Legislator Case Law & Legislation
2019-07-10 Nr. AB-14212-3-61-3-02125-2017-3 AI generated

2019-07-10 Nr. AB-14212-3-61-3-02125-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-07-10 Nr. AB-14212-3-61-3-02125-2017-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-07-10 Nr. AB-14212-3-61-3-02125-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. KP_02_05 ir 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. KP-646(10.6.1).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-839-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02125-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.4; 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

P A P I L D O M A N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. KP_02_05 ir 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. KP-646(10.6.1).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo G. Š. skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. KP-646(10.6.1.), o bylą dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. KP_02_05 nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo Agentūros apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. birželio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 000 Eur atstovavimo išlaidų už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą bei pateikimą, ir 23 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. liepos 8 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai administracinėje byloje, kuriuose nurodoma, kad 700 Eur atstovavimo išlaidų patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 300 Eur – apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas nurodo, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme buvo sumokėtos avansu, ir pažymi, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas po to, kai atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal ABTĮ 97 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, liko neišspręstas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris teismui buvo suformuluotas pareiškėjo atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą. Pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui dar kartą pateikė 2019 m. birželio 13 d., t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto keturiolikos dienų termino. Dėl nurodytų priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu priimama papildoma nutartis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pagal Pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje administracinėje byloje priimtas 2017 m. lapkričio 8 d., todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas šioje byloje spręstinas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011; 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2017 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (III t., b. l. 12), kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – „advokato konsultacijos, skundai ir atstovavimas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose dėl neteisėtų NMA sprendimų“, paslaugų kaina (su PVM) 1 000 Eur, ir 2017 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 879852 (III t., b. l. 13), patvirtinantį, kad pareiškėjas advokatui Martynui Stankevičiui sumokėjo 1 000 Eur. Byloje taip pat pateikta 2017 m. kovo 10 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 31). 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjo paaiškinimuose nurodyta, kad iš visų prašomų priteisti atstovavimo išlaidų 300 Eur, kurie buvo sumokėti avansu, sudaro išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo advokatas parengė ir 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3.

Atsižvelgus į teisinių paslaugų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimu, datą – 2017 m. gruodžio 22 d. (2017 metų IV ketvirtis), vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2017 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 838,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 090,31 Eur (1,3 x 838,7 Eur). Taigi, nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, į pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat į Rekomendacijas ir jose įtvirtintus principus, pareiškėjui G. Š. iš atsakovo Agentūros priteistina 300 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti papildomą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-839-520/2019.

Priteisti pareiškėjui G. Š. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo G. Š. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Papildoma nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė