siekiant apginti jų privačią nuosavybę ir tiriant pačių savininkų pareiškimus dėl medžių vagystės. Pareiškėjas savo teisių ir interesų gynybai pasinaudojo teismine gynyba, jam sudarytos sąlygos ir galimybės teikti įrodymus, paaiškinimus ir šiuo atžvilgiu jo teisės taip pat nėra pažeistos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl žalos aplinkai dydžio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atliktų matavimų tikslumo nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-693-904/2016 pagal ieškovo Departamento ieškinį atsakovui UAB „Agrola“ dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo priteisimo. Būtent šioje civilinėje byloje turės būti vertinamas apskaičiuotos žalos aplinkai pagrįstumas.

14. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog Departamentas privalėjo nusišalinti nuo 2016 m. kovo 1 d. skundo nagrinėjimo. Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 5 dalimi, Tvarkos aprašo 6 punktu ir pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, jog žemės sklypus patikrino, matavimus ir žalos dydžio skaičiavimus atliko Departamento pareigūnai D. V. ir A. V., patikrinimuose dalyvavo K. Š. ir A. R. Pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. skundo nagrinėjimui, vadovaujantis Tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimu, Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. LV1-22 sudaryta komisija skunde dėstomoms aplinkybėms ištirti, susidedanti iš Komisijos pirmininkės L. V. ir narių R. G. ir R. K. Pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, ir prašė jo skundą perduoti nagrinėti kitai kompetentingai institucijai. Pareiškėjas tokią poziciją motyvavo aplinkybe, jog Departamentas Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra pareiškęs minėtą ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo, kurį grindžia aplinkybėmis, ginčijamomis 2016 m. kovo 1 d. skundu. Teismas, remdamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, pastebėjo, jog ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo pareiškimas yra ne tik Departamento teisė, bet ir pareiga, todėl viešojo administravimo institucijos šališkumas negali būti siejamas su pareigos ir įstatyme įtvirtintos funkcijos vykdymu.

15. Nustatyta, kad pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. skundas Departamente gautas 2016 m. kovo 7 d., išnagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytu terminu, ginčijamas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pasirašytas Departamento direktoriaus, jo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Įvertinęs visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jį pareiškėjo skundo argumentų pagrindu. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi ABTĮ redakcija).

III. 16. Pareiškėjas UAB „Agrola“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsakovas neįrodė, jog žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie ketinimus vykdyti savavališkai nukirstų medžių apmatavimus, nes nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Taigi Departamento pareigūnai į privačius žemės sklypus pateko be sklypų savininkų ir nuomotojo žinios, jų neinformavus apie planuojamus patikrinimus. Tokiu būdu buvo pažeista Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 15 ir 16 straipsniuose nustatyta patikrinimų atlikimo tvarka bei pažeistos žemės sklypų savininkų Įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nustatytos teisės dalyvauti patikrinime, pateikti prašymus ir pasiūlymus, susipažinti su patikrinimo aktu patikrinimo vietoje, pateikti skundus, pareiškimus ir paaiškinimus, kad jie būtų įrašyti į patikrinimo aktą, pareikšti savo nuomonę ir pastabas. Įstatymas nenumato jokių patikrinimų atlikimo tvarkos išimčių nepriklausomai nuo to, koks patikrinimo atlikimo tikslas. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog I. S. žemės sklypą nuomos pagrindu naudojo ir valdė UAB „Agrola“, tad ji taip pat turėjo būti informuota apie atliekamą patikrinimą ir turėjo teisę jame dalyvauti.

16.2. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytas liudytojo dalyvavimas. Teismas, kaip ir atsakovas, neteisingai liudytoju laikė Departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistą K. Š., Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistą A. R., nes jie patys kartu su aktą pasirašiusiais D. V. ir A. V. atliko patikrinimus, o ne dalyvavo kaip nepriklausomi liudytojai. Liudytojo dalyvavimo būtinybė yra garantija, kad valstybės kontrolė bus atliekama objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, nepažeidžiant suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, todėl liudytojui taikomi nešališkumo, objektyvumo, nepriklausomumo nuo tikrinančios institucijos ar pareigūno kriterijai. Taigi šiuo atveju patikrinimai buvo atlikti nedalyvaujant jokiems nešališkiems liudytojams.

16.3. Policijos įstaigos pranešimais Departamento Klaipėdos rajono agentūros buvo prašoma vykdyti tiesiogines funkcija, t. y. apžiūrėti žemės sklypus ir paskaičiuoti padarytą žalą aplinkai, o ne patikrinimus atlikti ginant privačių žemės sklypų savininkų interesus. Todėl buvo pažeisti įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

16.4. Tai, kad atsakovas civilinėje byloje savo ieškinio reikalavimą grindžia duomenimis, kurie buvo ginčijami UAB „Agrola“ pateiktu skundu, yra pakankamas ir realus pagrindas abejoti šios institucijos nešališkumu, todėl atsakovas privalėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo ir skundą perduoti nagrinėti kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

18. Administracinis ginčas byloje kilo dėl Departamento 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (2)-LV4-882 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Šis administracinis aktas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą atsakovui, kuriuo buvo reiškiamas nušalinimas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei prašoma pripažinti neteisėtais ir panaikinti savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų lenteles ir aplinkai padarytos žalos nupjovus saugotinus želdinius žemės sklypuose skaičiavimą.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl apmatavimo duomenų lentelių ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo. Byloje nustatyta, kad šie duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo institucijos prašymu, o dėl žalos atlyginimo Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenų lentelės ir aplinkai padarytos žalos nupjovus saugotinus želdinius žemės sklypuose skaičiavimai negali būti administracinio ginčo objektu ir vertinami kaip sukėlę savarankiškas teisines pasekmes. Tokie duomenys gali būti įrodymais baudžiamajame ar civiliniame procesuose ir turi būti vertinami kompetentingų institucijų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles. Todėl pagrįstai atsakovo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (2)-LV4-882 nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas tik procedūriniu aspektu.

21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente tvarkos aprašo normas, nustatė ir tinkamai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su sprendime išdėstytais argumentais, todėl jų nekartoja ir dėl jų plačiau nepasisako.

22. Byloje nustatyta, jog žemės sklypus patikrino, matavimus ir žalos dydžio skaičiavimus atliko Departamento pareigūnai D. V. ir A. V., patikrinimuose dalyvavo K. Š. ir A. R.. Pareiškėjo skundo nagrinėjimui, vadovaujantis Tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimu, Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. LV1-22 sudaryta komisija skunde dėstomoms aplinkybėms ištirti, susidedanti iš kitų darbuotojų – Komisijos pirmininkės L. V. ir narių R. G. ir R. K. Pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, ir prašė jo skundą perduoti nagrinėti kitai kompetentingai institucijai. Teismas, remdamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, pagrįstai nurodė, jog ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo pareiškimas yra ne tik Departamento teisė, bet ir pareiga, todėl viešojo administravimo institucijos šališkumas negali būti siejamas su pareigos ir įstatyme įtvirtintos funkcijos vykdymu. Todėl tinkamai pripažintas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog Departamentas privalėjo nusišalinti nuo 2016 m. kovo 1 d. skundo nagrinėjimo.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundą atsakovas gavo 2016 m. kovo 7 d., ginčijamas administracinis aktas priimtas 2016 m. balandžio 6 d. nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (31 straipsnis) nustatytų terminų, jo turinys atitinka šio įstatymo (8 straipsnis) keliamus reikalavimus, aktą pasirašė kompetentingas asmuo. Pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei konstatuojama, kad nėra nustatyta, jog juo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymu saugomi interesai.

24. Kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrola“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė