44efccba-dec6-46ed-9df9-bc5512910b8d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1949-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00213-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. (V. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 20 0000 EUR neturtinei žalai už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-08-01 atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–16) nurodė, kad buvo suimtas ir laikomas LukiÅ¡kių TIK-K laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-08-01, kamerose nuolat trÅ«kdavo laisvo ploto, nes buvo laikomas kamerose iki dviejų asmenų.

Vėliau skunde nurodo, kad buvo laikomas kameroje iki 12 asmenų. Kamerų plotas didžiÄ ja dalimi užimtas baldais. Kai kuriose kamerose netinkamas sėdimų vietų (kėdžių, suoliukų) prie valgomojo stalo iÅ¡planavimas, todėl buvo priverstas valgyti sėdėdamas miegamoje vietoje, neretai tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan.

LukiÅ¡kių TI-K nepakankamai pareiÅ¡kėjui užtikrino socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimÄ , socialinių poreikių tenkinimÄ , nepakankamai buvo kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kitų renginių. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , nuolat sklido nemalonÅ«s kvapai, nes tualetas neturi atskiros ventiliacijos. Tokioje aplinkoje pareiÅ¡kėjui teko gyventi, valgyti, miegoti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose ant lango, kuris yra mažas, įrengtos keturios eilės grotų, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasiekti langÄ ir jį atsidaryti, be to, dėl netinkamai įrengtų grotų stipriai ribojami tiek natÅ«ralios Å¡viesos kiekis, tiek vėjo ir Å¡viežio oro srautai.

Taip pat kamerose buvo labai drėgna, drėgnumas virÅ¡ijo 70 procentų, todėl čiužiniai pÅ«va, metalinės lovos rÅ«dija, užsiveisia parazitai, iÅ¡skalbti rÅ«bai sunkiai džiÅ«sta. Kamerose buvo įrengtos dvi po 36 vatus Å¡viesÄ skleidžiančios lemputės, Å¡viesa buvo labai silpna. Kamerose vasarÄ bÅ«davo per karÅ¡ta, o žiemÄ per Å¡alta. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, nepritaikytos valymui. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo perÅ¡alimo simptomai (sloga, gerklės ir galvos skausmai, kosulys, sukildavo temperatÅ«ra), tekdavo reikalauti medicininės pagalbos, medicinos darbuotojai įvairiais bÅ«dais vengė priimti jo praÅ¡ymus ir neužtikrindavo tinkamo gydymo.

Buvo iÅ¡naudojamas darbe, nebuvo aprÅ«pintas darbo inventoriumi, darbo sÄ lygos netinkamos. PareiÅ¡kėjas buvo verčiamas dirbti elektriku, nors neturėjo tam tinkamo iÅ¡silavinimo, praktikos. Dirbo su aukÅ¡tos įtampos elektra. Jam nebuvo suteiktos tinkamos darbo sÄ lygos, priemonės ir įrankiai. Teigia, kad dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 23.30 val. vakaro. Kartais buvo pakeliamas naktį ir verčiamas dirbti. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes nebuvo įrengta signalizacijos mygtuko (pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo priemonių), todėl tekdavo daužyti į duris, kad prisikviesti pareigÅ«nus.

Neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla. Buvo laikomas rakinamose kamerų tipo patalpose. Pasivaikščiojimui gryname ore buvo leidžiama tik vienÄ valandÄ per parÄ . Pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos normų, nes nebuvo jokių Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, todėl nuolat priÅ¡iukÅ¡linta. Suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, o jei dulka – nebuvo laistomi.

Be to, kiemeliuose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto. Asbesto buvo ir pastatų konstrukcijose, sienose ir kanalizacijoje. PareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, iÅ¡duodavo vienÄ paklodę ir užvalkalÄ pagalvei, neduodavo užvalkalo antklodei ir rankÅ¡luosčių. Apatinio trikotažo neskalbdavo visai, pareigÅ«nai bei Å«kio dalies darbuotojai atsisakydavo skalbti ir bet kokius drabužius, todėl buvo priverstas skalbti savo rÅ«bus rankomis ir džiovinti kameroje arba atiduoti drabužius į mokamÄ skalbyklÄ už asmeninius pinigus.

Dėl to, kad buvo priverstas su dvokiančiais rÅ«bais vaikščioti į apklausas, į pasimatymus su artimaisiais arba važiuoti į teismo procesus, pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs itin didelį pažeminimÄ . Nebuvo pakankamai iÅ¡duodama sanitarinių bei higienos reikmenų (tualetinio popieriaus, dantų pastos, muilo, skalbimo miltelių, skysčio indams plauti ir kt.), todėl savo higienos priemonėmis turėdavo pasirÅ«pinti pats iÅ¡ savo asmeninių lėšų. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Dušo patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų: patalpos nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti, nebuvo guminių kilimėlių, veidrodžių, dušo pertvaros privatumui užtikrinti. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, porcijos nebuvo sveriamos, todėl dažnai neatitikdavo nustatyto kiekio. Maistas buvo pateikiamas jau atšalęs, paduodamas be higieninių pirštinių.

Visos aukščiau nurodytos LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygos ir aplinkybės pareiÅ¡kėjÄ sukrėtė. Turėdamas ribotas galimybes judėti, buvo priverstas 23 val. per parÄ kentėti perpildytoje kameroje. Dėl to kamerose nuolat kildavo konfliktai, įtampa. Privatumo neužtikrinimas savaime sukėlė kančiÄ , kurios intensyvumas virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingÄ kančiÄ ir sunkumus, baimę, nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ . Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas.

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 20 000 EUR. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 23–38) pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiÅ¡kėjo buvimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d.

įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytÄ reikalavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad gyvendami sekcijose, nuteistieji turi galimybę laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritorijÄ ir faktiÅ¡kai suvaržyti teritorijos, kuriose miega, ribomis. Dienos metu gyvenamosios sekcijos dažniausiai bÅ«na tuščios, į jas dažniausiai grįžtama tik miegoti, jos nerakinamos. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras). LukiÅ¡kių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl remontÄ tenka daryti iÅ¡ naujo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Ūkio bÅ«rio 2 sekcijoje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tualetas ir duÅ¡as įrengti atskirai nuo gyvenamosios patalpos. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Teisės aktai nenumato atskirų naktinio apÅ¡vietimo jungiklių kamerose, jie įrengti prie kamerų, nes iÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose atitinka higienos normos reikalavimus.

Ä®staigoje įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos ir vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Paaiškino, kad higienos reikmenys išduodami tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl galėjo nusipirkti higienos reikmenis Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Kiekvienam atvykusiam suimtajam ar nuteistajam išduodamas čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.) ir antklodė (1 vnt.), kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Tiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, kurie neturi nuosavos patalynės, rankÅ¡luosčių, yra iÅ¡duodama rankÅ¡luosčiai (2 vnt.), patalynės komplektas, kuri sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei. Netinkamas naudoti minkÅ¡tasis inventorius, esant nuteistojo ar suimtojo praÅ¡ymui, yra pakeičiamas. LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. VirÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ .

Suimtieji ir nuteistieji, neturintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. PareiÅ¡kėjas bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas televizijos programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kuri galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžių ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Suimtiesiems kasdien sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ . Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

Å iferio lakÅ¡tais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose suriÅ¡ti su užpildu, todėl į aplinkÄ jie neiÅ¡siskiria ir sveikatai pavojaus nekelia. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtiesiems i nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas patiekiamas Å¡iltas, nes termiÅ¡kai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose.

LukiÅ¡kių TI-K maistÄ dalina kiti nuteistieji, praėję medicininį patikrinimÄ , užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mÅ«vėti pirÅ¡tines, nes maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais. LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m iki 2017 m. rugsėjo, LukiÅ¡kių TI-K sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. PareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebÅ«tų iÅ¡kvietęs pareigÅ«nų ir jam nebÅ«tų suteikta pagalba, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas saugiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad visiems Å«kio darbams atlikti nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėja, yra pravedamas saugaus darbo instruktažas, iÅ¡duodami pagal darbo specifikÄ reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. PareiÅ¡kėjas nedirbo su aukÅ¡ta elektros įtampa, tokiems darbams atlikti samdoma įmonė, turinti tam leidimÄ . PareiÅ¡kėjo darbas buvo smulkÅ«s elektros gedimai, pavyzdžiui, kameroje pakeisti perdegusiais lemputes, pajungti kabelinę televizijÄ Ä¯ kamerÄ , pataisyti suimtųjų ir nuteistųjų sugadintus arbatinukus, elektros kiÅ¡tukus ir pan.

Pažymėjo, kad naktimis pareiÅ¡kėjas nedirbo. Atsakovės atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-08-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 23, 24, 39, 70, 111) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018-01-15 buvo apgyvendintas LukiÅ¡kių TI-K Ūkio bÅ«rio sekcijoje Nr. 2, kurios plotas 105,27 kv. m (21 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo iki 2018-06-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 17 iki 21 asmenų). Laikotarpiu nuo 2018-06-24 iki 2018-06-26 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-06-27 iki 2018-07-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 360, kurios plotas 6,59 kv. m (1 asmuo), 2018-07-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 309, kurios plotas 7,72 kv. m (1 asmuo), joje buvo laikytas iki 2018-08-01, kuomet buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso 199 dienas, iÅ¡ jų 160 dienų buvo apgyvendintas sekcijoje Nr. 2 su dar 16-20 asmenų, o likusias 39 dienas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas.

Taigi įvertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, nes sekcijoje Nr. 2, kurios plotas 105,27 kv. m, jam skirtingais laikotarpiais teko nuo 5,01 kv. m iki 6,19 kv. m, o gyvenamosiose kamerose Nr. 117, Nr. 360 ir Nr. 309 pareiÅ¡kėjui, jį Å¡iose kamerose laikant vienÄ , teko nuo 6,59 kv. m iki 7,72 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Be to, kaip nurodyta atsakovės atstovo atsiliepime, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo taip pat nėra, atitinkamai nėra pagrindo atskirai vertinti sanitarinio mazgo ir baldais užimamÄ plotÄ .

Eksploatavimo taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Remiantis Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019-01-28 tarnybiniu pranešimu Nr. 123-198 (b. l.

70) pareiÅ¡kėjas nuo 2017-04-28 iki 2018-08-02 įstaigoje buvo laikomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio „Paliktų kalėjime atlikti Å«kio darbų nuteistųjų laikymo sÄ lygos“ reikalavimais. Taigi pareiÅ¡kėjas jo laikymo gyvenamojoje sekcijoje Nr. 2 laikotarpiu buvo nerakinamas. Gyvendamas sekcijoje, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę judėti ir bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklÄ , turėjo teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritorijÄ ir faktiÅ¡kai nebuvo suvaržytas patalpos, kurioje miega, ribomis; dienos metu galėjo iÅ¡eiti į laukÄ , dalyvauti socialinės, psichologinės reabilitacijos programose ir kt.

Dėl privatumo užtikrinimo Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, duše nebuvo pertvaros privatumui užtikrinti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Lukiškių TIK Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl V. S. skundo“ (b. l. 45–49) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,56 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”. Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.);

Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiÅ¡kai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Teismas pažymi, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimÄ privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas Å¡ioje įstaigoje ginčo laikotarpiu buvo laikomas 199 dienas, iÅ¡ jų 160 dienas buvo laikomas Ūkio bÅ«rio sekcijoje Nr. 2 su dar 16-20 asmenų, o likusias 39 dienas buvo laikomas kamerose vienas. Ä® bylÄ pateiktos gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 84–93) ir minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 45–49) nurodytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad kamerose Nr. 117, Nr. 360 ir Nr. 309 techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo patalpos kaip atskiros kabinos su durimis nėra, todėl sanitariniai mazgai jose įrengti sanitarinius mazgus nuo likusio kameros ploto atskiriant 1,5 m aukščio sienele su pakabinama užuolaida, taip užtikrinant bent minimalų nuteistųjų privatumÄ nuo kito kameroje esančio asmens, taip pat nuo prižiÅ«rėtojų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas minėtose gyvenamosiose kamerose buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui, esant gyvenamosiose kamerose vienam (39 dienas), sanitarinio mazgo patalpai esant atskirtai 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida, buvo užtikrintas privatumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti privatumo pažeidimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo gyvenamojoje sekcijoje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-06-23 teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Tualetai įrengti atskirose patalpose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl šiuo aspektu jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad dušo patalpos neatitinka nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015) reikalavimų, nes patalpos neÅ¡varios, duÅ¡o praustuvai sulaužyti, nebuvo guminių kilimėlių, veidrodžių, duÅ¡o pertvaros privatumui užtikrinti. HN 134:2015 (redakcija, galiojusi iki 2018-11-01) normos nenumato reikalavimo tardymo izoliatoriuose atskirti duÅ¡o kabinas pertvaromis. Nepaisant to, LukiÅ¡kių TI-K, Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 45–49) nurodoma, kad privatumui duÅ¡e užtikrinti yra įrengtos pertvaros. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 70 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kuriÄ laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas tik su vyrais, duÅ¡u naudojosi taip pat tos pačios lyties asmenys.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl privatumo duÅ¡e yra per daug abstraktaus pobÅ«džio ir nedetalizuoti. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, susijusių su duÅ¡inės įrengimu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimo įrengti duÅ¡e veidrodžius minėta HN 134:2015 nenumato. PareiÅ¡kėjo teiginius, kad duÅ¡e nebuvo grindų kilimėlio, duÅ¡o praustuvas sulaužytas, paneigia LukiÅ¡kių TI-K praneÅ¡ime (b. l. 45–49) užfiksuotos aplinkybės, kad grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ , yra grindų kilimėlis, duÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas.

Dėl higienos normų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Teigia, kad kamerose drėgna, netinkama temperatÅ«ra (vasarÄ per karÅ¡ta, žiemÄ per Å¡alta), nėra ventiliacijos, normų neatitinkantis apÅ¡vietimas (per menkas), lubos ir sienos padengtos pelėsiu, yra graužikų ir kitų kenkėjų. Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).

Pagal 134:2015 16 punktÄ santykinės oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų bÅ«tų nuo 35 iki 65 proc. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-06-24 iki 2018-06-26 buvo laikytas kameroje Nr. 117. NVSC, 2018-08-08 atlikęs gyvenamųjų kamerų Nr. 117 ir Nr. 366 patikrinimÄ LukiÅ¡kių TI-K (pareiÅ¡kėjo buvimo artimu laikotarpiu), nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir toks vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus. 2018-08-16 patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-5398) užfiksuota, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 117 langas buvo su stiklais, vandens čiaupas nelašėjo, buvo nesulūžęs, dirbtinė apÅ¡vieta - 283 lx, iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra nuo 25,4 °C iki 25,8 °C, santykinė oro drėgmė nuo 50,2 proc. iki 50,5 proc., pavirÅ¡iai vizualiai Å¡varÅ«s (b. l. 71–77).

Kaip matyti, patikrinimo metu kameroje Nr. 117 nenustatyta, kad minkštas inventorius (čiužinys) netinkamas naudoti, matomo pelėsio, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų taip pat nenustatyta. Iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 78–81) matyti, kad minėta bendrovė teikia buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimo išaiškinimo ir jų naikinimo darbus sandėliuose ir miegamosiose patalpose.

Pagal minėtÄ sutartį vykdytojas keturis kartus per mėnesį lankosi LukiÅ¡kių TI-K (4.1.1 ir 4.1.2 papunkčiai), o užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyvaus naikinimo darbus atlieka ne vėliau kaip tris dienas (4.1.5 papunktis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais dėl netinkamų higienos normų laikymosi ar praÅ¡ymais paÅ¡alinti higienos normų pažeidimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K atitiko higienos normų reikalavimus. Dėl teisės nusiprausti PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, todėl negalėjo tinkamai palaikyti asmens higienos. Higienos normos nustato, kad į duÅ¡o patalpas turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (HN 134:2015 18, 44 punktai).

EŽTT situacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., EŽŽT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ Â ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti duÅ¡u po apsilankymo sporto salėje ar ginčo laikotarpiu buvo atsiradusių aplinkybių, verčiančių neatidėliotinai pasinaudoti duÅ¡u.

Be to, pareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardino nei kada, nei kiek kartų jam nebuvo užtikrinta galimybė bent kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu vandeniu. Jo PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad daug kartų teikė praÅ¡ymus dėl galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u papildomai, tačiau nei pats pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas tai patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad galimybė praustis duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę palaikyti asmeninę higienÄ .

Dėl maitinimo ir pateikiamo maisto IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjo netenkino LukiÅ¡kių TI-K tiekiamas maistas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad maistas nebuvo skanus ir kaloringas, be to nesveriamas, dalinamas be pirÅ¡tinių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad dirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 3301 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

Å ių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktÄ , dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rėtojai.

Nuo 2018-01-01 galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimÄ vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniÅ¡kai, tačiau skunde konkrečiai jo minimų aplinkybių nedetalizavo.

Vien dėl pareiÅ¡kėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ maitinimÄ suėmimo laikotarpiu. Be to, pažymėtina, galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mÅ«vėti pirÅ¡tines. Taip pat teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas 160 dienų buvo laikomas Ūkio bÅ«rio sekcijoje Nr. 2, t. y. bendrabučio tipo patalpose, todėl Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas valgydavo atskiroje Ūkio bÅ«rio valgykloje, o ne gyvenamojoje kameroje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad gyvenamosiose kamerose neužtekdavo vietos prie stalo pavalgyti, todėl maistÄ tekdavo valdyti atÅ¡alusį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl signalizacijos mygtuko Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes nebuvo įrengta signalizacijos mygtuko (pareigūnų iškvietimo priemonių), todėl tekdavo daužyti į duris, kad prisikviesti pareigūnus. PĮĮET 16.11 punkte nustatyta, kad kameroje įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad pradedant nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dar iki ginčo laikotarpio šioje byloje, visose kamerose buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nų postai įrengti netoli kamerų, nuteistieji yra periodiÅ¡kai stebimi ir tikrinami, todėl iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ (prižiÅ«rėtojÄ ) sunkumų nėra. Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Be to, teismo vertinimu, net jeigu signalizacijos mygtukas nebÅ«tų įrengtas ar neveikiantis, tokios faktinės aplinkybės konstatavimas savaime nesuponuotų pareiÅ¡kėjo patirtos žalos.

Å iuo atveju itin reikÅ¡minga tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė kokiu aspektu aliarminės signalizacijos neįrengimas jam sukėlė žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių didesnių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti iÅ¡kvietimo sistemos mygtuku.

Taip pat bylÄ nėra pateikta jokių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų susijusių su signalizacijos mygtuko įrengimu ar jo suremontavimu. Dėl galimybės skalbti ir aprÅ«pinimo patalyne bei higienos priemonėmis Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne ir rankÅ¡luosčiais, sanitarinių bei higienos reikmenų (tualetinio popieriaus, dantų pastos, muilo, skalbimo miltelių, skysčio indams plauti ir kt.) gaudavo nepakankamai, todėl turėdavo Å¡iomis priemonėmis pasirÅ«pinti iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Taip pat teigia, kad pareigÅ«nai bei Å«kio dalies darbuotojai atsisakydavo skalbti kad apatinį trikotaÅ¾Ä kitus drabužius, todėl buvo priverstas skalbti savo rÅ«bus rankomis ir džiovinti kameroje arba atiduoti drabužius į mokamÄ skalbyklÄ už asmeninius pinigus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-10 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ir ApraÅ¡as), suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, tai gali raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai (ApraÅ¡o 11 punktas).

Drabužiai ir patalynė grÄ Å¾inami sausi. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų paaiÅ¡kinimų ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K sudarytos sÄ lygos drabužių skalbimui, tiek suimtiesiems turintiems negrynųjų pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, tiek jų neturintiems. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir/ar džiovinti drabužius ar Å¡iÄ paslaugÄ bÅ«tų atsisakyta teikti, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (toliau - Buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as), 4 ir 5 punktu, pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms – t. y. suimtajam ar nuteistajam esant nemokiam ir esant jo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Pagal Å¡iuo apraÅ¡u nustatytas normas, suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams skalbimo milteliai (400 g) iÅ¡duodami 3 mėnesių laikotarpiui, dantų pasta (75 ml) 2 mėnesiams, tualetinis popierius (3 ritinėliai), tualetinis muilas iÅ¡duodamas 1 mėnesiui. Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K PraÅ¡ymų pirkti bÅ«tiniausias prekes registravimo žurnalo (b. l.

41) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpio pradžioje asmeninėje sÄ skaitoje turėjo 228,63 Eur likutį (2018-02-06), taigi pareiÅ¡kėjas buvo mokus ir galėjo pats nusipirkti trÅ«kstamas priemones. Dėl pareiÅ¡kėjo darbo Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo aprÅ«pintas darbo inventoriumi ir reikiamomis priemonėmis, darbo sÄ lygos buvo netinkamos, teko dirbti su aukÅ¡tos įtampos elektra. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visiems Å«kio darbams atlikti paskirtiems nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , yra pravedamas saugaus darbo instruktažas, iÅ¡duodami pagal darbo specifikÄ reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti.

PareiÅ¡kėjas nedirbo su aukÅ¡ta elektros įtampa, tokiems darbams atlikti samdoma įmonė, turinti tam leidimÄ . PareiÅ¡kėjo darbas buvo smulkÅ«s elektros gedimai, pavyzdžiui, kameroje pakeisti perdegusiais lemputes, pajungti kabelinę televizijÄ Ä¯ kamerÄ , pataisyti suimtųjų ir nuteistųjų sugadintus arbatinukus, elektros kiÅ¡tukus ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti batai, kombinezonas, kepurė, Å¡varkas (b. l. 42–43), todėl pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas darbine apranga, nėra.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, susiję su jo darbu su aukÅ¡tos įtampos elektra, neparemti į bylÄ pateiktais įrodymais, nedetalizuoti, be to, mažai tikėtini. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga pakankamai iÅ¡samiai detalizuoti savo teisių pažeidimus faktinių aplinkybių aspektu. Dėl asbesto PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bausmę atliko sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, nes gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Teismo turimais duomenimis, LukiÅ¡kių TI-K I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai yra padengti Å¡iferio lakÅ¡tais, tačiau pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2001 m. sausio 1 d. Å iferio lakÅ¡tai LukiÅ¡kių TI-K nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir nekelia pavojaus sveikatai.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelia pavojų asmenų sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 51–69) nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai bÅ«tų susiję su asbestu.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai keliÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Dėl pareiÅ¡kėjo užimtumo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinamas pakankamas užimtumas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo dirbti ir pan. Pirmiausia teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde pateikia vienas kitam prieÅ¡taraujančius argumentus, vienur nurodo, kad buvo verčiamas dirbti, kitur jau teigia, kad negalėjo dirbti.

Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjas buvo paliktas atlikti Å«kio darbus, apgyvendintas sekcijoje Nr. 2, kurioje gyvenamosios patalpos nerakinamos, todėl prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, jo judėjimas lokaliniame sektoriuje nebuvo apribotas. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde pakankamai nedetalizavo, kokioje veikloje ar kokiuose renginiuose pareiÅ¡kėjas norėjo dalyvauti.

Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dalyvauti konkrečioje veikloje ar konkrečiuose renginiuose taip pat nėra. Nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija atsisakė tokius praÅ¡ymus tenkinti. Laisvalaikiu pareiÅ¡kėjas galėjo žiÅ«rėti kabelinę televizijÄ , skaityti knygas, laisvės atėmimo vietos nustatyta tvarka naudotis kompiuteriu. Ä®vertinus byloje esančius duomenis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybes dalyvauti užimtumo programose, o laisvalaikiu užsiimti kita leistina veikla.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultÅ«riniame, sporto ar kitame renginyje. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu užimtumo stokos į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Ginčo, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės kas dienÄ 1 val. pabÅ«ti gryname ore, byloje nėra, tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nes nebuvo jokių Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, todėl nuolat priÅ¡iukÅ¡linta, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, o jei dulka – nebuvo laistomi.

Pažymėtina, kad Å¡iukÅ¡lių dėžių, peleninių pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato. Pasivaikščiojimų kiemeliai tvarkomi nuteistųjų, paliktų atlikti Å«kio darbus ir paskirtų į valytojo pareigas. Be to, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 5 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti tam skirtÄ vietÄ . Duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl nuo pelėsio ir grybelio pažaliavusių sienų, teismui į bylÄ pateiktame NSVC patikrinimo akte neužfiksuota.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę LukiÅ¡kių TI-K, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. S. (V. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė