Legislator Case Law & Legislation
44f9b3fa-72fd-4fb2-84e6-23a23e254e82 AI generated

44f9b3fa-72fd-4fb2-84e6-23a23e254e82 · Kauno apygardos teismas

Case Number 44f9b3fa-72fd-4fb2-84e6-23a23e254e82
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-813/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62893-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.4; 2.1.6.3; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.14; 2.4.6.1. (S) (duomenys neskelbtini) apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Kaunas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui S. S., išteisintojo D.

Legislator headnote

AI generated

44f9b3fa-72fd-4fb2-84e6-23a23e254e82 · Kauno apygardos teismas: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti D. S. galutinę 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo L. B. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti 3000 Eur dydžio sumÄ neturtinės žalos atlyginimui ir 1016,86 Eur turtinės žalos atlyginimui, priteisiant solidariai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-813/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62893-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.4; 2.1.6.3; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.14; 2.4.6.1. (S) (duomenys neskelbtini) apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Kaunas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui S. S., išteisintojo D.

S. gynėjui advokatui ArÅ«nui Sakalauskui, nukentėjusiajam L. B., jo atstovei advokatei Laimutei Bagdzevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Bingelienės ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės advokatės Laimutės Bagdzevičienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo D.

S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Civilinio ieškovo L. B. pareikštas civilinis ieškinys atmestas. Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas MB „D.“ turtui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta L.

B. sveikata: 2017 m. gruodžio 1 d. apie 18.50 val. reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Marijampolėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 28 punkto ir 30 punkto reikalavimus, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä ir sukdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, degant žaliam Å¡viesoforo signalui nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve per pėsčiųjų perėjÄ mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui ėjusio pėsčiojo L.

B. ir jį partrenkė, tuo pėsčiajam L. B. dėl deÅ¡inio kelio kryžminių raiščių plyÅ¡imo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyÅ¡imo, blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to kompresinio intrasÄ narinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyÅ¡imo, medialinio menisko horizontalaus iÅ¡ilginio plyÅ¡imo nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui.

2. Be to, D. S. buvo kaltinamas pagal BK 144 straipsnį tuo, kad po pavojaus sukėlimo paliko nukentėjusįjį L. B. be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei: 2017 m. gruodžio 1 d. apie 18.50 val. reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį nukentėjusįjį L. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, 219.5 punkte, jų nevykdė, t. y. apie įvykusį eismo įvykį nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje, sukėlęs nukentėjusiajam L.

B. pavojų bei turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ , iÅ¡ įvykio vietos tyčia pasiÅ¡alino, palikdamas nukentėjusįjį tamsiu paros metu suklupusį važiuojamojoje kelio dalyje bei negalintį dėl patirtų sužalojimų savarankiÅ¡kai atsistoti, dėl ko nukentėjusiajam L. B. grėsė realus pavojus gyvybei.

3. Skundžiamu nuosprendžiu dėl minėtų nusikaltimų D. S. iÅ¡teisintas konstatavus, kad neįrodyta, jog D. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sudarančius nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviÄ jÄ pusę. Kadangi D. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , jis tuo pačiu pagrindu - neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ â€“ iÅ¡teisinamas ir dėl veikos, inkriminuotos jam pagal BK 144 straipsnį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nėra pakankami, kad įrodyti, jog eismo įvykį sukėlė bÅ«tent D. S. jo metu vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tam nepakanka nukentėjusiojo parodymų apie automobilio spalvÄ , markę ir tris valstybinio numerio ženklo raidžių simbolius „(duomenys neskelbtini) “. Kaltinamojo dalyvavimo įvykyje su automobiliu nepatvirtina vaizdo įraÅ¡ai ir su jais atlikti tyrimai bei ekspertizė.

Jų metu pateiktos iÅ¡vados, kad iÅ¡ vaizdo įrašų identifikuoti automobilį vairavusio asmens, jo valstybinių numerių raidžių ir skaitmenų bei markės nėra galimybės. Kadangi nebuvo faktiÅ¡kai patikrinti, iÅ¡lieka nepaneigta galimybė, jog autoįvykyje galėjo dalyvauti dar 36 Å¡alies duomenų bazėje registruoti „BMW“ markės automobiliai, kurių valstybiniuose numeriuose yra simboliai „(duomenys neskelbtini) “. Kaltinamojo dalyvavimo padarant veikÄ nepagrindžia duomenys apie jo mobilaus ryÅ¡io iÅ¡klotines.

Taip pat kaltės neįrodo nepatikrinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme anoniminis praneÅ¡imas apie jo dalyvavimÄ veikos padaryme. Tai, kad kaltinamasis ikiteisminiame tyrime kaltę pripažino iÅ¡ dalies, o po to ir visiÅ¡kai, tačiau tik su sÄ lyga, kad yra to neginčijami įrodymai, jo kaltės taip pat neįrodo. Å ie pirminiai parodymai nėra patikrinti ir užfiksuoti kitais įrodymais. Taip pat jokiais įrodymais nepaneigtos kaltinamojo teismo metu nurodytos aplinkybės neigiant kaltę.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį dėl D. S. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo D. S. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudÄ ; pripažinti kaltu pagal BK 144 straipsnį ir paskirti 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti D. S. galutinę 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo L. B. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti 3000 Eur dydžio sumÄ neturtinės žalos atlyginimui ir 1016,86 Eur turtinės žalos atlyginimui, priteisiant solidariai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, D.

S. ir MB „D.“. 4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino surinktų duomenų visumÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos duomenis ir nepakankamai atidžiai juos sugretino su kitais bylos duomenimis, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas D. S. veiksmų atžvilgiu ir jį iÅ¡teisino. 4.2. Anot apeliantės, D. S. parodymai apie tai, kad jis nusikalstamos veikos neįvykdė, teismo turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nors D.

S. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akivaizdu, kad jie nepaneigia jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. D. S., pakeisdamas savo pirminius parodymus, teigė, kad jie iÅ¡gauti naudojant psichologinį smurtÄ ir tyrėjui pastoviai teigiant, jog yra surinkti jo kaltę neginčytinai pagrindžiantys įrodymai, tačiau nurodomo psichologinio smurto naudojimo faktas nebuvo patvirtintas, jis pateiktas teisme kaip gynybinė versija, kuria siekiama, kad bÅ«tų patikėta asmens nekaltumu ir sumenkinta kitų byloje esančių įrodymų vertė. 4.3.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatytas ir apklaustas po daugiau kaip mėnesio laiko nuo tiriamo eismo įvykio, t. y., 2018 m. sausio 3 d. D. S. įtariamojo apklausos metu nurodė tikslias įvykio aplinkybes, kurių asmuo, nebuvęs įvykio metu ar įvykio vietoje negalėtų objektyviai nurodyti, t. y. teigė nurodytÄ Ä¯vykio dienÄ ir laiku – 2017 m. gruodžio 1 d. vakare, sutemus, važiavęs Å¡ia gatvių sankryža, apibÅ«dino tuometines oro sÄ lygas, atitinkančias buvusias eismo įvykio metu ir užfiksuotas eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, pėsčiojo stovėjimÄ , jo teigimu, ant saugumo salelės, judėjimo kryptį sankryžoje, t. y. suko sankryžoje į kairę pusę ir pan. 4.4.

Pasak prokurorės, aplinkybė, kad tyrėja I. Å . tarnybinį praneÅ¡imÄ apie pagal vieÅ¡oje erdvėje patalpintÄ skelbimÄ gautÄ skambutį surašė ne tÄ pačiÄ dienÄ po informacijos gavimo, o tik 2018 m. sausio 22 d., nekeičia Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo svarbos ir patikimumo, kadangi apie tyrimo metu gautus duomenis, jog automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu galimai vairavo D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra užfiksuota jau 2018 m. sausio 2 d. tyrėjos I.

Å . kreipimosi į prokurorÄ raÅ¡te dėl D. S. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių iÅ¡klotinių gavimo. Be to, apie Å¡ios informacijos gavimÄ teisme buvo apklausta tyrimÄ atlikusi vyr. tyrėja I. Å ., kuri detalizavo visÄ gautos informacijos patikrinimo apie eismo įvykį eigÄ . Siekiant patikrinti gauto praneÅ¡imo patikimumÄ , 2018 m. sausio 3 d. buvo kreiptasi su nutarimu į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl informacijos gavimo dėl D. S. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono skambučių iÅ¡klotinių gavimo, iÅ¡analizavus gautus duomenis, pasitvirtino, kad įvykio metu D.

S. naudojamas mobilaus ryÅ¡io abonentas jungėsi prie bokÅ¡to, esančio įvykio vietos zonoje. Teismas beveik po trijų metų kaltinamojo duotus parodymus, ir pateiktÄ jo naujÄ iki Å¡iol neiÅ¡sakytÄ versijÄ , jog eismo įvykio dienÄ jis visÄ laikÄ buvo namuose, (duomenys neskelbtini), todėl jo telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) bokÅ¡to, laikė patikima ir Å¡iais parodymais vadovavosi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pagal bylos teismo nagrinėjimo eigÄ akivaizdu, kad Å¡ie parodymai kaltinamojo buvo pakeisti kaip mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 4.5.

Nors D. S. teisme nurodė, kad telefonu apie tai, kad jis eismo įvykio metu vairavo automobilį, galimai pranešė jo konkurentai, teigė, jog sulaukęs grasinimų, tačiau iki Å¡iol - daugiau kaip tris metus, tokių analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių duomenų ar versijų jis nepateikė ir neiÅ¡sakė nei teismui, nei tyrimÄ atlikusiam tyrėjui. Ir Å¡i nauja versija, apeliantės įsitikinimu, buvo pateikta siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Teisme apklausta tyrimÄ atlikusi tyrėja I. Å . nurodė, kad socialinių tinklų specialioje paskyroje įdėjus skelbimÄ apie įvykį, jos tarnybinio kabineto telefono numeriu paskambinęs neprisistatęs asmuo tiksliai nurodė kaltinamojo vardÄ ir pavardę, adresÄ bei pilnus automobilio valstybinius numerius.

Tyrėjai iÅ¡ Å¡io asmens paaiÅ¡kinimo susidarė nuomonė, kad pranešėjas bijo asmens, apie kurį teikia informacijÄ . Be to, liudytojo I. S. pateiktais duomenis, tuo metu MB „D.“ nuomojo tik tris transporto priemones, mažoji bendrija veiklÄ vykdė tik nuo 2017 metų pavasario, todėl galima konkurentų melagingo praneÅ¡imo versija atmetama kaip nepagrįsta. 4.6. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, prokurorė teigia, kad iÅ¡teisintojo teisme duoti parodymai yra sÄ moningai sugretinti su byloje surinktais faktiniais duomenimis, ir atitinkamai, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, į kiekvienÄ iÅ¡ jų paruoÅ¡ta ir pateikta gynybinė versija.

5. Nukentėjusysis L. B. ir jo atstovė advokatė Laimutė Bagdzevičienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 5.1. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Nurodoma, kad teisėjas Laimondas Noreika ir iÅ¡teisintojo gynėjas advokatas ArÅ«nas Sakalauskas daug metų dirbo (duomenys neskelbtini). Teisėjas nuo 1991 m. liepos mėn. iki 2000 m. balandžio mėn. buvo (duomenys neskelbtini), o gynėjas - (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ teisėjo procesinių veiksmų ir sprendimų akivaizdu, kad juos siejo ne tik tiesioginio darbinio pavaldumo, bet ir draugiÅ¡ki santykiai, kurie yra iÅ¡likę iki Å¡iol. 2020 m. vasario 20 d. buvo pareikÅ¡tas raÅ¡ytinis nuÅ¡alinimas teisėjui ir praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, tačiau Å¡is praÅ¡ymas atmestas. 5.2. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat patvirtina argumentai dėl nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymo paskirti papildomÄ ekspertizę siekiant nustatyti, koks buvo nukentėjusįjį partrenkusios transporto priemonės judėjimo greitis nuo įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę momento iki jo partrenkimo momento ir nuo partrenkimo momento iki momento, kai ji iÅ¡nyksta iÅ¡ regėjimo lauko, netenkinimo.

Teismas nurodė, kad dėl praÅ¡ymo netenkinimo bus galima pasisakyti apeliaciniame skunde, nes teismui pakanka, kad automobilio judėjimo greitis iÅ¡vis didėjo, kas leidžia manyti, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl bylos baigties, nors teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad minėtose atkarpose automobilio judėjimo greitis gali bÅ«ti skirtingas, nepriklausomai nuo nustatytos bendros judėjimo greičio kitimo trajektorijos. 5.3. Be to, nuosprendis yra grindžiamas selektyviais įrodymais.

Teismas nuosprendį priėmė remdamasis tik kaltinamÄ jį teisinančiais įrodymais, o įrodymais pripažino tik tuos bylos duomenis, kuriuos galėjo interpretuoti ir vertinti iÅ¡teisintojo naudai. Kaltinančių bylos duomenų teismas nepripažino įrodymais ir jų iÅ¡vis nevertino. 5.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. S. kaltę iÅ¡ dalies pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad įvykio metu vyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ užrakinti jam priklausančios įmonės pastato duris.

Teisme jis davė visiÅ¡kai prieÅ¡ingus parodymus ir savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, nurodydamas, kad visÄ Ä¯vykio dienÄ jis buvo automobilių turguje Marijampolėje, o įvykio metu jau buvo namuose ir kompiuteriu pagal skelbimus ieÅ¡kojo automobilių, ikiteisminio tyrimo parodymai yra 5 val. trukusio tyrėjos prieÅ¡ jį naudoto psichologinio spaudimo rezultatas. Teismas teisingais pripažino D. S. teisme duotus parodymus, motyvuodamas tuo, kad jo nurodytas parodymų pakeitimo pagrindas jokiais įrodymais nepaneigtas, tačiau to net nebandyta daryti ir po bylos grÄ Å¾inimo ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Byla ikiteisminiam tyrimui papildyti buvo grÄ Å¾inta 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, o iÅ¡teisintasis parodymus teisme davė tik 2021 m. rugsėjo 1 d., tai yra beveik 1,5 metų vėliau nei byla buvo grÄ Å¾inta prokurorui. Todėl, anot apeliantų, akivaizdu, kad pastarieji teismo motyvai yra Å¡aliÅ¡ki, kad teismas interpretuoja bylos nagrinėjimo eigÄ iÅ¡teisintojo naudai ir sÄ moningai nepripažįsta įrodymais ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, nes jų pripažinimas ir vertinimas yra nenaudingas iÅ¡teisintajam. 5.5.

