2022-04-13 Nr. CB-3189-3-61-3-03936-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1669

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03936-2014-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 22 d. pateiktu atsakovo V. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. J. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „VYGG“ dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado, vietos parinkimo akto ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Geokada“, V. A. B. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ginčo ribas, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovų ir ieškovės atsakomybės klausimas nėra susijęs su bylos dalyku. Atsakovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 nurodyta, kad byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Anot atsakovo, tai reiškia, kad atsakomybės klausimas susijęs su bylos dalyku, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, todėl neatskleidė bylos esmės.

Taip pat atsakovas nurodo, kad teismai turėjo taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, reglamentuojančias statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, pagal kurias nepaisant to, jog statybos leidimas yra išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes, gali nenaikinti statybą leidžiančio dokumento ir neįpareigoti statinio nugriauti. Atsakovo teigimu, vykdant statybos darbus buvo pakeistas sklypo reljefas (nukastas šlaitas, išlyginta aikštelė, įrengtas privažiavimas), tačiau kadangi neišliko duomenų apie iki statybų buvusį sklypo reljefą, neįmanoma atstatyti geomorfologinio kraštovaizdžio. Atsakovas pažymėjo, kad Teismai nagrinėjamoje byloje nesivadovavo aktualiais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proporcingumo principo ir sąžiningai statybos leidimą gavusio asmens teisėtų lūkesčių, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-219-701/2021.

Be kita ko, atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, netinkamai skirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo įsitikinimu, neteisėto statybos leidimo išdavimą lėmė ieškovės ir atsakovų (valstybės/savivaldybės institucijų), o ne atsakovo V. J. veiksmai, todėl teismai visiškai nepagrįstai iš ieškovės ir kitų atsakovų nepriteisė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš šio atsakovo nepagrįstai priteisė 55,77 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Šiaulių banko 2022 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03211241.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Egidija Tamošiūnienė