44ebe75d-5cfb-41d9-8a01-b458a5d5adb1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-218-827/2016Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00670-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Eglei Petkevičiūtei, Daivai Ašmianienei,vertėjaujant vertėjams Katerinai Chvatovai, Daivai Kačinskienei, Agnei Petrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko kaltinamajam K. O., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei, nuketėjusiosios Kari E. O.

įstatyminei atstovei Simonai GrėbliÅ«naitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. O. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Norvegijoje, Norvegijos Karalystės pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirba žurnalistu, raÅ¡ytoju savarankiÅ¡kai, gyvena (duomenys neskelbtini), Norvegija, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė :

K. O. buvo kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažametei             2014-05-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stipriai laikydamas savo mažametę dukrÄ Kari E. O., gim. 2004 m., už rankos ir alkÅ«nės, nutempė jÄ Ä¯ kambarį, tyčia pargriovė ant grindų, įkiÅ¡o pirÅ¡tus jai į burnÄ bei tyčia jÄ spausdamas, sukėlė mažametei nukentėjusiajai Kari E. O. fizinį skausmÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ stvėrė jÄ gulinčiÄ ant grindų už abiejų pečių, tyčia stipriai spaudydamas kairįjį petį jÄ purtė, taip mažametei nukentėjusiajai Kari E. O. padarė kraujosruvas kairio peties srityje ir kairiajame žaste, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto iÅ¡vada Nr. G1903/14 (01)), tuo sukėlė mažametei nukentėjusiajai Kari E. O. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

K. O. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 str.Apklaustas teisme kaip kaltinamasis K. O. nurodė, jog kaltinamÄ jį aktÄ gavo jam suprantama kalba, kaltinimÄ supranta, kaltės neprisipažįsta. PaaiÅ¡kino, kad jam kaltinimų buvo ne vienas. Praėjus mėnesiui po įvykio jis buvo iÅ¡kviestas apklausai, keletÄ dienų iki Å¡io įvykio vyko tėvų susirinkimas mokykloje ir viena dukros draugės motina pasakojo, kad E. draugei ar mobiliajame telefone, ar planÅ¡etėje rodė kaltinamojo draugės AuÅ¡ros nuotraukas.

Tuo metu E. gyveno su motina, nors buvo kitoks susitarimas. Kaltinamasis tÄ dienÄ nuėjo į mokyklÄ ir pasakė E., kad nori su ja pasikalbėti. Tai buvo apie 16-17 val., pėsčiomis jie ėjo Gedimino prospektu. Nusprendė iÅ¡ karto pasikalbėti su dukra. Ji atsisėdo ant lovos, o jis atsisėdo Å¡alia ant kėdės ir paklausė, ar ji jam turi kÄ papasakoti. Ji pasakė, kad nieko blogo nepadarė. Papasakojo visÄ situacijÄ ir paprašė E. telefono. Ji suprato, apie kÄ kalbama, kaltinamasis paprašė jos pasakyti savo slaptažodį.

Ji pradėjo verkti bei iÅ¡sisukinėti, po kurio laiko vis dėlto pasakė. Kaltinamasis surado nuotraukas. Jis su ja kalbėjosi ir norėjau priversti susimÄ styti. Ji tiesiog verkė ir nenorėjo kalbėti. Liepė jai sėdėti kambaryje ir pagalvoti apie savo elgesį, kol ateis A., o pats nuėjo į virtuvę gaminti maisto. Po kažkiek laiko vaikas apsiramino, bet liko savo kambaryje. Kažkur po 20 min. grįžo A.. Dukra buvo nusiminusi ir jai buvo gėda. Kaltinamajame akte paraÅ¡yta, kad jis atėjęs į mokyklÄ , Å¡aukė ant E., tempė jÄ per gatvę, tačiau jeigu taip bÅ«tų buvę, jam dėl to kÄ nors bÅ«tų pasakę mokytojai ar kiti mokiniai.

Tuo metu buvo intensyvus eismas ir jis tiesiog jÄ paėmė už rankos, jokio smurtinio veiksmo nebuvo. VisÄ laikÄ kol gyveno Gedimino pr. iÅ¡ lauko pusės tualeto durų nebuvo galimybės atrakinti. Vaikas smuiku grojo gatvėje tam, kad užsidirbtų pinigų. Kaltinamasis tam prieÅ¡taravo, mano, kad pinigai galėjo atitekti buvusiai žmonai. E. daug meluoja ar prisigalvoja. Jam yra labai nesmagu dėl tokio dukters elgesio. E. pabuvusi su mama pasikeitė į blogÄ jÄ pusę. Pokalbio su vaiku metu kaltinamasis kalbėjo aiÅ¡kiai ir griežtai, bet nerėkdamas.

Su ja kalbėjo norvegiÅ¡kai. Dukra neturi problemų dėl kalbos supratimo. Rugpjūčio mėnesį ji pradėjo lankyti mokyklÄ Norvegijoje todėl ji norvegiÅ¡kai kalba dar geriau. Ji turi geriausius įvertinimus. Bendraujant su vaiko motina nei karto jai negrasino. Jam pačiam grasino jos brolis ir ji pati. Bendraujant su RÅ«ta ji nieko nežinojo apie daromus garso įraÅ¡us. Tai buvo vienintelis kaltinamojo įrodymas, kai vykdavo kažkokie konfliktai. Iki Å¡io įvykio neįraÅ¡inėjo pokalbių. Negalėjo patikslinti, ar A. nuotraukos buvo telefone, ar planÅ¡etėje.

Susirinkimas buvo ketvirtadienį, o visas veiksmas vyko pirmadienį. KeletÄ dienų svarstė, kaip reikėtų su dukra pasikalbėti apie tai. Ä®raÅ¡inėti pokalbius pradėjo todėl, kad buvo susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Motina neiÅ¡leisdavo dukros pas kaltinamÄ jį pagal susitarimÄ . Buvo susirÅ«pinęs, nes vaikas buvo pagautas ne kartÄ meluojant. SusirÅ«pino jos raida, psichologine bÅ«kle. Nieko negali paaiÅ¡kinti ir pakomentuoti apie sužalojimus. Nuo gegužės 21 iki birželio 6 d. yra pakankamai ilgas laikotarpis.

Nieko nežinojo, kas vyksta iki tol, kol buvo iÅ¡kviestas į policija. Iki iÅ¡siskiriant su R. O. sunkiausias metas vaikui buvo 2014 m., ji buvo pasimetusi, nežinojo kaip elgtis. Å iuo metu santykiai yra puikÅ«s. Buvo periodų, kai dukra buvo pagaunama meluojant. Buvo momentų, kai santykiai buvo draugiÅ¡ki ir geri, buvo ir blogų momentų. Jai gyvenant SOS kaime, santykiai buvo geresni nei vėl grįžus į namų aplinkÄ .Dėl įvykio 2013 m. ir santykių su dukra - viskÄ yra sudėtinga prisiminti, nes įvykis ganėtinai senas.

Jam pasirodė, kad dukra tik pasivalė dantis ir jis parodė, kaip tai turi bÅ«ti daroma. Žaidžiant pvz. gaudynes galima sugriebti ir už plaukų, ir už rankos bet tai neturi bÅ«ti laikoma kaip noras kažkÄ padaryti ar sukelti skausmÄ . Niekada nesielgė taip, kad sukeltų dukrai skausmÄ . Nieko konkretaus iÅ¡ kaltinamojo akto nebuvo. Ji buvo nusiminusi, verkė, buvo pagauta meluojant. Negali pasakyti, ar ji buvo užsirakinusi tualete. GalbÅ«t kaltinamasis pajudino durų rankenÄ , atrakinti nebandė, nes tualetas iÅ¡ iÅ¡orės neatsirakina.

Kada matėsi su dukra prieÅ¡ gegužės 21 d. ir po to, neprisimena. Pas dukrÄ Ä¯ mokyklÄ užeidavo dažnai. Mano, kad matė jÄ ir susirinkimo dienÄ . Taip pat dukrÄ matė maždaug savaitė po įvykio. Nei dukra, nei motina nesakė, kad yra pareiÅ¡kimas. Apie tai sužinojo tik iÅ¡kviestas į policijÄ . Santykiai su dukra dabar yra puikÅ«s. Ji integravosi Norvegijoje. Viskas yra puiku, kol nepradeda klausinėti apie mamÄ . Dukra apie mamÄ kalba bendromis frazėmis ir neatvirauja. Mano, kad su mama bendrauja reguliariai, gal net ir kasdien.

Motina su dukra Norvegijoje skambinasi telefonu (t. 1, b. l. 188-189). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-69). Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog E. rodė mokykloje AuÅ¡ros nuotraukas, padarytas vonioje, kur ji nufotografuota be drabužių. Jis apžiÅ«rėjo E. planÅ¡etinį kompiuterį ir iÅ¡ tikrųjų pamatė AuÅ¡ros nuotraukas vonioje, jas vėliau iÅ¡trynė. Apie nuotraukas nusprendė pakalbėti su E., 2014-05-21 atėjo į mokyklÄ , norėjo pasikalbėti su E..

Pokalbio metu namuose su E. kaltinamasis planšetėje jai parodė nuotraukas, nes mergaitė neigė jas padariusi. Jas pamačiusi mergaitė apsiverkė, pradėjo atsiprašinėti. Jis pasakė, kad vaikas turi atsiprašyti ne jo, o Aušros, pasakė, kad ji turi neišeiti iš kambario, turi pagalvoti apie savo pokalbį, pats išėjo į virtuvę. E. liko kambaryje, jis uždarė, bet neužrakino duris. Po pusvalandžio grįžo Aušra, E. su ja kalbėjosi lietuviškai. Daugiau su E. apie įvykį nekalbėjo, nuotraukas ištrynė.

E.pabėgusi nuo jo nebuvo, nebuvo užsirakinusi tualete, tualeto durys iÅ¡ iÅ¡orės neatsirakina, nebuvo jos paėmęs nei už rankų, nei už alkÅ«nės, nebuvo pargriovęs ant grindų, fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo (t. 1, b. l. 68-69). Šias aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 74-79). Apklausta kaip liudytoja R. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jį, jis yra E. O. tėvas. PaaiÅ¡kino, kad pirmi įvykiai buvo dėl E. nesilankymo mokykloje, vėliau bendravo su tyrėja dėl smurto.

Kai buvo apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu atsiminė įvykį, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo gegužės 21 d. Tai buvo pavasaris. Å iaip po pietų vaiko pasiimti ateidavo arba tėvas, arba jo draugė, kartais ji į namus eidavo viena. TÄ dienÄ atvyko tėvas ir tarp jų vyko pokalbis. Jokių veiksmų apie kÄ kalbėjo tyrėja tuo metu nebuvo. Tėvas kalbino jÄ vykti į namus. Paskui atrodo vaikas išėjo. Tai galėjo bÅ«ti tarp 15-17 val. Pas juos yra popietinė grupė. Vaikas ruoÅ¡ia pamokas, groja, vyksta popietinė veikla.

Ji su E. bendraudavo nuo ryto iki vakaro. PlanÅ¡etinio kompiuterio ji neturėjo. Kartais atsineÅ¡davo telefonÄ . E. turėjo paprastÄ telefonÄ , tikrai ne iÅ¡manųjį. Vaikai telefonus laikydavo kiÅ¡enėse, nes mokykloje jų nenaudodavo. Popietinėje grupėje taip pat nematė, kad ji bÅ«tų naudojusi telefonÄ . Niekada nematė, ar E. turėjo planÅ¡etinį kompiuterį. E. buvo labai uždara. Apie tėvÄ , Å¡eimÄ nepasakojo. Ant E. kÅ«no niekada nebuvo pastebėta sužalojimų. Nematė, kad E. kažkam kÄ nors bÅ«tų rodžiusi telefone.

PlanÅ¡etės su ja niekada nematė. Iki pirmo skambučio iÅ¡ vaikų teisių nepagalvojo, kad ji turi problemų. Ji buvo rami, draugiÅ¡ka, Å¡iltas vaikas. E. dažnai ryte vėluodavo į mokyklÄ ir bÅ«davo, kad praleisdavo pamokas, todėl ir bendravo su vaikų teisėmis, tačiau jie neklausdavo, dėl kieno kaltės vaikas neatvyksta į mokyklÄ . TėvÄ mokykloje matydavo. Jis neateidavo į susirinkimus, mano, kad dėl kalbos barjero. Negalėjo pasakyti, kad tėvo ir dukros bendravime bÅ«tų kažkokių tai problemų.

Pykčių tarp jų nepastebėjo. Tėvas klausdavo kaip vaikui sekasi. Sunkiau bendrauti buvo dėl kalbos barjero. E. niekada neiÅ¡sidavė dėl sunkumų su tėvu ar motina. Ä®vykio dienÄ tėvas bandė įkalbinti vaikÄ eiti į namus, apie kÄ jie kalbėjosi, liudytoja negalėjo pasakyti. Tėvas su vaiku bendravo. Jis bandė jÄ Ä¯kalbėti. Vaiko veide kažkokių tai papildomų emocijų, kurios iÅ¡duotų jaudulį - nebuvo. Nepastebėjo, kad bendravimas bÅ«tų piktas (t. 1, b. l. 189-190).

Apklausta kaip liudytoja E. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji yra psichologė, buvo koordinatorė ir psichologė. E. prisimena, nes vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. pabaigoje buvo atsiuntęs raÅ¡tÄ , kad bÅ«tų teikiamos konsultacijas E., nes galimai jos bÅ«klė nėra labai gera, tėvai konfliktuoja dėl jos auklėjimo ir nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. balandžio, mergaitė lankė konsultacijas. Liudytoja buvo susitikus ir su tėčiu ir su mama. E. iÅ¡ pradžių buvo žymiai daugiau nerimastinga, ji turėjo mokyklinių problemų, stengėsi bėgti iÅ¡ pamokų, iÅ¡ jos suprato, kad jos bÅ«sena buvo nerami, dėl neapibrėžtos gyvenamosios vietos, ir kas už jÄ atsakingas.

Tada vaiko teisių apsaugos skyrius inicijavo posėdį, kur mergaitė buvo patalpinta į SOS kaimo laikinuosius globos namus, ir per tÄ laikÄ derino grafikÄ . Buvo nustatyta, kad jos gyvenamoji vieta bus su tėčiu, tada pavyko viskÄ stabilizuoti ir mergaitės bÅ«sena pagerėjo. Paskutiniu metu jos nematė, nes ji buvo iÅ¡vykusi gyventi į NorvegijÄ . Konsultacijų pradžioje mergaitė rodė padidintÄ susirÅ«pinimÄ dėl mamos savijautos ir sveikatos. Stengėsi kontaktuoti, visada skambino mamai, kas įrodė, kad ji labai nerimavo.

Santykiuose su tėčiu iÅ¡ pradžių buvo prieÅ¡iÅ¡kumo, nes tėtis kÅ«rė naujÄ partnerystę. Tuo metu buvo pykčio, nes ji pagal savo amžių rodė ypatingÄ susirÅ«pinimÄ , kad ji turi pasirÅ«pinti mama, vėliau tas keitėsi, mama jÄ lankydavo, tapo valdoma, nes iÅ¡ pradžių atrodė, kad ji nevaldoma, ne dėl to, kad pas tėtį bÅ«tų blogai, bet ji jautė didelį nerimÄ dėl to, kas atsitiks su mama. Mergaitė to labai apibÅ«dinti negalėjo, tačiau liudytoja turbÅ«t daugiau girdėjo iÅ¡ tėčio ir iÅ¡ tarnybų, kad mama turėjusi didesnių problemų, vartojusi alkoholį, kad mergaitė grojusi gatvėje su smuiku, mergaitė apie tai pasakojusi, kad ji pinigėlius pagrinde atiduoda mamai, mama sakydavo, kad jai blogai, ir mergaitė pradėjo labai rÅ«pintis ta situacija.

Mergaitė yra minėjusi, kad tėvai pykdavosi, bet kokio pobÅ«džio pykčiai, kaip jie atrodė nepasakojo, bet ji jautė baimės nerimÄ . Tiksliai datų negali pasakyti, bet kad jos atžvilgiu tiesiogiai bÅ«tų smurtauta nėra minėjusi, bet kad ji buvusi kaip liudytoja tokių scenų, liudytoja mano, kad buvo. Jie norėjo pagerinti vaiko bÅ«klę, konsultuotis su jos tėvais, pasitarti kaip sureguliuoti santykius tarp jų, kad sumažinti jos nerimÄ , chaotiÅ¡kumÄ , todėl buvo pritaikyta tokia priemonė patalpinti į globos namus, kad nei viena pusė nebandytu jos paveikti.

Lūžis atsirado prieÅ¡ Kalėdas 2014 m. Negalėjo pasakyti dėl kokios priežasties, tai buvo pastebima. Pradėjus gyventi globos namuose iÅ¡ pradžių buvo blogas periodas, bet vėliau sumažėjo ir mokykloje geresni rezultatai tapo. Kada jau mergaitei buvo paskirta su tėčiu gyventi, tėtis buvo inicijavęs kelis pokalbius, dar vienÄ iniciatyvÄ jis parodė liepos pabaigoje, kai centras gavo tokį laiÅ¡kÄ , gal jie galėtų jai kÄ nors rekomenduoti Norvegijos mokykloms, geresnei vaiko savijautai, adaptacijai (t. 2, b. l. 42-44).

Apklausta kaip liudytoja T. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta K. ir R. O.. Å eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ nuo 2011 m. lapkričio 23 d, iÅ¡braukta 2015 m. Å¡iuo laikotarpiu mes su Å¡eima bendravom, tiesiog per visus tuos metus, buvo stebima Å¡eima, lankomasi, vykdomos konsultacijos, Å¡alys kaltina vienas kitÄ smurtu vaiko atžvilgiu. Å eimoje buvo vienas vaikas, E.. Su E. neteko bendrauti, bendravo dažniausiai su mama. Nuolat buvo tos problemos, kad E.nuolat iÅ¡reikÅ¡davo, kad tėtis prieÅ¡ jÄ smurtavo, o mamÄ visada gindavo, bet visada bÅ«davo su mama, todėl jie ir siuntė darbuotojÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ mergaitė jaučia, kÄ galvoja.

Darbo su Å¡eima metu bendraudavo tiek su Knut, tiek su RÅ«ta, abu skundėsi, tekdavo iÅ¡klausyti vienÄ nuomonę, tada kitÄ , dėl to bÅ«davo susitikimai organizuojami vaikų teisų apsaugos skyriuje. Skundžiamasis bÅ«davo, kad už plaukų patempdavo, už rankos, kažkÄ stipriau suimdavo. Pokalbių su vaiku metu dažniausiai bÅ«davo mama, yra tekę kalbėti ir su mergaite viena, ji irgi sakė, kad tėtis mane skriaudžia, bet ir gi kažkur kažkÄ patempia, kažko neleidžia. Vaikas tai iÅ¡reikÅ¡davo tiesiog žodžiu, ko nors pastebėję mėlynių ar pan. nebuvo.

PrieÅ¡ mamÄ vaikas nesakydavo nieko blogo. Liudytoja apie tėvÄ nieko neturi blogo pasakyti, jis tikrai domėdavosi, blogo elgesio iÅ¡ jo pusės nėra pastebėjusi, o mama pastebėta ir neblaivios bÅ«senos, yra tekę ir kviesti greitÄ jÄ . BÅ«davo drabužiai iÅ¡mėtyti, mergaitė negalėjo patekti į namus, ir tada buvo tėtis kviečiamas iÅ¡ Norvegijos, administracinė byla yra mamai. Dažniausiai bÅ«davo iÅ¡ tėčio pusės gauta informacija, kad RÅ«ta grįžo neblaivi ir naktį, ir paryčiais, paskui bandydavo kalbėti su mama, bet ji teigdavo prieÅ¡ingai.

Mama skųsdavosi, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtauja, kad jis neblaivus grįžta, ant mergaitės puola, jos negali iÅ¡simiegoti. Apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje R. O. parodė, kad ji pati įvykio nematė ir negirdėjo. E. telefonas buvo iÅ¡jungtas, tada ji paskambino tėčiui, kuris pasakė, kad tegul ji elgiasi normaliai, tada ji gaus telefonÄ . Liudytoja iÅ¡girdo, kad E. verkė. Po pusvalandžio atėjo pas liudytojÄ ir buvo linksma, nieko nesakė. Liudytoja klausė, kas ten vyko. E. atsakė, kad ai nieko tokio, žinai kaip tėtis, atėjo į mokyklÄ , paÅ¡aukė ir viskas.

KitÄ dienÄ liudytoja klausė E., kas tau yra su tais dantimis. E. sakė liudytojai, mama čia neraudona? Liudytoja jai sakė, ne, nuo ko turėtų bÅ«ti raudona. Tada E. pasakė, kad vakar tėtis buvo labai piktas, ji užsirakino tualete, jis iÅ¡laužė duris, nusivedė į kambarį, paguldė ant grindų ir sukišęs visÄ rankÄ Ä¯ burnÄ spaudė dantenas. Klausė E., kÄ dabar darom, sakė paskambinti inspektorei, kaliausė, ar E. sutinka, kad paskambintų inspektorei. Ji sakė, taip, kad jo bijo.

Tada liudytoja paskambino inspektorei, sakė, kad nieko nematė. Inspektorė tada pakalbėjo su E., sakė, kad jeigu ji nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tai turi apsispręsti, kad jÄ visur kvies ir visur jis sakys tÄ patį, tada galbÅ«t kažkas pasikeis. Tada jos nuėjo į policijÄ ir liudytoja, kaip vaiko atstovė, viskÄ surašė, kÄ pasakojo E..Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad burnoje nieko ypatingo nebuvo, bet tas dantenų spaudimas, stipriai spaudžia. Liudytoja tai suprato, nes kaltinamasis pastoviai liudytojÄ muÅ¡davo, jis gali visÄ kumÅ¡tį sukiÅ¡ti, jai tik dabar visi dantys atsistatė.

Dėl įvykio kalbėjo su inspektore A. J.. Ji sakė, kad vaikeli tu turi apsispręsti, nes žinok, kad bus tas pats, jÄ kvies į policijÄ . Liudytoja paskambino Alinai, kuri su E. paÅ¡nekėjo, sakė, kad ji turi bÅ«ti pasiruoÅ¡usi. E. tada buvo 10 metų. E. pasiskundė kitÄ dienÄ , sakė, kad buvo labai sunerimusi, labai verkė, sakė buvo taip baisu, kad nenorėjo prisiminti. Ä®vykio dienÄ ji išėjo į mokyklÄ , o tėtis jÄ pasiėmė. IÅ¡karto po įvykio ji buvo atėjusi pas liudytojÄ .

Buvo atjungtas jos telefonas, paskambino vyrui, kuris pasakė, ji privalo elgtis gerai, sakė, tegul ji atsipraÅ¡o, tada jai leis eiti pas motinÄ , ji atėjo po kokio pusvalandžio, buvo labai linksma, viskas gerai, nieko nesakė. Ä®vykis galėjo bÅ«ti maždaug apie 5 val. ir tai buvo prieÅ¡ ateinant sugyventinei. Neprisiminė, kokį telefonÄ tuo metu turėjo E., kompiuterio niekada neturėjo, planÅ¡etę atrodo turėjo. PlanÅ¡etę atrodo nešėsi į mokyklÄ , bet mokytoja neleido. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2014 gegužės 21 d.

Vaikas tuo metu gyveno su liudytoja. Nebuvo susitarimo, kada galėjo bÅ«ti pas tėtį, liudytoja tÄ diena nežinojo, kad tėtis paims jÄ iÅ¡ mokyklos. Å iuo metu jai leidžiama matytis su dukra, pasimatymų datos nėra nustatytos datos. Motinos valdžia neapribota, Liudytoja Å¡iuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje. Teigė, kad jai buvo iÅ¡keltas ultimatumas vyro, arba ji turiu paskambinti prokurorei ir pasakyti, kad melavo, arba ji nematys E. ir iki sausio mėnesio ji jos nematė. Su dukra susitikdavo vasarÄ , jų santykiai nuostabÅ«s. Pas tėvÄ dukra nepatenkinta, nes turi netikrÄ brolį, kuris yra vyro sugyventinės 6 metų sÅ«nus, turi protinį atsilikimÄ , jis nuolat lenda prie jos.

Liudytoja nebuvo dabartinėje dukros mokykloje, ten nebuvo nuvažiavusi. Nuo jos gyvenamosios vietos iki tenai yra 2 val. traukiniu. E. nuo Naujų metų pas jÄ buvo 5 dienas. Vaikas niekuo nesiskundė, tačiau sakė, kad kai jis iÅ¡važiuoja, ji turi prižiÅ«rėti maÅ¾Ä jį broliukÄ , žodžiu kaip auklė dirba, neturi savo gyvenimo. Su dukra bendrauja per instagramÄ , facebookÄ kiekvienÄ dienÄ . Su nuotraukomis buvo įvykis, tačiau tai buvo labai seniai. Dukra buvo nufotografavusi K. ir jo draugės lytinį aktÄ ir rodė klasiokėms.

Nufotografavo mobiliuoju telefonu, neprisiminė, ar tai buvo prieÅ¡ šį įvykį, ar po jo. Tačiau konkrečioj situacijoje liudytoja nesieja tėvo elgesio su minėtu atveju. Dėl nuotraukų iÅ¡siaiÅ¡kino su vaiku, sakė, kad negražu taip daryti, taip pat tarpusavyje iÅ¡siaiÅ¡kino su K. ir AuÅ¡ra. Po aiÅ¡kinimosi vaikas nakvojo pas liudytojÄ , neatsimena, kada dukra ėjo pas tėvÄ . Vaikas jai niekada nenešė pinigų, vienÄ karta jis buvo pasiskolinus 50 eurų, bet gražino, namuose visko buvo, buvo užgrÅ«sti namai visokiais žaislais.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paaiÅ¡kino, kad buvo didelis spaudimas jai, grasinimai, gÄ sdinimai, Å¡antažas, advokatė pasiÅ«lė, kad su tokiu vyru geriausia pasiraÅ¡yti taikos sutartį, o po to atsistoti ant kojų ir atsiimti vaikÄ , nes sakė, kad liudytoja atsidurs ligoninėje. Daug kartų buvo ikiteisminių tyrimų pradėta ir jos, ir Knut atžvilgiu. Ji buvo bausta administracine tvarka, dėl alkoholio vartojimo. Neatsiminė, kas buvo tada, kai batai buvo iÅ¡mesti, ji buvau Å¡oke. Atrodo nebuvo kviesta policija.Teismo posėdyje perklausius kompaktiniame diske (t. 1, b. l. 209, 80) esančius garso įraÅ¡us liudytoja R.

O. paaiÅ¡kino, kad negali pasakyti, ar Å¡iuose įraÅ¡uose užfiksuotuose pokalbiuose kalbėjo ji, su kuo vyko juose įraÅ¡yti pokalbiai, juose esančių pokalbių neprisimena, savo balso neatpažįsta. Vėliau teigė, kad yra ir jos balso, tačiau negali 100 procentų pasakyti, kad visuose pokalbiuose yra jos balsas (t. 2, b. l. 45-51). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. O. parodė, kad 2014-05-22 dukra atėjo iÅ¡ mokyklos į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Persirenginėdama parodė savo mėlynes ant kairio žasto.

Neleido prie tos vietos prisiliesti, nes jai skaudėjo. Dukra pasakė, kad tai vakar padarė K. O.. Ji pradėjo dukros klausinėti, kas atsitiko. Dukra pasakė, kad 2014-05-21 apie 16:00 val. tėvas atėjo į mokyklÄ jos pasiimti, buvo labai piktas, atėmė telefonÄ , stvėrė už rankos ir iÅ¡sitempė jėga verkiančiÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . VisÄ keliÄ tėvas rėkė ant dukros ir kartojo, kad reikia jiems pasikalbėti. Dukra nesuprato, dėl ko buvo supykęs tėvas ir norėjo pasikalbėti.

Ji paminėjo, kad tėvas dažnai bÅ«na toks piktas ir ji nesupranta kodėl. Kai įėjo į butÄ E. užsirakino tualete, bandydama pasislėpti nuo tėvo, nes jo labai bijojo. Knut atrakino tualeto duris, nusivedė E. į kambarį, pargriovė ant grindų ir su savo pirÅ¡tais pražiodė, stipriai spaudė dantis ir jų dantenas, taip pat stipriai purtė ir spaudė kairį petį. E. buvo labai iÅ¡sigandusi, nesuprato, dėl ko tėvas taip elgiasi ir kad jis bijo grįžti pas tėvÄ (t. 1, b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji Kari E. O. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Å ioje apklausoje ji parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta į teismÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2014-05-21 ji buvo mokykloje, visi valgė vakarienę, ji turėjo ant stalo telefonÄ , tėtis jį paėmė, įsidėjo į kiÅ¡enę ir pradėjo rėkti ant jos. Dėl ko jis rėkė, ji nesuprato. Kai pabaigė valgyti, tėtis stvėrė jai už rankos ir nusitempė pas save namo. Namai yra netoli mokyklos, nepaleisdamas rankos tėtis tempė jÄ iÅ¡ mokyklos iki namų, sakė turi pasiÅ¡nekėti.

Dėl ko pasiÅ¡nekėti, neminėjo. Kai atitempė į butÄ , jame buvo tik jis ir tėtis, jis uždarė buto duris. Liudytoja iÅ¡sigando ir tada nubėgo į tualetÄ ir užsirakino, o jos tėtis kažkokiu bÅ«du atrakino duris. IÅ¡sigando, nes tėtis rėkė ant jos, paskui laikė rankÄ . Kai tėtis atrakino tualeto duris, stvėrė vėl už rankos, nutempė į kambarį, pargriovė ant grindų. Tada tėtis įkiÅ¡o pirÅ¡tus jai į burnÄ , spaudė ir jai labai skaudėjo. Ji verkė ir Å¡aukė.

Jis kartojo, kad turi pasikalbėti, bet ji nesuprato, dėl ko. Kiek laiko tai truko, negalėjo pasakyti. Tuo metu ji dar gulėjo ant grindų, tėtis vis kalbėjo, kad reikia pasikalbėti. Kai tėtis spaudė už kairio peties – labai skaudėjo. Tada jis jÄ pakėlė, ji atsisėdo ant kėdės. Daugiau jos nelietė, tik kažkÄ kalbėjo, ji nesuprato kÄ . Jis kalbėjo norvegiÅ¡kai, ji viskÄ supranta norvegiÅ¡kai, bet kadangi jis kalbėjo rėkdamas, todėl nesuprato. Po to jis aprimo, nes kažkas paskambino telefonu, kol jis kalbėjo telefonu, liudytoja atsisėdo ant grindų prie durų ir pradėjo verkti.

Jis vėl priėjęs kažkÄ pasakė, bet ji nesuprato kÄ . Kai jis aprimo, ji pradėjo pieÅ¡ti, o tėtis sėdėjo prie stalo. Ji prašė leisti eiti pas mamÄ , bet jis neleido. Prašė apie 7 kartu, bet jis neleido. Daugiau jos nelietė, tik buvo piktas ir bambėjo. Tada ji pradėjo jo atsipraÅ¡inėti, praÅ¡yti leisti pas mamÄ , verkti, kad paleistų pas mamÄ , nors ji nieko blogo nebuvo padariusi. Prašė leisti paskambinti mamai, bet jis neleido, tikriausiai dėl to, kad ji verkė. Paskui paleido jÄ pas mamÄ , atidavė mobilųjį telefonÄ , baterijÄ ir kortelę.

Ji išėjo, o tėtis ėjo jai iÅ¡ paskos. KitÄ dienÄ papasakojo mamai, kad tėtis ant jos rėkė. KitÄ dienÄ pasakojo todėl, kad tÄ pačiÄ dienÄ nieko nenorėjo prisiminti. Mama kreipėsi į gydytojÄ , nes jai ant kairio peties atsirado mėlynės. Gydytojas jÄ apžiÅ«rėjo. Anksčiau irgi bÅ«davo tokių atvejų su tėčiu, bet tada tėtis buvo ypatingai piktas, anksčiau irgi stverdavo už rieÅ¡o, už ko dar stverdavo neprisimena (t. 1, 29-30). Savo parodymus K. E. O. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 34-38).

Apklausta teismo posėdyje nepilnametė nukentėjusioji Kari E. O. paaiÅ¡kino, kad jai Å¡iuo metu yra 12 metų, mokosi Norvegijoje, 6-oje klasėje, sekasi visai gerai. Vilniuje buvo beveik taip pat kaip ir dabar. Su draugais žaisdavo, bet neprisimena, kÄ tiksliai. Kai ėjo į mokyklÄ , turėjo telefonÄ . TÄ laikÄ nori pamirÅ¡ti, nes tėvai labai pykosi, reikėjo eiti į policijÄ . Daugiau nieko neprisimena. JÄ Äia pasikvietėte pasikalbėti kaip, jai buvo anksčiau ir kaip dabar. PrieÅ¡ dvejus metus, ji buvo supykusi ant AuÅ¡ros, todėl paėmė telefonÄ ir nufotografavo jÄ , kai ji buvo neapsirengusi.

Po to ji parodė tas nuotraukas keletui draugių. Kas buvo toliau nebeprisimena. Kaip draugės reagavo neprisimena. Nuotraukas matė tik dvi draugės. Apie tai sužinojo kažkas iÅ¡ suaugusiųjų, vienos draugės mama ir jos tėtis. Tada tėtis supyko, atėjo į mokyklÄ jos pasiimti. Ji suprato, kad jis supykęs, nes kai grįžo namo, jis pradėjo su ja kalbėti griežtu balsu. Jis suėmė jÄ už rankos ir jai nestipriai skaudėjo, jis turbÅ«t net nesuprato, kad jai skauda. Kas buvo toliau nebeprisiminė.

Jis jÄ paleido ir paprašė planÅ¡etės, ji atidavė jÄ ne iÅ¡ karto, vėliau sutiko jÄ atiduoti, ir jis iÅ¡trynė nuotraukas. Neprisiminė, ar čia tÄ pačiÄ dienÄ ar kitÄ , o gal tÄ pačiÄ dienÄ apie nuotraukÄ sužinojo A., ji buvo nuliÅ«dusi, gal ir supykusi. jos pasikalbėjo ir ji atsiprašė. Jos padavė viena kitai rankas. Tėtis atrodo suėmė jÄ už peties, ji norėjo eiti, o jis norėjo jÄ sustabdyti, tai ir suėmė. jai iÅ¡ tikrųjų skaudėjo. Ji nenorėjau atiduoti planÅ¡etės ir atsidÅ«rė ant kilimo.

Ar vyko dar kažkas daugiau neprisimena. Jai tėtis kažkÄ pasakė, ji atsistojo nuo kilimo ir atsisėdo ant lovos. Tada atidavė planÅ¡etę, tėtis iÅ¡trynė nuotraukÄ ir jie dar pasikalbėjo. Mano, kad pirÅ¡tus jis įkiÅ¡o nenorėdamas. Tuo metu ji galvojo, kad elgiasi blogai, tuo metu ji verkė, nes tėtis kalbėjo labai griežtu balsu, neprisimena ar bijojo tėčio. Ji iÅ¡trÅ«kti norėjau į kitÄ kambarį, nebeprisimena, kaip atsidÅ«rė tualete, tėtis buvo namie, gal prie durų.

Ä® tualetÄ nuėjo, nes bijojo, kad tėtis pradės griežtai kalbėti. Paskui tėtis suprato, kad į tualetÄ Ä—jo ne į „tualetÄ â€œ, ji buvo užsirakinus, o tėtis iÅ¡ iÅ¡orės atrakino duris, o gal ji jas atidarė belaikydama, neprisimena.Å iuo metu su tėčiu sekasi gerai, kartais pasipyksta, kartais ginčijasi. Dažniausiai ji bÅ«na pikta, tėtis žiÅ«ri televizorių, o ji su įbroliu daug ginčijasi, nes įbrolis jai atsibodo. Kartais tėtis susipyksta su mama dėl jos važiavimo pas mamÄ , tai ir ji su tėčiu dėl to susipyksta.

Su mama norėtų matytis daugiau. Kai mama turi laisvas dienas jos kartais bÅ«na namie, o kitÄ dienÄ eina į atrakcionų parkÄ . BÅ«nant su tėčiu jai viskas patinka, su mama taip pat viskas patinka. Su tėčiu jai patinka žiÅ«rėti talentų laidas, klausytis jo komentarų. O su mama jai patinka taip pat žiÅ«rėti televizorių ir eiti pasivaikščioti. Jai labai atsibodo jos įbrolis, kaip sako AuÅ¡ra, jam reikia labai daug dėmesio, atėjus jo draugams, jis eina į jos kambarį, skaičiuoja tualetinį popierių, kai ji bÅ«na tualete.

Ji nelabai myli AuÅ¡rÄ , dabar jau yra geriau, nes dabar ji pasidarė truputį juokingesnė. Su mama jos mažiau žiÅ«ri televizorių, su ja daugiau eina pasivaikščioti. Po įvykio su nuotrauka neprisimena, su kuo gyveno, gal su tėčiu. Kažkada jau buvo pakviesta apie tai papasakoti, buvo čia. Mama nelabai kÄ ir sakė apie tuos įvykius, neprisimena, kad bÅ«tų kÄ nors sakiusi. Apklausta kaip liudytoja A. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta visÄ O.Å¡eimÄ , tėvÄ , vaikÄ ir mamÄ , nekartÄ teko susitikti dėl kelių įvykių.

Kreipėsi mama su vaiku. Tyrimo pradžioje nepamena ar kalbėjosi su vaiku, bet mano, kad turėjo matyti mergaitę, kÄ ji pasakojo negali pasakyti. Mama kreipėsi, kad tėtis atėjo pasiimti vaiko į mokyklÄ , o vaikas nenorėjo eiti namo, tėvas suėmė vaikÄ už rankos, dėl skausmo mergaitė negalėjo savaitę groti smuiku. Ikiteisminių tyrimų buvo ir daugiau abiejų tėvų atžvilgiu. Kokia jų baigtis nežino. Å eima skyrėsi, buvo konfliktai. Neprisimena ar apklausiant mamÄ ji buvo viena ar su vaiku.

Aplinkybę, kad vaikas negali groti smuiku nurodė mama. Liudytojai žinomos mamos problemos dėl alkoholio bei kitos, girtumai buvo nustatyti ne kartÄ , atsitiktinai gavo praneÅ¡imÄ , kad asmuo vieÅ¡oje vietoje neblaivus, bet tai nesusiję su Å¡ia byla, tai kiti atvejai.Apklausta kaip liudytoja D. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta visÄ Å¡eimÄ . Apie bylÄ papasakojo AuÅ¡ra. Liudytojos dukra jai papasakojo, kad E. rodė mokykloje nuotraukas. Jos dukra jai tai pasakė kažkada grįžusi iÅ¡ mokyklos.

Buvo tėvų susirinkimas trečios klasės mokslo metų pabaigoje, kuriame ji pasakė apie tas nuotraukas AuÅ¡rai ir pasiÅ«lė pasikalbėti su E., kad taip elgtis negražu. Ä® tėvų susirinkimÄ ji ėjo su dukra. IÅ¡einant prie mokyklos vartų stovėjo K., R., A. ir E.. Einant Gedimino prospektu pamatė bėgančiÄ E., paklausus kodėl bėga atsakė, kad tėvai susipyko. Liudytoja nuotraukų nematė. Dukra pasakojo, kad AuÅ¡ra nuotraukoje lyg ir su marÅ¡kinėliais einanti į voniÄ . Teigė, kad liudytojos vyras atėjo daugiau papasakoti apie tai, kaip mama elgėsi su dukra.

Kai vaikai buvo pirmoje klasėje jos RÅ«ta paprašė pasiimti vaikÄ iÅ¡ mokyklos, tuo metu ji su Knut buvo kavinėje, jiems atėjus į kavinę, vaikai norėjo pavalgyti, K. išėjo pirmas. Mama norėjo pasilikti, o ji jau norėjau eiti namo, R. supyko ir tampė E. už plaukų. Apklausta kaip liudytoja A. U. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad apie situacijÄ Å¾ino tiek, kad visas tos Å¡eimos bendras gyvenimas yra konfliktiÅ¡kas, vaikas nuolat buvo gelbėjamas nuo mamos smurto. Knut yra atsipalaidavęs žmogus, o mama konfliktiÅ¡ka.

Apie Å¡iÄ situacijÄ Å¾ino, kad per tėvų susirinkimÄ prie jos priėjo D. A. ir pasakė, kad E. rodo jos pusnuogės nuotraukas mokykloje. Ä®vykio metu jos namie nebuvo, nes buvo darbe. Grįžus namo E. sėdėjo ir kažkÄ Å¾aidė ar knygÄ skaitė, pradėjo ruoÅ¡ti valgyti, pakvietė E. valgyti. Mergaitė buvo liÅ«dna. K. jai pasakė jos atsipraÅ¡yti. E. atsiprašė maždaug po 10 min. K. su ja galėjo kalbėti praėjus savaitei po susirinkimo. Po susirinkimo prie vartų jie kalbėjo apie kažkÄ kitÄ ne apie nuotraukas.

R.buvo pikta, bet dėl skyrybų. K.papasakojo apie nuotraukas einant iÅ¡ susirinkimo namo. Kada tiksliai K. kalbėjo su E. nežino. E. tuo metu turėjo telefonÄ , bet neprisimena kokį, telefonas turėjo bÅ«ti iÅ¡manus. E. visada turėjo planÅ¡etinį, kartas nuo karto buvo jie sudaužomi ir pirkdavo naujus. D. A. jai asmeniÅ¡kai pasakė, niekas kitas to negirdėjo. E. matė maždaug po pusvalandžio-valandos po jos pokalbio su K.. Vaikas sėdėjo ir žaidė, po to įvyko atsipraÅ¡ymas. Tada paskambino mama ir pasiėmė vaikÄ , po ko vaikas pas juos nebegrįžo.

Knut pažįsta apie 2,5 metų. 2014 m. kai buvo Å¡ie įvykiai, jie pradėjome kartu gyventi nuo Naujųjų metų, nuo 2014 m. Apie kitus ikiteisminius tyrimus sužinojo po Å¡io įvykio ir pradėjo įdėmiau nagrinėti. Po įvykio vaikas nuvyko pas mamÄ , o ekspertizę atliko po kelių dienų, tai gal tas sužalojimas padarytas mamos. 2014-05-26 Vilniaus miesto 3 Policijos komisariate gautas R. O. pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė, kad 2014- 05-21 apie 16 val. AnkÅ¡tojoje g. iÅ¡ mokyklos „D.“ jos dukros Kari E. O. pasiimti atėjo vyras K.

O.. Tuo metu vaikai valgė, Å¡alia jos dukros buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Tėtis stvėrė telefonÄ ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Tada E. pradėjo verkti, nes tėtis atrodė labai piktas. Jis stvėrė jai už rankos ir iÅ¡sitepė jėga jÄ verkiančiÄ Ä¯ butÄ . Dukra sakė, kad jis visÄ keliÄ ant jos rėkė, tvirtino, jog jiems reikėtų pasikalbėti, nors ji ir nesuprato dėl ko. Kai buto durys buvo uždarytos E. užsirakino tualete, tačiau K. atrakino duris, nusivedė jÄ Ä¯ kambarį, pargriovė ant grindų ir su savo pirÅ¡tais pražiodė ir stipriai spaudė dantis ir jų dantenas, taip pat stipriai purtė ir spaudė kairį petį.

Apie šį įvykį dukra papasakojo tik sekančiÄ dienÄ , vakare 2014-05-23 užsirašė pas Å¡eimos gydytojÄ apžiÅ«rai, kuri patvirtino, kad mėlynės galėjo atsirasti tuo metu (t. 1, b. l. 9). IÅ¡ 2014-08-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įėjus į butÄ patenkama į koridorių, prieÅ¡ais įėjimo duris matomos tualeto ir vonios durys. DeÅ¡inėje nuo įėjimo durų yra įėjimas į svetainę, prie svetainės yra virtuvė, prieÅ¡ais virtuvę yra miegamasis.

Tarp virtuvės ir miegamojo kambario yra tualeto ir vonios kambarys. Arčiau miegamojo kambario yra tualetas. Ant tualeto durų spynos pažeidimo žymių nesimato, Užėjus į tualetÄ ir pasukus tualeto durų užraktÄ Ä¯ deÅ¡inę, durys užsirakina, pasukus į kairę – atsirakina. IÅ¡ vidinės tualeto durų pusės užraktas yra veikiantis. IÅ¡ lauko pusės ant spynos pažeidimų nesimato. Pasukus tualeto durų spynos užraktÄ iÅ¡ lauko pusės į deÅ¡inę, vėliau į kairę pusę spynos užraktas laisvai prasisuka, spynos liežuvėlis nejuda.

Iš lauko pusės užraktas yra neveikiantis, juo negalima nei užrakinti, nei atrakinti durų (t. 1, b. l. 10-15). Iš 2014-05-23 išrašo iš medicininių dokumentų kopijos matyti, kad apžiūrėta buvo K. E. O., at kurios kūno stebimos mėlynės kairio žasto ir peties lauke. Viena hematoma yra viršutiniame žasto viršutiniame priekiniame paviršiuje 3x05 cm dydžio, antra hematoma yra žasto viršutiniame užpakaliniame paviršiuje, 5x1 cm ir trečia hematoma yra (raštas neįskaitomas) 1x1 cm (b. l. 25-26).

IÅ¡ 2014-07-01 Kari E. O. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad specialistas R. R. apžiÅ«rėjo nukentėjusiosios K. E. O. medicininius dokumentus ir nustatė, kad K.E. O. nustatyta trys poodinės kraujosruvos kairio peties sÄ nario aplinkoje – dvi žasto virÅ¡utiniame priekiniame ir virÅ¡utiniame užpakaliniame pavirÅ¡iuose bei viena ties kairės mentės užpakaliniu kraÅ¡tu. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais (įvertinus apraÅ¡ytus sužalojimų dydžius – nuo 1x1 iki 1x5 cm, galimai patariamo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 47).

Iš 2014-06-06 specialisto išvados Nr. G1903/14(01) matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji K. E. O., ant kairio peties ir kairio žasto srityje aiškių sužalojimų nematyti. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 2014-05-23 stebimos mėlynės kairio žasto ir peties lanko srityje, I hematoma žaste viršutiniame priekiniame paviršiuje 3x0,5 cm dydžio ir hematoma žaste viršutiniame užpakaliniame paviršiuje 5x1 cm ir III hematomos pečių srityje ties mentės viršutiniu kraštu 1x1 cm.

Nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos kairio peties srityje ir kairiame žaste galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-05-21), paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirÅ¡tais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jie nebÅ«dingi savęs žalojimui ir galėjo bÅ«ti padaryti nuo 2 ar 3 trauminių poveikių. Jie padaryti vienos rÅ«Å¡ies daiktais (t. 1, b. l. 50). IÅ¡ 2014-08-29 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K.

O. pateikė ikiteisminiam tyrimui kompaktinį diskÄ su telefoniniai pokalbiais įraÅ¡ytais tarp K. E. O., R. O. ir jos draugės (t. 1, b. l. 80). Å is kompaktinis diskas ir jame įraÅ¡yti pokalbiai buvo apžiÅ«rėti 2014-09-01 apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 87-89). IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K. O. pareikÅ¡tas kaltinimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti patvirtintas. IÅ¡ iÅ¡tirtų byloje įrodymų matyti, kad K. E. O. buvo padaryta trys mėlynės kairės rankos žasto ir peties lanko srityje.

Å ie sužalojimai pagal laikÄ atitinka kaltinime nurodytÄ laikÄ , bei pagal savo pobÅ«dį atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes. Tai, kad Å¡ias kraujosruvas nukentėjusiajai K. E. O. padarė kaltinamasis K. O. byloje nurodo liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina R. O. ir pati nukentėjusioji Kari E. O.. Kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigia tos aplinkybės, kad tarp jo ir mažametės dukros E. vyko pokalbis bÅ«tent kaltinime nurodytu laiku ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje, tačiau jis neigia, kad dukros atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ ar norėjo tyčia jÄ sužaloti, sukenti jai fizinį skausmÄ .

R. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2014-05-22 dukra grįžo iÅ¡ mokyklos ir persirenginėdama parodė savo mėlynes ant kairio žasto, neleido ten prisiliesti, nes jai skaudėjo. Dukra jai papasakojo, kad vakar K. O. apie 16:00 val. atėjo į mokyklÄ , buvo labai piktas, atėmė telefonÄ , stvėrė už rankos ir jėga verkiančiÄ iÅ¡sitempė į savo namus. VisÄ keliÄ rėkė ant dukros, visÄ keliÄ kartojo, kad jiems reikia apsikalbėti. Įėjusi į butÄ E. užsirakino tualete, tačiau Knut atrakino duris, nusivedė jÄ Ä¯ kambarį, pargriovė ant grindų, su pirÅ¡tais pražiodė, stipriai spaudė dantis ir dantenas, stipriai purtė ir spaudė kairį petį.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir pareiÅ¡kime policijai. Apklausta teisme R. O. sakė, kad skambino E., telefonas buvo iÅ¡jungtas. Skambino jos tėčiui, jis pasakė, kad tegu E. normaliai elgiasi, tada gaus telefonÄ . Ji girdėjo, kad E. verkia. Po pusvalandžio ji atėjo pas liudytojÄ Ä¯ namus, buvo linksma, paklausus, kas ten vyksta, sakė, kad ai žinai kaip tėtis, stėjo į mokyklÄ , paÅ¡aukė ir viskas. KitÄ dienÄ ji pastebėjo, kad E. vis stovi prie veidrodžio ir apžiÅ«rinėja savo dantis, jis paklausė, kas jai ten yra.

E. paklausė, ar jai ten ne raudona. Ji pasakė, kad ne ir klausė, kodėl turėtų bÅ«ti raudona. Tada jai E. papasakojo, kad vakare tėtis buvo labai piktas, ji užsirakino tualete, jis iÅ¡laužė duris, nusivedė į kambarį, paguldė ant grindų ir sukišęs visÄ rankÄ Ä¯ burnÄ spaudė dantenas. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias iÅ¡ dukros pasakojimo nurodė R. O., t. y. kad tėtis atėjo į mokyklÄ , ji valgė, tėtis paėmė telefonÄ , pardėjo rėkti.

Pabaigus valgyti griebė už rankos ir nusitempė į namus, kai atitempė į butÄ , ji iÅ¡sigandusi užsirakino tualete, tačiau tėtis kažkokiu tai bÅ«du tualetÄ atrakino, tvėrė už rankos, nutempė į kambarį, pargriovė ant grindų, kiÅ¡o pirÅ¡tus į burnÄ , spaudė, jai skaudėjo, ji verkė ir Å¡aukė. Jis kartojo, kad turi pasikalbėti. Tėtis spaudė už kairio peties, labai skaudėjo, tada jÄ pakėlė ir pasodino ant kėdė. Daugiau jos nelietė. Apklausiama teisme ji nurodė, jog prieÅ¡ dvejus metus buvo supykusi ant A. ir telefonu jÄ nufotografavo, kai ji buvo neapsirengusi, tas nuotraukas parodė keletui draugių.

Apie tai sužinojo vienos draugės mama ir tėtis. Tėtis supyko ir atėjo į mokyklÄ jos pasiimti, ji suprato, kad jis supykęs, nes parėjus namo jis kalbėjo griežtu balsu. Jis suėmė jÄ už rankos ir jai nestipriai skaudėjo, tėtis turbÅ«t net nesuprato, kad jai skaudėjo. Jis jÄ paleido ir paprašė planÅ¡etės, ji atidavė jÄ ne iÅ¡ karto, vėliau sutiko atiduoti. Vėliau ji pasikalbėjo su A. ir ji jos atsiprašė. Tėtis jÄ suėmė už peties, ji norėjo eiti, o jis norėjo sustabdyti, todėl ir suėmė, jai iÅ¡ tikrųjų skaudėjo.

Nenorėjo atiduoti planÅ¡etės, todėl atsidÅ«rė ant kilimo. Atsistojo nuo kilimo, atsisėdo ant lovos. Tada atidavė planÅ¡etę, tėtis iÅ¡trynė nuotraukas. Mano, kad pirÅ¡tus jis įkiÅ¡o nenorėdamas. Ji verkė, nes tėtis kalbėjo labai griežtu tonu, ji bijojo. Neprisimena, kaip nuėjo į tualetÄ , kai tėtis suprato, kad ji ten ne dėl to, jog norėjo į tualetÄ , jis atidarė duris iÅ¡ iÅ¡orės, arba ji pati jas atidarė laikydama duris. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios E. O. parodymai labiau atitinka R.

O. apklausose nurodytas aplinkybes, o teisme apklausta ji nurodo jau aplinkybes, kurios labiau atitinka K. O. apklausoje nurodytas aplinkybes. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek ir R. O. parodymuose yra nenuoseklumo ir neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams. K. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jo sugyventinės nuotraukos buvo planšetiniame kompiuteryje, kad kalbėjo su dukra, ji neigė padariusi nuotraukas, tada jis jai jas parodė planšetiniame kompiuteryje, ji apsiverkė. Teisme apklausiamas jis nurodė, kad nuotraukos buvo ar tai telefone, ar tai planšetiniame kompiuteryje, kad dukros prašė pasakyti slaptažodį telefono, ji verkė ir išsisukinėjo, bet galiausiai slaptažodį pasakė.

Ikiteisminio tyrimo parodymuose nieko neminima apie jokį slaptažodį, kad vaikas jo nenorėjo pasakyti, bet galiausiai pasakė, Ikiteisminio tyrimo parodymuose teigiama, kad ji nepripažino, jog padarė tokias nuotraukas, todėl kaltinamasis jas surado planšetiniame kompiuteryje ir jai parodė. Toks nenuoseklumas kaltinamojo parodymuose teismo nuomone yra esminis, tai negali būti paprastas suklydimas, dėl to, kad jau gerai neprisimenama aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu vaikas nieko nekalbėjo apie tai, kokia buvo pokalbio, konflikto su tėvu priežastis.

Buvo nurodoma, kad tėvas kalbėjo piktai, todėl ji nesuprato, kÄ jis kalbėjo, ir apie kÄ norėjo pasikalbėti su vaiku. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nieko nukentėjusioji nekalbėjo apie jokias netinkamas nuotraukas kaip nemalonaus pokalbio ar konflikto su tėvu priežastį, tik tai, kad tėvas atėmė iÅ¡ jos telefonÄ . Apklausiama teisme jau teisminio bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad buvo supykusi ant AuÅ¡ros, todėl paėmė telefonÄ ir nufotografavo jÄ , kai ji buvo neapsirengusi. Tačiau pokalbio su ja metu tėvas reikalavo duoti jam planÅ¡etinį kompiuterį, ji atidavė jį ne iÅ¡ karto, vėliau sutiko jį atiduoti ir tėvas iÅ¡ jo iÅ¡trynė fotonuotraukas.

Taigi Å¡i nukentėjusiosios parodymų dalis taip pat yra nenuosekli – nuotraukas ji padarė telefonu, bet tėvas jas iÅ¡trynė iÅ¡ planÅ¡etės, ir nieko neminima apie tai, kad iÅ¡ jos bÅ«tų reikalaujama pasakyti telefono kodÄ . Analizuojant R. O. parodymus, kuriuose jis atpasakoja tai, kÄ jai vaikas papasakojo apie tai, kas praėjusiÄ dienÄ vyko pas tėvÄ namuose, tai matyti, kad Å¡ie parodymai yra labai detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir vaizdingi. Tokias aplinkybes iÅ¡gauti iÅ¡ tokio amžiaus vaiko yra labai sunku.

Kita vertus, iÅ¡ dalies Å¡ių parodymų, o taip pat ir pačios E. O. parodymų, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pvz. Vakarienės metu, kai visi vaikai valgė vakarienę, atėjo tėtis, paėmė jos telefono ir pradėjo rėkti ant jos. Pabaigus valgyti tėvas už rankos jėga iÅ¡sitempė verkiantį vaikÄ iÅ¡ mokyklos į namus, einant į namus jis visÄ laikÄ rėkė. Tačiau liudytoja apklausta nukentėjusiosios mokytoja R. V. Å¡ių aplinkybių nepatvirtino – tėvas ant vaiko neÅ¡aukė, ji neverkė, jis jos už rankos neiÅ¡tempė.

Tėvas atėjęs kalbino dukrÄ , jie bendravo, jis jÄ Ä¯kalbinėjo eiti namo, vaiko vaide, kažkokių papildomų emocijų, kurios iÅ¡duotų jaudulį nebuvo, mokytoja nepastebėjo, kad bendravimas bÅ«tų buvęs piktas. IÅ¡ R. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad E. tuo atveju, jeigu jos iÅ¡ mokyklos paimti ateidavo motina, su ja iÅ¡eidavo noriai, o jeigu ateidavo tėvas, ji nenorėdavo su juo eiti, atsikalbinėdavo, jam reikėdavo jÄ Ä¯kalbinėti, tačiau mokytojos akivaizdoje jis smurto prieÅ¡ vaikÄ niekada nenaudojo (t. 1, b. l. 40).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ir įvykio dienÄ tarp tėvo ir dukros vyko įprastas pokalbis. Apklausta E., taip pat ir jos motina nurodė, kad namuose dukra bijojo tėvo, todėl užsirakino tualete, tačiau tėvas atrakino duris iÅ¡ iÅ¡orės ir jėga už rankos nutempė jÄ Ä¯ kambarį. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad tualeto durys bute, kuriame vyko Å¡ioje byloje nagrinėjami įvykiai, yra rakinamos užraktu ir kad jis užsirakina, ir atsirakina tik iÅ¡ vidaus, o iÅ¡ iÅ¡orės jų atrakinti neįmanoma, taip pat ant Å¡ių durų ir spynos nėra jokių laužimo žymių.

Tiek motina, tiek dukra nurodė, kad pokalbio metu tėvas kiÅ¡o dukrai, gulinčiai ant žemės, pirÅ¡tus į burnÄ ir stipriai spaudė dantenas, dėl to jai labai skaudėjo, jis klykė, rėkė. Teisme motina teigė, kad kaltinamasis sukiÅ¡o visÄ rankÄ Ä¯ burnÄ ir kad jis taip pat nuolat darydavo motinai –stipriai spausdavo dantenas, gali visÄ kumÅ¡tį sukiÅ¡ti ir kad jai (motinai) dantys tik dabar atsistatė, iÅ¡ Å¡ios patirties jai buvo aiÅ¡ku, kad tėvas tÄ patį smurtÄ naudojo ir prieÅ¡ dukrÄ .

Tačiau jeigu paskaityti R. O. parodymus, apraÅ¡ytus 2013-11-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 14-1-00775-13 (t. 2, b. l. 23), kuriuose yra daug pasakojama apie tai, kaip K. O. smurtauja prieÅ¡ nukentėjusiosios motinÄ , matyti, kad R. O. nenurodė tokio neįprasto, bet kaltinamajam bÅ«dingo smurtavimo bÅ«do, kaip rankos, pirÅ¡tų kiÅ¡imas į burnÄ ir dantenų spaudimas. Kitose procesiniuose dokumentuose R. O. apie tokį smurtavimo bÅ«dÄ taip pat neužsimena. Be to, ir vaikÄ parodžius gydytojai 2014-05-23, ji ant jos kÅ«no nustatė tris kraujosruvas, tačiau jokių smurto požymių burnoje nėra nurodyta.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i detalė – kad K. O. smurtavo kiÅ¡damas K. E. O. pirÅ¡tus į burnÄ , yra galimai iÅ¡galvota motinos. IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiosios K. E. O. charakteristikų matyti, kad E. yra ypatingai atsidavusi motinai, jai ypatingai reikÅ¡mingas ir svarbus yra santykis su motina, ji yra absoliučiai lojali motinai. Nors psichologiniai tyrimai tuo aspektu, ar E. yra linkusi meluoti iÅ¡sigalvoti, nebuvo atliekami, tačiau iÅ¡ E. apibÅ«dinimų, kuriuos nurodė byloje apklausta mokytoja R.

V., psichologė E. P., matyti, kad vaikas buvo atsidavęs motinai. IÅ¡ E. P. parodymų matyti, kad tuo metu, kai vaikas buvo pradėtas konsultuoti, jis rodė padidintÄ susirpinimÄ mamos sveikata ir savijauta, santykiuose su tėčiu iÅ¡ pradžių buvo prieÅ¡iÅ¡kumo, nes jis kÅ«rė naujÄ partnerystę. Tuo metu buvo pykčio, nes vaikas ne pagal savo amžių rodė ypatingÄ susirÅ«pinimÄ , kad ji turi pasirÅ«pinti mama. IÅ¡ į bylÄ pateiktų telefoninių pokalbių, kurie buvo įraÅ¡yti K.

O. telefonu, kuomet vaikas juo bendraudavo su motina, matyti, kad motina vis tik darė poveikį vaikui. Darė vaikÄ savo sÄ jungininke sprendžiant teisinius ginčus su K. O., nuteikinėjo vaikÄ prieÅ¡ jos tėvÄ â€“ kaltinamÄ jį, ir jo sugyventinę AuÅ¡rÄ , aiÅ¡kino jai, kÄ ji turėtų kalbėti teisme, mokė meluoti ir pan. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, vaikas Å¡iuo metu gyvena su tėvu, tačiau jis reguliariai bendrauja ir su motina – telefonu, skaipu ir kitų socialinių tinklų pagalba, taip pat susitinka su ja, vaikui ir toliau labai reikÅ¡mingas ir svarbus asmuo yra jo motina, nors panaÅ¡u, kad santykiai su tėvu Å¡iuo metu taip pat yra geri.

Ä®vertinus visų aukščiau apraÅ¡ytus įrodymus matyti, kad vaikas buvo ir vis dar yra įtakojamas suaugusiųjų, jie vis dar stengiasi vaikÄ iÅ¡naudoti savo asmeniniams tikslams pasiekti. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu – t. y. nuo 2014-05-21 vaikas pradėjo gyventi su motina, vėliau jis vėl kurį laikÄ gyveno su tėvu, dar vėliau buvo apgyvendintas globos įstaigoje SOS vaikų kaime, tačiau pareiÅ¡kimas dėl smurto, ikiteisminis tyrimas, vaiko apklausos buvo atliekami tuo metu, kai vaikas gyveno su motina, kurios suinteresuotumas kaltinime nurodytais įvykiais iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdus, todėl teismas mano, kad vaiko parodymai yra įtakoti motinos.

Kaip jau minėta, iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, kad vaikui buvo padarytos trys mėlynės, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau teismo nuomone remtis vien vaiko parodymais nustatant, kokiomis aplinkybėmis Å¡ios mėlynės ant vaiko kÅ«no atsirado, negalima, nes nėra aiÅ¡ku, kiek Å¡ie parodymai yra vaiko, kiek jie yra autentiÅ¡ki, o kiek jie yra įtakoti suaugusiųjų. Mėlynių iÅ¡sidėstymas ir pobÅ«dis rodo, kad jos galėjo bÅ«ti padarytos ir stipriai purtant vaikÄ už peties, tačiau kokia tai buvo situacija iÅ¡ tikrųjų, ar jis ne abejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas stipriai už peties suimtas ir purtytas buvo suprantant, jog jam bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sveikatos sutrikdymas, ar tai atsitiko elgiantis neatsargiai, byloje surinkta ir iÅ¡tirta įrodymų visuma neleidžia padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų.

Pažymėtina ir tai, kad parodymų patikrinimo metu, vaikas nurodė, kad paguldytas ant žemės buvo suimtas už abiejų pečių ir purtomas, labiau veikiant kairį petį, tačiau nors vaikas apžiÅ«rėtas gydytojo 2014-05-23, ant deÅ¡inio peties jokių smurto požymių nesimato. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kažkoks pokalbis, kažkoks konfliktas tarp jo ir vaiko 2014-05-21 jo namuose vyko, tačiau kaltinamasis neigia smurtavęs prieÅ¡ vaikÄ ar kitaip tyčia jį žalojęs. Ä®vertinus Å¡iuos aukščiau aptartus įrodymus, esančius prieÅ¡taravimus tarp jų, įrodymų nenuoseklumus, jų prieÅ¡taravimÄ kitiems byloje esantiems įrodymams, suaugusiųjų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įtakÄ vaikui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios Kari E. O. parodymai yra nepatikimi, vien jais remiantis negalima padaryti neabejotinų iÅ¡vadų dėl to, kokiu bÅ«du ant K.

E. O. kÅ«no atsirado mėlynės, dėl K. O. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, o taip pat dėl kaltinimo pagrįstumo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų E. K. O. parodymus, byloje nenustatyta. Nesant galimybės paÅ¡alinti byloje esančių abejonių, jos turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a : K. O. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Byloje esančius kompaktinius diskus su 2014-06-12 nepilnametės K. E. O. apklausa IT 14-1-00670-14 ir K. O. pateiktais garso įraÅ¡ais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Inga Å tuopienė