Teismas taip pat nėra objektyvus nevertindamas iÅ¡teisintojo teisme parodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo parodymus jis davė dalyvaujant gynėjui, kuri yra pakankamas pagrindas jo motyvus dėl psichologinio spaudimo pripažinti melagingais ir nepripažinti kaltę Å¡alinančiais įrodymais. 5.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas D. S. versijÄ apie automobilių turgų, iÅ¡sakytÄ tik praėjus 4 metams po įvykio, kai jau negalima peržiÅ«rėti turgaus vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir taip patikrinti buvimo turguje fakto, iÅ¡teisintajam nepateikus mokėjimo už įvažiavimÄ Ä¯ turgų kvitų, neteisėtai pripažino jo kaltę Å¡alinančiu įrodymu. 5.7.

Be to, teismas interpretavo ir iÅ¡teisintojo parodymus dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nurodydamas, kad tik teisme nustatyta, jog egzistuoja patalpos ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini) kaime, į kurias D. S. neigia vykęs, bet turėjo galimybę, kaip nurodoma jo pirminiuose parodymuose, į ten vykti. Kai tuo tarpu ikiteisminiame tyrime nurodytÄ faktinę aplinkybę, kad įvykio dienÄ , įvykio metu vyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ užrakinti pastato duris, iÅ¡teisintasis patvirtino apklausiamas teisme ir parodydamas, kad „perskaičiau apklausoje (duomenys neskelbtini) g., net tokios nėra“, kad patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimo, jį apklausiant įtariamuoju, apklausos protokole pažymėjimo kaip gatvės jis nesureikÅ¡mino, nes toks pažymėjimas jo parodymų esmės nekeitė.

Dėl to, apeliantų nuomone, yra pakankamas pagrindas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pripažinti jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tačiau teismas siekė paneigti Å¡ių duomenų įrodomÄ jÄ galiÄ nevienareikÅ¡miÅ¡kais argumentais. Teismas nurodė, kad D. S. vyko tik į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančiÄ Ä¯vykiui prieÅ¡inga judėjimo kryptimi, tačiau čia pat nurodė, kad netirta aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) kaime esančių patalpų pridavimo apsaugai įjungiant signalizacijÄ , kuri patvirtintų arba paneigtų kaltinamojo pozicijÄ dėl jo judėjimo krypties įvykio metu, nors akivaizdu, kad net ir neįjungta signalizacija negalėtų paneigti, D.

S. judėjimo krypties iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. 5.8. Teismo argumentas, kad MB „D.“ priklausantis ir iÅ¡teisintojo dažnai vairuojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepateko į tyrėjos E. S. iÅ¡filtruotų automobilių sÄ raÅ¡Ä , yra tik nepagrįsta, D. S. naudinga kaip Å¡alinanti jo kaltę dėl dalyvavimo darant jam inkriminuotus nusikaltimus bylos duomenų interpretacija, kuria negali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dar ir dėl to, kad jÄ paneigia vyresniosios tyrėjos I.

Å . 2019 m. spalio 18 d. teismo posėdyje parodyta aplinkybė, kad „iÅ¡filtruotam sÄ raÅ¡e buvo MB maÅ¡inos numeris“. 5.9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad aplinkybė, jog tarnybinis praneÅ¡imas apie anoniminę informacijÄ suraÅ¡ytas tik praėjus mėnesiui laiko po jos gavimo, nepaneigia pačio informacijos gavimo fakto ir jos turinio, bei jos pagrindu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų: įtariamojo apklausos ir praneÅ¡imo apie įtarimÄ jam įteikimo, - teisėtumo. Be to, teismas, vertindamas anoniminės informacijos įrodomÄ jÄ galiÄ , ignoravo vyresniosios tyrėjos I.

Å . 2019 m. spalio 18 d. teismo posėdyje duotus parodymus, kad anonimas atsisakė nurodyti savo duomenis, jos supratimu iÅ¡ baimės, nes bijo kaltinamojo, nors privalėjo į juos atsižvelgti kaip patvirtinančius anoniminės informacijos patikimumÄ . 5.10. Teismo argumentas, kad nebuvo imtasi priemonių eismo įvykyje dalyvavusio automobilio detalesniam iÅ¡tyrimui, taip pat Å¡aliÅ¡kas, nes teismas nevertino aplinkybių, kad šį automobilį buvo skubama ir leista parduoti dar tyrimo pradžioje, o ikiteisminį tyrimÄ atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame eilę metų pareigÅ«nu dirbo iÅ¡teisintojo gynėjas, tyrėja, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusi Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros (Marijampolė) prokurorė yra iÅ¡teisintojo gynėjo sutuoktinės kolegė, o pats iÅ¡teisintasis gynėjo giminaitis. 5.11.

Teismo argumentas, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akto N r. 11-2402(21), 11-2514(21) iÅ¡vados nepatvirtina, kad D. S. sukėlė tiriamÄ eismo įvykį, taip yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Å¡io akto iÅ¡vados, kad nėra galimybės dėl vaizdo įraÅ¡o kokybės nustatyti įvykyje dalyvavusio automobilio identifikacinių duomenų ir jį sukėlusio vairuotojo veido bruožų, nepatvirtina nei vienos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir dėl to eliminuoja jų įrodomÄ jÄ galiÄ . 5.12.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad UAB „Bitė Lietuva“ D. S. priklausančio mobiliojo ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimų išklotinės duomenis, kad 2017 m. gruodžio 1 d. jam priklausantis mobiliojo ryšio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat eismo įvykį laiku 18:42:45 jungėsi prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o po eismo įvykio iki sekančios dienos niekam neskambino, nerašė SMS, nesinaudojo internetu, kad 2017 m. gruodžio 2 d.

šis abonentas laiku 17:47:22 jungėsi prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teismas taip pat nepagrįstai ir neteisėtai interpretavo išteisintojo naudai. Teismo argumentas, kad jei D. S. būtų judėjęs kaltinime nurodytu maršrutu ir tik todėl jungęsis prie bokšto (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis pirma turėjo atsijungti nuo bokšto (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tik po to prisijungti prie bokšto (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieštarauja logikos dėsniams, nes minėtoje išklotinėje nėra fiksuotas jo pirmesnis prisijungimas prie bokšto (duomenys neskelbtini) gatvėje, tad negalima reikalauti ir atsijungimo nuo bokšto prie kurio nebuvo prisijungta. 5.13.

Pastarojoje iÅ¡klotinėje taip pat nurodyta, kad D. S. 2017 m. gruodžio 1 d. laiku: 10:01:23 val. ir 15:13:31 val. jungėsi prie bokÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai yra buvo Kaune, kas parodo, jog aplinkybė, kad jis tuo laiku buvo Marijampolės automobilių turguje yra melaginga ir įrodo, kad yra visiÅ¡kas melas jo teisme duoti parodymai, kad įvykio dienÄ nuo ryto iki vakaro, kol sutemo, buvo automobilių turguje Marijampolėje, o įvykio metu namuose kompiuteryje ieÅ¡kojo automobilių ir visiÅ¡kai niekur nevažiavo. 5.14.

Tačiau teismas Å¡ių duomenų nepripažino įrodymais, jų nevertino, juos ignoravo. Teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir taip padarė esminį BPK pažeidimÄ . 5.15. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė prokurorės ir nukentėjusiojo bei jo atstovės apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Bingelienės ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės advokatės Laimutės Bagdzevičienės apeliaciniai skundai atmetami.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ prokurorės ir nukentėjusiojo bei jo atstovės apeliacinių skundų matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad D. S. dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, taip pat nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. S. iÅ¡teisino pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo 9. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir nėra ginčijama, kad 2017 m. gruodžio 1 d. apie 18.50 val. reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos penktos serijos BMW automobilis, kurio valstybinių numerių raidės (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä ir, sukdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve per pėsčiųjų perėjÄ , mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui, ėjusio pėsčiojo L.

B. ir jį partrenkė, tuo pėsčiajam L. B. dėl deÅ¡inio kelio kryžminių raiščių plyÅ¡imo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyÅ¡imo, blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to kompresinio intrasÄ narinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyÅ¡imo, medialinio menisko horizontalaus iÅ¡ilginio plyÅ¡imo nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , ir nesustojęs pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

10. Ginčas kyla dėl to, ar pėsčiÄ jį L. B. nurodytoje vietoje nurodytu laiku partrenkė D. S. vairuojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nėra pakankami, kad įrodyti, jog įvykį sukėlė bÅ«tent D. S., vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal byloje esančius vaizdo įraÅ¡us ir jų pagrindu atliktus tyrimus identifikuoti automobilį vairavusio asmens, jo valstybinių numerių raidžių ir skaitmenų bei markės nėra galimybės. Nors nukentėjusysis įvardijo automobilio spalvÄ , markę ir tris valstybinio numerio ženklo raidžių simbolius „(duomenys neskelbtini) “, tačiau atlikus filtravimÄ nustatyti 37 BMW markės automobiliai, kurių valstybinių numerių ženkle yra raidės „(duomenys neskelbtini) “, o nedelsiant buvo patikrintas tik vienas automobilis ir nustatyta, kad jis su eismo įvykiu nesusijęs. Kitų automobilių galimas dalyvavimas eismo įvykyje nedelsiant faktiÅ¡kai nebuvo tikrinamas.

Byloje duomenų apie kitus iÅ¡filtruotus automobilius nėra. D. S. į apklausÄ buvo iÅ¡kviestas, įtarimas jam pareikÅ¡tas praėjus mėnesiui laiko po aptariamo eismo įvykio, po to, kai policijoje buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas, jog eismo įvykį sukėlė D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad anoniminio praneÅ¡imo pripažinti įrodymu ir juo grįsti D. S. kaltę, nėra pagrindo, kadangi tokių duomenų nėra galimybės patikrinti, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis.

Tai, kad D. S. 18:42:45 val. naudojosi internetu ir jungėsi prie bokÅ¡to (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme taip pat nepagrindžia, kadangi jo namai yra netoli įvykio vietos, o jungiantis prie vieno ar kito bokÅ¡to yra nustatoma tik orientacinė, o ne tiksli buvimo vieta. Apklausiamas teisme iÅ¡teisintasis neigė kaltę, jo teiginius paneigiančių duomenų nesurinkta, o jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡reikÅ¡tas prisipažinimas buvo sÄ lyginis ir nėra pakankamas kaltei dėl dalyvavimo eismo įvykyje pagrįsti.

Prokurorė ir nukentėjusysis bei jo atstovė, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas, darydamas tokias iÅ¡vadas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik D. S. teisinančiais duomenimis, besÄ lygiÅ¡kai patikėjo jo pateikiamomis versijomis bei neanalizavo byloje surinktų duomenų visumos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei pateiktus prokurorės ir nukentėjusiojo bei jo atstovės apeliacinius skundus, su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį iÅ¡teisino pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡ esmės nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija.

11. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, logiÅ¡kos, neprieÅ¡taringos.

Ä®rodomÄ jÄ vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Ä®statymas nedraudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, Nr. 2K-164-895/2016 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad pareigÄ Ä¯rodyti, jog asmuo padarė tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kaltinimai D. S., jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. B. sveikata, ir kad sukėlęs nukentėjusiajam pavojų ir turėdamas pareigÄ juo rÅ«pintis, pastarajam nepagelbėjo, nors turėjo tokiÄ galimybę, iÅ¡ įvykio vietos tyčia pasiÅ¡alino, nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, o abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

13. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai tikėjo iÅ¡teisintojo teisme duotais parodymais, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, kad aptariamo įvykio dienÄ jis buvo automobilių turguje, o nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo savo namuose ir naudodamasis internetu ieÅ¡kojo automobilių. Apeliantų įsitikinimu, tokie iÅ¡teisintojo teisme duoti parodymai turėjo bÅ«ti atmetami kaip jo pasirinkta gynybinė taktika siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir turėjo bÅ«ti vadovaujamasi D.

S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet jis iš dalies prisipažino kaltu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi išteisintojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus sutinka su apeliantų teiginiais, kad jie yra prieštaringi. 13.1. 2018 m. sausio 3 d. vykusios įtariamojo apklausos metu D. S. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. jis vairavo MB „D.“ priklausantį automobilį „BMW 5er Reihe“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigė, kad vairuodamas šį automobilį partrenkė žmogų.

Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d., tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo sutemę, o lauke lijo ar purÅ¡kė, jis iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę užrakinti įmonės pastato duris ir įjungti signalizacijÄ . Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Privažiavęs Å¡iÄ sankryÅ¾Ä , įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ ir esant žaliam Å¡viesoforo signalui įvažiavo į sankryÅ¾Ä . Tada pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas.

Tuo metu automobilių nebuvo, ant salelės stovėjo kažkoks žmogus, bet per pėsčiųjų perėjÄ einančio žmogaus nebuvo, todėl jis nesustodamas nuvažiavo reikiama kryptimi. Jei automobiliu kliudė pėsčiÄ jį, tai jo tikrai nepastebėjo, nepajuto. Maždaug prieÅ¡ savaitę laiko „Facebook“ pažįstami asmenys pradėjo raÅ¡yti netiesiogiai kaltindami, nes jo automobilio raidės sutapo su to automobilio, kuris kliudė asmenį, raidėmis (2 t., b. l. 98-99). 13.2. 2019 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu D.

S. nors ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau vertinant jo parodymų turinį, matyti, kad jo prisipažinimas buvo sÄ lyginis. D. S. liko prie pirminių parodymų. Papildomai nurodė, kad nesutinka su įtarime nurodyta aplinkybe, kad pėsčiasis buvo partrenktas eidamas degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kadangi 2018 m. gruodžio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog tikėtina, kad pėsčiajam partrenkimo metu buvo užsidegęs raudonas Å¡viesoforo signalas. Jis aiÅ¡kino, kad tikrai nematė, nejautė ir nesuprato, kad vairuojamu automobiliu kliudė pėsčiÄ jį, tačiau jeigu taip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažįsta (2 t., b. l. 106-107). 13.3.

Apklausiamas teisme, jis paneigė visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiÅ¡kino, kad jie neatitinka tikrovės, kadangi iÅ¡gauti naudojant psichologinį smurtÄ ir teigimÄ , jog yra surinkti jo kaltę neginčytinai patvirtinantys įrodymai. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. sausio 3 d. buvo iÅ¡kviestas į kelių policijÄ dėl leistino greičio virÅ¡ijimo. PrieÅ¡ pietus jį pasitiko du policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad reikia vykti į policijos komisariato centrinį pastatÄ . Jis buvo pristatytas pas tyrėjÄ I.

Å . ir su ja buvusiÄ jaunesniÄ jÄ tyrėjÄ . Jam buvo pasakyta, kad bus sulaikomas 48 valandoms ir raginama prisipažinti, tačiau dėl ko, nepaaiÅ¡kinta, siÅ«loma pasiraÅ¡yti dokumentus. Kadangi jis nieko nepasirašė, pareigÅ«nai išėjo ir jį paliko laukti. Tik atvykus advokatui buvo pasakyta, kad jis kaltinamas autoįvykio, kurio metu sužalotas pėsčiasis, sukėlimu, kad autoįvykis buvo 2017 m. gruodžio 1 d. prieÅ¡ 19 val. Kadangi tyrėja nuolatos kartojo, jog yra įvykio liudytojai, vaizdo medžiaga, patvirtinanti, kad bÅ«tent jis sukėlė eismo įvykį, ėmė galvoti, kad suklydo, manydamas, jog nieko nepadarė, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir davė tokius parodymus.

Teisme jis aiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. buvo Marijampolės automobilių turguose, kur ieÅ¡kojo įsigyti automobilį. Apie 17 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir niekur iÅ¡ jų nebuvo iÅ¡vykęs. SankryÅ¾Ä , kurioje buvo partrenktas nukentėjusysis, žino, ne kartÄ yra per jÄ važiavęs įvairiomis kryptimis. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kad vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, suklydo, nes toje gatvėje jokių patalpų nėra, tėvui priklausančios patalpos randasi (duomenys neskelbtini) kaime.

Be to, galėjo sumaiÅ¡yti ir datas, kada važiavo per nurodytÄ sankryÅ¾Ä .

14. Teisėjų kolegija nekvestionuoja iÅ¡teisintojo teisės laisvai rinktis gynybos taktikÄ , keisti parodymus, tačiau aptarta D. S. parodymų kaita iÅ¡ties įgalina jo teisme duotus parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus, ypač atsižvelgus į tai, kad jo nurodyta aplinkybė, jog įvykio dienÄ buvo tik Marijampolės automobilių turguose paneigiama duomenimis apie jo naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono jungimosi prie mobilaus ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tų. Å ie duomenys patvirtina, kad D. S. naudojamas mobilaus ryÅ¡io abonentas 2017 m. gruodžio 1 d. nakties metu, o taip pat ir dienÄ jungėsi prie mobilaus ryÅ¡io bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini).

Paskutinis prisijungimas Kaune fiksuotas 14:57:17 val. Vėliau (15.23:21 val. ir 16:23:21 val.) jungėsi prie bokÅ¡to, esančio Didžiųjų ZariÅ¡kių kaime, o 17:10:39 val. fiksuojamas prisijungimas prie bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108-116). Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo D. S. teisme duoti parodymai nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdÅ«s ir teismas jais tiek dalyje apie D. S. buvimo vietas įvykio dienÄ , o taip pat ir dalyje apie policijos pareigÅ«nų darytÄ psichologinį poveikį nesivadovauja.

Minėta parodymų dalimi teisėjų kolegija nesivadovauja atsižvelgusi į tyrėjos I. Å . parodymus, kad joks poveikis D. S. nebuvo daromas, taip pat aplinkybę, kad apie neva darytÄ poveikį iÅ¡teisintasis nurodė tik apklausiamas teisme, po to, kai buvo iÅ¡tirti visi įrodymai, o viso proceso metu, kuris truko apie ketverius metus ir iÅ¡teisintasis nuo pat įtarimo jam pareiÅ¡kimo, pirmosios apklausos momento, turėjo gynėjÄ , apie galimai darytÄ psichologinį poveikį neužsiminė. Taigi tokie jo parodymai laikytini tik pasirinkta gynybine pozicija.

15. NežiÅ«rint to, kad iÅ¡teisintojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai buvo prieÅ¡taringi, byloje esančių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent D. S. vairuojamu automobiliu buvo partrenktas nukentėjusysis L. B., nepakanka.

16. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡teisintojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, pastebi, kad jo prisipažinimas buvo sÄ lyginis. Praėjus mėnesiui po įvykio, jis pripažino, kad įvykio dienÄ vairavo MB „D.“ priklausantį automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jau sutemus, tačiau, koks tai bent apytiksliai buvo laikas, neminėjo, važiavo per kaltinime nurodytÄ sankryÅ¾Ä , tačiau neigė partrenkęs žmogų.

AiÅ¡kino, kad jam važiuojant nurodytoje vietoje kitų automobilių nebuvo, o žmogų matė tik stovintį salelėje. Per pėsčiųjų perėjÄ niekas nėjo. Jei vairuodamas automobilį kliudė pėsčiÄ jį, tai jo nepastebėjo ir nepajuto. Sekančios, po metų vykusios apklausos metu, jis vėlgi aiÅ¡kino nematęs ir nejautęs, kad bÅ«tų kliudęs pėsčiÄ jį, tačiau nurodė, kad jeigu taip yra nustatyta ikiteisminio tyrimo, jis prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

IÅ¡ tokių jo parodymų matyti, kad jis neneigia įvykio dienos vakarÄ vairavęs automobilį „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tikslaus laiko, kada važiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nurodyti negalėjo. Apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad aplinkybę, jog bÅ«tent D. S. vairuojamu automobiliu buvo partrenktas nukentėjusysis, patvirtina tai, kad jis apklausiamas praėjus mėnesio nuo įvykio nurodė tikslias įvykio aplinkybes, kurių žmogus nebuvęs įvykio metu ar įvykio vietoje negalėtų objektyviai nurodyti, t. y., teigė nurodytÄ Ä¯vykio dienÄ ir laiku – 2017 m. gruodžio 1 d. vakare, sutemus, važiavęs Å¡ia gatvių sankryža, apibÅ«dino tuometines oro sÄ lygas, atitinkančias buvusias eismo įvykio metu ir užfiksuotas eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, pėsčiojo stovėjimÄ , jo teigimu, ant saugumo salelės, judėjimo kryptį sankryžoje, t. y. suko sankryžoje į kairę pusę ir pan., jo naudojamas mobilaus ryÅ¡io telefonas jungėsi prie bokÅ¡to, esančio įvykio vietos zonoje, apie tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, nurodyta I.

Å . tarnybiniame praneÅ¡ime apie anonimo suteiktÄ informacijÄ .

17. Atsakant į Å¡iuos apeliantų argumentus, visų pirma, pastebėtina, kad D. S. pateiktame įtarime buvo nurodytos iÅ¡ esmės visos aplinkybės, apie kurias jis davė parodymus, t. y., jame nurodytas laikas ir vieta, kada ir kur įvyko eismo įvykis, nurodyta transporto priemonės ir pėsčiojo judėjimo kryptis, Å¡viesoforų signalų spalvos. IÅ¡teisintojo gyvenamoji vieta yra netoli įvykio vietos, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis, vairuodamas automobilį, per Å¡iÄ sankryÅ¾Ä yra ne kartÄ važiavęs ir jam žinoma, iÅ¡ kiek eismo juostų ji susidaro, kad joje randasi salelė pėstiesiems ir pan.

Kadangi jis 2017 m. gruodžio 1 d. pavakarę važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Marijampolę, kÄ patvirtina D. S. mobilaus ryÅ¡io abonento jungimosi prie mobilaus ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡tų duomenys, jam buvo žinomos ir tuo metu buvusios oro sÄ lygos. Todėl aplinkybės, kad jis pirmosios apklausos metu apibÅ«dino tuometines oro sÄ lygas, atitinkančias buvusias eismo įvykio metu ir užfiksuotas eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, pėsčiojo stovėjimÄ , jo teigimu, ant saugumo salelės, judėjimo kryptį sankryžoje, t. y. suko sankryžoje į kairę pusę, nėra pakankamos pripažinti, kad jis bÅ«tent kaltinime nurodytu laiku (apie 18.50 val.) važiavo minėta sankryža ir kad bÅ«tent jo, o ne kito asmens vairuojamu automobiliu, buvo partrenktas pėsčiasis L.

B.. Pastebėtina, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu vykusios pirmosios apklausos metu aiškino, kad jam važiuojant minėta sankryža kitų automobilių nebuvo, pėsčiasis stovėjo salelėje, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų ir vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų bei specialistų išvadų turinio matyti, kad tuo metu sankryža važiavo ar buvo sustoję ir kiti automobiliai. Nukentėjusysis nurodė, kad einant nuo salelės, (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai važiavo automobiliai, nes jiems taip pat degė žalias signalas.

Po partrenkimo jam pagalbÄ suteikė vairuotojai, kurie degant raudonam Å¡viesoforo signalui buvo sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje trečiojoje juostoje, esančioje arčiausiai salelės, ir laukė žalio signalo, kad padaryti posÅ«kį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusįjį partrenkęs automobilis į kairę suko praleidęs tiesiai važiuojančius automobilius. Kada ir koks Å¡viesoforo signalas užsidegė, buvo sprendžiama ir pagal tai, kada pajudėjo prie sankryžos stovėję automobiliai.

IÅ¡teisintasis aiÅ¡kino, kad matė salelėje stovintį žmogų, tačiau nukentėjusysis nenurodė, jog tuo metu pėsčiųjų perėjos zonoje bÅ«tų buvę daugiau asmenų. Nurodė, kad pagalbÄ po eismo įvykio jam suteikė kitų automobilių vairuotojai, o ne koks nors pėsčiasis. Tad, atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes ir iÅ¡teisintajam nuo pat tyrimo pradžios neigiant partrenkus pėsčiÄ jį, lieka nepaneigta, jog D. S. minėta sankryža važiavo ne tuo laiku, kai buvo partrenktas nukentėjusysis.

18. Kalbat apie tai, kad D. S. naudojamo mobilaus ryÅ¡io abonentas 2017 m. gruodžio 1 d. 18:42:45 val., jungėsi prie bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), t. y., įvykio vietos zonoje, pastebėtina, kad prie Å¡io bokÅ¡to jis jungėsi likus deÅ¡imt minučių iki įvykio, naudojosi internetu. Tačiau Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad iÅ¡teisintasis gyvena netoli įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), o jo naudojamas mobilaus ryÅ¡io abonentas prie minėto bokÅ¡to tÄ dienÄ jungėsi ir 2017 m. gruodžio 1 d. 17:10:39 val., sekančiÄ dienÄ fiksuoti nevienkartiniai prisijungimai prie minėto bokÅ¡to (09:37:27 val., 10:37:27 val., 15:02:09 val., 15:53:31 val., 16:27:45 val., 16:53:06 val., 17:07:25 val., 17:22:29 val.), kas leidžia pagrįstai manyti, kad jungimasis prie minėto bokÅ¡to galimas ir D.

S. esant namuose. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad mobilaus ryÅ¡io abonento prisijungimas prie vieno ar kito bokÅ¡to parodo tik orientacinę abonento naudotojo buvimo vietÄ , tačiau nenustato tikslios jo buvimo vietos. Todėl faktas, kad D. S. naudojamas mobilaus ryÅ¡io abonentas 2017 m. gruodžio 1 d. 18:42 val. jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančio mobilaus ryÅ¡io operatoriaus bokÅ¡to, taip pat neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad apie 18.50 val. D. S. važiavo kaltinime nurodyta sankryža ir padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

19. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytiems argumentams dėl negalimumo sprendžiant D. S. kaltės klausimÄ vadovautis duomenimis, kuriuos apie jo galimÄ dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, suteikė anonimas. Akivaizdu, kad anoniminio pranešėjo telefonu pateikta informacija buvo lemiama įtarimo D. S. pareiÅ¡kimui, tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad anoniminiame praneÅ¡ime nurodyti duomenys negali bÅ«ti laikomi leistinu įrodymu, nes jie jokiais kitais teisėtais bÅ«dais nebuvo patvirtinti, t. y. byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų minėtame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais veiksmais.

20. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 28 d. buvo paskelbta informacija apie tai, kad policija ieÅ¡ko eismo įvykio liudytojų, nurodant, jog 2017 m. gruodžio 1 d. apie 18:56 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu 5 klasės tamsios spalvos automobilis BMW, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) , skaičiai nežinomi, kliudė pėsčiÄ jį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (1 t., b. l. 93-96).

Vyresniosios tyrėjos I. Š. 2018 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 28 d. buvo gauta anoniminė informacija, kurios pranešėjas atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, telefono numerį, kad automobilį, kuris yra BMW markės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97). Kaip ir minėta, šiame tarnybiniame pranešime nurodyta iš anoniminio pranešėjo gauta informacija, nesant daugiau patikimų D. S. kaltę patvirtinančių įrodymų, negalima grįsti išteisintojo kaltės. Iš neįvardinto, neatskleisto anoniminio šaltinio gautos informacijos apie tai, kad automobilį vairavo D.

S. negalima patikrinti. NeaiÅ¡ku, ar minėtas asmuo pats asmeniÅ¡kai matė eismo įvykį ar apie tai sužinojo iÅ¡ kitų asmenų, ar jis D. S. įvardijo kaip eismo įvykio kaltininkÄ (nors iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad jis net ir tokiu neįvardintas, o tik nurodyta, kad automobilį, kuris yra BMW markės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini)), ar tik kaip asmenį, kuris važinėja BMW markės automobiliu, kurio valstybinio numerio raidės sutampa su eismo įvykį sukėlusio asmens vairuoto automobilio valstybinio numerio raidėmis, kurios buvo nurodytos vieÅ¡oje erdvėje talpinant skelbimus su praÅ¡ymais atsiliepti eismo įvykio liudytojus.

Pastebėtina, kad I. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta ir tiksli D. S. gyvenamoji vieta (ne tik gatvė ir namo numeris, bet ir butas). Lieka neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur anoniminiam pranešėjui yra žinomi tikslÅ«s D. S. asmens duomenys, jo dažnai vairuojamo automobilio tikslÅ«s valstybinio numerio ženklai. Lieka nepaneigta tikimybė, jog anoniminiu pranešėju gali bÅ«ti ir D. S. pažįstantis ir dėl tam tikrų priežasčių jam pakenkti siekiantis asmuo. Pažymėtina tai, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas pagrįstomis iÅ¡vadomis, nekeliančiomis nei menkiausių abejonių dėl asmens kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , o Å¡ioje byloje kyla daug abejonių.

21. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į duomenų, kuriuos suteikė anonimas, įforminimo procedÅ«rÄ . I. Å . aiÅ¡kino ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad anoniminis pranešėjas su ja susisiekė 2017 m. gruodžio 28 d., o pats tarnybinis praneÅ¡imas apie gautÄ informacijÄ suraÅ¡ytas tik 2018 m. sausio 22 d., praėjus beveik mėnesiui po informacijos gavimo ir procesinių veiksmų jos pagrindu atlikimo. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės pastebėjimu, kad aplinkybė, jog tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2018 m. sausio 22 d., nepaneigia minėtos informacijos gavimo fakto, kadangi 2018 m. sausio 2 d. tyrėja I. Å . raÅ¡tu kreipėsi į prokurorÄ dėl D. S. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio skambučių iÅ¡klotinių gavimo, tačiau 20 punkte iÅ¡dėstyti argumentai neleidžia minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų duomenų laikyti D. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu.

22. Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į teisėsaugos pareigÅ«nų darbo organizavimo trÅ«kumus, nevisiÅ¡kai tinkamÄ tarpusavio bendradarbiavimÄ ir veiksmų koordinavimÄ . Tokio pobÅ«džio bylose (kuomet iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alina jį sukėlęs vairuotojas) yra labai svarbÅ«s pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau Å¡ioje byloje dėl netinkamai organizuotos ikiteisminio tyrimo pradžios, savalaikių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimo, negalima tiksliai nustatyti, kieno vairuojamas automobilis partrenkė automobilį.

23. Kadangi nukentėjusysis L. B. įsidėmėjo, kad jį partrenkė tamsios spalvos penktos serijos BMW automobilis, kurio valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini) , Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nė E. S. atliko patikrinimÄ Centrinėje duomenų bazėje ir rado 90 atitikmenų pagal raidžių simbolius, iÅ¡ kurių iÅ¡skirti 5 klasės „BMW“ automobiliai, jų rasta 37, tačiau jų galimas dalyvavimas eismo įvykyje nedelsiant tikrintas nebuvo. Buvo atlikta jų savininkų filtracija pagal gyvenamosios vietos kriterijų ir atmesti netikrinus visi, kurių gyvenamoji vieta nėra Marijampolės savivaldybėje.

Jau sekančiÄ dienÄ po įvykio duotas nurodymas patikrinti „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68). Å io automobilio apgadinimų nefiksuota, automobilio savininkas R. B. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kur buvo eismo įvykio metu. Ä® iÅ¡filtruotų automobilių sÄ raÅ¡Ä MB „D.“ priklausantis ir iÅ¡teisintojo dažnai vairuojamas automobilis „BMW 5er Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nežinomų priežasčių nepateko, nors pagal turimus duomenis, vienintelis buvo registruotas Marijampolės savivaldybėje.

Tyrėja I. Å ., duodama parodymus teisme, painiojosi aplinkybėse dėl MB „D.“ priklausančio automobilio iÅ¡filtravimo, vienu metu aiÅ¡kino, jog ir jis buvo iÅ¡filtruotų automobilių sÄ raÅ¡e ir dėl to D. S. buvo iÅ¡kviestas apklausai, po to, jau aiÅ¡kino, kad apie šį automobilį sužinota tik po anonimo skambučio ir todėl jis buvo tikrinamas. Duomenų, kad bÅ«tų tikrinami ir kiti iÅ¡filtruotų automobilių sÄ raÅ¡e, buvę automobiliai, nėra. Tyrėja I. Å . nenurodė, kad bÅ«tų savalaikiai patikrintas dar nors vienas automobilis, iÅ¡skyrus R.

B. priklausantį automobilį. MB „D.“ priklausantis automobilis buvo apžiÅ«rėtas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laikui nuo įvykio – 2018 m. sausio 5 d., apgadinimų toje vietoje, kuria buvo kliudytas nukentėjusysis, nerasta (1 t., b. l. 132-134). Savaime suprantama, kad net ir tuo atveju, jei Å¡is automobilis dalyvavo eismo įvykyje, per tiek laiko jau galėjo bÅ«ti suremontuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, D. S. neigiant partrenkus pėsčiÄ jį, nesiimta jokių priemonių automobilio detalesniam iÅ¡tyrimui, vietoj to jis netrukus grÄ Å¾intas savininkui, o galiausiai ir parduotas.

Byloje buvo iÅ¡imti kaltinime nurodytÄ sankryÅ¾Ä fiksuojančių vaizdo kamerų įraÅ¡ai, kitų, pavyzdžiui, miesto kamerų, jei tokios buvo įrengtos, ar vaizdo kamerų, kurios gali užfiksuoti ir (duomenys neskelbtini) gatvę, link kur nuvažiavo eismo įvykį sukėlęs automobilis, vaizdo įraÅ¡ai, galintys padėti atsekti L. B. partrenkusio automobilio judėjimo marÅ¡rutÄ , objektyviai iÅ¡tirti daugiau Å¡io įvykio duomenų, neiÅ¡reikalauti. Å iame kontekste dar kartÄ pažymėtina, kad pareigÄ Ä¯rodyti, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D.

S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, Å¡ioje byloje iÅ¡teisindamas D. S. jokių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o Å¡ioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais vadovaujantis galima tik manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

26. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė, įrodymus įvertino ne atsietai, o jų visumÄ , nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės kokiems nors konkretiems įrodymams, todėl konstatuojama, jog D. S. pagrįstai iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuotų veikų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį.

27. Netenkinus apeliacinių skundų dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį, nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl nuketėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu nepasisako. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 28. Nukentėjusiojo ir jo atstovės nuomone, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, rodė palankumÄ iÅ¡teisintajam. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, apie bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, Nr. 2K-193/2010, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06). Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso Å¡alims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, iÅ¡reiÅ¡kia iÅ¡ankstinę pozicijÄ dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumÄ ar nepalankumÄ proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

29. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ar asmeninio tendencingumo. Taip pat iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu bÅ«du, kuris rodytų, jog kaltinamajam buvo reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis palankumas, o nukentėjusiajam prieÅ¡iÅ¡kumas. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. IÅ¡vada, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas turi bÅ«ti objektyviai pagrįsta.

30. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo ir jo atstovės argumentus, susijusius su galimu pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantai, tiek išteisintojo bei jo gynėjo, tiek nukentėjusiojo ir jo atstovės teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti prašymai buvo sprendžiami įvairiai (tiek juos tenkinant, tiek atmetant), laikantis rungimosi principo ir neišskiriant nė vienos iš proceso šalies. Pažymėtina ir tai, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, Nr. 2K-430/2012, Nr. 2K-109/2014). Å iuo atveju kiekvienÄ savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo, paaiÅ¡kindamas proceso dalyviams tokių sprendimų priėmimo motyvus. IÅ¡teisintasis, liudytojai, nukentėjusysis, ekspertas buvo apklausti vieÅ¡ame teismo posėdyje, suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus, komentuoti ir ginčyti Å¡ių proceso dalyvių parodymus.

Teismo Å¡aliÅ¡kumas apeliaciniame skunde grindžiamas ir su atsisakymu paskirti papildomÄ ekspertizę siekiant nustatyti nukentėjusįjį partrenkusios transporto priemonės judėjimo greitį nuo įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iki nukentėjusiojo partrenkimo momento bei nuo partrenkimo momento iki momento, kada ji iÅ¡nyksta iÅ¡ regėjimo lauko. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tik kurio nors proceso dalyvio praÅ¡ymas skirti ekspertizę nesuponuoja teismo pareigos šį praÅ¡ymÄ patenkinti.

Pagal BPK 208, 286 straipsnius dėl ekspertizės paskyrimo reikalingumo sprendžia teismas. Ekspertizė turi bÅ«ti skiriama tik tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialiosios žinios. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto iÅ¡vadas, eksperto paaiÅ¡kinimus, nerado rimto pagrindo paskirti nukentėjusiojo atstovės praÅ¡omos ekspertizės. Nesutikti su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

31. Apeliantų teiginiai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo nurodant, kad įrodymai buvo vertinami selektyviai, remiantis tik kaltinamÄ jį teisinančiais įrodymais, prieÅ¡tarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Nuosprendyje iÅ¡dėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta analizė, atskleidžianti jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡dėstyti motyvai, kodėl byloje esantys įrodymai yra nepakankami D. S. kaltei pagrįsti. Tai, kad teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , paremtÄ duomenų visumos analize, o ne taip, kaip norėtų viena iÅ¡ proceso Å¡alių, ir padarė kitokias iÅ¡vadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nukentėjusysis ir jo atstovė, savaime nereiÅ¡kia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus.

32. Teismo šališkumas grindžiamas ir tuo, kad teisėjas L. Noreika ir išteisintojo gynėjas A. Sakalauskas daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, juos sieję draugiški santykiai išlikę iki šiol. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas ir išteisintojo gynėjas kartu dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, t., y., kad teisėjas nuo 1991 m. liepos mėnesio iki 2000 m. balandžio mėnesio buvo (duomenys neskelbtini), o išteisintojo gynėjas – šios (duomenys neskelbtini), nesant jokių kitų duomenų apie buvusius ir iki šiol išlikusius artimus asmeninius ryšius tarp jų, negali būti nušalinimo pagrindas.

Nuo teisėjo ankstesnio darbo (duomenys neskelbtini) iki šios bylos nagrinėjimo teisme buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Tai yra objektyviai pakankamai ilgas laikas „atšalti“ tiek tarnybiniams ryšiams su buvusia institucija, tiek ir asmeniniams ryšiams su buvusiais kolegomis. Byloje nėra jokių faktų, kurie patvirtintų abejones dėl teisėjo neformalaus bendravimo ar kitokių artimų asmeninių ryšių su išteisintojo gynėju.

33. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, darytina bendra iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs D. S. bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl tyrėjos ir prokurorės Å¡aliÅ¡kumo 34. Nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniame skunde akcentuojamas tyrėjos, prokurorės Å¡aliÅ¡kumas, teigiama, kad ikiteisminį tyrimÄ atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame eilę metų pareigÅ«nu dirbo iÅ¡teisintojo gynėjas, tyrėja, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė yra iÅ¡teisintojo gynėjo sutuoktinė, o pats iÅ¡teisintasis gynėjo giminaitis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų aplinkybių, taip pat nėra ir kitokių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikiusios prokurorės L. Bingelienės ar ikiteisminį tyrimÄ atlikusios tyrėjos Å¡aliÅ¡kumo (BPK 57 straipsnio 2 dalis), nepaisant aukščiau aptartų ikiteisminio tyrimo trÅ«kumų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų argumentai dėl prokurorės L.

Bingelienės, o taip pat ir ikiteisminį tyrimÄ atlikusios tyrėjos Å¡aliÅ¡kumo grindžiami subjektyvia nuomone, o ne objektyviais faktais, patvirtinančiais Å¡aliÅ¡kÄ prokurorės ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės pozicijÄ kurios nors bylos Å¡alies atžvilgiu, ir yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Visų pirma, pastebėtina, kad vieÅ¡ai prieinamais duomenimis D. S. gynėjas (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo tik iki 2003 metų. Tad iki ikiteisminio tyrimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje pradėjimo jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo jo tarnybinių ryÅ¡ių su buvusia darboviete pasibaigimo.

Objektyvių duomenų apie jo palaikomus draugiÅ¡kus santykius su ikiteisminį tyrimÄ atlikusia tyrėja ar ikiteisminiam tyrimui vadovavusia prokurore, nepateikta. Tai, kad gynėjo žmona yra prokurore toje pačioje prokuratÅ«roje, kaip ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė L. Bingelienė, nesant duomenų apie jų artimus ar draugiÅ¡kus ryÅ¡ius, taip pat nėra pagrindas konstatuoti prokurorės Å¡aliÅ¡kumui. Å iuo klausimu buvo pasisakyta ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. IÅ¡teisintojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas už iÅ¡teisintajam suteiktas teisines paslaugas, kurias viso sudaro 1 500 eurų. Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti jis pateikė pinigų priėmimo kvitų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad D. S. advokatui ArÅ«nui Sakalauskui 2021 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 600 eurų, 2022 m. rugpjūčio 25 d. 600 eurų, 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 200 eurų, o jo tėvas I.

S. 2018 m. kovo 2 d. sumokėjo 100 eurų (7 t., b. l. 2-4).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba.

Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ Ä¯gyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo D. S. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiamas išteisintojo šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas.

37. Pagal naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas, spręsdamas dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadijÄ , kurioje yra sprendžiama dėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

38. IÅ¡ iÅ¡teisintojo gynėjo pateiktų pinigų kvitų suraÅ¡ymo datų matyti, kad jis apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atlyginti ne tik apeliacinio proceso metu patirtas proceso iÅ¡laidas, bet ir kompensuoti tas iÅ¡laidas, kurias iÅ¡teisintasis patyrė už jo gynybÄ ankstesnėse proceso stadijose. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Atsižvelgiant į civilinio ieÅ¡kinio bei patirtų proceso iÅ¡laidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę, (kyla iÅ¡ turtinių ir ekonominių asmenų santykių) spręstina, kad Å¡iuo atveju, svarstant, ar apeliacinės instancijos teisme galima spręsti nuteistojo iÅ¡laidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos.

Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies atlyginti iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ apskaičiuodama ir pagrįsdama iÅ¡laidas. Å ių iÅ¡laidų atlyginimas negali bÅ«ti priteisiamas, jeigu praÅ¡ymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidų atlyginimÄ už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

39. Taigi sprendžiant dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su praÅ¡ymo dėl atitinkamų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nurodoma, jog praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus Å¡alys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iÅ¡ karto dėl visų iÅ¡laidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai bÅ«tų padaryta iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumÄ bei koncentruotumÄ (CPK 7 straipsnis) ir paÅ¡alinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

40. Atsižvelgdama į minėtÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į gynėjo pateikto praÅ¡ymo turinį ir jo pareiÅ¡kimo laikÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, jog iÅ¡teisintojo D. S. gynėjo praÅ¡ymas dėl pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu patirtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo yra pavėluotas. Nei D. S., nei jo gynėjas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė spręsti klausimo dėl Å¡ioje proceso stadijoje patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (tai nebuvo padaryta ir baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu 2022 m. balandžio 11 d.), nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir gynyba turėjo procesines galimybes tai padaryti.

Taigi teisėjų kolegija, neįžvelgia jokio pagrindo nukrypti nuo aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atmeta iÅ¡teisintojo gynėjo praÅ¡ymÄ dalyje dėl 700 eurų (pagal pinigų priėmimo kvitų suraÅ¡ymo datÄ â€“ 2018 m. kovo 2 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. Å¡ios iÅ¡laidos patirtos ankstesnėse proceso stadijose).

41. Vadovaudamasis aktualia teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas visiškai kitaip sprendžia dėl apeliacinės instancijos procese D. S. patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo, nes prašymas šiuo klausimu buvo pareikštas laiku ir yra objektyviai pagrįstas.

42. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ (prokurorės bei nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliaciniai skundai atmesti), bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį), iÅ¡teisintojo gynėjo advokato darbo laiko sÄ naudas, bylos sudėtingumÄ ir apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyko ir valstybės iniciatyva, bei tiesiogiai nulėmė iÅ¡teisintojo gynėjo pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme bei iÅ¡teisintojo patirtas procesines iÅ¡laidas Å¡ioje proceso stadijoje.

Å ių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma atlyginti 800 eurų proceso iÅ¡laidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. pinigų priėmimo kvitus) nėra aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas proceso iÅ¡laidų dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis ir vertinant jį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste, juolab, jog iÅ¡teisintasis patyrė ir aiÅ¡kiai didesnes iÅ¡laidas už jo atstovavimÄ ankstesnėse proceso stadijose.

43. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi bei 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovės advokatės Laimutės Bagdzevičienės apeliacinius skundus atmesti. Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajam D. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Darius Kantaravičius Lina Lesinskienė Arūnas Paštuolis