Legislator Case Law & Legislation
2019-06-05 Nr. AB-12336-3-65-3-00247-2017-0 AI generated

2019-06-05 Nr. AB-12336-3-65-3-00247-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-06-05 Nr. AB-12336-3-65-3-00247-2017-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus pataisos namų direktorius K. J.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-06-05 Nr. AB-12336-3-65-3-00247-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) ir Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1045-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00247-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus pataisos namų direktorius K. J.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) ir Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. buvo paskirta nagrinėti administracinė byla pagal jo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jis buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti minėtame teismo posėdyje, tačiau Lietuvos valstybės atsakingos institucijos (Panevėžio AVPK ir Alytaus PN), kurios teismo buvo įpareigotos pristatyti jį į šį teismo posėdį, nevykdė teisėto teismo įpareigojimo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 4 d. jis buvo pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), kur buvo laikomas iki 2017 m. balandžio 11 d., kadangi balandžio 7 d. turėjo dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 6 d. jis buvo laisvas tarp teismo posėdžių ir netrukdomai būtų galėjęs dalyvauti šiame Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje, jei Panevėžio AVPK pareigūnai būtų pristatę jį į Panevėžio AVPK areštinę. Pareiškėjo tvirtinimu, Alytaus PN turėjo pranešti Panevėžio AVPK, jog jis laikinai yra perkeltas į Lukiškių TI-K dėl dalyvavimo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje ir 2017 m. balandžio 6 d. bus laisvas bei galės vykdyti jo pristatymą į Panevėžio AVPK areštinę, tačiau to nepadarė, o Panevėžio AVPK taip pat neatliko visų reikiamų veiksmų, kad jis būtų pristatytas į 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdį. Pareiškėjo vertinimu, dėl abiejų nurodytų institucijų kaltės jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį ir buvo vilkinama administracinė byla, nes teismo posėdis buvo atidėtas 3 mėnesiams ir numatytas 2017 m. liepos 7 d., t. y. tą pačią dieną, kaip ir kitas teisme paskirtas teismo posėdis kitoje administracinėje byloje. Kadangi nuteistieji asmenys yra nepristatomi į areštines, jis laiko tarpą tarp abiejų teismo posėdžių buvo priverstas praleisti Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžių salėje, dėl to patyrė didelių nepatogumų. Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą jis patyrė ir dėl aplaidžių Alytaus PN ir Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, nes negalėjo dalyvauti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. 9.00 val. ir 14.30 val. posėdžiuose, o dėl Alytaus PN pareigūnų aplaidžių veiksmų jis negalėjo dalyvauti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. 9.00 val. posėdyje.

4. Pareiškėjas nurodė ir Alytaus PN direktoriaus K. J. veiksmus, kuriais buvo apribotos pareiškėjo galimybės nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio nuostatomis kreiptis į valstybės įstaigas, nes Alytaus PN direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1-178 patvirtintas Nuteistųjų laiškų išsiuntimo, gavimo ir įteikimo bei pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) priešingai nei BVK 100 straipsnis, nustato nuteistiesiems ribojimus teikti valstybės institucijoms anoniminius, grupinius skundus, prašymus ar peticijas, kreiptis kitų nuteistųjų vardu ir pan., todėl Aprašas yra perteklinis, nepagrįstas aiškiu tikslu, sunkinantis jo kreipimosi į valstybės institucijas sąlygas.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas patirtos žalos nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, jo reikalavimas yra deklaratyvus. Nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Dėl pareiškėjo nepristatymo į 2017 m. balandžio 6 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdį atsakovas pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjo statusas buvo nuteistasis. Jis į Panevėžio AVPK areštinę buvo konvojuotas 2017 m. kovo 29 d. pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-61-279-2017 dėl pristatymo į teismo posėdį vyksiantį 2017 m. kovo 30 d. 14.00 val. Iš Panevėžio AVPK areštinės į Kauno tardymo izoliatorių planiniu etapu pareiškėjas konvojuotas 2017 m. balandžio 3 d., nes 2017 m. balandžio 7 d. 13.00 val. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirtas teismo posėdis. Pareiškėjo ilgiau laikyti nebuvo galimybės, nes būtų buvę pažeisti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnyje numatyti suimtųjų perkėlimo į policijos areštines laikymo terminai (ne ilgiau 5 paros).

7. Atsakovas tvirtino, jog jei pareiškėjas būtų dalyvavęs 2017 m. balandžio 6 d. numatytame teismo posėdyje, taip pat nebūtų spėjęs nuvykti etapu į Lukiškių TI-K ir dalyvauti Lietuvos apeliaciniame teisme numatytame posėdyje. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. balandžio 19 d. nurodymo Nr. 5N-7 „Dėl nuteistojo statusą turinčių asmenų perkėlimo į policijos areštines“ (toliau – ir Nurodymas) 2 punkto nuostatas, į teismo posėdį ar kitą teismo ar prokuroro nurodytą vietą konvojuojama tiesiogiai iš Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos, o pasibaigus teismo posėdžiui ar atlikus kitus būtinus veiksmus, grąžinama į įstaigą, iš kurios asmuo buvo atvežtas, neuždarant į policijos areštinę. Nurodymo 4 punkte numatyta, kad esant policijos įstaigų vadovų susitarimui, nuteistų asmenų konvojavimą vykdyti neatsižvelgiant į policijos įstaigų teritorinį pasiskirstymą, t. y. tokių asmenų konvojavimą gali vykdyti arčiau teismo ar kitos teismo nurodytos vietos esanti policijos įstaiga. 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 50-S-15631(1.30 E) Panevėžio AVPK informavo Panevėžio apygardos administracinį teismą, kad asmenys, turintys tik nuteistojo statusą iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų į Panevėžio AVPK areštinę nuo 2017 m. balandžio 24 d. neperkeliami ir nepriimami. Esant teismo reikalavimui į teismo posėdį ar kitą nurodytą vietą nuteistojo statusą turintys asmenys yra konvojuojami iš Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ir atgal grąžinami į įstaigą, iš kurios jie buvo atvežti, neuždarant jų į policijos areštinę. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 1 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2017 m. liepos 7 d. 13.30 val., nes dar 2017 m. gegužės 15 d. gavo raštą iš Alytaus PN, kuriame informuota, kad Alytaus PN neturi galimybės pristatyti pareiškėją į 2017 m. birželio 1 d. vyksiantį teismo posėdį, nes pareiškėjas bus konvojuojamas į Lukiškių TI-K dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. 9.00 val. paskirtame teismo posėdyje. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad Panevėžio AVPK netinkamai atliko pareigas, nevykdė teismo įpareigojimų, neatitinka realybės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjas iš Alytaus PN buvo konvojuotas į Panevėžio AVPK areštinę. 2017 m. kovo 30 d. į Panevėžio AVPK areštinę buvo persiųsta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis dėl 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. paskirto teismo posėdžio. Alytaus PN negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių Panevėžio AVPK nepristatė į minėtą teismo posėdį pareiškėjo. 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, o 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjas grįžo į Alytaus PN. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarčių dėl 2017 m. birželio 1 d. 9.00 val. ir 14.30 val. vyksiančių teismo posėdžių Alytaus PN nėra gavę.

10. Dėl pareiškėjo teiktų skundų ir prašymų atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas Alytaus PN yra pateikęs 9 skundus, į kuriuos buvo įstatymų nustatyta tvarka atsakyta. Visi pareiškėjo skundai buvo registruojami ir į juos buvo atsakoma, grąžintų pareiškėjo skundų nebuvo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija Lietuvos valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimą. Be to, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai apskaičiuotas.

II. 11. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, jog Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais buvo pažeista pareiškėjo teisė, kad apie teismo posėdį jam būtų pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, grąžinant teismui šaukimo atplėšiamąją dalį su pareiškėjo parašu, kad šaukimą gavo; buvo pažeista pareiškėjo teisė į Alytaus pataisos namams pateikto skundo išnagrinėjimą.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuteistasis ir atliko jam ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, pareiškėjo asmens bylos Nr. 15287 išrašai patvirtina, kad dėl kituose Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų pareiškėjas nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio iš Alytaus PN nuolat buvo konvojuojamas į areštines ir tardymo izoliatorius. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su Panevėžio AVPK ir Alytaus PN veiksmais neužtikrinus jo dalyvavimo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val., 2017 m. birželio 1 d. 9.00 val. ir 14.30 val. posėdžiuose.

13. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-267-279/2017 pagal minėtą pareiškėjo skundą buvo paskirta nagrinėti 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. teismo posėdyje. Kadangi pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, teismas nutarė patenkinti jo prašymą, užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje ir nutarties vykdymą dėl pareiškėjo pristatymo į teismo posėdį pavedė Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Alytaus PN ir Panevėžio AVPK. Nustatyta, kad į 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. teismo posėdį pareiškėjas nebuvo pristatytas. 2017 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir kitas teismo posėdis paskirtas 2017 m. birželio 1 d. 9.00 val. Teismas įpareigojo Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, Alytaus PN ir Panevėžio AVPK pateikti duomenis apie pareiškėjo nepristatymo į minėtą teismo posėdį aplinkybes. 2017 m. balandžio 10 d. teisme buvo gautas Alytaus PN raštas Nr. 8-3894 „Dėl nuteistojo konvojavimo“, kuriuo ši kalinimo įstaiga informavo, kad pareiškėjas iš Alytaus PN 2017 m. kovo 28 d. buvo konvojuotas į Panevėžio AVPK areštinę ir į Alytaus PN dar negrąžintas ir kad 2017 m. kovo 30 d. į Panevėžio AVPK areštinę buvo persiųsta teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis dėl 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. paskirto teismo posėdžio.

14. Teismas taip pat nustatė, kad iš esmės analogiškas aplinkybes dėl pareiškėjo nepristatymo į teismo posėdį Alytaus PN nurodė ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. 2017 m. balandžio 10 d. teisme buvo gautas Panevėžio AVPK raštas „Dėl įpareigojimo pateikti duomenis“, kuriuo ši policijos įstaiga informavo teismą, kad pareiškėjas į Panevėžio AVPK areštinę buvo konvojuotas 2017 m. kovo 29 d., vadovaujantis teisėjos 2017 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-61-279-2017 dėl pristatymo į teismo posėdį vyksiantį 2017 m. kovo 30 d. 14.00 val. Iš Panevėžio AVPK areštinės į Kauno tardymo izoliatorių planiniu etapu pareiškėjas konvojuotas 2017 m. balandžio 3 d., nes 2017 m. balandžio 7 d. 13.00 val. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirtas teismo posėdis. Panevėžio AVPK pažymėjo, kad pareiškėjo ilgiau laikyti areštinėje nebuvo galimybės, nes būtų buvę pažeisti Suėmimo vykdymo įstatyme numatyti iš kardomojo kalinimo įstaigų į policijos areštines perkeltų asmenų laikymo terminai (ne ilgiau 5 parų). Atsiliepime į pareiškėjo skundą Panevėžio AVPK ir Panevėžio AVPK areštinės pareigūnas tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo E. V. konvojavimo į teismo posėdį“ išdėstė tokias pat aplinkybes dėl pareiškėjo nepristatymo į 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. teismo posėdį. Panevėžio AVPK rašte papildomai pažymėjo, kad jei pareiškėjas būtų dalyvavęs 2017 m. balandžio 6 d. numatytame teismo posėdyje, jis nebūtų spėjęs nuvykti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir dalyvauti Lietuvos apeliaciniame teisme numatytame posėdyje, kur jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

15. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo Panevėžio AVPK nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo pristatymo į teismo posėdį, vykusį 2017 m. kovo 30 d. 14.00 val. administracinėje byloje Nr. I-61-279/2017, ir dėl 2017 m. balandžio 7 d. 13.00 val. vykusio teismo posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-495/2017) patvirtino Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nurodė, kad už pareiškėjo pristatymą į 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. vykusį Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdį buvo atsakingas Panevėžio AVPK, tačiau dėl Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 7 d. 13.00 val. paskirtos baudžiamosios bylos ir ribotos galimybės laikyti asmenis areštinėje, pareiškėjas į šį teismo posėdį nebuvo pristatytas. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916 redakcija) 3 punkto, BVK 67 straipsnio, Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatas, sprendė, kad pristačius pareiškėją į Panevėžio AVPK areštinę dėl 2017 m. kovo 30 d. 14.00 val. paskirto teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. I-61-279-2017, pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto ribojimo galėjo būti laikomas tik iki 2017 m. balandžio 3 d. (ne ilgiau 5 parų), o atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. balandžio 7 d. 13.00 val. buvo paskirtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kur pareiškėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, bei į tai, kad konvojavimas iš kardomojo kalinimo institucijų į teismo posėdžius reikalauja tarpusavio suderintų institucijų veiksmų ir būtina atsižvelgti į nustatytus maršrutus, darė išvadą, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai neturėjo realios galimybės pristatyti pareiškėjo į 2017 m. balandžio 6 d. 9.00 val. teismo posėdį, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtais.

16. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-267-279/2017 ir I-294-279/2017 pagal pareiškėjo skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismo posėdžiai buvo paskirti 2017 m. birželio 1 d. 9 val. ir 14.30 val. Teismas nurodytose bylose teismo posėdžius atidėjo 2017 m. liepos 7 d. 11.00 val. ir 13.30 val. Teisme buvo gautas Alytaus PN 2017 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 8-5176, kuriuo teismas buvo informuotas, kad Alytaus PN neturi galimybės pristatyti pareiškėją į 2017 m. birželio 1 d. 9 val. ir 14.30 val. vyksiančius teismo posėdžius, nes vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, pareiškėjas bus konvojuojamas į Lukiškių TI-K dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. 9.00 val. paskirtame teismo posėdyje.

Alytaus PN nurodytas aplinkybes patvirtino Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir rašytiniai bylos duomenys apie pareiškėjo dalyvavimą Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-495/2017 paskirtame 2017 m. gegužės 30 d. 9.00 val. teismo posėdyje, kuriame pareiškėjo dalyvavimas buvo būtinas. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. teismo nutartimis posėdžiai administracinėse bylose Nr. I-267-279/2017 ir I-294-279-2017 buvo atidėti 2017 m. liepos 7 d. 11.00 val. ir 14.00 val. ir bylos buvo išnagrinėtos pareiškėjui dalyvaujant šiuose teismo posėdžiuose.

Taip pat teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-570-428/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 2017 m. sausio 30 d. 9.00 val. buvo paskirtas teismo posėdis, į kurį pareiškėjas nebuvo pristatytas. Remdamasis 2017 m. sausio 30 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, 2017 m. birželio 9 d. teismo rašto Nr. I-570-428/2017, adresuoto pareiškėjui, duomenimis, teismas vertino Kauno apygardos administracinis teismo nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo tinkamai informuotas, nes teismo šaukimo (apie numatytą teismo posėdį) atplėšiamoji dalis su pareiškėjo parašu apie šaukimo įteikimą nebuvo grąžinta Kauno apygardos administraciniam teismui.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad neatvykus į teismo posėdį pareiškėjui, administracinės bylos Nr. I-570-428/2017 nagrinėjimas buvo atidėtas 2017 m. kovo 20 d. 10.30 val. ir šiame teismo posėdyje administracinė byla buvo išnagrinėta.

17. Teismas nurodė, kad Alytaus PN pateiktais pareiškėjo asmens bylos Nr. 15287 išrašo duomenimis nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į pareiškėjo statusą (susipažinus su procesiniais teismų dokumentais, kalinamiesiems asmenims nėra suteikta teisė grąžinti juos teisminėms institucijoms), teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Alytaus PN atsakingi pareigūnai privalėjo (turėjo nustatytą pareigą) įteikti pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo šaukimą administracinėje byloje Nr. I-570-428/2017, o šaukimo atplėšiamąją dalį su pareiškėjo parašu apie šaukimo įteikimą grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad minėta šaukimo atplėšiamoji dalis nebuvo grąžinta Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl administracinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 1 dalies ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendė, kad Alytaus PN pareigūnai pažeidė ABTĮ 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą.

18. Teismas nurodė, jog pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš apribotos pareiškėjo galimybės 2017 m. birželio 14 d. – 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės institucijas, kadangi Alytaus PN direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1-178 patvirtintas Aprašas sunkina kreipimosi sąlygas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Aprašo 11 punkte nustatyta, jog nuteistieji rašytinius pasiūlymus (pareiškimus), peticijas ar skundus privalo rašyti ant švaraus A4 (210×297 mm) arba ne mažesnio kaip A5 (148×210) formatų popieriaus lapo, arba ant viso sąsiuvinio lapo, nedalijant jo į dvi ar daugiau dalių.

Prašymas turi būti tvarkingas, aiškiai parašytas. Draudžiama rašyti ant kitos pusės turimų įvairių dokumentų, juos perbraukus, popieriaus lapo. Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Aprašo 11 punkto nuostatomis, Alytaus PN 2017 m. liepos 3 d. sprendimu „Dėl atsakymo“ Nr. 363-1042 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, nes pareiškėjo pateiktas skundas buvo parašytas ant kitos pusės turimo dokumento, jį perbraukus, popieriaus lapo. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo teiktus skundus, prašymus Alytaus PN, nustatyta, kad 2017 m. birželio 14 d.

– 2017 m. rugpjūčio 8 d. visi kiti pareiškėjo teikti skundai ir prašymai Alytaus PN buvo išnagrinėti. Asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio 14 straipsnyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, 13 punktas nustato, kad prašymas ir skundas raštu turi būti:

1) parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka;

2) parašytas įskaitomai;

3) asmens pasirašytas. Taisyklių 14 punkte išvardyti atvejai, kuomet asmens prašymas ar skundas yra atsisakomas priimti (nėra vardo, pavardės, adreso, ar kitų rekvizitų, nepasirašytas, grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, identiškas prašymas ar skundas jau buvo pateiktas tai pačiai institucijai).

19. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išanalizavęs pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo turinį, teismas sprendė, kad šis pareiškėjo skundas buvo parašytas įskaitomai; jis buvo parašytas valstybine kalba ir pasirašytas; Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų nenustatyta, todėl darė išvadą, kad Alytaus PN, vadovaudamiesi vien tik Tvarkos aprašo 11 punkto nuostatomis, bet neatsižvelgę į Viešojo administravimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytą asmenų prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarką, neapgrįstai atsisakė išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad kiti 2017 m. birželio 14 d. – 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjo teikti skundai ir prašymai Alytaus PN buvo išnagrinėti, teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl apribotos galimybės nurodytu laikotarpiu Alytaus PN teikti skundus (prašymus), išskyrus aptartą atvejį, yra nepagrįsti.

20. Teismas sprendė, kad administracinėje byloje nustatytas Alytaus PN pareigūnų ABTĮ nuostatų dėl šaukimo įteikimo tvarkos vienkartinis nesilaikymas negalėjo pareiškėjui sukelti esminės dvasinės skriaudos, skausmo, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimų. Nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme administracinės bylos Nr. I-570-428/2017 nagrinėjimas 2017 m. sausio 30 d. 9.00 val. buvo atidėtas, t. y. buvo užtikrinta, kad pareiškėjui būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl atidėto administracinės bylos Nr. I-570-428/2017 nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjas patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, vertintinus kaip neturtinė žala. Be to, byloje nustatyta, kad į Kauno apygardos administraciniame teisme administracinės bylos Nr. I-570-428/2017 2017 m. kovo 20 d. 10.00 val. atidėtą teismo posėdį pareiškėjas nevyko (neišreiškė pageidavimo dalyvauti posėdyje). Šios aplinkybės tvirtina, kad nustatytas pažeidimas nebuvo tokio intensyvumo, kuris būtų galėjęs pareiškėjui padaryti nepataisomą dvasinę skriaudą. Be to, byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų patvirtinančių, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmai, t. y. negrąžinimas teismui šaukimo atplėšiamosios dalies su pareiškėjo parašu, būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą.

21. Spręsdamas dėl nustatytų neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų nepagrįstai atsisakius išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, teismas byloje nustatė, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis. Teismas nurodė, kad pripažinimas, jog Alytaus PN pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

III. 22. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas šališkai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo skundo turinį. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra ir negali būti pateisinamų priežasčių nevykdyti teismo ar teisėjo įpareigojimų. Bylos vilkinimas savaime sukėlė pareiškėjui nepatogumų. Pareiškėjo vertinimu, jis nebuvo pristatomas į teismų posėdžius dėl pareigūnų aplaidumo ir neveikimo. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas nukentėjo, kad teismai ir institucijos tarpusavyje nederina veiksmų dėl to, jog pareiškėjas būtų laiku pristatomas į teismo posėdžius. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN direktorius pažeidė jos teises Aprašu ribodamas pareiškėjui nevaržomai kreiptis į valstybės institucijas pagal BVK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo, atstovaujamo Panevėžio AVPK, teigimu, teismas priėmė pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjo argumentus.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas, atstovaujamas Alytaus PN, nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl žalos padarymo yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, kurios pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neturėtų būti mažareikšmės ir smulkmeniškos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Panevėžio AVPK ir Alytaus PN pareigūnų veiksmų, neužtikrinus pareiškėjo dalyvavimo teismų posėdžiuose, nesilaikant šaukimo įteikimo tvarkos, apribojus jo galimybę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės institucijas.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad Alytaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises, neįteikdami jam pasirašyti Kauno apygardos administracinio teismo šaukimo į 2017 m. sausio 30 d. 9.00 val. posėdį; nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo, adresuoto Alytaus PN administracijai, tačiau netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo argumentų dėl Alytaus PN ir Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų, nepristatant pareiškėjo į teismų posėdžius, ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos.

28. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas dėl skunde nurodytų aplinkybių būtų patenkintas, ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, neatskleidė ginčo esmės.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ypač išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovų pateiktus įrodymus, išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, gilinosi į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apie paskirtus teismo posėdžius, priežastis, dėl kurių buvo atidėti teismų posėdžiai, kokios pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdžius, ar nebuvo pažeistos, taip pat detaliai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su neišnagrinėtu pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundu, pareiškėjo patirta neturtine žala. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir ginčo esmės neatskleidimo yra nepagrįsti.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovai Panevėžio AVPK ir Alytaus PN bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas dalyvavimas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje, tačiau nurodė motyvus, dėl kurių tai nebuvo padaryta, ir pateikė įrodymus. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas pripažino pareiškėjo dalyvavimą būtinu šio teismo 2017 m. balandžio 7 d. 13 val. posėdyje, ir būtent šiam teismo posėdžiui buvo teikia pirmenybė, o konvojuoti pareiškėją į 2017 m. balandžio 6 d. 9 val. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdį ir į 2017 m. balandžio 7 d. 13 val. vykusį Lietuvos apeliacinio teismo posėdį būtų buvę sudėtinga. Taip pat byloje buvo pateikti įrodymai, dėl kurių pareiškėjas nedalyvavo 2017 m. birželio 1 d. 9 ir 14.30 val. paskirtuose Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-267-279/2017 ir I-294-279/2017 pagal pareiškėjo skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2017 m. birželio 1 d. teismo nutartimis posėdžiai administracinėse bylose Nr. I-267-279/2017 ir I-294-279-2017 buvo atidėti 2017 m. liepos 7 d. 11.00 val. ir 14.00 val. ir bylos buvo išnagrinėtos pareiškėjui dalyvaujant šiuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjo argumentai dėl Panevėžio AVPK ir Alytaus PN pareigūnų veiksmų, kuriais, pareiškėjo įsitikinimu, pasireiškė teismo procesų Panevėžio apygardos administraciniame teisme vilkinimas, nepripažintini pagrįstais, nes iš bylos aplinkybių nenustatyta, kad atsakovo atstovai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar juos pažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šių veiksmų neteisėtais.

31. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Panevėžio AVPK ir Alytaus PN pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdžius, yra neteisėti.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN pažeidė ABTĮ 74 straipsnio 2 dalį, neužtikrindami šaukimo įteikimo pareiškėjui į Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. 9.00 val. posėdį, kuriame nagrinėta administracinė byla Nr. I-570-428/2017, taip pat nustatė, kad Alytaus PN nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo, nors pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Taisykles jį turėjo išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju dėl šių neteisėtų atsakovo atstovo Alytaus PN veiksmų nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pripažinimas, jog Alytaus PN pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog Alytaus PN 2017 m. birželio 14 d. – 2017 m. rugpjūčio 8 d. laikotarpiu visi kiti pareiškėjo teikti skundai ir prašymai Alytaus PN buvo išnagrinėti, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl Aprašo 11 punkto taikymo ir kiti jo paduoti skundai nebuvo išnagrinėti.

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, jog neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

35. Neatmestina, jog Alytaus PN pareigūnų veiksmai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

36. Įvertinus Alytaus PN pareigūnų veiksmus, kurie buvo vienkartinio pobūdžio, šiais veiksmais sukeltas pasekmes, tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog šiais veiksmais jam (pareiškėjui) buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ar žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė