44f9f77d-b3f2-4cf0-b497-8fb14d5cfbb6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-6003-535/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02672-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. N. (V. N.), jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

atsakovo atstovui Dariui Juodeliui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. N. (V. N.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. N. (V. N.) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2023 m. vasario 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimÄ Nr. 23S19861 panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentÄ atlikti pakartotinÄ pareiÅ¡kėjo apklausÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, Europos SÄ jungoje pratęsimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 1988 metų gyvena Lietuvoje, tarnavo Tarybų SÄ jungos ginkluotose pajėgose. 1991-04-27 buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Tarybinės armijos ir Komunistų partijos už įsitikinimus, t. y. prieÅ¡taravo dėl Tarybų sÄ jungos vykdytos agresijos 1991-01-13 įvykių Lietuvoje ir buvo teistas TSRS karinio tribunolo/karininkų teismo. Nuo minimo laikotarpio nuolat gyvena Lietuvoje jau virÅ¡ 30 metų, turėdamas leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2023-01-23 turėjo baigti galioti jo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Jis 2022 metų pabaigoje kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl leidimo gyventi pratęsimo. Kontaktuojant su departamento specialistais telefonu sužinojo, kad 2023 metų vasario mėnesio pabaigoje bus paruoÅ¡tas naujas leidimas gyventi, tik tam reikia apmokėti jo iÅ¡davimo rinkliavÄ , kuriÄ jis apmokėjo. Atvykus departamento darbuotojų nurodytu laiku minimas žadėtas dokumentas nebuvo iÅ¡duotas, pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta, kad dar neparuoÅ¡tas.

2023-02-27 gavo iÅ¡ Departamento darbuotojų praneÅ¡imÄ , kad 2023-02-24 priimtas sprendimas dėl jo leidimo nuolat gyventi Europos SÄ jungoje. Å is sprendimas be motyvų ir nuorodų, kodėl panaikinamas leidimas nuolat gyventi, atsiųstas kažkodėl ne lietuvių, o anglų kalba, iÅ¡ kurio suprato, kad nesutikdamas gali kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Su atsakovo sprendimu jis nesutinka, nurodo, kad niekada savo veiksmais ar elgesiu nesukėlė ir neketina sudaryti ar sukelti grėsmės Lietuvai ar ES.

(duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ Vilniaus m. CMS. (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. N.. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. N.. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. N.. Visos yra Lietuvos Respublikos pilietės. Nurodo, kad visÄ gyvenimo Lietuvoje laikotarpį jis dirbo, niekada nebuvo nusikaltęs ar kitaip pažeidęs Lietuvos įstatymų ar gyvenimo tvarkos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad smerkia Rusijos agresijÄ Ukrainoje ir nesutinka su kariniais veiksmais ir palaiko Lietuvos politikÄ ir požiÅ«rį į Rusijos agresijÄ Ukrainos atžvilgiu. Priimtas Migracijos departamento 2023-02-23 sprendimas tiesiog kažkoks akibrokÅ¡tas jo atžvilgiu ir visiÅ¡kai nesupranta jo atsiradimo priežasties ir motyvų. PaaiÅ¡kina, kad jis kas penkerius metus atvykdavo pas atsakovÄ pildyti pateiktÄ anketÄ . Å i procedÅ«ra kas 5 metus yra privaloma. Å iuo atveju anketoje buvo įvestas klausimas dėl Krymo priklausomumo Ukrainai ar Rusijai. TÄ dienÄ ,kai pildė anketÄ , jis buvo iÅ¡siblaÅ¡kęs, nes nurodytu laiku atvykus pastebėjo, kad neturi asmens dokumento ir vyko jo atsineÅ¡ti. Atvykus pas atsakovÄ , net ir paskubomis užbraukė atžymas, tiek kad Krymas priklauso Ukrainai, tiek Rusijai. Jokiu bÅ«du toks jo pažymėjimas nereiÅ¡kia, kad jis remiu Rusijos agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ . Ä®vyko skubėjimo klaida. Visas pasaulis to neremia, o jam, iÅ¡gyvenus virÅ¡ 30 metų Lietuvoje, net kitokios pozicijos kaip prieÅ¡ Rusijos agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir negali bÅ«ti. Pildant anketÄ Ä¯vyko nesusipratimas, jis nesuprato klausimo. PareiÅ¡kėjas pasisako prieÅ¡ bet kokiÄ agresijÄ , kur ji bebÅ«tų pasireiÅ¡kusi.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Ä®statymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023-01-22. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) 2023-01-17 raÅ¡tÄ Nr. 18-670, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . Migracijos departamento klausimyne pareiÅ¡kėjas, atsakydamas į klausimÄ , kam priklauso Krymas, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Valstybės saugumo departamentas. Ä®statymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo teiginiai yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamento klausimyne į klausimÄ : „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“, pažymėjo atsakymÄ â€žRusijos Federacijai“ (nepažymėjo atsakymo „Ukrainai“). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų bÅ«tų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiÅ¡kinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, bÅ«tent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrÄ sias leidimo gyventi Lietuvoje praÅ¡ančio asmens pažiÅ«ras.

Minėto klausimo formuluotė „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiÅ¡kia - kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiÅ¡kas, o atsakymas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžiÄ pozicijÄ . Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies - Krymo pusiasalio aneksijÄ pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus.

Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritorijÄ ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiÅ¡ka, nedviprasmiÅ¡ka, atsakymas į jÄ leidžia identifikuoti asmens pažiÅ«ras, vertybes. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, nes VSD vertino pareiÅ¡kėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančiÄ RusijÄ karo su Ukraina rėmuose, nesutampančiÄ su Lietuvos pozicija bei keliančiÄ grėsmę nacionaliniam saugumui.

Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento klausimyne nurodyta, jog pateikus netiksliÄ , neiÅ¡samiÄ informacijÄ leidimas gyventi gali bÅ«ti panaikintas, o pareiÅ¡kėjas Migracijos departamento klausimyne pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad pateikiama informacija yra iÅ¡sami ir teisinga. Ä®statymo 54 straipsnyje įtvirtinti leidimų nuolat gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvÅ«s, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vienÄ iÅ¡ jų, turi ne teisę, bet pareigÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi.

Pažymi, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos - Valstybės saugumo departamento - iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį, iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia bÅ«tent Valstybės saugumo departamentas. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ . Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas Å¡ios institucijos iÅ¡vadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

VSD 2023 m. sausio 17 d. raÅ¡te Nr. 18-670 nurodo, kad, VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 p. teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieÅ¡ UkrainÄ , plataus masto ir neiÅ¡provokuotas karas Europoje įvertinti, kaip siekis sugriauti teisės normomis ir vertybėmis grindžiamÄ Europos saugumo architektÅ«rÄ ir kaip brutalus iÅ¡puolis prieÅ¡ laisvę, demokratijÄ ir Vakarų civilizacijÄ , pagrįstÄ pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. VSD vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiÅ¡kėjo veiksmus (jo pateiktÄ atsakymÄ ), iÅ¡ atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrÄ sias pareiÅ¡kėjo pažiÅ«ras, o tokios pažiÅ«ros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo įvertinti pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika - Å¡eiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tokio pobÅ«džio ryÅ¡iai nenusveria pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiÅ¡kėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė gali bÅ«ti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumÄ .

Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Pažymi, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra VSD iÅ¡vadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiÅ¡kiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiÅ¡kėjo vertinimÄ .

Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjo pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimÄ . Nurodo, kad ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiÅ¡kėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo Å¡eiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė gali bÅ«ti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti visuomenės saugumÄ lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas nėra pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmęs sprendimų dėl jo grÄ Å¾inimo ar iÅ¡siuntimo į kilmės valstybę.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ , praÅ¡ydami jį patenkinti, atsakovo atstovas prašė teismo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Teismas

konstatuoja :

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 23S19861, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjo V. N. leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, turėjęs leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2023 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjas gyvena nuo 1988 m. Sutuoktinė ir vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

PareiÅ¡kėjas 2022 m. pabaigoje pateikė Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ nuolat gyventi.

Byloje pateiktas klausimynas, kurį 2022 m. gruodžio 30 d. užpildė ir pasirašė pareiÅ¡kėjas. Atsakydamas į klausimyno 10 klausimÄ â€žAr pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiÅ¡kėjas atsakė „Ne“. Ä® klausimyno 11 klausimÄ â€žJÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiÅ¡kėjas atsakė „Rusijos Federacijai“.

Valstybės saugumo departamentas atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ ir 2023-01-17 raÅ¡te Nr. 18-670 nustatė, kad pildydamas Migracijos departamento klausimynÄ V. N. nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Valstybės saugumo departamento vertinimu, V. N. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, Valstybės saugumo departamento iÅ¡vados pagrindu, 2023 m. vasario 24 d. priėmė ginčijamÄ SprendimÄ Nr. 23S19861 panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ nuolat gyventi, nes pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismÄ .

UTPÄ® (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota viza, leidimas gyventi ar kitas Å¡iame Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ vizÄ , leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

UTPĮ 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

Tvarkos apraÅ¡o 104 punkte nustatyta, kad paaiÅ¡kėjus bent vienam iÅ¡ Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas iÅ¡nagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiÅ¡kėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ nuolat gyventi arba sprendimÄ nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Tvarkos apraÅ¡o 105 punkte nustatyta, kad Ä®statymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informacijÄ apie užsieniečio keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijÄ apie užsieniečio keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, iÅ¡nagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Ä®statymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ nuolat gyventi.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje klausimus, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPÄ® nuostatas, be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023).

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekanti plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui. Negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali bÅ«ti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ , vadovavosi Valstybės saugumo departamento raÅ¡te pateikta informacija. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimÄ buvo nustatytos (nurodytos Sprendime) faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukme, santuoka, vaikais, gyvenamÄ ja vieta, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje, gavo draudžiamÄ sias pajamas ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tačiau nei sprendime nėra paaiÅ¡kinta, nei teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas negalėjo plačiau pakomentuoti, kokiÄ reikÅ¡mę turėjo Å¡ios faktinės aplinkybės ginčijamo Sprendimo priėmimui, kaip jos buvo vertinamos.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų analizės ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui iÅ¡ esmės nustatyta, tik atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , kam priklauso Krymas. Teismas pažymi, kad anketoje suformuluotas klausimas jÄ pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio, kÄ pareiÅ¡kėjas ir nurodė teismo posėdžio metu. Migracijos departamento atsiliepime teigiama, kad formuluotė „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“ kaip tik ir rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas dabar yra okupavęs, faktiÅ¡kai dabar valdo ar pan. KrymÄ , o bÅ«tent - kaip asmuo mano, kokia yra jo asmeninė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Å is atsakovo argumentas atskleidžia klausimo esmę, tačiau kartu parodo ir tai, kad klausimas gali bÅ«ti suprantamas įvairiai, ir gali bÅ«ti reikalingas papildomas paaiÅ¡kinimas dėl jo turinio (o, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėjas, pagalba pildant klausimynÄ jam nebuvo suteikta). Teismo vertinimu formuluotės „JÅ«sų nuomone“ nepakanka, kad klausimas bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡kus, ypač įvertinus pareiÅ¡kėjo amžių, sveikatos bÅ«klę, turimÄ iÅ¡silavinimÄ . Pažymėtina, kad Migracijos departamentas dabartiniu metu yra pakeitęs klausimo formuluotę ir dabar užduodamas klausimas – „JÅ«sų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas pildydamas klausimynÄ aiÅ¡kiai nurodė savo pozicijÄ , kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje.

Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo bÅ«ti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne bÅ«ti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi bÅ«ti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiÅ«riu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamÄ sprendimÄ ) egzistuoti (2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010). Minėta, kad sprendžiant dėl grėsmės valstybės saugumo realumo, situacijos vertinimas turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu, nes bÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobÅ«dį, kurie pagrįstų grėsmės valstybės saugumui buvimÄ , nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiÅ¡kėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamÄ SprendimÄ .

Pažymėtina, kad sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris ilgÄ laikÄ (nagrinėjamu atveju - 36 metus) gyveno Lietuvos Respublikoje, sukÅ«rė čia Å¡eimÄ , užmezgė kitus socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius, turi skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, tiek ir jo Å¡eimai, todėl toks sprendimas turi bÅ«ti argumentuotas bei motyvuotas, proporcingas bei adekvatus.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, valstybės saugumui turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis proporcingumo principo.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų Valstybės saugumo departamento iÅ¡vados tiesiog perkelti į SprendimÄ , o, bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada, bet ir su paraiÅ¡kėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimÄ ir padaryti savarankiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , ar yra pagrindas panaikinti jam iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi. BÅ«tent taip veikti Migracijos departamentÄ Ä¯pareigoja UTPÄ® ir jį įgyvendinantis Tvarkos apraÅ¡as, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).IndividualÅ«s administraciniai sprendimai negali bÅ«ti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi bÅ«ti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamÄ teisinio pagrindo nurodymÄ ir taikymÄ , bet ir reikalavimÄ priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus.

Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į SprendimÄ buvo perkelta Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ , neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir Sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

PareiÅ¡kėjas prašė įpareigoti Migracijos departamentÄ atlikti pakartotinÄ V. N. apklausÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo. Teismas pažymi, kad LVAT laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politikÄ tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskrecijÄ , nepadarė aiÅ¡kios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedÅ«rinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus ( žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014). Teismas neturi įgaliojimų priimti sprendimÄ , kuris teisės aktų yra priskirtas vieÅ¡ojo administravimo (Å¡iuo atveju - Migracijos departamento) diskrecijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , administracinis teismas gali patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir panaikinti skundžiamÄ teisės aktÄ (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Migracijos departamentas įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.

Patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡ atsakovo jo naudai priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis) (ABTÄ® 40 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. N. (V. N.) skundÄ tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 24 d. sprendimÄ Nr. 23S19861 ir įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.

Priteisti pareiškėjo V. N. (V. N.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Balčytienė

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė