44f034d6-181a-4984-bc75-9ff57541ba9c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                            Administracinė byla Nr. II-564-716/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12301-2014-5                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.; 63. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Linui Čižauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs A.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos              n u s t a t ė :             2014-09-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnio „Vaiko teisių pažeidimas“ 1 dalyje, nesant M.

K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.2014-10-21 teisme gautas A. G. skundas (toliau Skundas), kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2014-09-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus nutarimÄ ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ M. K. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1813 str. 1 d.. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Pačiame nutarime konstatuojama, kad M.

K. veiksmai yra neteisėti, nes pažeidžia vaiko teises ir interesus, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ . Nutarime nurodoma, kad M. K. „iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis privalo laikytis 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K., tvarkos, supažindintas su administracine atsakomybe dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 1813 straipsnyje "Vaiko teisių pažeidimas“.

Toks nutarimo motyvas suponuoja, kad M. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimÄ , nes apie tokių veiksmų pasekmes jis buvo informuotas. Tokiu bÅ«du nutarimas priimtas vadovaujantis LR ATPK 250 str. l d. 1 p. yra nepagrįstas, nes buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo faktas. Nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos grindžiamas M. K. paaiÅ¡kinimu, neva jis atsitiktinai, neturėdamas tikslo bendrauti su vaiku, 2014-09-03 atvyko į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. 2014-09-12 specialistės R.

F. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kimo patikrinimo nurodyta, kad vaikų darželio auklėtoja R. S. informavo, jog M. K. atvykimo metu ji su vaikais buvo lauke, o E. K. tėvas M. K. jÄ kalbino, t.y. aktyviai bendravo, tačiau vaikas nenorėjo su juo bendrauti. Tokie liudytojo pateikti duomenys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nutarime pateiktam M. K. paaiÅ¡kinimui, kad jis atvyko į vaikų darželi „(duomenys neskelbtini)“ informuoti darželio direktorę apie teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , o jis kartu su darželio direktore išėjo į kiemÄ , nes norėjo, kad direktorė jį supažindintų su auklėtoja R.

S.. Pažymėtina, kad minėtas asmenų pateiktų duomenų prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas, nes nebuvo apklausta vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji, t.y. A. G. nurodė, kad vaikų darželio auklėtojai R. S. M. K. paaiÅ¡kino, kad jis atvyko į darželį bendrauti su dukra E. K., nes taip yra susitaręs su A. G. ir tokia yra teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Nutarimas buvo priimtas nenustačius ar M. K. pateikė tokius duomenis darželio auklėtojai R. S. ir kokiu pagrindu jis teikė tokiÄ informacijÄ .

Minėta jos aplinkybė patvirtina, kad M. K. sÄ moningai, tyčia pažeidė teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , o savo elgesį grindė ta pačia teismo nustatyta bendravimo tvarka ir neva suderinta su A. G. bendravimo tvarka. Nebuvo apklausta vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kuri, pasak M. K., jį lydėjo pas E. K. darželio vaikų grupės auklėtojÄ E. S.. Tokiu bÅ«du nebuvo nustatyta ar M. K. bendravo su vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kada ir kokiu tikslu M.

K. bendravo su vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ar tai vyko iki M. K. bendravo su dukra E. K. ar tai įvyko po to, kai M. K., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , bendravo su E. K.. Nebuvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo į Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Minėta institucija, pasak M. K., jį informavo, kad jis turi teisę lankyti vaikÄ vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiÅ«ra, o tokie jo veiksmai yra teisėti, nes pagrįsti tėvo teise dalyvauti vaiko auklėjime ir pareiga rÅ«pintis vaiku.

Tai, kad M. K. nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius M. K. suteikė tokiÄ informacijÄ gali patvirtinti A. G. ir J. G., kuriems apie tai buvo pranešęs M. K.. Nebuvo apklaustas A. G. sutuoktinis J. G., kuris bendravo su M. K. po M. K. neteisėto bendravimo su E. K. vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“. M. K. informavo J. G., kad jis turi teisę bendrauti su savo dukra E. K. vaikų darželyje ir kad tokie jo veiksmai nepažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos.

Priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo įvertinti M. K. neteisėto elgesio pasekmės, tai, kad mažamečiam vaikui buvo sutrikdyta sveikata, o sveikatos priežiÅ«ros specialistas (gydytojas) paskyrė E. K. gydymÄ receptiniais raminamaisiais „Relanium“. Jos nuomone, skundžiamas nutarimas buvo priimtas nenustačius ir neiÅ¡tyrus visų įvykdyto administracinės teisės pažeidimo nustatymui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų, nesurinkus visų faktinių duomenų, kurie padėtų laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti įvykdyto administracinės teisės pažeidimo aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidus ATPK 248 str., 250 str., 256 str., 257 str. nuostatas.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyris praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad A. G. 2014-09-03 pareiÅ¡kime ROIK Nr. 0114000592891 nurodytos aplinkybės buvo patikrintos bei 2014-09-23 nutarimas Nr. 10-12-AT1-1353 nepradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 (3) str. 1 d., teisenos, priimtas griežtai laikantis LR ATPK 250 straipsnio reikalavimų. Remiantis komisariate surinkta A. G. pareiÅ¡kimo tyrimo medžiaga, nenustatyta faktinių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad M. K. jvykdė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 181 (3) str. 1 d.

Iš M. K. 2014-09- 18 patikslinimo galima spręsti, kad tėvas nori aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime, domėtis jo pasiekimais ir pan. Vien faktas, kad M. K. atvyko į darželį ir tuo, pareiškėjos teigimu, nesilaikė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nesant jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidė vaiko teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jo veiksmuose yra LR ATPK 181 (3) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Nesant pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų bei remiantis in dubio pro reo principu, visos tyrimu nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas, remiantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. LR ATPK 181 (3) straipsnio teisės normos formuluotė yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už vaiko teises apibrėžiančio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - LR VTAPĮ) pažeidimus.

LR CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. 2014-09-03 M. K. atvyko į vaikų darželį perduoti direktorei dokumentus ir pasiteirauti apie vaiko adaptacijÄ naujoje aplinkoje.

IÅ¡einant iÅ¡ darželio kieme pamatė kartu su kitais vaikais žaidžiančiÄ dukrÄ , todėl paskatintas tėviÅ¡kų jausmų tik pasiteiravo, kaip jai sekasi ir daugiau su ja nebendravo, todėl traktuoti Å¡iuos M. K. veiksmus, kaip neteisėtÄ trukdymÄ vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokį vaiko teisių pažeidimÄ , nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi nustatyta M. K. bendravimo su nepilnamete dukra E. K. tvarka. Teismo sprendimas, kuriame nustatyta bendravimo su tėvais tvarka, yra vykdomasis dokumentas.

Jeigu yra pažeidžiami Å¡ios tvarkos nuostatai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu antstolis turėtų suraÅ¡yti faktinių aplinkybių konstatavimo aktÄ apie teismo sprendimo neįvykdymÄ ir kreiptis į teismÄ praÅ¡ydamas už vykdomojo dokumento nevykdymÄ vienam iÅ¡ tėvų skirti baudÄ kito tėvo naudai. Bet kuriuo atveju tai yra civilinės teisės dalykas, kadangi pažeidžiamos ne vaiko, o vieno iÅ¡ tėvų teisės, todėl savo interesus pusės gali ginti civilinio proceso tvarka, kitų LR VTAPÄ® įvardytų vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.PareiÅ¡kėjos A.

G. skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėja organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, kai laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus. 2014-09-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus nutarimas priimtas iÅ¡nagrinėjusi 2014-09-03 užregistruotÄ A.

G. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad buvęs sutuoktinis M. K. nesilaiko teismo nutartyje nustatytos bendravimo su dukra E. K. tvarkos. Tyrimo metu A. G. patikslino, kad 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3913-558/2014 buvo nustatyta nepilnametės E. K. bendravimo su tėvu M. K. tvarka. 2014-09-03 M. K. pažeidė bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , kadangi minėtÄ dienÄ apie 11.00 val. atvyko j vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjai nežinant bendravo su vaiku.

M. K. tyrimo metu nurodė, kad 2014-09-03 apie 10.50 vai. atėjo į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), susitikti su administracija ir informuoti apie teismo nutartį, dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K.. M. K. nurodė, kad jam įėjus į vaikų darželį grupė vaikų, tarp kurių buvo ir jo nepilnametė dukra, iÅ¡eidinėjo į kiemÄ . Jis kartu su direktore išėjo į kiemÄ , nes norėjo susipažinti su dukros darželio auklėtoja. Kadangi Å¡alia auklėtojos buvo jo dukra, paklausė vaiko kaip sekasi.

M. K. teigė, kad jis neturėjo tikslo susitikti ir bendrauti su dukra, tačiau kaip tėvas norėjo vykdyti savo pareigÄ domėtis vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Tyrimo metu 2014-09-18 policijos komisariate M. K. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis privalo laikytis 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, dėl bendravimo su nepilnamete dukra E. K., tvarkos, asmuo supažindintas su administracine atsakomybe dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnyje „Vaiko teisių pažeidimas“.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnis numato atsakomybę už vaiko teisių pažeidimÄ neteisėtai trukdant vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, taip pat vaiko atžvilgiu atliekant kitokiÄ vaiko teises pažeidžiančiÄ veikÄ . Å iuo atveju svarbu tai, kad įstatymo numatyta draudžiama veika pasireiÅ¡kia ne bet kokiu, bet arba neteisėtu elgesiu trukdant vaiko teisėms ir laisvėms, arba kitokiu elgesiu, kuris pažeidžia vaiko teises. IÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad tarp buvusių sutuoktinių kilęs civilinis ginčas baigėsi Å¡alių taikos sutartimi, kuriÄ 2014-04-03 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo.

Teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra E. K. tvarka numatant, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos M. K., iÅ¡ anksto suderinęs su A. G. (ne vėliau negu prieÅ¡ vienÄ dienÄ ) ir vaikui neprieÅ¡taraujant bendrauja su E. K., pasiimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, du kartus į savaitę nuo 17.00 val. iki 20.30 val. ir kas antrÄ savaitgalį 24 valandoms nepertraukiamai, grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip sekančios dienos 19.00 valandos. Nuo 2014-03-03 bendravimui su vaiku nustatomas 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu M.

K., prieÅ¡ 2 kalendorines dienas suderinęs susitikimo laikÄ su A. G. ir vaikų psichologu, dalyvaujant vaikų psichologui, turi teisę susitikti ir bendrauti su E. K.. Pereinamasis laikotarpis gali bÅ«ti sutrumpintas atsižvelgus į vaikų psichologo pateiktas iÅ¡vadas. A. G. privalo užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas E. K. bendrauti su M. K. ir pristatyti E. K. vaikų psichologo nurodytu laiku į nurodytÄ vietÄ . M. K. privalo suderinti jam tinkamÄ bendravimo laikÄ su A. G. ir vaikų psichologu. A. G. ir M. K. iÅ¡laidas vaikų psichologo paslaugoms įsipareigoja padengti lygiomis dalimis.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui M. K. iÅ¡ anksto suderinęs su A. G. (ne vėliau negu prieÅ¡ vienÄ dienÄ ) ir vaikui neprieÅ¡taraujant bendrauja su E. K., pasiimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, du kartus į savaitę nuo 17.00 val. iki 20.30 val. ir kas antrÄ savaitgalį 24 valandoms nepertraukiamai, grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau sekančios dienos 19.00 valandos. Praėjus 6 mėnesiams nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, M. K., savo atostogų metu, iÅ¡ anksto suderinęs su A.

G. (ne vėliau negu prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų) ir vaikui neprieÅ¡taraujant, turi teisę pasiimti E. K. iÅ¡ E. K. gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja M. K. atostogų laikotarpiu (bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų per metus); pasibaigus Å¡iam bendravimo laikui, privalo grÄ Å¾inti E. K. į A. G. ir E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ .Byloje neginčijamai nustatytas ir vertinamas faktas, jog 2014-09-03 M. K. atvyko į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tuo metu buvo jo dukra E. K..

Išėjus į laukÄ M. K. kalbino E. K., tokiu bÅ«du tėvas bendravo su dukra. Vertinant tokį M. K. elgesį kaip galimÄ pažeidimÄ , numatytÄ administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnyje, bÅ«tina atsakyti, ar M. K. elgėsi teisėtai, ar Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos vaiko teisės ir laisvės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bendrais pamatiniais principais reglamentuoja tėvų ir vaikų santykius. Jame numatyta abiejų tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų ugdymu.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnis garantuoja kartu su vaiku negyvenančiam tėvui teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å iuo atveju tokios įstatymo garantuojamos teisės ir numatytos pareigos tėvams negali ir neriboja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimas (nutartis) dėl Å¡alių taikos sutarties patvirtinimo. Ä®vertinus tai, kad M. K. su dukra susitiko ir trumpai bendravo pasibaigus teismo nutartimi patvirtintoje bendravimo tvarkoje numatytam 4 mėnesių pereinamajam laikotarpiui - nėra pagrindo pripažinti, kad M.

K. elgėsi neteisėtai. Pažymėtina tai, kad šalių valia negali pažeisti įstatymais ar kitomis teisės normomis numatytų principų, todėl ir teismo patvirtina šalių sutarta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės susijusi su vaiko paėmimu iš jo gyvenamosios vietos, o ne apskritai su bet kokiu susitikimu, bet kokiu tėvo ir vaiko bemartavimu. Draudimo tėvui bendrauti su dukra kitu nei minėtoje teismo nutartyje nurodytu laiku nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laiku nebuvo, jis neegzistuoja ir šiuo metu, todėl pareiškėjos vertinimas, kad M.

K. pažeidė teismo nustatytÄ tvarkÄ yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Kita vertus, Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti ne tik tėvų, bet ir vaiko interesus, bÅ«tina spręsti, ar M. K. savo elgesiu nepažeidė arba nesutrukdė E. K. naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiÅ¡kimÄ vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimÄ . Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT-38-2014).

Cituojamos teismų praktikos kontekste įvertinus M. K. veiksmus akivaizdu, kad tėvui atvykus į darželį dukros atžvilgiu nebuvo užfiksuoti jokie fizinės ar psichinės prievartos požymiai, teismas nenustatė, kad kokiu tai būdu būtų suvaržytos E. K. teisės ar laisvės, numatytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Šio įstatymo 24 straipsnis įtvirtina vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais. Pareiškėjos noras ir draudimas tėvui M.

K. bendrauti su dukra kitu, nei teismo nutartyje nurodytu laiku ir būdu, akivaizdžiai pažeistų minėto įstatymo 24 str. nuostatas. Tėvo teisė bendrauti su vaiku galėtų būti apribota tik vieninteliu atveju – jei toks bendravimas galėtų pakenkti vaikui. Šiuo atveju tai nėra patvirtinta, pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad dukrai buvo sutrikdyta sveikata - nėra įrodyti byloje jokiais objektyviais duomenimis, to nėra neginčijamai nustatytas, net ir nustačius tai išlieka abejonės pripažinti, kad tokios pasekmės ura tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su vienetiniu tėvo apsilankymu 2014-09-03 vaikų darželyje.

Ä®vertinęs visÄ tai teismas konstatuoja, kad 2014-09-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnio „Vaiko teisių pažeidimas“ 1 dalyje, yra pagrįstas ir teisėtas, visapusiÅ¡kai įvertinus bylos duomenis ir faktines aplinkybes teismas M. K. veiksmuose nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo ir jį atmeta.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė :

A. G. skundo netenkinti ir 2014-09-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          Mindaugas Striaukas            Â