44f53fae-b2c1-4d16-8d3d-753ff0612e10 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1091-889/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00020-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos G. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G. B. ir K. D. praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 tenkino pareiÅ¡kėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. praÅ¡ymÄ ir patvirtino tarp pareiÅ¡kėjų 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria pareiÅ¡kėjai susitarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8171-904/2021 sÄ lygas, susijusias su nepilnamečio vaiko K. D. iÅ¡laikymu, ir susitarė dėl konkrečios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu (toliau – ir Taikos sutartis).

2. Teisme 2023 m. rugsėjo 27 d. gautas pareiÅ¡kėjo K. D. praÅ¡ymas, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų nevykdymo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kėja pažeidžia Taikos sutarties sÄ lygas, t. y. 5 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja pasikeitė pavardę, bet neinformavo pareiÅ¡kėjo (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. liepos 19 d.); 7.1 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja nepapildo vaikui mobiliųjų duomenų ir taip sumažina galimybes jam bendrauti su dukra (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 20 d.); 7.2 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja liepė dukrÄ parvežti 17 val., nors pareiÅ¡kėjas turėjo teisę parvežti jÄ iki 19 val., be to, pareiÅ¡kėja grasina, jog kreipsis kažkur, jeigu pareiÅ¡kėjas nepaklausys jos nuomonės (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 20 d.); 7.3 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja parašė pareiÅ¡kėjui, kad dukra negalės savaitgalį miegoti pareiÅ¡kėjo namuose (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 20 d.); 7.4 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja parašė pareiÅ¡kėjui, kad dukra yra serganti ir, jeigu savaitgalį dukrai pablogės sveikata, tai pirmadienį dukrÄ veÅ¡ apžiÅ«rai gydytojams (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 14 d.).

3. PareiÅ¡kėja G. B. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad praÅ¡ymas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Ji Taikos sutarties sÄ lygas vykdo tinkamai ir sudaro visas sÄ lygas pareiÅ¡kėjui bendrauti su dukra. Dukra kiekvienÄ dienÄ neÅ¡asi telefonÄ Ä¯ mokyklÄ , kad su ja bÅ«tų galima palaikyti ryšį. Dukra turi Tele2 abonementÄ , kuris yra mokamas kiekvienÄ mėnesį. Niekada nėra buvę, kad dukra neturėtų sÄ skaitos paraÅ¡yti SMS žinutę ar paskambinti. Vaikas turi ir interneto 1 GB ryšį, kurio 8 metų vaikui užtenka, nes mokykloje ir namuose turi galimybę naudotis WiFi internetu. PareiÅ¡kėja, kartu su pareiÅ¡kėju spręsdama bendravimo su vaiku klausimÄ , visada atsižvelgia į dukros nuomonę ir norus, jos iÅ¡klauso taip, kaip to reikalauja Taikos sutarties 6 punktas. Konkrečiu atveju 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėja situacijÄ vertino individualiai, atsižvelgdama į dukros nuomonę, norus, dukros sveikatÄ , bÅ«tinybę vaikui paruoÅ¡ti namų darbus bei į tai, kas tuo metu geriausia jos vaiko gerovei ir interesams, o pareiÅ¡kėjas situacijÄ vertino nelanksčiai, kategoriÅ¡kai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo K. D. praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos taikos sutarties 7 ir 8 punktus.

5. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių teismui pateiktų procesinių dokumentų bei jų priedų matyti, jog po santuokos nutraukimo tarp Å¡alių kilo ginčų dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo, tuo tikslu Å¡alys ir sudarė taikos sutartį, kuria buvo nustatyta konkreti pareiÅ¡kėjo ir dukters bendravimo tvarka, nes nutraukiant Å¡alių santuokÄ konkreti tėvo ir dukters bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, tai yra jų tarpusavio susiraÅ¡inėjimo duomenų, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nepavyko atlikti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšų pervedimo į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ iki tol, kol nepakeitė pareiÅ¡kėjos pavardės. Taip pat nustatyta, kad Å¡alių dukra neturėjo kažkurį laikotarpį (pareiÅ¡kėjas nenurodė) interneto, nes bÅ«dama pas pareiÅ¡kėjÄ praleido keturias valandas naudodamasi mobiliaisiais duomenimis. Pateikt Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodė pareiÅ¡kėjui, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko laukia namuose 17 val., o jei vaikas nebus parvežtas, pažada kreiptis kitur. PareiÅ¡kėja informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vaikas negalės pas jį pasilikti, nes serga.

6. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių vaiko situacijos vertinimo anketoje Å¡alių vaiko duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad į tėvų konfliktÄ yra įtraukta ir Å¡alių dukra, kuri myli abu tėvus ir nori matytis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Teismo vertinimu, Å¡alių dukters paaiÅ¡kinimas, dėl ko ji atsisakė susitikti su tėčiu penktadienį, yra dėl to, kad tėtis galėtų pasirengti iÅ¡vykimui į darbÄ Ä¯ užsienį, yra akivaizdžiai paveiktas suaugusio asmens, gyvenančio kartu su vaiku, nes vargu ar antrokė galėtų pasirinkti bÅ«tent tokį atsisakymo motyvÄ susitikti su tėvu, kuris prieÅ¡ iÅ¡vykdamas nori pabendrauti su dukra.

7. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus ir įvertinus tai, kad Taikos sutarties 7.2 punktu Å¡alys tarpusavyje susitarė, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę jam grįžus iÅ¡ užsienio gyvai bendrauti darbo dienomis su dukra, gali bÅ«ti 1 arba 2 kartus per savaitę, be nakvynės, ne vėliau nei iki 19 val., darytina iÅ¡vada, kad pagal Å¡ias Å¡alių Taikos sutarties nuostatas vaiko tėvas su vaiku turėjo teisę bendrauti iki 19 val., o pareiÅ¡kėjos reikalavimas vaikÄ grÄ Å¾inti iki 17 val. nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji reikalavo vaikÄ grÄ Å¾inti iki 17 val., nes dukrai reikia paruoÅ¡ti pamokas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal Taikos sutarties sÄ lygas, kai vaikas bÅ«na su tėvu, tėvas įsipareigoja pasirÅ«pinti, kad bendravimo laiku dukra padarytų namų darbus. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad Å¡alių dukrai bÅ«nant su tėvu dukra neparuoÅ¡ia pamokų, todėl įvertinus pateiktus Å¡alių procesinius dokumentus ir įrodymus darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, nes nėra tinkamai vykdomos visos Taikos sutarties sÄ lygos ir tarp Å¡alių dėl to kyla ginčas.

8. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Taikos sutarties 5 punkto pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡tekėjo ir pasikeitė jos pavardė ir ji neinformavo apie tai pareiÅ¡kėjo ir jam kurį laikÄ nepavyko pervesti iÅ¡laikymo dukrai, negali bÅ«ti laikomas pažeidimu ar tai, kad dukrai neina prisiskambinti. Abi sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti ir siekti, kad bÅ«tų vykdomos taikos sutarties sÄ lygos, duomenų, kad Å¡alių dukra negalėtų su tėvu bendrauti telefonu, nenustatyta, nes pati Å¡alių dukra patvirtino, kad ji kartais neatsiliepia, nes tuo metu negali, tačiau vėliau perskambina. Tenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

9. PareiÅ¡kėja G. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo žodinio proceso tvarka ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo visas pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Atskirajame skunde teigiama, jog pareiÅ¡kėja neginčija faktinės aplinkybės, kad ji 2023 m. rugsėjo 20 d. reikalavo K. D., kad jis vaikÄ grÄ Å¾intų iki 17 val., ir nesutiko, kad dukra liktų savaitgalį nakvynei, tačiau, jos įsitikinimu, toks vienkartinis (nesistemingas) ir nepiktavaliÅ¡kas (siekiant užtikrinti vaiko interesus) reikalavimas grÄ Å¾inti vaikÄ anksčiau, tokį reikalavimÄ motyvuojant konkrečia susiklosčiusia situacija (vaiko sveikatos pablogėjimu, bÅ«tinybe vaikui paruoÅ¡ti namų darbus), pareiÅ¡kėjai tyčia nesiekiant pažeisti Taikos sutarties sÄ lygas, negali bÅ«ti vertinamas kaip Taikos sutarties pažeidimas. Jeigu dėl aptartų pareiÅ¡kėjos veiksmų ir buvo padaryti Taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, jie buvo formalÅ«s ir savaime nesudaro pagrindo teismui iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Taikos sutarties priverstinio vykdymo. Be to, iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjo elgesys su dukra gyvo bendravimo metu bei jo elgesys su sutuoktine (dukros akivaizdoje) nulėmė dukros psichologinę bÅ«senÄ , dėl kurios tam tikrais konkrečiais atvejais dukra nenori (gali nenorėti) susitikti su tėvu gyvam bendravimui, nes ji jaučiasi nesaugiai ir nejaukiai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį Å¡ių faktinių aplinkybių neįvertino konkrečios situacijos kontekste, todėl nepagrįstai konstatavo esant Taikos sutarties pažeidimÄ . Vaiko priverstinis bendravimas su tėvu neabejotinai sukels neigiamas pasekmes vaiko psichologinei bÅ«senai, gali turėti ilgalaikius padarinius vaiko psichologinei sveikatai.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nesurengdamas teismo posėdžio žodiniam nagrinėjimui, padarė procesinį pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).

12. PareiÅ¡kėjas K. D. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priimant sprendimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nesivadovauti atskiruoju skundu ir atskirajame skunde iÅ¡dėstyta informacija.

13. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad pareiÅ¡kėja pažeidžia Taikos sutarties 7.2, 7.3 punktus, kadangi reikalauja tėvo parvežti dukrÄ anksčiau, motyvuodama, kad dukrai reikia atlikti namų darbus. Nėra sÄ sajos ir logikos tarp dukros neatliktų namų ir atskirajame skunde pateiktų melagingų kaltinimų tėvui. Pati pareiÅ¡kėja neužtikrina, kad dukra laiku atliktų namų darbus, tinkamai elgtųsi mokykloje. Dukros itin retas prisijungimas per programas Viber, Messenger ir motinos emocionalÅ«s, neadekvatÅ«s, spontaniÅ¡ki, menkinantys tėvo garbę ir orumÄ pasisakymai sudaro tėvui galimybę manyti, kad iÅ¡ motinos pusės Taikos sutarties 7.1 punktas yra vykdomas iÅ¡ dalies arba vykdomas netinkamai, arba nevykdomas. PareiÅ¡kėja pažeidžia Taikos sutarties 8 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas 2023 m. lapkričio 1 d. per programÄ Viber ir el. paÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2023 m. lapkričio 6 d. leis laikÄ kartu su dukra, dėl to su dukra jau buvo susitaręs prieÅ¡ kelias dienas, ir parveÅ¡ dukrÄ namo iki 19 val. arba anksčiau, atsižvelgdamas į dukros norus, poreikius, interesus ir užimtumÄ , tačiau pareiÅ¡kėja negebėjo bendru, gražiu, mandagiu sutarimu kalbėtis dėl dukros susitikimų su tėvu. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas su dukra turi stiprų emocinį ryšį nuo gimimo iki dabar, visada su dukra bendrauja, jos iÅ¡klauso, dalyvauja Å¡ventėse, organizuoja gimtadienius.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjo K. D. praÅ¡ymas ir nutarta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui K. D. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos taikos sutarties 7 ir 8 punktus.

17. PareiÅ¡kėjos G. B. atskirasis skundas motyvuojamas iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad net jei ir buvo Taikos sutarties pažeidimai, jie buvo formalÅ«s ir savaime nesudaro pagrindo teismui iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes konkrečios situacijos kontekste, todėl nepagrįstai konstatavo esant Taikos sutarties pažeidimÄ , nepagrįstai neteikė prioriteto vaiko teisių ir interesų apsaugai, be to, nesurengdamas teismo posėdžio žodiniam nagrinėjimui, padarė procesinį pažeidimÄ (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikÅ¡mingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių visumÄ , be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, bÅ«tina užtikrinti prieÅ¡ingos bylos Å¡alies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

20. Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

21. PareiÅ¡kėjai su atskiruoju skundu ir su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ teikia naujus įrodymus, t. y. susiraÅ¡inėjimo iÅ¡traukas, pareiÅ¡kėjų dukters el. dienyno ekrano nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai gali turėti reikÅ¡mės Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykui, be to, Å¡alys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, naujai pateikti įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

22. Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai K. D. ir G. B. (buvusi – G. D.) yra buvę sutuoktiniai. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8171-904/2021 tenkintas pareiÅ¡kėjų G. D. ir K. D. praÅ¡ymas dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2021 m. liepos 16 d. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, pagal kuriÄ , be kita ko, susitarė, kad po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pareiÅ¡kėjų nepilnamečio vaiko K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su G. D., nustatė K. D. mokamo iÅ¡laikymo K. D. dydį, taip pat, jog kartu bendraus su vaiku nenustatant bendravimo tvarkos pagal abipusį Å¡alių susitarimÄ , atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumÄ , interesus.

23. Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 tenkino pareiÅ¡kėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. praÅ¡ymÄ ir patvirtino tarp pareiÅ¡kėjų 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria pareiÅ¡kėjai susitarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8171-904/2021 sÄ lygas, susijusias su nepilnamečio vaiko K. D. iÅ¡laikymu, ir susitarė dėl konkrečios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu.

Taikos sutartimi pareiÅ¡kėjai, be kita ko, susitarė, kad dukros iÅ¡laikymui skirtas lėšas K. D. įsipareigoja pervesti į G. D. asmeninę atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki 28 mėnesio dienos, o sÄ skaitai pasikeitus, G. D. įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti K. D. (Taikos sutarties 5 punktas); kadangi K. D. dirba užsienyje (apie 6 iÅ¡tisas savaites), dukra K. D. daugiausiai laiko praleidžia su motina G. D.; tėvui inicijuojant bendravimÄ su dukra, tėvai pasižada ne tik tarpusavyje tartis, bet ir iÅ¡klausyti, atsižvelgti į dukros nuomonę ir norus;

G. D. pasižada atsižvelgti į K. D. darbo grafikÄ (Taikos sutarties 6 punktas); tėvas K. D. savo iniciatyva dės pastangas dažniau bendrauti su dukra (Taikos sutarties 7 punktas): esant užsienyje ir negalint su dukra pasimatyti gyvai, K. D. įsipareigoja dėti pastangas, rodyti iniciatyvas dažniau bendrauti su dukra elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis; G. D. įsipareigoja, kad dukra K. D. turėtų priemones ryÅ¡io palaikymui su tėvu – bendravimui telefoniniais skambučiais, programomis Viber, Messenger ar kt. (Taikos sutarties 7.1 punktas);

K. D. grįžus iÅ¡ užsienio, gyvas bendravimas darbo dienomis su dukra gali bÅ«ti 1 arba 2 kartus per savaitę, be nakvynės, ne vėliau nei iki 19 valandos, priklausomai nuo dukros užimtumo ugdymo ir užklasinėse veiklose; tėvas įsipareigoja pasirÅ«pinti, kad bendravimo laiku dukra padarytų namų darbus (Taikos sutarties 7.2 punktas); atsižvelgus į dukros poreikius, savaitgaliais K. D. su dukra bendraus su nakvynėmis (konkretus laikas bus sutariamas bendru tėvų sutarimu), dukrÄ pristatys į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 17 valandos (Taikos sutarties 7.3 punktas); dukrai sergant, neinant į mokyklÄ , bendrai tėvams susitarus, tėvas sudarydamas sÄ lygas dukros sveikimui, gali pasiimti jÄ slaugyti (Taikos sutarties 7.4 punktas); vaikų atostogų metu tėvas gali leisti laikÄ su dukra su nakvynėmis ne daugiau nei 7 viena po kitos einančias kalendorines dienas (Taikos sutarties 7.5 punktas);

Å¡alys susitaria, kad dėl Å¡ventinių dienų leidimo su dukra susitars bendru sutarimu, vaikas Å¡ventes Å¡vęs su abiem tėvais (Taikos sutarties 7.6 punktas); Å¡alys susitaria, kad dukros paėmimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba ugdymo įstaiga, pasibaigus veikloms, dukros pristatymo vieta yra gyvenamoji vieta; atsakomybė už dukros paėmimÄ ir pristatymÄ tenka K. D. (Taikos sutarties 7.7 punktas); tėvai tarpusavio bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos (Taikos sutarties 8 punktas);

K. D. nedirbant užsienyje, nuolat gyvenant Lietuvoje, bendravimo tvarka su dukra gali būti kitokia, intensyvesnė; nauja bendravimo tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu (Taikos sutarties 9 punktas).

24. PareiÅ¡kėjas pateikęs pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja pažeidžia Taikos sutarties sÄ lygas, t. y. 5 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja pasikeitė pavardę, bet neinformavo pareiÅ¡kėjo (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. liepos 19 d.); 7.1 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja nepapildo vaikui mobiliųjų duomenų ir taip sumažina galimybes jam bendrauti su dukra (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 20 d.); 7.2 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja liepė dukrÄ parvežti 17 val., nors pareiÅ¡kėjas turėjo teisę parvežti jÄ iki 19 val., be to, pareiÅ¡kėja grasina, jog kreipsis kažkur, jeigu pareiÅ¡kėjas nepaklausys jos nuomonės (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 20 d.); 7.3 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja pasakė pareiÅ¡kėjui, kad dukra negalės savaitgalį miegoti pareiÅ¡kėjo namuose (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 20 d.); 7.4 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja pasakė tėvui, kad dukra yra serganti ir, jeigu savaitgalį dukrai pablogės sveikata, tai pirmadienį dukrÄ veÅ¡ apžiÅ«rai gydytojams (teikiami įrodymai apie situacijÄ 2023 m. rugsėjo 14 d.). Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjui K. D. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡davė pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos taikos sutarties 7 ir 8 punktus.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas.

26. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

27. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iÅ¡ vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvai turi pareigÄ kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

28. Visų pirma nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginÄÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku Å¡alys iÅ¡sprendė taikiai. Å alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrÄ sias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje iÅ¡dėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iÅ¡ vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

29. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota Å¡alis gali kreiptis į bylÄ iÅ¡nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ; Å¡is praÅ¡ymas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra bÅ«tina, Å¡ioje dalyje nurodytas praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali bÅ«ti nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau Å¡ių asmenų neatvykimas nekliudo teismui iÅ¡spręsti vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ ; teismas, iÅ¡tyręs Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sÄ lygų vykdymÄ , dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba atsisako jį iÅ¡duoti; spręsdamas vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ , teismas gali pakeisti Å¡alių taikos sutartyje nustatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ nekeisdamas Å¡alių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų vykdymo, iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiÅ«rėjimo proceso atnaujinimo tvarka; dėl teismo nutarties iÅ¡duoti ar atsisakyti iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas.

30. Vykdomajame raÅ¡te negali bÅ«ti įraÅ¡omas kitoks Å¡alių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ vykdomajame raÅ¡te turi bÅ«ti pažodžiui nurodyta su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).

31. Sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ , svarbu nustatyti ne tik faktÄ , kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sÄ lygos, dėl kurių vykdymo praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , yra aiÅ¡kios, ar Å¡alys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali bÅ«ti priverstinai vykdomos, ar nepraÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su Å¡alių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

32. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiÅ¡kia, kad jais turi bÅ«ti nustatomos konkrečios bylos Å¡alių pareigos. Už tinkamÄ teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymÄ yra atsakingos bylos Å¡alys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iÅ¡sprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso Å¡alimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

34. IÅ¡ skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai neinformavus pareiÅ¡kėjo apie jos pasikeitusiÄ pavardę, ji tokiais savo veiksmais nepažeidė Taikos sutarties 5 punkto nuostatų ir nenutarė pagal šį Taikos sutarties punktÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Kaip minėta, Taikos sutarties 5 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėja įsipareigoja banko sÄ skaitai pasikeitus nedelsiant apie tai informuoti pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, pareiÅ¡kėjai neinformavus pareiÅ¡kėjo apie jos pasikeitusiÄ pavardę, jis negalėjo atlikti iÅ¡laikymo pareiÅ¡kėjų dukrai mokėjimų į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ . Tačiau iÅ¡ Å¡alių pateiktų duomenų – Å¡alių 2023 m. liepos 19 d. susiraÅ¡inėjimo medžiagos – matyti, jog buvo vienkartinis atvejis, kai pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios priežasties negalėjo atlikti įmokos ir kad jau kreipimosi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo metu (praÅ¡ymas teisme gautas 2023 m. rugsėjo 27 d.) ir dar anksčiau pareiÅ¡kėjas žinojo pareiÅ¡kėjos pasikeitusiÄ pavardę ir galėjo įmokas tinkamai atlikti. Vertinant tai, darytina iÅ¡vada, kad priverstinis vykdymas Å¡iam veiksmui nebėra reikalingas. Kita vertus, pareiÅ¡kėjai Å¡ios skundžiamos nutarties dalies neginčija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nevykdė Taikos sutarties 5 punkto ir tai yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

35. IÅ¡ skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo argumentas, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Taikos sutarties 7.1 punktÄ , kadangi pareiÅ¡kėja nepapildo vaikui mobiliųjų duomenų ir taip sumažina galimybes jam bendrauti su dukra, yra nepagrįstas, tačiau skundžiama nutartimi nutarė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pagal šį Taikos sutarties punktÄ . Kaip minėta, Taikos sutarties 7.1 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėja įsipareigoja, jog dukra turėtų priemones ryÅ¡io palaikymui su tėvu – bendravimui telefoniniais skambučiais, programomis Viber, Messenger ar kt. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dukra kažkurį laikotarpį (tikslaus laikotarpio pareiÅ¡kėjas nenurodė) neturėjo interneto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Taikos sutarties 7.1 punktas pirmiausia įtvirtina pareiÅ¡kėjos pareigÄ užtikrinti, jog dukra turėtų priemones ryÅ¡io palaikymui su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad dukra apskritai buvo atribota nuo ryÅ¡io priemonių ilgÄ laikÄ ar kad neturėjo ne tik interneto, bet ir negalėjo bendrauti telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų – pareiÅ¡kėjų 2023 m. rugsėjo 20 d. susiraÅ¡inėjimo medžiagos, pareiÅ¡kėjos teigimu, dukra bÅ«dama pas pareiÅ¡kėjÄ praleido keturias valandas naudodamasi mobiliaisiais duomenimis, todėl juos iÅ¡naudojo. Be to, pareiÅ¡kėjas nepaneigė pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, kad jų dukra kiekvienÄ dienÄ neÅ¡asi telefonÄ Ä¯ mokyklÄ , kad su ja bÅ«tų galima palaikyti ryšį, ji turi Tele2 abonementÄ , kuris yra mokamas kiekvienÄ mėnesį, ir kad niekada nėra buvę, jog dukra neturėtų sÄ skaitos paraÅ¡yti SMS žinutę ar paskambinti, ji turi ir interneto 1 GB ryšį, kurio 8 metų vaikui užtenka, nes mokykloje ir namuose turi galimybę naudotis WiFi internetu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nevykdė Taikos sutarties 7.1 punkto ir tai yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

36. IÅ¡ skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pagal Taikos sutarties 7.2 punkto nuostatas 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjas su dukra turėjo teisę bendrauti iki 19 val., tačiau pareiÅ¡kėja nepagrįstai pareikalavo dukrÄ grÄ Å¾inti iki 17 val. Teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjos argumentas, jog ji reikalavo dukrÄ grÄ Å¾inti iki 17 val., nes dukrai reikia paruoÅ¡ti pamokas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal Taikos sutarties sÄ lygas, kai vaikas bÅ«na su pareiÅ¡kėju, jis įsipareigoja pasirÅ«pinti, kad bendravimo laiku dukra padarytų namų darbus.

37. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjas turėjo teisę su dukra bÅ«ti iki 19 val., tačiau pareiÅ¡kėja pareikalavo parvežti dukrÄ ne 19 val., bet 17 val. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.2 punktas nustato, jog pareiÅ¡kėjui K. D. grįžus iÅ¡ užsienio, gyvas bendravimas darbo dienomis su dukra gali bÅ«ti 1 arba 2 kartus per savaitę, be nakvynės, ne vėliau nei iki 19 valandos, priklausomai nuo dukros užimtumo ugdymo ir užklasinėse veiklose, be to, tėvas įsipareigoja pasirÅ«pinti, kad bendravimo laiku dukra padarytų namų darbus. Sutiktina, kad Taikos sutartyje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant su dukra jis yra atsakingas, jog ji padarytų namų darbus. Byloje nepateikti įrodymai, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui bÅ«nant su dukra ji neatlieka namų darbų, o bÅ«nant su pareiÅ¡kėja visada atlieka. Todėl sutiktina, jog pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji reikalavo dukrÄ grÄ Å¾inti iki 17 val., nes dukrai reikia paruoÅ¡ti pamokas, atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, vertinant lingvistiÅ¡kai Taikos sutarties 7.2 punktÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡iame punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui grįžus iÅ¡ užsienio, gyvas bendravimas darbo dienomis su dukra gali bÅ«ti 1 arba 2 kartus per savaitę, be nakvynės, su dukra bendraus ne vėliau kaip iki 19 val., tačiau nenustatyta, kad toks bendravimas privalo bÅ«ti, be to, tai nereiÅ¡kia, kad tiek pareiÅ¡kėjos, tiek pareiÅ¡kėjo iniciatyva pareiÅ¡kėjas negali su dukra bendrauti trumpiau nei iki 19 val. Kita vertus, 2023 m. rugsėjo 20 d. dukra buvo pas pareiÅ¡kėjÄ , todėl jis pats galėjo spręsti, ar parvežti jÄ pareiÅ¡kėjai anksčiau ar vėliau iki Taikos sutartyje nustatyto laiko. To nepaneigia, jog pareiÅ¡kėja nurodė, kad kreipsis kur nors, jeigu pareiÅ¡kėjas nepaklausys jos nuomonės. PareiÅ¡kėja, manydama, jog yra pažeidžiami jos arba vaiko interesai, turi tokiÄ teisę, pavyzdžiui, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir pan.

39. IÅ¡ skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo Taikos sutarties 7.3 punkto pažeidimo nepasisakė ir skundžiamoje nutartyje tik konstatavo, jog Å¡alių dukters paaiÅ¡kinimas, dėl ko ji atsisakė susitikti su tėčiu penktadienį, yra dėl to, kad tėtis galėtų pasirengti iÅ¡vykimui į darbÄ Ä¯ užsienį, yra akivaizdžiai paveiktas suaugusio asmens, gyvenančio kartu su vaiku, nes vargu ar antrokė galėtų pasirinkti bÅ«tent tokį atsisakymo motyvÄ susitikti su tėvu, kuris prieÅ¡ iÅ¡vykdamas nori pabendrauti su dukra. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.3 punktas nustato, jog, atsižvelgus į dukros poreikius, savaitgaliais K. D. su dukra bendraus su nakvynėmis (konkretus laikas bus sutariamas bendru tėvų sutarimu), dukrÄ pristatys į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 17 valandos. Vertinant lingvistiÅ¡kai Taikos sutarties 7.3 punktÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡iame punkte nustatyta, kad savaitgaliais K. D. su dukra bendraus su nakvynėmis ir dukrÄ pristatys į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 17 valandos ne kiekvienu atveju be iÅ¡imties, o bÅ«tent atsižvelgus į dukros poreikius bei tėvams bendrai sutariant konkretų laikÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų – pareiÅ¡kėjų 2023 m. rugsėjo 20 d. susiraÅ¡inėjimo medžiagos, pareiÅ¡kėja nurodė pareiÅ¡kėjui, kad dukra negalės savaitgalį miegoti pareiÅ¡kėjo namuose, tačiau nenurodė, kad apskritai negalės gyvai bendrauti.

40. Nagrinėjamu atveju kalbant apie Taikos sutarties 7.2, 7.3 punktų pažeidimÄ , sutiktina, jog Å¡iuo atveju aktualus Taikos sutarties 6 punktas, kuriame nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui inicijuojant bendravimÄ su dukra, tėvai pasižada ne tik tarpusavyje tartis, bet ir iÅ¡klausyti, atsižvelgti į dukros nuomonę ir norus (Taikos sutarties 6 punktas). PareiÅ¡kėjas nepaneigė pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjos susiraÅ¡inėjimo su pareiÅ¡kėju medžiagoje nurodytas gyvo bendravimo su dukra laikas buvo suderintas (sutartas) su dukra, buvo atsižvelgta į jos pačios nuomonę.

PareiÅ¡kėjos teigimu, tÄ dien pareiÅ¡kėjos dukra dėl minėtų jos patiriamų emocinių iÅ¡gyvenimų ir prastos psichologinės bÅ«senos jautėsi blogai, be to, paskutiniu metu sirguliavo: kosėjo, slogavo, skundėsi nuovargiu. PareiÅ¡kėjas taip pat nepaneigė pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjo dukrai bÅ«nant pas jį prieÅ¡ tai savaitgalį tarp jo ir jo sutuoktinės vyko konfliktas, dėl kurio pareiÅ¡kėjų dukra galėjo jautriai sureaguoti. PrieÅ¡ingai – iÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-4275 III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjų dukra apie tėtį kalbėti nenori; kÄ tėtis negerai kalba ar elgiasi, vaikas pasakoti nenorėjo; pradėjus pokalbį apie tėtį, vaiko elgesys bei emocijos pasikeitė – vaikas akivaizdžiai nuliÅ«do, pradėjo graudintis; paklausus, kaip vaikas norėtų bendrauti su tėčiu, vaikas iÅ¡sakė, kad tėtis turi keisti savo elgesį; tėtis turėtų bÅ«ti mandagesnis, klausyti, kÄ sako vaikas bei jo žmona; vaikas matė, kaip tėtis negražiai bendrauja su savo žmona, matė, kaip žmonÄ tėtis muÅ¡a; vakar vaikas buvo su tėčiu susitikęs, jie važiavo kartu papietauti, po to važiavo pas tėtį į namus; vaikas vakar pasisakė tėčiui, kad jai nepatinka, kaip jis bendrauja su savo žmona, kad jie pykstasi tarpusavy, ir tėtis vaikui pažadėjo, kad jis taip daugiau nesielgs; vaikas norėtų su tėčiu susitikti, jeigu tėtis pakeistų savo elgesį; tada norėtų ir su nakvyne pas tėtį pabÅ«ti; mama nedraudžia susitikti su tėčiu, bet jeigu vaikas tÄ dienÄ nenori važiuoti pas tėtį su nakvyne, tai mama pasako, kad ji apie tai gali pasakyti tėčiui ir pati apsispręsti susitikti su tėčiu ar ne; vaikas pats priima sprendimÄ susitikti su tėčiu ar ne, o mama tėčiui pasako, susitiks jie ar nesusitiks;

šį praėjusį penktadienį–šeÅ¡tadienį tėtis prašė susitikti su vaiku, bet vaikas atsisakė važiuoti pas tėtį, kad tėtis galėtų ruoÅ¡tis iÅ¡vykti dirbti ir krautis daiktus, nenorėjo jam trukdyti; tai buvo vaiko sprendimas, mama nedraudė susitikti; kartais mama tėčiui pasako parvežti vaikÄ anksčiau ir tėtis tada parveža anksčiau; vaikas geriau jaučiasi bÅ«dama su mama; mamos namuose vaikas jaučiasi drÄ siau ir saugiau; vaikas jaučia, kad mama jÄ labai myli; pas tėtį ne visada jaučiasi jaukiai, nes tėtis pykstasi su žmona vaikui girdint; vaikas nori susitikti su tėčiu, nori važiuoti pas tėtį į namus, bet ne visada nori likti miegoti tėčio namuose; mama leidžia vaikui apsispręsti, ir vaikas nusprendžia pats.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad visi Å¡ie vaiko teiginiai yra paveikti suaugusio asmens, gyvenančio kartu su vaiku, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į dukros poreikius, emocinę ir sveikatos bÅ«klę bei jos norus, pagrįstai 2023 m. rugsėjo 20 d. pareikalavo dukrÄ parvežti namo anksčiau (tai ir padarė pareiÅ¡kėjas) ir nurodė, jog savaitgalį negalės miegoti pareiÅ¡kėjo namuose.

41. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent pareiÅ¡kėja vienaÅ¡aliÅ¡kai ir nepagrįstai nevykdė Taikos sutarties 7.2, 7.3 punktų, ir tai yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

42. IÅ¡ skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo Taikos sutarties 7.4 punkto pažeidimo, tačiau nutarė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pagal šį Taikos sutarties punktÄ . IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų – Å¡alių 2023 m. rugsėjo 14 d. susiraÅ¡inėjimo medžiagos – matyti, kad pareiÅ¡kėja parašė pareiÅ¡kėjui, jog dukra yra serganti ir, jeigu savaitgalį dukrai pablogės sveikata, tai pirmadienį dukrÄ veÅ¡ apžiÅ«rai gydytojams. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.4 punktas nustato, jog, dukrai sergant, neinant į mokyklÄ , bendrai tėvams susitarus, tėvas, sudarydamas sÄ lygas dukros sveikimui, gali pasiimti jÄ slaugyti. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia turi bÅ«ti bendras tėvų sutarimas, antra – pareiÅ¡kėjas turi sudaryti sÄ lygas dukros sveikimui ir tik tada gali pasiimti jÄ slaugyti. NeaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė Taikos sutarties 7.4 punkto pažeidimas, pareiÅ¡kėjai nurodant, kad, atsižvelgiant į dukros sveikatos bÅ«klę, ji jÄ veÅ¡ apžiÅ«rai gydytojams. Nėra ir duomenų apie pareiÅ¡kėjų dukros iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ ar poreikį, pasitvirtinus jos sveikatos pablogėjimui, kad jÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų slaugęs bÅ«tent pareiÅ¡kėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nevykdė Taikos sutarties 7.4 punkto ir tai yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

43. IÅ¡ skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Taikos sutarties 7.5–7.7, 8 punktų pažeidimo ir pareiÅ¡kėjas tokių pažeidimų nebuvo nurodęs, tačiau nutarė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pagal Å¡iuos Taikos sutarties punktus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėja nevykdė Taikos sutarties 7.5–7.7 punktų ir kad tai yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

44. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, jog pareiÅ¡kėja nevykdo Taikos sutarties 8 punkto, kadangi pareiÅ¡kėjas 2023 m. lapkričio 1 d. per programÄ Viber ir el. paÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2023 m. lapkričio 6 d. leis laikÄ kartu su dukra, dėl to su dukra jau buvo susitaręs prieÅ¡ kelias dienas, ir parveÅ¡ dukrÄ namo iki 19 val. arba anksčiau, atsižvelgdamas į dukros norus, poreikius, interesus ir užimtumÄ , tačiau pareiÅ¡kėja negebėjo bendru, gražiu, mandagiu sutarimu kalbėtis dėl dukros susitikimų su tėvu. Kaip minėta, Taikos sutarties 8 punktas nustato, jog tėvai tarpusavio bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju pirmiausia turi bÅ«ti bendras tėvų sutarimas. Kita vertus, nepateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjų dukros iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ ar poreikį dėl kitokios bendravimo tvarkos 2023 m. lapkričio 6 d., todėl neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė Taikos sutarties 8 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nevykdė Taikos sutarties 8 punkto, ir tai yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

45. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjo su dukra vienos dienos bendravimo dviem valandomis ilgiau ir nakvynių pas pareiÅ¡kėjÄ savaitgalį. Teismo vertinimu, aplinkybės, tokios kaip vaiko sveikatos pablogėjimas, emocinės bÅ«klės sutrikimai, sukrečiančios aplinkybės ir pan., gali bÅ«ti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymÄ atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos konkrečiu atveju. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai ar nuolatos nesilaiko pagal Taikos sutartį nustatytos bendravimo tvarkos ar kurio nors jo punkto, taip pat, kad draudžia dukrai susitikti su pareiÅ¡kėju ar dukrÄ prieÅ¡ jį nuteikinėja ir pan. PrieÅ¡ingai – iÅ¡ byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-4275 III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ matyti, kad, vaiko teigimu, su vaiku tėtis elgiasi gerai, gražiai; kai tėtis iÅ¡vyksta dirbti į užsienį, jie bendrauja telefonu; bÅ«na atvejų, kai vaikas neatsiliepia į tėčio skambučius, nes tuo metu negali kalbėti; vėliau dažniausiai perskambina; mama leidžia bendrauti su tėčiu, niekada nėra draudusi bendrauti su tėčiu; su tėčiu susipyksta kartais, labai retai; nėra girdėjusi, kad tėtis negražiai kalbėtų apie mamÄ ; su tėčio žmona vaikas sutaria gerai; kartu su tėčio žmona gamina maistÄ , pasikalba, važiuoja į kavines; vaikui atrodo, kad tėtis jÄ taip pat labai myli. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų, byloje pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos taip pat matyti, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja nedraudžia ir skatina dukros ir pareiÅ¡kėjo bendravimÄ , kuris vyksta nuolatos.

46. IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-4275 taip pat matyti, jog nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymÄ ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtÄ arba vaikas yra patyręs smurtÄ artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymÄ negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; vaiko atstovai pagal įstatymÄ santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galbÅ«t daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymÄ .

Nustatytos faktinės aplinkybės: vaiko tėvas K. D. pateikė informacijÄ , kad 2022 m. birželio 17 d. vaiko motina G. B. trenkė vaikui per veidÄ ; vaiko motina nepaneigia Å¡io fakto, tačiau nurodo, kad ji nesiekė sukelti vaikui fizinio skausmo, tačiau sukėlė momentinį iÅ¡gÄ stį, nes vaikas nenumaldomai verkė; iÅ¡ karto mama vaiko apsiprašė; pokalbio metu vaikas nurodo, kad mama jos nemuÅ¡a, su mama tarpusavio santykiai labai geri, su mama vaikas jaučiasi saugus; pokalbio metu vaikas nurodo, kad Å¡iÄ vasarÄ (tikslus laikas nenustatytas) atostogų metu bÅ«nant pas tėtį, tėtis, bÅ«damas piktas, vaikÄ pastÅ«mė ir Å¡i atsitrenkė į stalo kampÄ , ir buvo mėlynė kairiame Å¡one; vaiko tėvas nurodo, kad nepamena tokio fakto, prieÅ¡ vaikÄ niekada nėra smurtavęs ar vartojęs fizines bausmes; skyrius dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į policijÄ ; skyriuje gautas G.

B. praÅ¡ymas, kad vaiko tėvas K. D., gyvenantis skyriumi, netinkamai bendrauja su dukra K. D., gim. (duomenys neskelbtini); mamos nuomone, reikalinga specialistų pagalba tėvams bei vaikui, siekiant užtikrinti tinkamÄ tėvo bendravimÄ su vaiku bei tinkamÄ vaiko emocinę bÅ«klę; skyriuje gautas vaiko tėvo K. D. skundas dėl G. B. netinkamo elgesio su dukra, kuriame teigiama, kad vaiko motina nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, kuri numatyta 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytoje taikos sutartyje; vaiko tėvas iÅ¡sako pastabas vaiko motinai dėl netinkamos vaiko priežiÅ«ros, dėl netinkamo bendravimo su vaiku; tėvų santuoka nutraukta 2022 metais, tėvai gyvena skyriumi; tarp tėvų kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku bei vaiko auklėjimo klausimais; tėvams reikalinga pagalba rasti taikų sprendimÄ dėl kokybiÅ¡ko bendravimo su vaiku; vaiko motina savarankiÅ¡kai kreipėsi pagalbos sau ir vaikui, sutinka priimti skyriaus siÅ«lomÄ pagalbÄ ; vaiko tėvas nesutinka priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ .

Nustatyti apsaugos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymÄ suvokia situacijÄ , žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau bÅ«dus bei imasi aktyvių priemonių keisti situacijÄ ; vaiko mama savarankiÅ¡kai kreipėsi psichologinės pagalbos sau ir vaikui, sutinka priimti skyriaus siÅ«lomÄ pagalbÄ ; vaiko atstovai pagal įstatymÄ suvokia situacijÄ , žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau bÅ«dus ir imasi aktyvių priemonių keisti situacijÄ ; vaiko mama savarankiÅ¡kai kreipėsi psichologinės pagalbos dukrai.

Nurodyta, kad pažeidžiama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , kadangi tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos su vaikais laikymosi. Taip pat nurodyta, kad reikalinga neatidėliotina psichologinė pagalba vaikui ir reikalinga neatidėliotina kompleksinė pagalba (tarpininkavimas, Å¡eimos mediacija, konsultavimas, informavimas, psichologinė pagalba, tėvystės įgÅ«džiai ir kt.) vaiko atstovams pagal įstatymÄ .

47. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės dėl mažareikÅ¡mių pareiÅ¡kėjų nesutarimų, pradėjus priverstinį bendravimo tvarkos vykdymÄ , konfliktai tarp Å¡alių gali dar labiau iÅ¡augti, o tai dar labiau gali atsiliepti pareiÅ¡kėjų ir jų dukros psichologinei bÅ«senai, dėl kurios jau dabar reikalinga pagalba.

48. Pažymėtina, kad Taikos sutartimi patvirtintoje pareiÅ¡kėjo bendravimo tvarkoje daug atvejų paliekama spręsti Å¡alių sutarimu. Nenustačius konkrečios pareiÅ¡kėjo bendravimo su dukra tvarkos, nenustačius konkrečių įpareigojimų Å¡alims, Å¡alių santykiams esant itin konfliktiÅ¡kiems, tikėtina, kad joms ir toliau gali nepavykti susitarti Å¡iais klausimais. Nagrinėjant civilinę bylÄ dėl vykdomojo raÅ¡to byloje iÅ¡davimo nėra sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rÅ«pintojai) gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių Å¡alys negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu bÅ«du vykdyti savo kaip vieno iÅ¡ tėvų pareigų, turi galimybę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti kitokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ nei Å¡iuo metu nustatyta.

49. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai taikė teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo K. D. praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos pareiÅ¡kėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytos taikos sutarties sÄ lygas atmestinas (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

52. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos; Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad Å¡alis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomÄ ja mediacija arba praÅ¡ymÄ perduoti ginÄÄ spręsti mediacijos bÅ«du pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai, arba nesÄ Å¾iningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiÅ¡kė nesÄ Å¾iningus praÅ¡ymus, taip pat gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

54. Taigi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis Å¡alies, laimėjusios bylÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji Å¡alis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų subjektinių reikalavimų iÅ¡sprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). AiÅ¡kindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesÄ , t. y. paduodant ieÅ¡kinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).

55. Byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo parengimÄ ir jog pareiÅ¡kėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už atskirojo skundo parengimÄ . Paminėtos pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.14, 8.15 punktuose nurodytų rekomenduojamų maksimalių priteisti užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktus naujus įrodymus.

Tenkinti atskirÄ jį skundÄ .

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo K. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos pareiÅ¡kėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytos taikos sutarties sÄ lygas.

Pareiškėjai G. B. priteisti iš pareiškėjo K. D. 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjai G. B. priteisti iš pareiškėjo K. D. 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė