44f5348c-2852-4a21-921b-e3ef2d060f07 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1926-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01026-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui V. Č. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo V. Č. nepilnametei dukrai A. Č. iÅ¡laikymui skirtÄ 270 Eur sumÄ , indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę L. M.;

2) priteisti A. Č. iÅ¡ atsakovo V. Č. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 36 mėnesius (36x270 Eur = 9720 EUR), už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. M.;

3) nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove;

4) priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ginčo Å¡alys santuokos sudarę nebuvo, (duomenys neskelbtini) Å¡alys susilaukė dukros A. Č. Å iuo metu ieÅ¡kovę su atsakovu sieja tik nepilnametė dukra ir su ja susiję klausimai. IeÅ¡kovė su atsakovu kartu vedė bendrÄ Å«kį, tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėn. dėl charakterių skirtumų ir tarpusavio nesutarimų kartu nebegyvena ir Å¡eimyninių santykių nebepalaiko. Nustojus tarpusavyje bendrauti atsakovas nustojo palaikyti ryÅ¡ius ir su nepilnamete dukra ir jokio materialinio iÅ¡laikymo savo nepilnametei dukrai neteikė bei prie vaiko vystymosi raidos jokia forma neprisidėjo ir neprisideda.

Atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovės prastÄ finansinę padėtį dėl kreditorinių įsipareigojimų ir Å¡alyje įvesto karantino, tačiau net ir žinodamas Å¡ias aplinkybes neprisidėjo nei finansiÅ¡kai, nei psichologiÅ¡kai prie papildomų poreikių tenkinimo sunkiu laikotarpiu, o ieÅ¡kovės gaunamų pajamų neužtenka pilnai aprÅ«pinti dukros bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui. Teismai plėtoja praktikÄ , jog vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį turi bÅ«ti skirtina viena minimalioji mėnesio alga (toliau – MMA), tačiau Å¡i suma pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti.

Norint, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, neužtenka tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Nepilnametės A. Č. poreikius sudaro: išlaidos maistui (vidutiniškai apie 150 Eur mėnesiui), vaiko poreikiai aprangai (vidutiniškai apie 75 Eur mėnesiui), vaiko poreikiai lavinimuisi (vidutiniškai apie 100 Eur mėnesiui), higienos priemonės (vidutiniškai apie 20 Eur mėnesiui), vaiko poreikiai sveikatai (vidutiniškai 30 Eur mėnesiui), poilsis ir laisvalaikis (vidutiniškai apie 50 Eur mėnesiui), vaikui tenkančios išlaidos būstui (vidutiniškai apie 90 Eur mėnesiui).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus ir pilnai pajėgus teikti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai turėtų bÅ«ti priteistas 270 Eur iÅ¡laikymas. IeÅ¡kinyje papildomai nurodoma, jog 2018 m. Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas jokio iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai neteikė, todėl turėtų bÅ«ti priteistas dar ir įsiskolinimas už 36 mėnesius (iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos 2021 m. gruodžio 6 d.), apskaičiuojant pagal formulę 36x270 Eur = 9 720 Eur.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsakovas nurodė, kad visiÅ¡kai sutinka ir neprieÅ¡tarauja, jog nepilnametė dukra gyventų su ieÅ¡kove. Dėl iÅ¡laikymo atsakovas pažymėjo, jog niekada nežadėjo ieÅ¡kovei, kad dukrai teiks iÅ¡laikymÄ , tai pagrindžia ir tarp Å¡alių 2018 m. gruodžio 9 d. pasiraÅ¡ytas pinigų vaiko iÅ¡laikymui atsisakymas, kuriame nurodoma, jog ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atsisako pinigų vaiko iÅ¡laikymui.

IÅ¡laikymo atsisakymas buvo pasiraÅ¡ytas tuo pagrindu, nes atsakovas padengė didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovei priklausančio buto pradinio įnaÅ¡o (apie 8 000 Eur) bei bute savo lėšomis padarė kapitalinį remontÄ , tai jam kainavo 25 000 Eur. Minėtame bute Å¡alys turėjo gyventi kartu bei vesti bendrÄ Å«kį, tačiau kai tik butas buvo įrengtas taip, kad jame buvo galima pradėti gyventi, ieÅ¡kovė, atsakovui bÅ«nant darbe, pakeitė durų spynas ir pasakė, kad nori skirtis ir liepė iÅ¡sikraustyti, todėl kilus klausimui dėl sumų, kurias atsakovas investavo į ieÅ¡kovės butÄ , ieÅ¡kovė pati pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti iÅ¡laikymo atsisakymÄ .

Atsižvelgiant į tai, investuoti pinigai buvo kaip iÅ¡laikymo vaikui teikimo forma. Atsakovas pripažįsta, jog tris metus neteikė dukrai iÅ¡laikymo pinigais bÅ«tent dėl minėto susitarimo su ieÅ¡kove, tačiau niekada susitikti su dukra nevažiuodavo tuščiomis ir pasidomėdavo pas ieÅ¡kovę ar dukrai nieko netrÅ«ksta. Atsakovas papildomai nurodė, jog visiÅ¡kai nesutinka su reikalavimu dukros iÅ¡laikymui priteisti 270 Eur sumÄ . Pirma, dėl minėto iÅ¡laikymo atsisakymo, antra, dėl to, kad atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti tokiÄ sumÄ , kadangi atsakovo pajamos per mėnesį yra maždaug 800 Eur ir jis turi kitÄ Å¡eimÄ , kurioje augina nepilnametę dukrÄ . 2019 m. gruodžio 17 d.

Kauno teritorinės muitinės sprendimu dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo buvo pripažintas solidariai atsakančiu muitinei skolininku, muitinei buvo priteista 12 037 Eur skola. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:1) nustatė nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove;

2) priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kas mėnesį po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

3) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 580 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuolat gyvena su ieÅ¡kove, juos sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys, ieÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi vaiku, gali užtikrinti saugias sÄ lygas vaikui augti, atsakovas dėl reikalavimo vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove neprieÅ¡taravo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, todėl yra pagrindas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko A.

Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. 4.2. Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo priteisimo bÅ«tina vertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei priklauso butas, jos vardu registruota viena transporto priemonė, mėnesinės ieÅ¡kovės pajamos yra 1 300 – 1 500 Eur po mokesčių, kitų iÅ¡laikytinių neturi. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovas nurodė gaunantis apie 800 Eur pajamas per mėnesį, turi 4 150 Eur skolinį įsipareigojimÄ .

Atsakovas su sugyventine turi dar vienÄ mažametį vaikÄ , kurį privalo iÅ¡laikyti. Atsakovo sugyventinė Å¡iuo metu nedirba, todėl jis yra vienintelis Å¡eimÄ iÅ¡laikantis asmuo. IÅ¡ atsakovo pateiktų deklaracijų matyti, kad 2021 metais jo mėnesinių pajamų vidurkis yra net mažesnis, negu posėdžio metu atsakovo nurodytas dydis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymui priteistina suma yra 200 Eur. 4.3. Dėl įsiskolinimo už iÅ¡laikymÄ priteisimo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas investavo į ieÅ¡kovės buto remontÄ pinigais ir darbu, o atsakovo į butÄ investuota suma ženkliai virÅ¡ija ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ 9 720 Eur, tai patvirtina ne tik byloje esantys dokumentai, liudytojų parodymai, bet ir atsakovės iniciatyva pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas nuo iÅ¡laikymo atsisakymo iki vaiko pilnametystės. Atsakovo suremontuotame bute gyvena jo ir ieÅ¡kovės dukra, taigi visos lėšos bei atsakovo darbas buvo skirtas dukros gerbÅ«vio kÅ«rimui.

IeÅ¡kovė, pažeisdama moralės normas, pasinaudojo atsakovo gera valia, patiklumu ir dar gyvendama su atsakovu susitikinėjo su kitu vyru bei nusprendusi palikti atsakovÄ pakeitė buto spynÄ , nors prieÅ¡ tai atsakovas, tikėdamasis, kad butas bus Å¡eimos turtas, grynaisiais sumokėjo 8 000 Eur pradinį įnaÅ¡Ä už butÄ bei organizavo ir investavo į esminį buto remontÄ . IeÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir netenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pilna apimtimi bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. IeÅ¡kovės galimybės gauti didesnes pajamas visuomet bus mažesnės nei atsakovo galimybės, nes jai teks skirti daugiau laiko rÅ«pintis dukra: rÅ«pintis kasdiene buitimi, sekti ugdymÄ , vesti jÄ Ä¯ papildomus užsiėmimus, skirti laikÄ laisvalaikio praleidimui ir ugdymui Å¡eimoje.

Å ios pareigos apriboja ieÅ¡kovės galimybes dirbti papildomÄ darbÄ bei gauti daugiau pajamų. Pats atsakovas pasirinko susilaukti kitų vaikų, todėl turėjo įvertinti, kad prisiima papildomas pareigas, t. y. jo pareigos nepilnamečio vaiko A. Č. atžvilgiu nesumažėja vien dėl to, kad atsakovas turi kitų vaikų ir vengia gauti didesnes pajamas ar jas deklaruoti. 5.2. Teismas spręsdamas reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio priteisimo pažymėjo, kad bÅ«tina vertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir užtikrinti minimalius vaiko poreikius, tačiau vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, siekiant užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, teismas tinkamai neįvertino ieÅ¡kovės perspektyvų, galimybių bei nepilnamečio vaiko poreikių turinio t. y. ar bus bent minimaliai patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Be to, teismas nevertino, kad atsakovas gauna didesnį atlyginimÄ nei minimalus mėnesio atlyginimas, t. y. 800 Eur, konstatuodamas, jog mažesnė iÅ¡laikymo suma, nei Å¡iuo metu formuojamoje teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus, jog vaiko iÅ¡laikymui per vienÄ mėnesį turėtų bÅ«ti skiriama vieno MMA suma iÅ¡ abiejų tėvų kartu, yra pakankama ir teisinga. Teismas sprendime prie iÅ¡vados, nustatyti iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį, priėjo tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų turinio, susiklosčiusios faktinės situacijos, nesivadovaudamas kasacinio teismo suformuota praktika bei teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, todėl nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui turėjo bÅ«ti priteista 270 Eur dydžio iÅ¡laikymo suma. 5.3.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas turi skolinį įsipareigojimÄ , todėl remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tikslinga manyti, kad bÅ«tent atsakovo atsisakymas į senelės dovanoto namo dalį buvo dėl esančių ar bÅ«simų įsiskolinimų atsiradimo grėsmės bei galimybės prarasti dovanoto namo dalį. Nepaisant to, teismas sprendė, jog atsisakymÄ Ä¯ senelės dovanoto namo dalį lėmė atsakovo ir atsakovo pusbrolio mainai į darbus ieÅ¡kovei priklausančiame bute, nors minėtÄ dovanojimo sutartį galima interpretuoti įvairiai. 5.4.

Kaip ieÅ¡kovės prisipažinimÄ , jog atsakovas investavo pinigus į jai priklausantį butÄ , teismas vertino Å¡alių sudarytÄ atsisakymÄ nuo iÅ¡laikymo. Tačiau pačiame atsisakyme nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių jis buvo pasiraÅ¡ytas, todėl teismas priimdamas sprendimÄ turėjo detaliau ir iÅ¡samiau įvertinti civilinėje byloje esančius įrodymus, o bÅ«tent Å¡alių pateiktų kvitų ir kitų dokumentų datas bei sulyginti jas su iÅ¡laikymo atsisakymo dokumento sudarymo data.

Apskritai, tėvai tarpusavyje gali susitarti dėl vaikų iÅ¡laikymo tvarkos, tačiau įstatyme nustatytos pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali. Todėl vienas iÅ¡ tėvų negali atleisti kito nuo iÅ¡laikymo pareigos vaikui su sÄ lyga, kad Å¡is už jį grÄ Å¾ins paskolÄ ar vykdys kitas pinigines prievoles. 5.5. Sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų (kvitų), tačiau neįvertinti liko ieÅ¡kovės pateikti įrodymai (kvitai), kuriais ieÅ¡kovė siekė įrodyti, jog pati savo lėšomis įsigijo esminiam buto remontui reikalingÄ technikÄ ir medžiagas, todėl neįvertinta liko tai, kad ieÅ¡kovė pati rÅ«pinosi Å¡eimos bÅ«sto įrengimu ir Å¡eimos poreikių tenkinimu bei gerove.

Be to, teismas įvertino, jog atsakovas sumokėjo 8 000 Eur pradinį įnaÅ¡Ä ieÅ¡kovės butui įsigyti, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pradinį įnaÅ¡Ä tikrai padengė. Todėl atsakovo teiginiai ir teismo argumentai, jog neva visos lėšos bei atsakovo darbas buvo skirtas dukros gerbÅ«vio kÅ«rimui yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiais įrodymais, teiginių deklaratyvumÄ pagrindžia tai, jog pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimÄ , kurio dalis dėl iÅ¡laikymo yra nukreipta skubiam vykdymui, atsakovas iki Å¡iol nevykdo iÅ¡laikymo pareigos, ko pasėkoje ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į antstolį.

6. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, individualius poreikius: iÅ¡laidas maistui, aprangai, higienos priemonėms, vaiko lavinimuisi bei laisvalaikiui.

Todėl teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus faktines aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo ir ieÅ¡kovės gaunamų pajamų dydį, Å¡alių turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , tai, jog atsakovas augina kitÄ nepilnametį vaikÄ . 6.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovei priteisti praÅ¡omÄ 9 720 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas nusprendė, jog atsakovo į ieÅ¡kovės butÄ investuota suma, kuriame gyvena ir nepilnametis Å¡alių vaikas, žymiai virÅ¡ija ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl papildomų įrodymų priėmimo 10. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ praÅ¡ymÄ antstoliui pradėti vykdomÄ jÄ bylÄ . Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus įrodymus – 2022 m. gegužės 31 d. bei 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos paÅ¡to kvitus, kurie patvirtina pinigines perlaidas. 2022 m. rugsėjo 5 d. teisme gauti atsakovo papildomi įrodymai – antstolio 2022 m. birželio 2 d. raginimas įvykdyti sprendimÄ registracijos Nr. S16-129372 bei 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d. bei 2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos paÅ¡to kvitai (iÅ¡ viso 4), kurie patvirtina pinigines perlaidas.

11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui.

12. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikÅ¡mingi siekiant iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , neturi bÅ«ti priimami. Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje.

13. Å iuo atveju Å¡alių apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla – byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas mažesnis, nei ieÅ¡kovės praÅ¡omas, iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiam vaikui bei kuriuo buvo atsisakyti priteisti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nesprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl šių aplinkybių byloje nekilęs ginčas, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi priimti dokumentai bei juose pateikiama informacija neturi reikšmės sprendžiamiems klausimams bei teisingam šios bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl juos atsisakytina priimti. Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu, nesudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. Č.

Å alys kartu gyveno iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Å alims iÅ¡siskyrus, dukra liko gyventi su motina, motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro apie 1 300 Eur, jos vardu registruota viena transporto priemonė, ieÅ¡kovei priklauso butas, kuriame gyvena su dukra. Atsakovo pajamos siekia vidutiniÅ¡kai apie 800 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto atsakovas neturi, nuosavybės teise jam priklauso du automobiliai, atsakovas su kita moterimi augina nepilnametį vaikÄ bei turi solidarųjį įsiskolinimÄ muitinei bendrai 12 037 Eur sumai.

15. Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 270 Eur nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės, priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 36 mėnesius viso 9 720 Eur sumai. Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, nurodydamas, jog su praÅ¡oma iÅ¡laikymo suma nesutinka bei nesutinka sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimo, argumentuojant tuo, jog prie dukros iÅ¡laikymo prisidėjo prisidėdamas darbais bei pinigais prie ieÅ¡kovei priklausančio buto įsigijimo ir Å¡io buto remonto.

Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio 16. Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti iÅ¡laikymo tvarkÄ ir formÄ bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant iÅ¡laikymo pareigos, iÅ¡laikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

17. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama, jog nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

18. Nustatyta, kad nepilnametė A. Č., (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės L. M. ir atsakovo V. Č. dukra. Å alys santuokos nebuvo sudarę, o iÅ¡ Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2018 metų gruodžio mėnesio. Nustojus kartu gyventi, atsakovas nustojo teikti dukrai iÅ¡laikymÄ , tai patvirtino ir pats. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei priklausančiame bute. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog priklausomai nuo mėnesio, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalinga suma svyruoja tarp 500 Eur – 550 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 270 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės.

19. Atsakovas ieÅ¡kovės nurodomų iÅ¡laidų vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ esmės neginčijo, tačiau nurodė, jog su reikalavimu priteisti 270 Eur sumÄ visiÅ¡kai nesutinka, nes nėra pajėgus teikti tokio dydžio iÅ¡laikymo, kokio reikalauja ieÅ¡kovė, nes turi solidarų įsiskolinimÄ 12 037 Eur sumai, auginÄ kitÄ nepilnametį vaikÄ , o jo per mėnesį gaunamos vidutinės pajamos yra apie 800 Eur.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendė, jog teisinga iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisti 200 Eur sumÄ , mokamÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, tinkamai neįvertino ieÅ¡kovės galimybių, nepilnamečio vaiko poreikių ir neatsižvelgė į teismų praktikoje formuojamÄ taisyklę, jog nepilnamečiam vaikui per mėnesį yra reikalingas bent vieno MMA dydžio iÅ¡laikymo suma.

21. Minėta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

22. Mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ . Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA neatskaičius mokesčių — 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Pusę šios sumos sudaro 266,80 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis vaikui, kurį turi teikti atsakovas (200 Eur), nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos. Tokioje situacijoje turi būti vertintina:

1) ar vaiko poreikiai per vienÄ mėnesį yra mažesni nei vienas MMA;

2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo.

24. Pasisakant dėl vaiko poreikių, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė nepilnametės dukters iÅ¡laikymui reikalingų lėšų apskaičiavimo suvestinę. IeÅ¡kovė nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma svyruoju tarp 500 Eur ir 550 Eur, Å¡iÄ sumÄ apskaičiuojant taip: iÅ¡laidos maistui – 150 Eur; vaiko poreikiai aprangai – 75 Eur; vaiko poreikiai lavinimuisi – apie 100 Eur; higienos priemonės – 20 Eur; poreikiai sveikatai – 30 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui – 50 Eur; iÅ¡laidos bÅ«stui – 90 Eur; (viso 515 Eur).

25. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Be to, sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ , svarbu tai, jog turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

26. Nors ieÅ¡kovės pateiktoje suvestinėje nurodytų iÅ¡laidų suma ir nesiekia vieno MMA, o siekia 515 Eur, tačiau iÅ¡laikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų iÅ¡laidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – iÅ¡laidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniÅ¡kumo, vaiko sveikatos bÅ«klės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų iÅ¡laidų ir pan., t. y. vienÄ mėnesį jos gali bÅ«ti mažesnės, nei priteista, kitÄ â€“ didesnės. Periodinio iÅ¡laikymo bÅ«tina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl Å¡ios bylos kontekste atsižvelgiant į Å¡alių vaiko amžių, jo poreikius, bÅ«tina užtikrinti jo pakankamÄ aprÅ«pinimÄ vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina su ieÅ¡kovės skaičiavimais, jog suma, reikalinga vaiko iÅ¡laikymui, gali svyruoti, priklausomai nuo mėnesio.

27. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių suvestinę, laikytina, jog ji pagrindė nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas neįrodinėjo ir nepaneigė šių vaiko poreikių. Nors atsakovas ir nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo suma, tačiau pats argumentų dėl sumos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas. Todėl spręstina, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko poreikiai yra mažesni nei 1 MMA per mėnesį.

28. Pasisakant dėl atsakovo objektyvaus negalėjimo teikti pusės MMA dydžio sumos iÅ¡laikymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo argumentai, kad jis nepajėgus teikti tokio dydžio iÅ¡laikymo, nes auginÄ nepilnametį vaikÄ , jo vidutinės pajamos per mėnesį siekia 800 Eur bei, jog turi įsiskolinimÄ , nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, kurių pagrindu bÅ«tų teisinga nukrypti nuo teismų praktikoje formuojamo orientacinio vieno MMA per mėnesį kriterijaus. Visų pirma, atsakovas, susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė atsakomybę jais pasirÅ«pinti tinkamai, todėl vien tai, jog atsakovas augina dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , nelaikytinas esminiu kriterijumi, dėl ko vaikui, gyvenančiam skyriumi, turėtų bÅ«ti priteistas mažesnis nei bÅ«tinasis iÅ¡laikymo dydis.

Abiejų vaikų atžvilgiu atsakovas turi lygias pareigas. Byloje nepateikta duomenų, jog dėl didesnio išlaikymo priteisimo nukentėtų kito vaiko interesai, tačiau priteisus 200 Eur skyrium gyvenančiam vaikui būtų pažeisti jo interesai – ši suma nėra pakankama patenkinti net minimaliųjų (būtinųjų) vaiko interesų.

29. Antra, atsakovo mėnesinės pajamos siekia 800 Eur, akivaizdu, jog atsakovo atlyginimas yra didesnis nei MMA, todėl nesutiktina, jog gaunant tokio dydžio pajamas atsakovas nebÅ«tų pajėgus skirti vaiko poreikiams 270 Eur per mėnesį, nes, kaip jau minėta, net ir iÅ¡ asmens, kuris apskritai nedirba ar uždirba tik minimalųjį atlyginimÄ , vaiko iÅ¡laikymui gali bÅ«ti priteisiama pusės MMA dydžio iÅ¡laikymas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį. Atsakovas neteikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis, dėl kokių nors objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sveikatos problemų) negalėtų gauti didesnio atlygio ar gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir kad bÅ«tų apsaugoti nepilnamečio interesai. Be to, atsakovas verčiasi statybininko profesija, kuri laikytina paklausia ir turi visas galimybes uždirbti bent vidutinį darbo užmokestį, kuris Lietuvoje 2022 metų II ketvirtį siekė 1 116 Eur „į rankas“. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės nepilnamečio vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams skirti reikalingÄ iÅ¡laikymo sumÄ â€“270 Eur.

31. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, laikytina, jog atsakovas nepateikė objektyvių priežasčių, kurių pagrindu reikėtų nukrypti nuo teismų praktikoje formuojamo orientacinio kriterijaus, kuris, kaip jau minėta, ir taip laikytinas užtikrinančiu tik minimalius (būtinuosius) vaiko poreikius, o tai suponuoja, jog mažesnį išlaikymo dydį galima nustatyti tik esant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 200 Eur išlaikymo dydį, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, nesivadovavo vaiko interesais, dėl ko šioje dalyje buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, tai, jog tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios ir nei vienam iš tėvų, nesant objektyvių priežasčių, negalima nepagrįstai perkelti didesnės išlaikymo naštos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnamečiam vaikui reikalinga išlaikymo suma iš abiejų tėvų yra 1 MMA dydžio.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur, keistina, nustatant, jog iÅ¡ atsakovo V. Č., nepilnamečio vaiko A. Č. naudai priteisiamas iÅ¡laikymas, mokamas kas mėnesį po 270 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo (2021 m. gruodžio 6 d.) teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 33. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , yra neteisėta ir turėtų bÅ«ti panaikinta.

34. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iÅ¡ tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis), o teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus 35.

IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, (c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

36. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė iÅ¡laikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, praÅ¡antis priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog iÅ¡laikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviÅ¡kas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia nuo 2018 m. gruodžio 6 d., todėl, pagal atsakovės skaičiavimus, pirmosios instancijos teismas už 36 mėnesius turėjo priteisti 9 720 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo neteikė.

38. Kaip jau minėta, bylose dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, tėvas, kuris gyvena su vaiku skyriumi, turi įrodyti, jog vykdė tėviÅ¡kas pareigas ir teikė vaikui iÅ¡laikymÄ . Nors atsakovas ir pripažino, jog pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdė, tačiau nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog prisidėjo 8 000 Eur prie ieÅ¡kovei priklausančio buto pradinio įnaÅ¡o, kuriame gyvena dukra, bei prie Å¡io buto remonto darbų, baldų, buitinės technikos įsigijimo, sumos, kuriomis atsakovas prisidėjo prie ieÅ¡kovės buto, turi bÅ«ti užskaitytos kaip iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui, kadangi vaikas gyvena minėtame bute.

Ä® bylÄ atsakovas pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios patvirtina, jog bute buvo atliekami remonto darbai bei perkami baldai ir dovanojimo sutartį, kuri, anot atsakovo, pagrindžia, jog už ieÅ¡kovės bute atliktus remonto darbus, atsakovas savo pusbroliui perleido senelės buto dalį, kuri turėjo priklausyti jam. Byloje įrodymų, jog atsakovas, kaip teigia, padengė dalį pradinio įnaÅ¡o, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog per 36 mėnesius atsakovas bÅ«tų prisidėjęs prie kasdienių nepilnamečio vaiko poreikių, bet tai pripažįsta ir pats atsakovas, neneigia, jog pareigų vaiko atžvilgiu nevykdė.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pritaria ieÅ¡kovės argumentams, jog reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra pagrįstas. Visų pirma, svarbu tai, jog tikrasis prievolinio iÅ¡laikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, iÅ¡laikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktÄ ). Todėl tarp vaiko tėvų ginčai kilę dėl nekilnojamojo turto yra nesusiję su pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ ir neturi pažeisti nepilnamečio vaiko interesų.

Å iuo atveju, jeigu atsakovas mano, jog nepagrįstai investavo lėšas į ieÅ¡kovės butÄ ir dėl Å¡io investavimo nukentėjo jo teisės, jis turėjo galimybę ginti savo pažeistas teises teisminiu keliu, inicijuojant teismo procesÄ Å¡iuo klausimu. Sprendimas Å¡ias sumas iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ nepilnamečiam vaikui tenkančio iÅ¡laikymo, kuris yra bÅ«tinas užtikrinti jo, kaip asmenybės formavimÄ si, interesus bei kasdienius poreikius, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes iÅ¡laikymui gautinos lėšos yra vaiko nuosavybė.

40. Nors vaikas ir gyvena minėtame bute, vien gyvenamosios vietos suteikimas nepanaikina kitų vaiko poreikių. Vaiko poreikius sudaro ne tik gyvenamoji vieta, bet ir maistas, drabužiai, higienos prekės, vaistai, bÅ«tini namų apyvokos daiktai ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametis vaikas gyvena ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl negalima laikyti, kad atsakovo nurodomos sumos ieÅ¡kovės, o ne vaiko, buto įsigijimui ar įrengimui, sudaro vaiko iÅ¡laikymo pareigos vykdymÄ .

Abu tėvai turi pareigÄ užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovė irgi prisidėjo prie gyvenamosios vietos vaikui kÅ«rimo, pirko baldus, buitinę technikÄ , mokėjo už remontus, tačiau tuo pat metu rÅ«pinosi ir kitais vaiko bÅ«tinaisiais interesais. IÅ¡laikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvienÄ dienÄ , o byloje nėra duomenų, jog atsakovas per ginčo 36 mėnesių laikotarpį bent kažkiek bÅ«tų prisidėjęs prie vaiko poreikių tenkinimo.

Atsakovo pateikti argumentai nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamÄ ir kasdienį jo poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ .

41. Galiausiai, CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis:

1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

2) konkrečia pinigų suma;

3) priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ . Ä®prastoje praktikoje yra priteisiamas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi Å¡i forma labiausiai atitinka vaiko interesus. Kitokia forma iÅ¡laikymas priteisiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik tokiu atveju, jei nustačius kitokiÄ iÅ¡laikymo formÄ bus geriau patenkinti vaiko poreikiai, turtÄ naudojant ar realizuojant ir gautas pajamas panaudojant bÅ«tent vaiko interesams. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio iki ieÅ¡kinio pateikimo) bÅ«tų suteikęs iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai viena iÅ¡ paminėtų formų.

42. Atsakovas papildomai nurodo, jog jam negali kilti pareiga mokėti įsiskolinimÄ , susidariusį dėl iÅ¡laikymo nemokėjimo nepilnamečiam vaikui, dar ir dėl to, jog ieÅ¡kovė pasirašė raÅ¡tiÅ¡kÄ atsisakymÄ nuo iÅ¡laikymo.

43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, iÅ¡reikÅ¡ta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bÅ«dus ir priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), Å¡eimos santykius reglamentuojančias CK normas, pirmiausia tėvai privalo rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, iÅ¡laikyti. Taigi, tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra imperatyvi, o atsakovo minimas susitarimas, jeigu toks ir buvo, laikytinas ydingu, prieÅ¡taraujančiu vaiko interesams, vieÅ¡ajai tvarkai ir imperatyviosioms teisės normoms, todėl laikomas neturinčiu teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos kontekste.

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo pateikti argumentai nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamÄ ir kasdienį jo poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Atsakovas nevykdė iÅ¡laikymo pareigos ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis).

45. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimo, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ buvo atmestas keistina, o ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 36 mėnesius – 9 720 Eur (270 Eur x 36 mėn.).

Dėl bylos baigties 46. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydžio bei dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) 47. Dėl kitų ieÅ¡kovės argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinės teismas plačiau nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo 48.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priimÄ naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas.

49. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 58 proc., tačiau apeliacinėje instancijoje sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitus ir priteisus iÅ¡laikymo įsiskolinimo 9 720 Eur sumÄ bei padidinus iÅ¡ atsakovo priteistinÄ iÅ¡laikymÄ iki 270 Eur sumos, t. y. Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus patenkinus 100 proc., ieÅ¡kinys laikytinas patenkintu visiÅ¡kai (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo patenkintas 100 proc. ir nebuvo apeliacinės instancijos bylos dalyku).

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

51. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ieškovės reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

52. Atsižvelgiant į tai, jog pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, keičiama ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteistinų iÅ¡ atsakovo valstybei, suma. IÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas 292 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 15,61 Eur, jos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus visiÅ¡kai, jai iÅ¡ atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

54. IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Tenkinus apeliacinį skundÄ , valstybei mokėtinas 238 Eur žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: IeÅ¡kovės L. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 720 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiam vaikui A.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Paskirti išlaikymo lėšų bei priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti valstybei iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 292 Eur žyminio mokesčio ir 15,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 238 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Urmila Valiukienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė