2024-07-25 Nr. DBT-103-2-55-3-00483-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-44/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00483-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. liepos 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo naudai 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 161 416,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolių įvykdymo ir visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodo, kad kartu su kita savo pažįstama kaip samdomi muzikantai 2022 m. rugpjūčio 25 d. grojo sužadėtuvėse. Ieškovas apie 23.53 val. pamatė į kiemą atvykusius du policijos pareigūnus. Dėl ko jie atvyko, nežinojo, tačiau kadangi buvo pasamdyti groti iki 24 val., nusprendė baigti darbą, todėl išjungė muziką ir pradėjo surinkinėti aparatūrą. Kaip pažymima ieškinyje, ieškovas matė, kad tarp šventės dalyvių ir policijos pareigūnų vyko konfliktas, kad atvyko papildomi policijos pareigūnų ekipažai, vyko grumtynės tarp šventės dalyvių ir policijos pareigūnų. Ieškovas su pažįstama buvo atokiai nuo konflikto, renginiui įrengtoje palapinėje prie aparatūros, jokių kitų žmonių nebuvo. Vienu metu, kai ieškovas, pasilenkęs dėjosi aparatūrą, pajuto stiprų smūgį į veidą. Atsisukęs ieškovas pamatė nueinantį policijos pareigūną su gumine lazda rankoje; netoliese buvo jo pažįstama ir daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Ieškovui dėl smūgio gumine lazda buvo padaryti atitinkami sužalojimai, jis buvo operuotas. Dėl patirtos traumos ieškovas negali groti pučiamaisiais instrumentais, medikai nemano, kad šie potrauminiai pakitimai išnyks.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriuje dėl šio įvykio ir kitų epizodų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje (BK 228 straipsnis „Piktnaudžiavimas“, 140 straipsnis „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas”, 138 straipsnis „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“). Nutraukimo pagrindas – nenustatytas pareigūnas, sudavęs smūgį ieškovui. Šiame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad nors kai kuriuose vaizdo įrašuose matyti, jog policijos pareigūnai rankose galimai turėjo lazdas, tačiau tai nėra savaiminis patvirtinimas, kad jomis buvo pasinaudota, o jei buvo – tai kuris pareigūnas, kieno atžvilgiu, kaip ir dėl kokios priežasties jas panaudojo. Nutarime taip pat nurodoma nuorašą išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui dėl įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo ir spręsti dėl pareigūnų tarnybinės atsakomybės.

Ieškinyje, visų pirma, aptariamos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, Bordo deklaracijos „Teisėjai ir prokurorai demokratinėje visuomenėje“, kurią parengė jungtinė Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) bei Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) darbo grupė, 1, 2, 6, 34 punktai, atitinkama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija).

Ieškinyje taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su, ieškovo nuomone, neteisėtu prievartos prieš ieškovą panaudojimu (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1, 3, 8 dalys). Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, ieškovui smūgis buvo suduotas tuo metu, kai jis rinkosi muzikos instrumentus atokiai nuo vestuvių dalyvių ir policijos pareigūnų konfliktų. Ieškovas jokiais veiksmais neprisidėjo prie konflikto, nebuvo agresyvus, pareigūnas nepateikė jokių nurodymų ieškovui; pareigūno sveikatai ar gyvybei negrėsė joks pavojus, ieškovas nedarė jokios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo. Prievarta prieš ieškovą buvo panaudota visiškai nepagrįstai, pareigūnui viršijus įgaliojimus, dėl to ieškovas patyrė sužalojimų, turinčių ilgalaikių liekamųjų reiškinių.

Ieškinyje teigiama, kad ikiteisminio tyrimas nutrauktas nepagrįstai (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis). Pasak ieškovo, jis buvo sumuštas policijos pareigūno ne minioje, būdamas nuošaliai nuo konflikto, esant vaizdo medžiagai. Taigi negebėjimas nustatyti kalto dėl ieškovo sužalojimų asmens yra akivaizdus neveikimas ir vengimas nustatyti kaltą asmenį. Kaip pažymima ieškinyje, kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas (BPK 3(1) straipsnis). Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatytas kaltas asmuo. Ieškovo teigimu, tokiu būdu buvo siekiama nenustatyti ieškovui sužalojimus padariusio kalto asmens ir kuo skubiau nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Ieškinyje, be kita ko, aptariamos aplinkybės, susijusios su ieškovui padaryta neturtine žala ir jos dydžiu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į patirtą skausmą, operaciją, liekamuosius reiškinius ir pan., ieškovas neturtinę žalą dėl prieš jį nepagrįstai panaudoto smurto ir sužalojimo vertina 20 000 Eur. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovas neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.

Ieškinyje aptariamos aplinkybės, susijusios su ieškovui padaryta turtine žala ir jos dydžiu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl patirtų sužalojimų ieškovas nebegali užsiimti individualia veikla – teikti muzikanto paslaugas. Ieškovas negavo pajamų, t. y. patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti valstybė (nuostoliai, patirti per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., sudaro 161 416,66 Eur).

Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, prie ieškinio pridėtų dokumentų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas (pagal ankstesnę procesinę situaciją – pareiškėjas) su skundu, kuriame kėlė analogiškus reikalavimus, visų pirma, kreipėsi į administracinį teismą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo (pagal tuometinę procesinę situaciją) skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (pagal tuometinę procesinę situaciją) atskirąjį skundą, 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi jį atmetė; Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip, be kita ko, nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinus teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, yra akivaizdu, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjas prašo priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų atlikimu (neteisėtai pavartota prievarta, vykdant pareigas, reaguojant į iškvietimą dėl triukšmo, galbūt neteisėtai panaudojus specialiąsias priemones ir viršijus suteiktus įgaliojimus bei smurtavus) ir ikiteisminio tyrimo metu jo nurodomų veiksmų neatlikimu (netinkamu atlikimu), todėl ginčas yra kilęs iš baudžiamojo proceso normų reguliuojamų teisinių santykių. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, šiuo atveju ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos policijos ir prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijomis.

Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kaip pažymi šis teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas prašomą atlyginti turtinę žalą sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, prieš jį panaudojus prievartos priemonę (guminę lazdą), neturtinę žalą – su policijos pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokurorų) veiksmų, būtinų nusikalstamai veikai atskleisti, neatlikimu (neteisėtu neveikimu). Kaip pažymi teismas, ginču esantis prievartos priemonės panaudojimas nagrinėjamu atveju įvyko policijos pareigūnams reaguojant į gautą iškvietimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo; ieškovo reiškiami reikalavimai atlyginti turtinę žalą patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Remdamasis šiais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų išsakytą nuomonę, teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimas.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis; ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 6.271 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“ nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

CK 6.272 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis). ABTĮ 18 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad ieškinyje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai. Ieškovas prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, šios žalos atsiradimą siedamas su policijos pareigūnų veiksmais neteisėtai pavartojus prievartą ir prokuratūros (prokuroro) veiksmais neteisėtai nutraukus ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl minėtų policijos pareigūnų veiksmų.

Kalbant apie ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš valstybės dėl policijos pareigūno veiksmų, pažymėtina, kad pagal Policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema. Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams (Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Pagrindinės policijos funkcijos įtvirtintos Policijos įstatymo 6 straipsnyje. Kaip, be kita ko, nustatyta Policijos įstatymo 21 straipsnyje, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Aptariamo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias pareigūnų teises, 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Prievartos panaudojimo sąlygos nustatytos Policijos įstatymo 27 straipsnyje.

Pagal nuosekliai formuojamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, atitinkamos teisėsaugos institucijos, tarp jų ir policija, gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektai, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektai (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005/81, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-101/2018, 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2019, 2020 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2020, 2021 m. vasario 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2021).

Kaip, be kita ko, matyti iš ieškinio pareiškimo, prie ieškinio pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl keliamo triukšmo vietoje, kurioje buvo ir ieškovas. Vėliau iškvietimo vietoje tarp policijos pareigūnų ir kitų iškvietimo vietoje buvusių asmenų vyko grumtynės, buvo iškviesti papildomi patrulių ekipažai, panaudotos prievartos priemonės. Pasak ieškovo, prievarta prieš jį panaudota neteisėtai, pareigūnui viršijus įgaliojimus. Pagrįsdamas šią ieškinio dalį, ieškovas remiasi, be kita ko, anksčiau minėto Policijos įstatymo 27 straipsniu. Dėl policijos pareigūnų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos inkriminuotos veikos.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, nusprendžia, kad aptariamoje situacijoje pagal ieškovo suformuluotą teisinį bei faktinį ieškinio pagrindus, byloje esančius duomenis ieškovas žalos atsiradimą sieja ne su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto, atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su bylos tyrimu, o su policijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, vykdant jam įstatymu nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje (Policijos įstatymo 6 straipsnis); jokie procesiniai veiksmai baudžiamojo proceso srityje nebuvo pradėti. Tai, kad dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, per se (savaime) nereiškia, kad policijos pareigūnas ieškovo atžvilgiu atliko procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje. Taigi ieškovo reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės dėl policijos pareigūno veiksmų pagal savo teisinį pobūdį patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės dėl, ieškovo teigimu, nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl policijos pareigūnų veiksmų, ieškovo siejamas su prokuratūros pareigūno (prokuroro) procesiniais veiksmais baudžiamajame procese. Ši ieškinio dalis ieškovo nėra grindžiama prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais ar neveikimu; žalą ieškovas kildina iš prokuroro veiksmų baudžiamajame procese, nepagrįstai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų. Šis ieškinio reikalavimas patenka į CK 6.272 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija, pripažinusi, kad keliamas ginčas susijęs su skirtingos teisinės prigimties reikalavimais, nusprendžia, kad visi ieškovo reikalavimai šiuo konkrečiu atveju turi būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Ieškinio reikalavimai nėra tiek teisiškai nutolę, kad negalėtų būti kartu nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, jų neišskaidant skirtingų kompetencijų teismams. Abiejose bylose galimai turės būti nustatinėjamos panašios ir susijusios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys ieškovo argumentai ir įrodymai, todėl, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinį (visus ieškinyje nurodytus reikalavimus) nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, bus galima greičiau, koncentruočiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-59/2021, 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-52/2023).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas