Legislator Case Law & Legislation
44f0f680-7fde-4d64-87b6-6525071df92d AI generated

44f0f680-7fde-4d64-87b6-6525071df92d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 44f0f680-7fde-4d64-87b6-6525071df92d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybę į dvi dalis, t. y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus kiekvienai bendrasavininkei pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalijimo schemÄ ir projektinį pasiÅ«lymÄ , sudarytÄ 2011 m. UAB „Klaipėdos komprojektas“, nesant bendrasavininkės I. J. sutikimo;

Legislator headnote

AI generated

44f0f680-7fde-4d64-87b6-6525071df92d · Klaipėdos apygardos teismas: Mano, kad teikiamas atidalijimo variantas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis. Nurodo, kad naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo ir atsakovės teiginiai apie buvusius susitarimus nepagrįsti, nes VÄ® Registrų centre juridinis faktas nėra įregistruotas. Teismas nevertino apeliantės pasiÅ«lyto projektuotojų patvirtinto atidalijimo projekto, VÄ® Registrų centro patalpų padalijimo projekto, todėl neiÅ¡sprendė Å¡alių ginčo. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja V Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                          Civilinė byla Nr. 2A-586-123/2013 Teisėja V. Olcvikienė                                                                        (Proceso Nr. 2-06-3-05037-2012-1)                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                121.21; 30.9; 30.9.1; 114.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 24 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės L. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovei I. J. dėl atidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybę į dvi dalis, t. y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus kiekvienai bendrasavininkei pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalijimo schemÄ ir projektinį pasiÅ«lymÄ , sudarytÄ 2011 m. UAB „Klaipėdos komprojektas“, nesant bendrasavininkės I. J. sutikimo;

2) nustatyti servitutÄ Â privalomai namo priežiÅ«rai vykdyti, t. y. kas 3 mėnesius rudens–pavasario laikotarpiu (rugsėjo, gruodžio, kovo mėnesių 20 dienÄ ), ieÅ¡kovei L. J. patekti prie dÅ«mtraukių angų pro atsakovei priklausančiÄ verandÄ I-8 į atsakovei atidalijamÄ koridorių I-5 kamino iÅ¡valymui nuo suodžių ir nustatyti servitutÄ patekimui į pusrÅ«sį vandens skaitiklių duomenų fiksavimui kiekvieno mėnesio 20 d. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl to, kad atsakovė įleido į ginčo objekto patalpas gyventi asocialiu elgesiu pasižymintį asmenį, jos brolį S. S., tarp Å¡alių nuolat kilo nesutarimai dėl naudojimosi koridoriais, laiptais tvarkos, dėl to, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja patekti į mansardinį aukÅ¡tÄ , kur nėra jai priklausančių patalpų ir nepagrįstai reikalauja patekti į palėpę.

IeÅ¡kovė su atsakove niekada nebuvo nustačiusios naudojimosi tvarkos naudotis atskiromis, konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, niekada nebuvo nustatytas servitutas konkrečioms patalpomis. Objektai formuotini taip, kad kiekvienas savininkas turėtų atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , taip neliktų bendro naudojimo patalpų, kad Å¡alys gyventų viena kitai nekliudydamos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė, pateikdama atidalinimo projektÄ , kuris sumažina atsakovės valdomas dalis ir pažeidžia jos turtines teises, gina tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, nes nesiÅ«lo jokios kompensacijos atsakovei dėl sumažėjusios jos turto dalies.

Teismui ieÅ¡kovė pateikė UAB „Klaipėdos komprojektas“ atliktÄ Â atidalinimo schemÄ , iš kurios matyti, kad po atidalinimo atsakovė praranda teisę naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis – namo palėpe ir patalpomis pirmame aukÅ¡te, t. y. koridoriumi, schemoje pažymėtu indeksu I-1, I-7, sandėliu, pažymėtu indeksu I-9, ir jos nuosavybės teise valdomos dalys sumažėja. IeÅ¡kovė projektiniais pasiÅ«lymais dėl turtinio vieneto padalijimo į du vienetus keičia bendraturčių nuosavybės dalis, nesilaiko įstatymų imperatyviųjų normų reikalavimų.

IeÅ¡kovė L. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad teismas ignoravo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovę I. J. pateikti teismui ir apeliantei namo vidaus elektros tinklo schemÄ ir telefoninio tinklo iÅ¡vedžiojimo schemÄ ir savo pageidaujamÄ elektros tinklo ir telefoninio kabelio atjungimo ir perkėlimo į naujÄ pageidaujamÄ vietÄ schemÄ po namo atidalijimo. Prie patvirtinto projektuotojų projekto buvo pateiktas VÄ® Registrų centro pastato patalpų padalinimo projektas, kuriame nurodoma, jog po atidalinimo pagal teikiamÄ projektÄ dalys idealiai atitinka bendraturčių užregistruotas VÄ® Registrų centre dalis, todėl teismo teiginys dėl sumažėsiančių atsakovės valdomų dalių prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms.

Nurodo, kad ieškovė iki šiol naudojasi 56,31 kv. m patalpomis, t. y. 50,17/100 namo dalių, ieškovei trūksta 4,83/100 namo dalių, todėl manytina, kad jas sudaro koridorių plotas. Iki šiol apeliantė naudojasi ½ dalimi prieangio I-1 (0,58 kv.

m) ir ½ dalimi koridoriaus I-7 (1,35 kv. m). Apeliantė iki Å¡iol negali naudotis koridoriumi I-5, kur yra priėjimas prie bendro naudojimo objekto – kamino. Pasisakydamas apie palėpę, teismas nepasisako apie bendro naudojimo patalpÄ â€“ pogrindį bei koridorių I-5. Atsakovė visada naudojosi daugiau ploto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nei yra įgijusi. Apeliantės idealiosios dalys neatitinka realiųjų nuosavybės dalių, o teismas nepagrįstai neiÅ¡skiria negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų.

Mano, kad teikiamas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis. Nurodo, kad naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo ir atsakovės teiginiai apie buvusius susitarimus nepagrįsti, nes VĮ Registrų centre juridinis faktas nėra įregistruotas. Teismas nevertino apeliantės pasiūlyto projektuotojų patvirtinto atidalijimo projekto, VĮ Registrų centro patalpų padalijimo projekto, todėl neišsprendė šalių ginčo. Atsiliepimu į ieškovės L.

J. apeliacinį skundÄ atsakovė I. J. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Dėl įpareigojimo Å¡alį pateikti elektros ir telefono tinklo schemÄ nurodo, kad Å¡is apeliacinio skundo motyvas negali bÅ«ti laikomas tinkamu apeliacijos motyvu. Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad atidalinimo projektas sumažina atsakovės valdomas dalis, ieÅ¡kovė nesiÅ«lo kompensacijos atsakovei, be to, nesuformuoti du atskiri turto vienetai su savarankiÅ¡kais kadastro duomenimis, nenurodyta, kuriam iÅ¡ turtinių vienetų priklausys dÅ«mtraukis, inžineriniai tinklai, stogo ir perdengimo konstrukcijos, todėl tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo pagal jos pateiktÄ projektÄ negalima.

Apeliantė kelia klausimÄ dėl bendraturčių idealiųjų dalių neatitikimo realiosioms, tačiau Å¡is klausimas nėra susijęs su pirmosios instancijos teisme nagrinėtu ginčo dalyku. Mano, kad pagal pateiktÄ projektÄ negalima suformuoti dviejų atskirų turto vienetų. Bendrosios nuosavybės valdymo tvarka, atsiradusi 1965 m., nėra pakeista iki Å¡iol, o ginčo Å¡alys yra nustatytos tvarkos perėmėjai.         Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, t. y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus kiekvienai bendrasavininkei pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalijimo schemÄ ir projektinį pasiÅ«lymÄ , nesant bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė L. J. pagal 1988-11-03 dovanojimo sutartį yra įgijusi 3/5 pastatų dalių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė pagal 2004-11-08 dovanojimo sutartį yra įgijusi 2/5 pastatų dalių. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad asmenine nuosavybė I. J. įregistruota 45/100 gyvenamojo pastato dalys, o L. J. 3/5 dalys gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16–19). 1965-08-19 pirkimo–pardavimo sutartyje išvardinta gyvenamojo pastato naudojimosi tvarka, 1988-11-18 dovanojimo sutartyje išvardinta gyvenamojo pastato naudojimosi tvarka (t. 1, b. l. 119–122).

Ieškovė nurodė, kad ji naudojasi mansardiniame aukšte įrengtais gyvenamaisiais kambariais, namo plane pažymėtais II-2 (13,14 kv. m), II-3 (9,61 kv.

m) ir II-4 (8,23 kv. m), virtuve II-1 (11,25 kv. m), sandėliuku II-5 (1,04 kv.

m) ir gyvenamuoju kambariu pirmame aukšte I-6 (kv. m), į kurį patenkama pro prieangį I-1 (l,15 kv.

m) ir koridorių I-7 (2,70 kv. m). Ä® mansardinį aukÅ¡tÄ patenkama pro prieangį I-1. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė iki Å¡iol naudojasi namo plane pažymėta virtuve I-2 (10,20 kv. m), kambariais I-3 (13,28 kv.

m) ir I-4 (14,21 kv. m), visu koridoriumi I-5 (3,97 kv. m), veranda I-8 (8,46 kv.

m) ir sandėliuku I-9 (0,92 kv. m). Ä® gyvenamÄ jį namÄ patenkama pro du įėjimus: pro prieangį I-1 ir verandÄ I-8. Aplink daugiau kaip 1/2 dalį verandos I-8, kambarius I-4 ir I-3 ieÅ¡kovė naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (žemės sklypo plane atsakovei J. J. priklausantis žemės sklypas pažymėtas raudona spalva). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuo pastatymo iki Å¡iol nebuvo perstatytas ar rekonstruotas, tik prie namo 1970 m. buvo pristatyta veranda I-8. IÅ¡ pateiktos VÄ® Registrų centro pažymos (t. 1, b. l. 57), matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastogė nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir yra bendro naudojimo patalpa.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ .

Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ svarbus argumentas yra toms pačioms Å¡alims nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka. Bendraturčio dalies nustatymas reiÅ¡kia ne tik dalies nustatymÄ nuosavybės teisėje, bet ir aiÅ¡kiai apibrėžtos jo idealiÄ jÄ dalį atitinkančios realiosios dalies turte nustatymÄ ir Å¡ie klausimai sprendžiami specialistų atliktame atidalijimo projekte, kuris turi apimti visÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ daiktÄ .

Tačiau atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«tina taip, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko nuosavybės teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, t. y., kad neliktų bendro naudojimo patalpų.

Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. PraÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio  dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma. Todėl Å¡ie reikalavimai gali bÅ«ti įvykdyti tik esant specialisto paruoÅ¡tam atidalijimo projektui, kuris turi apimti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (rÅ«sį, palėpę, elektros instaliacijÄ bei visas komunikacijas).

Iš ieškovės pateikto projekto nėra aišku, kuriam iš turtinių vienetų priklausys dūmtraukis, inžineriniai tinklai, stogo ir perdengimo konstrukcijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas atidalinimo projektas sumažina atsakovės valdomas dalis ir pažeidžia jos turtines teises. Iš pateiktos atidalijimo schemos, matyti, kad po atidalinimo atsakovė praranda teisę naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis – namo palėpe ir patalpomis pirmame aukšte, t. y. koridoriumi, schemoje pažymėtu indeksu  I-1, I-7, sandėliu, pažymėtas indeksu I-9, atsakovei apribojama galimybė patekti į savo gyvenamųjų patalpų dalį (t. 1, b. l. 25–26).

Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta nebuvo, nes Å¡i tvarka buvo įtvirtinta 1965-08-19 pirkimo–pardavimo sutarties 6 p., pagal kuriÄ atsakovės tėtis K. S. pardavė dalį namo M. J. (t. 1, b. l. 121). IÅ¡ byloje esančių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės valdymo tvarkos Å¡io ginčo Å¡alys laikėsi iki Å¡iol. CPK 328 straipsnis nustato draudimÄ naikinti sprendimÄ ar nutartį formaliais pagrindais, o procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog teismas ignoravo praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovę I. J. pateikti namo vidaus elektros tinklo schemÄ ir telefoninio tinklo iÅ¡vedžiojimo schemÄ ir savo pageidaujamÄ elektros tinklo ir telefoninio kabelio atjungimo ir perkėlimo į naujÄ pageidaujamÄ vietÄ schemÄ po namo atidalijimo, negali bÅ«ti pagrindu panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK              328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Å¡ių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                  Danguolė Martinavičienė                                                                                               Rimvida Zubernienė                                                                                                          Â