Legislator Case Law & Legislation
44eb14bf-ac0d-45eb-bd7e-1b48acae66f0 AI generated

44eb14bf-ac0d-45eb-bd7e-1b48acae66f0 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 44eb14bf-ac0d-45eb-bd7e-1b48acae66f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-277/2022 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“ ieškinius R. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje O. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė „Fintera“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo R.

Legislator headnote

AI generated

44eb14bf-ac0d-45eb-bd7e-1b48acae66f0 · Panevėžio apygardos teismas: Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 17390 Eur skolÄ už gyvulių priežiÅ«rÄ pagal Å¡alių 2017 m. sausio 2 d. sudarytÄ gyvulių priežiÅ«ros sutartį teismas nustatė, kad atsakovo teiginius dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kove pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 2001496 2500 Eur sumai, mokant savo lėšomis už bendrovės pirktas prekes ir gautas paslaugas, įrodo atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimÄ atsakovo lėšomis, o lėšų pervedimÄ Ä¯ O. S. banko sÄ skaitÄ patvirtina atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-537-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2. ; 3.2.4.11.; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės žemės Å«kio bendrovės „Fintera“ ir atsakovo R.

A. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-277/2022 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Fintera“ ieškinius R. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje O. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė „Fintera“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo R.

A. (toliau – ir atsakovas, ir R. A.) 17390 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 311 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakovu 2017 m. sausio 2 d. sudarė Gyvulių priežiÅ«ros sutartį (toliau ir – Sutartis), kuria susitarė, jog ieÅ¡kovė Sutartyje nustatyta tvarka prižiÅ«rės ir Å¡ers nuosavais paÅ¡arais Å«kininkui R. A. priklausančius gyvulius, o atsakovas už paslaugÄ atsiskaitys iki kiekvienų metų balandžio 1 d. už gyvulius gautomis iÅ¡mokomis ir papildomai ieÅ¡kovės Å«kio ganyklose gimusiomis telyčaitėmis, bet atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir už gyvulių bandų priežiÅ«rÄ nesumokėjo 17390 Eur: pagal 2018 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 20011496 už 2018 m. I ketvirtį 2500 Eur; pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 20011498 už 2018 m. I ketvirtį 2790 Eur; pagal 2019 m. liepos 23 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 201911 už 2019 m. I pusmetį 12100 Eur.

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundÄ , 2020 m. liepos 2 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2020 m. vasario 18 d. galutinį sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

4. Be to, žemės Å«kio bendrovė „Fintera“ 2019 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. A. 5082 Eur skolÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 76 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 20011502 už 1210 Eur atsakovui pardavė telyčiÄ , o 2019 m. vasario 6 d. pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 201903 už 3872 Eur atsakovui pardavė 10 telyčių. Gyvuliai atsakovui buvo perduoti. Jis deklaravo juos Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centre, bet pinigų už įsigytus gyvulius pardavėjui nesumokėjo.

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas nepakeistas.

6. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundÄ , 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2020 m. vasario 18 d. galutinį sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė 7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mai 2022 m. gegužės 24 d. galutiniu sprendimu Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė ir ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ R.

A. žemės Å«kio bendrovei „Fintera“ 14047,60 Eur skolÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat pakeitė Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ R. A. žemės Å«kio bendrovei „Fintera“ 1668 Eur skolÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisė iš R. A. žemės ūkio bendrovei „Fintera“ 454,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš R. A. priteisė 37,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš žemės ūkio bendrovės „Fintera“ – 16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, kuriame nustatyta, kad 2016–2019 metais žemės Å«kio bendrovės „Fintera“ vadovė A. S., padedant Å¡ios įmonės darbuotojui atsakovui R. A., apgaulingai tvarkė žemės Å«kio bendrovės „Fintera“ buhalterinę apskaitÄ . Nurodė, kad nuosprendyje yra duomenys apie atsakovo, pagal darbo sutartį dirbusio pas ieÅ¡kovę gamybos vadovu, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau ir kitiems įmonės darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, neapskaitytÄ bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kasos iÅ¡laidų orderiuose.

9. Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 17390 Eur skolÄ už gyvulių priežiÅ«rÄ pagal Å¡alių 2017 m. sausio 2 d. sudarytÄ gyvulių priežiÅ«ros sutartį teismas nustatė, kad atsakovo teiginius dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kove pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 2001496 2500 Eur sumai, mokant savo lėšomis už bendrovės pirktas prekes ir gautas paslaugas, įrodo atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimÄ atsakovo lėšomis, o lėšų pervedimÄ Ä¯ O. S. banko sÄ skaitÄ patvirtina atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai.

10. Sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp O. S. ir atsakovo buvo paskolos teisiniai santykiai, todėl teismas vertino, jog yra įtikinamas atsakovo aiÅ¡kinimas, kad pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2001496 jis su ieÅ¡kove atsiskaitė, savo lėšomis sumokėdamas už bendrovės įsigytas prekes, gautas paslaugas ir bendrovės vadovės nurodymu pervesdamas 1940 Eur į O. S. banko sÄ skaitÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė remdamasis ir ieÅ¡kovės atsakovui adresuotu 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu „Dėl galvijų priežiÅ«ros sutarties nutraukimo“, kuriame, kalbant apie skolÄ pagal sutartį dėl galvijų priežiÅ«ros, nurodytos dvi neapmokėtos sÄ skaitos ir reikalaujama jas apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., tai: 2018 m. balandžio 30 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra FNT Nr. 20011498 už 2018 m. I ketvirtį 2790 Eur sumai ir 2019 m. liepos 23 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra FNT Nr. 201911 už 2019 m. I pusmetį 12100 Eur sumai. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 2001496 su ieÅ¡kove atsiskaitė, todėl reikalavimÄ priteisti Å¡ioje sÄ skaitoje nurodytÄ 2500 Eur sumÄ atmetė.

11. Teismas vertino, kad teiginio, jog pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 20011498 už 2018 m. I ketvirtį 2790 Eur sumai su bendrove atsiskaitė, sumokėdamas bendrovės darbuotojams darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėnesį, atsakovas neįrodė, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo užmokestį darbuotojams 2018 m. gegužės mėnesį mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, pateikdama savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , įrodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ avansams 3800 Eur.

Nurodė, kad atsiskaitymo pagal aptariamÄ sÄ skaitÄ nepatvirtina ir ieÅ¡kovės pateiktas 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. 187 kvitas, kuriame įraÅ¡yta, kad pagal dokumentÄ Nr. 2001498 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Fintera“ gavo iÅ¡ R. A. 2790 Eur, nes pats atsakovas pripažino, jog faktiÅ¡kai pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo mokami, o taip atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas, tai yra dokumentas suklastotas, nes jame įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Teismas nurodė, kad faktai negali bÅ«ti įrodinėjami suklastotais dokumentais. Teismas sprendė, jog atsakovas pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 20011498 skolingas ieÅ¡kovei 2790 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo.

12. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo už gyvulių priežiÅ«rÄ 2019 m. I pusmetį priteisti 12100 Eur pagrįstumo, teismas vertino aplinkybę, kad atsakovas iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbo pas ieÅ¡kovę pagal darbo sutartį gamybos vadovu ir privalėjo tinkamai organizuoti gyvulių priežiÅ«rÄ . Sprendė, kad atsakovo pateiktas veterinarijos gydytojo R. A. raÅ¡tas, kad 2019 m. vasario 20 d. atliktu suaugusių galvijų ir verÅ¡elių kraujo tyrimu nustatytas mineralinių medžiagų trÅ«kumas, tik patvirtina, kad Å¡is trÅ«kumas susidarė atsakovo darbo gamybos vadovu laikotarpiu, bet nėra duomenų, jog tuo laikotarpiu atsakovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovės vadovei kokį nors priekaiÅ¡tÄ dėl netinkamos jo gyvulių priežiÅ«ros.

Nors įrodinėdamas netinkamÄ gyvulių priežiÅ«rÄ , atsakovas rėmėsi liudytojų parodymais apie ieÅ¡kovės vadovės A. S. darbuotojams duotÄ nurodymÄ neprižiÅ«rėti jo gyvulių – negirdyti ir netverti aptvarų, pagal liudytojo D. Å . parodymus toks nurodymas buvo gautas 2019 metų Å¡ienapjÅ«tės metu, kuri paprastai prasideda birželio mėnesį, todėl sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovės vadovės nurodymu atsakovo gyvuliai nebuvo prižiÅ«rimi visÄ 2019 m.

I pusmetį.

13. Tačiau, įvertinęs tai, kad atsakovas, vykdydamas veterinarijos gydytojo rekomendacijas dėl gyvulių papildomo šėrimo, 2019 m. balandžio mėnesį savo lėšomis įsigijo ir gyvulių šėrimui panaudojo kombinuotus paÅ¡arus už 842,40 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 28-29), Å¡ia suma teismas sumažino ieÅ¡kovei priteisiamÄ atlyginimÄ už gyvulių priežiÅ«rÄ 2019 m. I pusmetį, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė ne 12100 Eur, o 11257,60 Eur.

14. Teismas nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 5082 Eur skolÄ už parduotus gyvulius pagal 2018 m. liepos 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001502 1210 Eur sumai ir 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FNT Nr. 201903 3872 Eur sumai, teiginio, kad 2018 m. gegužės mėnesį negavo darbo užmokesčio ir telyčia už 1210 Eur jam buvo perduota nuosavybėn kaip kompensacija už negautÄ darbo užmokestį, atsakovas neįrodė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis patvirtina, kad 416 Eur darbo užmokestis už 2018 m. gegužės mėnesį atsakovui iÅ¡mokėtas 2018 m. birželio 18 d., o įvertinus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nustatytÄ faktÄ , kad atsakovas per laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau iÅ¡mokėjo 33088,15 Eur dydžio darbo užmokestį, neapskaitytÄ bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kasos iÅ¡laidų orderiuose, tai yra vidutiniÅ¡kai per mėnesį po 788 Eur, teismas sprendė, kad deklaruojamÄ 1160 Eur darbo užmokestį atsakovas 2018 m. gegužės mėnesį gavo.

15. Teismas taip pat nurodė, kad, atsakovo teigimu, pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FNT Nr. 201903 3872 Eur sumai atsiskaitė su ieÅ¡kove jos vadovės A. S. praÅ¡ymu savo lėšomis sumokėdamas už bendrovės įsigytÄ gyvulį, gautas paslaugas, sumokėdamas fiziniams asmenims ieÅ¡kovei nuomojamos žemės nuomos mokestį ir pervesdamas pinigus į bendrovės vadovės dukters O. S. sÄ skaitÄ banke. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, kad Å¡iuos mokėjimus jis atliko savo lėšomis taip ieÅ¡kovės vadovės nurodymu atsiskaitydamas pagal 2019 m. vasario 6 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903. Nors atsakovas teigė, kad 480 Eur žemės nuomos mokestį nuomotojui E. G. grynais pinigais taip pat sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, teismas, įvertinęs Å¡alių aiÅ¡kinimÄ , kad atsakovas disponavo ir ieÅ¡kovei priklausančiais grynaisiais pinigais, sprendė, kad Å¡i aplinkybė neįrodyta. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimÄ nurodytose dalyse panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ŽŪB „Fintera“ ieÅ¡kinį atmesti ir apelianto naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. 16.1.

Teigia, kad jis teismui nurodė aplinkybes, jog pretenzijÄ , pateiktÄ Ä¯ bylÄ prie ieÅ¡kinio dėl neapmokėtos 2018­ m. balandžio 30 d. ŽŪB „Fintera“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros FNT Nr. 2001498 2790 Eur sumai ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui tik 2019 m. rugpjūčio 16 d. (po metų ir trijų mėnesių), t. y. iÅ¡ karto po to, kai atsakovas nutraukė darbo santykius su ŽŪB „Fintera“, iki to laiko ieÅ¡kovė jam nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. 16.2. PaaiÅ¡kina, kad 2790 Eur pagal ginčo sÄ skaitÄ sumokėjo taip: sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovės darbuotojams kaip atlyginimus savo pinigais už 2018 gegužės mėnesį, t. y.

A. V. – 910 Eur; R. U. – 740 Eur; Ž. S. – 700 Eur; A. P. – 400 Eur; viso 2750 Eur, nes jie jau buvo gavę po 40 Eur (4x 40=160 Eur) avanso. Sau 1160 Eur atlyginimo už nurodytÄ mėnesį atsakovas teigia neiÅ¡simokėjęs, nes ieÅ¡kovė neturėjo lėšų, tačiau direktorė pažadėjo greitu metu atsiskaityti. Kad 2018 m. gegužės mėnesio atlyginimams buvo iÅ¡mokėta 2790 Eur suma (be atsakovo atlyginimo), ieÅ¡kovė niekada neginčijo, juolab, nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ teisme nurodyti darbuotojai paliudijo, kokio dydžio apskaitytas ir neapskaitytas atlyginimas jiems buvo iÅ¡mokėtas. 16.3.

Atkreipia dėmesį, jog 2018 m. birželio 27 d. ŽUB „Fintera“ kasos iÅ¡laidų orderis serija FNT Nr. 02, pagal kurį R. A. iÅ¡duota 2711 Eur kaip atskaitingam asmeniui, yra suklastotas, nes Å¡ių pinigų jis negavo. Tai, kad Å¡is ir kitas ieÅ¡kovės pateiktas į bylÄ 2018 m. balandžio 9 d. kasos iÅ¡laidų orderis serija FNT Nr.01 (350 eurų ) yra suklastoti, atsakovas pareiÅ¡kė teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog skirtina raÅ¡ysenos ekspertizė, tačiau teismas Å¡ių dokumentų nevertino ir ekspertizės klausimo nesprendė.

Svarbu tai, jog byloje esantys ieÅ¡kovės bei atsakovo sÄ skaitų bankuose iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog 2018 m. birželio mėnesį nei ieÅ¡kovė, nei susiję su ja asmenys atsakovui jokių lėšų nepervedė, ieÅ¡kovė nėra pateikusi kitokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovui 2018 m. birželio mėnesį buvo sumokėti gryni pinigai – ne mažiau nei 2790 Eur bei tai, kad jis niekada nėra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės grynų pinigų be dokumentų. 16.4. Nurodo, kad teismas sprendime nustatė, jog ieÅ¡kovė, pateikdama savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , įrodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ avansams 3800 Eur, t. y.

įrodė, kad ieÅ¡kovės lėšomis atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovės darbuotojams atlyginimus už 2018 m. gegužės mėnesį. Mano, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė neteisėtai, nes nėra ginčo, kad atlyginimai bendrovėje buvo mokami už praėjusį mėnesį. 16.5. Teigia, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama nesÄ Å¾ininga, esant neteisingiems/neteisėtiems finansiniams dokumentams, įgijo galimybę reikÅ¡ti neteisėtus ieÅ¡kinius, suprasdama, kad dėl to atsakovui tapo labai sudėtinga įrodyti savo atsikirtimus ir prieÅ¡taravimus. 16.6.

Atsakovo teigimu, 2018 m. viso iÅ¡ ieÅ¡kovės gauta 48 480,45 Eur, iÅ¡leista – 42 833,23 Eur, iÅ¡mokėta 32 263,78 Eur neapskaitytų atlyginimų, viso trÅ«kumas 26 616,56 Eur. Å is faktas, pasak apelianto, taip pat paneigia aplinkybę, jog 2018 m. birželio mėnesį darbuotojų atlyginimai buvo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovės lėšomis. 16.7. Dėl 2018 m. liepos 9 d. ŽUB „Fintera“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros FNT Nr. 2001502 1210 Eur sumai už perduotÄ telyčiÄ atsakovas teigia, kad matydamas, jog įmonė neturi galimybės atsiskaityti, paprašė ieÅ¡kovės vadovės A.

S., kad jam parduotų telyčiÄ ir užskaitytų vietoje atsakovui priklausančio, bet neiÅ¡mokėto, darbo užmokesčio (1160 Eur). Direktorė sutiko ir jam buvo iÅ¡raÅ¡yta 2018 m. liepos 9 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra FNT Nr. 2001502 1210 Eur sumai, pagal kuriÄ jam buvo parduota telyčia, identifikaciniu numeriu LT000007091068. Atsakovo ir ieÅ¡kovės direktorės susitarimas atsakovo asmeninėmis lėšomis sumokėti atlyginimus 2018 m. birželio mėnesį bei ieÅ¡kovei nemokėti atsakovui atlyginimo, nes buvo parduota telyčia, A.

S. nurodant, kad bus užskaitytos abi ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros, leidžia identifikuoti tikruosius Å¡alių ketinimus padengiant atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei už parduotÄ telyčiÄ ir iÅ¡mokėtus jo asmeninėmis lėšomis atlyginimus ieÅ¡kovės darbuotojams už 2018 m. gegužė mėnesį įskaitymo bÅ«du. Mano, kad susitarimo dėl prievolių pabaigos įskaitymo bÅ«du buvimÄ ir įvykdymÄ patvirtina ir kita aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, kol atsakovas neišėjo iÅ¡ darbo, nereikalavo apmokėjimo (beveik 1,5 metų) už suteiktas paslaugas, be to, ir ankstesniais metais tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo tokių įsiskolinimų užskaitymo praktika. 16.8.

Dėl 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros FNT Nr. 201903 3872 Eur sumai dalies, t. y. dėl 458 Eur, apeliantas teigia, kad tai, jog 2019 m. gegužės–birželio mėnesiais už ieÅ¡kovę atsakovas apmokėjo 480 Eur žemės nuomos mokestį už 2018 m. nuomotojui E. G., iÅ¡nuomojusiam ieÅ¡kovei 8 ha žemės sklypÄ pagal byloje esančiÄ 2016 m. gegužės 31 d. žemės nuomos sutartį, ginčo nekilo, nes liudytojas E. G. Å¡iÄ aplinkybę patvirtino. Teismo argumentas, kad atsakovas disponavo ieÅ¡kovės lėšomis, todėl jomis apmokėjo už aukščiau nurodytÄ nuomÄ E. G., atmestinas, nes absoliučiai nepagrįstas. 16.9.

Pasak apelianto, ieÅ¡kovė vedė apgaulingÄ buhalterijÄ , ne visos buhalterinės operacijos buvo įforminamos, nebuvo teisėtai sudarytos atsakovo, kaip atskaitingo asmens, avanso apyskaitos. Teismas nevertino atsakovo ir ieÅ¡kovės sÄ skaitų bankuose iÅ¡rašų, kurie patvirtina, kad 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais atsakovui buvo pervestos praktiÅ¡kai tik atlyginimų iÅ¡mokėjimams ir darbymečio sezonui reikalingam kurui skirtos lėšos. Teismas taip pat nevertino atsakovo pateiktos lentelės, kurioje jis nurodė, kiek lėšų kiekvienÄ mėnesį gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės ir su ja susijusių asmenų 2018 m.–2019 m. pagal byloje esančius dokumentus.

17. IeÅ¡kovė taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimus patenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 17.1. Pasak apeliantės, 2018 m. kovo 13 d. ieÅ¡kovė pervedė atsakovui 3 400 Eur, 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas disponavo 7 039,96 Eur suma grynais, taigi, pirmiausia, ieÅ¡kovė pervedė atsakovui pinigų sumÄ , kuri yra netgi didesnė už atsakovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumÄ .

IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas niekada neatlikdavo jokių mokėjimų ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Atsakovas jo nurodytus mokėjimus atliko ne iÅ¡ savo asmeninių lėšų, Å¡ie mokėjimai buvo atlikti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių pinigų, buvusių pas atsakovÄ , kaip atskaitingÄ asmenį. 17.2. IeÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovo įsiskolinimas turi bÅ«ti sumažinamas 1 940 Eur suma, kuriÄ atsakovas pervedė į ieÅ¡kovės direktorės A. S. dukros O. S. banko sÄ skaitÄ .

Utenos apylinkės teismas pasirėmė tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad Å¡i pinigų suma yra pervedama O. S. iÅ¡ asmeninių atsakovo piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė motyvų ir argumentų, kaip atsakovo atlikti bendrai 1 940 Eur sumai mokėjimai į O. S. banko sÄ skaitÄ gali sumažinti atsakovo įsiskolinimÄ bÅ«tent ieÅ¡kovei. 17.3. Teigia, kad O. S. vaidmuo atliekant pavedimus į atsakovo R. A. banko sÄ skaitÄ buvo detaliai atskleistas kitoje Utenos rajono apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų nagrinėtoje byloje Nr. 2-3151- 277/2020 (jÄ nagrinėjo tas pats teisėjas).

Å io teismo 2020 m. gruodžio 21 d. dienos galutiniame įsiteisėjusiame sprendime yra nurodyta, jog iÅ¡ O. S. pervedimai į atsakovo banko sÄ skaitÄ yra ieÅ¡kovės veiklai skirtos piniginės lėšos. Tame pačiame sprendime teismas konstatavo, jog teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad atsakovui atlikti mokėjimai nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo ir atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti gautus pinigus, o atsakovo R. A. O. S. pervesti 2 750 eurų suma negali bÅ«ti vertinama kaip dalies gautos sumos grÄ Å¾inimas.

Taigi O. S. pervesdavo pinigines lėšas už ŽŪB „Fintera“, todėl ir Å¡ioje situacijoje laikytina, kad O. S. pervestos piniginės lėšos atsakovui yra laikytinos ieÅ¡kovės piniginėmis lėšomis, kurių atsakovas nurodytais pavedimais dalį sugrÄ Å¾ino. Todėl mano, kad patikėti ir teigti, kad atsakovas 2018 m. balandžio 12 d. pervesdamas 500 Eur ir 2018 m. gegužės 2 d. pervesdamas 1 440 Eur į O. S. banko sÄ skaitÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų atsiskaitė pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas yra nelogiÅ¡ka, nes tai prieÅ¡tarauja nustatytiems įrodymams. 17.4.

IeÅ¡kovė teigia negalinti sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovo savo nuožiÅ«ra nupirkti mineralai už 842,40 Eur yra įskaitomi ir Å¡ia suma yra mažinamas atsakovo įsiskolinimas. Atsakovas, veikdamas kaip paslaugos užsakovas, niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo kreipęsis į ieÅ¡kovę, kaip paslaugos teikėjÄ , dėl nekokybiÅ¡kai teikiamų paslaugų, tai yra kad atsakovui priklausanti gyvulių banda, kuri buvo perduota ieÅ¡kovės priežiÅ«rai, yra prižiÅ«rima netinkamai, gyvuliams trÅ«ksta mineralų ir vitaminų.

Teigia, kad niekas nedraudė pačiam atsakovui papildomai Å¡erti jam priklausančių gyvulių mineralais ir vitaminais. 17.5. Dėl skolos už gyvulių pardavimÄ ir galimÄ Ä¯skaitymÄ pagal atsakovo vykdytus mokėjimus apeliantė teigia, kad nėra jokio loginio ryÅ¡io tarp atsakovo įsiskolinimo ir atliktų mokėjimų į O. S. banko sÄ skaitÄ . Teismas taip pat neanalizavo ieÅ¡kovės bankiniais pavedimais pervestų pinigų sumų atsakovui ir kur tos piniginės lėšos buvo iÅ¡leidžiamos.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti byloje esančius mokėjimo pavedimus ir tada pateikti iÅ¡vadas, ar tikrai atsakovas ieÅ¡kovės naudai galėjo atlikinėti mokėjimus savo asmeninėmis lėšomis, ar, vis dėlto, atsakovas atlikinėjo ieÅ¡kovės naudai mokėjimus iÅ¡ ieÅ¡kovės pervestų piniginių lėšų. 17.6. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 23 d. į atsakovui priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė perveda atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, 4 770 Eur sumÄ .

Kaip iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o galima matyti, nedelsiant po Å¡io gauto mokėjimo atsakovas atlieka pavedimus – sumoka 1 603,25 Eur sumÄ J. P., bei sumoka 45 Eur sumÄ . AnalogiÅ¡kos aplinkybės ir dėl 955,75 Eur sumokėjimo L. A. – 2019 m. gegužės 23 d. į atsakovui priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė perveda 5 000 Eur sumÄ , Å¡ie pinigai guli atsakovui priklausančioje banko sÄ skaitoje, o 2019 m. birželio 5 d. atsakovas savo banko sÄ skaitoje esančius 2000 Eur persiveda į kitÄ jam priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ atlieka 955,75 Eur pavedimÄ L.

A.. Mano, kad tokiu atveju atsakovas turėjo įrodyti, jog atsakovo nurodyti pavedimai buvo atliekami iš jam priklausančių asmeninių piniginių lėšų, o ne iš piniginių lėšų, kurios buvo pervestos ieškovės atsakovui kaip atskaitingam asmeniui.

18. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovo R. A. apeliacinį skundÄ ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 18.1. Teigia, kad atsakovas nepagrindė aplinkybių, jog atsakovas iÅ¡ asmeninių pinigų mokėjo ieÅ¡kovės darbuotojams darbo užmokestį ir kad tokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti atliktas tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės įskaitymas. Atsakovo gynybos pozicija apie tai, kad jam buvo siųstas elektroninis laiÅ¡kas su 2018­ m. balandžio 30 d. dienos kasos pajamų orderiu Nr. 187, laikytina nepagrįsta, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokie galėjo bÅ«ti susitarimai tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės buvusio buhalterio J.

S.. 18.2. Nors atsakovas teigia, kad jis pagal ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001502 1210 Eur yra pilnai atsiskaitęs ir nėra skolingas, ieÅ¡kovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovas neįrodė, jog jis prieÅ¡ tai nurodytÄ ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ yra apmokėjęs. Nors atsakovas nurodo, kad jam turėjo bÅ«ti sumokėtas 1160 Eur darbo užmokestis, tai yra kartu tiek oficialus, tiek ir neoficialus, oficialus darbo užmokestis buvo mokamas du kartus - paskutinę einamojo mėnesio dienÄ , o kita dalis iki kito mėnesio vidurio.

Byloje esantys kasos iÅ¡laidų orderiai patvirtina, jog atsakovui 2018 m. gegužės pabaigoje buvo iÅ¡mokėtas 40 eurų darbo užmokestis, o 2018 m. birželio 16 d. buvo iÅ¡mokėtas 416 Eur darbo užmokestis. Be to, svarbi aplinkybė, kad atsakovas nuolat disponavo ieÅ¡kovei priklausančiais grynais pinigais, kuriuos atsakovas gaudavo parduodant ieÅ¡kovės gyvulius pirkėjams. 18.3. Pasak ieÅ¡kovės, nors atsakovas nurodo, kad jis iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo E. G. ir kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina paties E. G. liudijimas teisme, atsakovas niekada savo asmeninėmis lėšomis nemokėdavo už ieÅ¡kovę.

Pirmiausia, jis sulaukdavo, kada jam buvo pervedami pinigai arba išmokami grynais, tik tada vykdydavo atsiskaitymus, t. y. avansu atsakovas niekada iš savo asmeninių pinigų nevykdė jokių atsiskaitymų.

19. Atsiliepime į ieÅ¡kovės ŽŪB „Fintera“ apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. 19.1. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad atsakovo teiginius dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kove pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001496 – 2500 Eur sumai, mokant savo lėšomis už bendrovės pirktas prekes ir gautas paslaugas patvirtina atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimÄ atsakovo lėšomis, o lėšų pervedimÄ Ä¯ O.

S. banko sÄ skaitÄ patvirtina atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai. 19.2. Pasak atsakovo, nors ieÅ¡kovė ginčija teismo sprendimÄ dalyje, jog atsakovo nupirktus mineralus už 842,40 eurų teismas įskaitė ir Å¡ia suma sumažino įsiskolinimÄ , visÄ sutarties laikotarpį atsakovas teigia buvęs priverstas asmeniÅ¡kai rÅ«pintis savo gyvuliais – pirkti kombinuotus paÅ¡arus pagal pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir jas panaudoti gyvuliams. 19.3. Teigia, kad mokėjimai 3894 Eur sumai patvirtina, jog ieÅ¡kovei atsakovas nėra skolingas.

Sutinka su teismo iÅ¡vada sprendime, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo aiÅ¡kinimÄ , kad mokėjimai buvo atlikti jo asmeninėmis lėšomis, ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė Å¡ias ieÅ¡kovės naudai turėtas atsakovo iÅ¡laidas kompensavo, todėl neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, jog Å¡iuos mokėjimus atliko savo lėšomis. Tuo pagrindu teismas padarėpagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įrodė, kad pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903 su ieÅ¡kove iÅ¡ dalies atsiskaitė savo lėšomis sumokėdamas ieÅ¡kovei tenkančius mokėjimus ir ieÅ¡kovės vadovės nurodymu pervesdamas savo pinigus į O.

S. banko sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ 21. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus: elektroninius laiÅ¡kus, siųstus ieÅ¡kovei, kuriuose nurodomas mokėtinas neapskaitytas darbo užmokestis ieÅ¡kovės darbuotojams.

22. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis atsakovo teiktų įrodymų jau yra byloje, t. y. elektroniniai laiÅ¡kai, raÅ¡yti ieÅ¡kovei 2019 m. balandžio–gegužės mėn., jie buvo pateikti į bylÄ kartu su atsakovo apeliaciniais skundais 2020 m., kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė į bylÄ 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdyje. Kadangi atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl likę įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti į bylÄ nagrinėjant jÄ pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sÄ lygų, atsakovo naujai pateiktus įrodymus teisėjų kolegija atsisako priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės 24. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. A., kaip Å«kininkas (bandos laikytojo Nr. (duomenys neskelbtini) bandos Nr. 10495900029) ir ieÅ¡kovė ŽŪB „Fintera“ 2017 m. sausio 2 d. sudarė Gyvulių priežiÅ«ros sutartį, pagal kuriÄ bendrovė Sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo prižiÅ«rėti ir Å¡erti nuosavais paÅ¡arais Å«kininkui priklausančius gyvulius. Paslaugos gavėjas (Å«kininkas R. A.) įsipareigojo atsiskaityti už paslaugÄ :

1) iÅ¡mokomis už gyvulius kiekvienais metais iki balandžio 1 d. (2.2.2. p.) ir kas ketvirtį atsiskaityti už paslaugÄ gimusiomis Å«kyje telyčaitėmis (2.2.3.p). Vadovaujantis tarp Å¡alių sudaryta Sutartimi, atsakovui, kaip Å«kininkui, buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos apmokėjimui trys sÄ skaitos: 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra FNT Nr. 2001496, 2 500 Eur sumai; 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra FNT Nr. 2001498, 2 790 Eur sumai; 2019 m. liepos 23 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra FNT Nr. 201911, 12 100 Eur sumai. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. ŽŪB „Fintera“ atsakovui R. A. pateikė pretenzijÄ dėl neapmokėtų sÄ skaitų.

25. Atsakovas R. A. dėl minėto preliminaraus sprendimo pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose neginčijo ieÅ¡kinyje nurodytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir jose nurodytų sumų teisingumo, tačiau tvirtino, kad su ieÅ¡kove yra atsiskaitęs, nes su bendrovės vadove A. S. buvo sutarta, jog bus atlikta užskaita, įvertinus jo asmeninėmis lėšomis atliktus apmokėjimus už ŽŪB „Fintera“ įsipareigojimus, taip pat apmokant ieÅ¡kovės darbuotojų atlyginimus bei dalį skolos jam pervedus į ieÅ¡kovės direktorės dukters O. S. asmeninę sÄ skaitÄ . Teigė, kad pagal 2019 m. liepos 23 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 20111 (12 100 Eur sumai) nėra skolingas, nes bendrovė 2019 m. antrÄ jį pusmetį nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad R. A., kaip Å«kininkas iÅ¡ ieÅ¡kovės ŽŪB „Fintera“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pagal 2018 m. liepos 9 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001502 (1 210 Eur sumai) įsigijo vienÄ , o pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903 (3 872 Eur sumai) – deÅ¡imt telyčių. Å ių faktinių aplinkybių Å¡alys neginčijo.

27. Atsakovas tvirtino, kad su ieÅ¡kove yra atsiskaitęs, nes su bendrovės vadove buvo sutarta, kad skola bus padengta jam nesumokėtu darbo užmokesčiu už 2018 m. gegužės mėnesį (1 160 Eur), asmeninėmis jo lėšomis atliktu apmokėjimu už ŽŪB „Fintera“ įsipareigojimus bei dalį skolos jam pervedus į ieÅ¡kovės direktorės dukters O. S. asmeninę sÄ skaitÄ .

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo teiginius dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kove pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2001496 2500 Eur sumai, mokant savo lėšomis už bendrovės pirktas prekes ir gautas paslaugas, įrodo atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimÄ atsakovo lėšomis bei lėšų pervedimas į O. S. banko sÄ skaitÄ , o teiginio, kad pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 20011498 už 2018 m.

I ketvirtį 2790 Eur sumai su bendrove atsiskaitė, sumokėdamas bendrovės darbuotojams darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėnesį, atsakovas neįrodė, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo užmokestį darbuotojams 2018 m. gegužės mėnesį mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teismas sprendė, kad atsakovas, vykdydamas veterinarijos gydytojo rekomendacijas dėl gyvulių papildomo šėrimo, 2019 m. balandžio mėnesį savo lėšomis įsigijo ir gyvulių šėrimui panaudojo kombinuotus paÅ¡arus už 842,40 Eur, todėl Å¡ia suma sumažino ieÅ¡kovei priteisiamÄ atlyginimÄ už gyvulių priežiÅ«rÄ 2019 m.

I pusmetį ir iš atsakovo ieškovei priteisė ne 12100 Eur, o 11257,60 Eur.

29. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 5 082 Eur skolÄ už parduotus galvijus pagrįstumo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teiginio, jog 2018 m. gegužės mėnesį negavo darbo užmokesčio ir telyčia už 1210 Eur jam buvo perduota nuosavybėn kaip kompensacija už negautÄ darbo užmokestį, atsakovas neįrodė, nes ieÅ¡kovės pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis (6 t., b. l. 89 a. p.) patvirtina, kad 416 Eur darbo užmokestis už 2018 m. gegužės mėnesį atsakovui iÅ¡mokėtas.

30. Dėl skolos pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FNT Nr. 201903 3872 Eur sumai teismas sprendė, kad atsakovo aiÅ¡kinimÄ , jog į O. S. sÄ skaitÄ pervedė 810 Eur patvirtino 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. birželio 3 ir 5 d. mokėjimo nurodymai. Kadangi tarp O. S. ir atsakovo nebuvo paskolos teisinių santykių, teismas sprendė, kad yra įtikinamas atsakovo aiÅ¡kinimas, jog pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 201903 iÅ¡ dalies su ieÅ¡kove atsiskaitė, bendrovės vadovės nurodymu pervesdamas 810 Eur į O.

S. banko sÄ skaitÄ . Be to nurodė, kad atsakovo mokėjimus už iÅ¡ Å«kininko J. P. nupirktÄ bulių, už ieÅ¡kovės transporto priemonių techninę apžiÅ«rÄ , nuomos mokesčio sumokėjimÄ už žemės sklypÄ nuomotojai L. A. patvirtino atsakovo pateikti dokumentai, ieÅ¡kovė Å¡ių atsakovo mokėjimų neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo aiÅ¡kinimÄ , kad mokėjimai atlikti jo asmeninėmis lėšomis, ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė Å¡ias atsakovo ieÅ¡kovės naudai turėtas iÅ¡laidas kompensavo.

Tačiau, nors atsakovas teigė, kad 480 Eur žemės nuomos mokestį nuomotojui E. G. grynais pinigais taip pat sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, teismas, įvertinęs Å¡alių aiÅ¡kinimÄ , kad atsakovas disponavo ir ieÅ¡kovei priklausančiais grynaisiais pinigais, sprendė, kad Å¡i aplinkybė neįrodyta ir iÅ¡ viso šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903 teismas tenkino taip - iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 458 Eur.

31. Apeliacinius skundus byloje pateikė tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, iÅ¡ esmės ginčydami tas galutinio sprendimo dalis, kuriomis joms priimtas nenaudingas galutinis sprendimas. Dėl skolos už gyvulių priežiÅ«rÄ 32. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

33. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimų pagal ieÅ¡kinį buvo priteisti iÅ¡ atsakovo 2500 Eur pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001496. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė, konstatauodamas, kad atsakovas su ieÅ¡kove pagal šį mokėjimo dokumentÄ atsiskaitė, t. y., ieÅ¡kovės vardu pirko prekes, mokėjo už paslaugas bei pervedė lėšas į O. S. banko sÄ skaitÄ . Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad teigti, jog atsakovas, 2018 m. balandžio 12 d. pervesdamas 500 Eur ir 2018 m. gegužės 2 d. pervesdamas 1440 Eur į O.

S. banko sÄ skaitÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų, atsiskaitė pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas yra nelogiÅ¡ka, nes tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Tačiau teisėjų kolegija tokius ieÅ¡kovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kitoje civilinėje byloje (Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų civilinė byla Nr. 2-3151-277/2020) buvo konstatuota, jog O. S. ir atsakovo jokie paskoliniai teisiniai santykiai nesiejo, dėl ko teisėjų kolegija negali Å¡ioje byloje remtis liudytoja 2020 m. sausio 30 d. apklaustos O.

S. prieštaringais parodymais apie jos atsakovui suteiktas paskolas.

34. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai) nepatvirtina, kad įmonėje vyravo praktika, jog lėšas atskaitingiems asmenims pervestų atsakovas, kaip įmonės darbuotojas, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo pinigus, reikalingus įmonei, ar priklausančius įmonei, vesti į O. S. banko sÄ skaitÄ . Todėl labiau tikėtina iÅ¡vada, kad atsakovo O. S. 2018 m. balandžio 12 d. bei 2018 m. gegužės 2 d. pervestos lėšos buvo ne mokamos iÅ¡ įmonės jos atskaitingiems asmenims, bet atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį ieÅ¡kovei dalinis vykdymas.

35. Ä®skaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi;

Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytÄ praktikÄ ). 36. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė jokiais buhaleriniais dokumentais neįrodė, kad pagal atsakovo pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras (2018 m. balandžio 5 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ PEP Nr. 000001632 38 Eur sumai; 2018 m. balandžio 17 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 1370281115 225,34 Eur sumai; 2018 m. balandžio 27 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ PEP Nr. 000001729 77,50 Eur sumai; 2018 m. gegužės 15 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ PEP Nr. 000001794 58 Eur sumai; 2018 m. liepos 16 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ EŽER Nr. 13669 127,99 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 20 d. 33,24 Eur mokėjimas už bendrovės suvartotÄ elektros energijÄ ), kurios nenuginčytos, atsakovui buvo atlygintos jo patirtos iÅ¡laidos, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas visuomet disponavo ieÅ¡kovės piniginėmis lėšos, nes jam buvo pervedinėjamos didelės sumos, yra deklaratyvÅ«s ir pagal byloje esančius duomenis jų objektyvumo iÅ¡ esmės negalima patikrinti, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu konstatuota, kad ieÅ¡kovė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kiek kurį mėnesį atsakovas sumokėdavo darbuotojams ir kiek pinigų jam likdavo po avanso, legalaus darbo užmokesčio bei neapskaityto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo darbuotojams.

37. Tuo pačiu svarbi ir ta aplinkybė, kÄ pažymėjo ir pirmosios intancijos teismas, kad iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė į atsakovÄ kreipėsi tik dėl dviejų sÄ skaitų-faktÅ«rų apmokėjimo (2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tas „Dėl galvijų priežiÅ«ros sutarties nutraukimo“), nenurodydama skolos pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001496, todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė 2019 m. nelaikė atsakovo skolingu pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis yra pilnai atsiskaitęs su ieÅ¡kove pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001498 (2790 Eur sumai), nes iÅ¡ asmeninių lėšų apmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėnesį (2750 Eur sumai). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisinga. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių 2750 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumokėjimÄ iÅ¡imtinai atsakovo lėšomis.

Nors atsakovas teikė teismui duomenis apie lėšų judėjimÄ jo banko sÄ skaitose aktualiu laikotarpiu, net ir 2018 m. birželio 18–26 d. iÅ¡grynintų pinigų sumos (iÅ¡ viso 2040 Eur) tÄ mėnesį nesutampa su ginčo sÄ skaitos suma (2790 Eur), juo labiau teismas negali patikrinti kur ir kokiais tikslais atsakovas iÅ¡ tiktųjų naudojo Å¡iuos iÅ¡grynintus pinigus. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, t. y. nei patvirtinančių buvus ieÅ¡kovės vadovės ir atsakovo susitarimÄ dėl asmenių lėšų panaudojimo, nei leistinų duomenų apie atsakovo asmeninių lėšų faktinį panaudojimÄ darbuotojų atlyginimams, nei duomenų apie 2018 m. birželio mėn. paskaičiuotus neapskaitytus atlyginimus darbuotojams, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti buvus atsakovo deklaruojamÄ Ä¯skaitymÄ pagal Å¡iÄ konkrečiÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

Nors atsakovas remiasi elektroniniu laiÅ¡ku, gautu iÅ¡ ieÅ¡kovės, bei prie jo pridėtu 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų kvitu, tačiau Å¡is dokumentas pasiraÅ¡ytas tik paties atsakovo, todėl neįrodo atsakovo deklaruojamų aplinkybių buvus susitarimÄ dėl užskaitos. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė, vykdžiusi neteisėtÄ buhalterinę apskaitÄ , tokiu bÅ«du įgijo teisę reikÅ¡ti nepagrįstus reikalavimus, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovas, kaip ieÅ¡kovės darbuotojas, pripažino prisidėjęs prie nusikaltimo vykdymo, pripažino prisidėjęs prie nelegalaus darbo užmokesčio („vokelyje“) darbuotojams mokėjimo, todėl, negalėdamas įrodyti savo atsikirtimų, turi prisiimti iÅ¡ paties savo neteisėtų veiksmų kylančias neigiamas pasekmes.

39. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti pagal 2019 m. liepos 23 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 201911 atsakovo ieÅ¡kovei mokėtinÄ 12100 Eur sumÄ 842,40 Eur suma. Pasak apeliantės, ji gyvulių priežiÅ«ros laikotarpiu nebuvo gavusi iÅ¡ atsakovo pretenzijų, be to, pasak ieÅ¡kovės, atsakovas tuo metu pas ieÅ¡kovę dirbo gamybos vadovu, todėl pats turėjo bÅ«ti atsakingas už gyvulių priežiÅ«rÄ .

40. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas atsisakė apmokėti 2019 m. liepos 23 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 201911 12 100 Eur sumai, neginčydamas jos teisingumo, tačiau teigdamas, kad 2019 m. laikotarpyje ieÅ¡kovė netinkamai prižiÅ«rėjo jo gyvulius, rėmėsi ieÅ¡kovės darbuotojų parodymais bei veterinarijos gydytojo prof. Dr. R. A. raÅ¡tiÅ¡ku paaiÅ¡kinimu, pagal kurį 2019 m. vasario 20 d. R. A. galvijų bandoje atlikti kraujo tyrimai, kuriais nustatyta, jog galvijams trÅ«ksta tam tikrų mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, geležies.

41. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ŽŪB „Fintera“ pagal 2017 m. sausio 2 d. Gyvulių priežiÅ«ros sutartį (Sutarties 4.1. punktas) įsipareigojo prižiÅ«rėti ir Å¡erti nuosavais paÅ¡arais R. A. priklausančius galvijus. Bylos duomenys patvirtina (liudytojų - buvusių ieÅ¡kovės darbuotojų parodymai), kad galvijų priežiÅ«rÄ ir šėrimÄ ieÅ¡kovė atliko visiems galvijams vienodai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovo galvijams buvo nustatytas mineralų trÅ«kumas. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas pats blogai atliko savo, kaip gamybos vadovo, pareigas, t. y. netinkamai prižiÅ«rėjo galvijus, kad buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su ieÅ¡kove, nėra Å¡io bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas turėjo papildomų iÅ¡laidų galvijų priežiÅ«rai, nors pagal Sutartį Å¡iÄ priežiÅ«rÄ savo lėšomis įsipareigojo atlikti ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sumažino atsakovo ieÅ¡kovei mokėtinÄ 12 100 Eur sumÄ jo patirtų iÅ¡laidų suma, t. y. 842,40 Eur, t. y. Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitė į atsakovo prievolę ieÅ¡kovei. Dėl skolos už gyvulių pardavimÄ 42. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. A., kaip Å«kininkas, iÅ¡ ieÅ¡kovės ŽŪB „Fintera“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo: pagal 2018 m. liepos 9 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001502 (1210 Eur sumai), telyčiÄ ; pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 201903 (3872 Eur sumai), deÅ¡imt telyčių. Taigi pagal dvi PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už telyčių pardavimÄ atsakovas R. A. įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei ŽŪB „Fintera“ 5082 Eur sumÄ , tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo atsiskaitymo pagal Å¡ias dvi sÄ skaitas-faktÅ«ras.

43. Atsakovas byloje nesutiko mokėti ieÅ¡kovei 1210 Eur už telyčiÄ , teigdamas, kad pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001502 telyčia jam buvo perduota kaip kompensacija už 2018 m. gegužės mėnesį neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors atsakovui ir buvo mokamas jo nurodomas 1160 Eur atlyginimas (kurio dydis nesutampa su telyčios kaina), tačiau už 2018 m. gegužės mėnesį jam buvo iÅ¡mokėtas apskaitytas atlyginimas 416 Eur sumai, todėl nėra pagrindo tikėti atsakovo paaiÅ¡kinimais, jog pagal 2018 m. liepos 9 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FNT Nr. 2001502 (1210 Eur sumai) buvo atliktas užskaitymas atsakovui neiÅ¡mokant darbo užmokesčio. Nors atsakovas teigia, kad 2018 m. birželio 16 d. kasos iÅ¡laidų orderis taisytas, tačiau vien Å¡io kasos iÅ¡laidų orderio sudarymo ir pasiraÅ¡ymo data (2018 m. birželio 16 d.), pagal paties atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad darbo užmokestis buvo mokamas už praėjusį mėnesį, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo mokėjimo dokumentu atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas bÅ«tent už gegužės mėn.

44. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sprendė, jog atsakovas įrodė, kad pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903 (3872 Eur sumai) atsakovas yra atsiskaitęs iÅ¡ dalies, t. y. likusi neatsiskaityta ir ieÅ¡kovei priteistina suma – 458 Eur.

45. Atsakovas atskirsdamas į ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯rodinėjo, kad pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903 atsiskaitė tokiu bÅ«du: 2019 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 470 ir Nr. 471 pervedė į O. S. sÄ skaitÄ banke atitinkamai 500 Eur ir 200 Eur; 2019 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė į O. S. sÄ skaitÄ banke 50 Eur; 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė į O. S. sÄ skaitÄ banke 60 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1603,25 Eur už ieÅ¡kovės iÅ¡ Å«kininko J. P. pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. JP006 nupirktÄ limuzinų veislė bulių; 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 45 Eur už ieÅ¡kovės transporto priemonių techninę apžiÅ«rÄ ; 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu už ieÅ¡kovę L. A. sumokėjo 955,75 Eur už žemės nuomÄ ; sumokėjo grynais pinigais 480 Eur E. G. už žemės nuomÄ .

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo aiÅ¡kinimÄ , jog į O. S. sÄ skaitÄ pervedė 810 Eur, patvirtino 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. birželio 3 ir 5 d. mokėjimo nurodymai, o atsakovo mokėjimus už iÅ¡ Å«kininko J. P. nupirktÄ bulių, už ieÅ¡kovės transporto priemonių techninę apžiÅ«rÄ , nuomos mokesčio sumokėjimÄ už žemės sklypÄ nuomotojai L. A. patvirtino atsakovo pateikti dokumentai: PVM sÄ skaita faktÅ«ra, žemės nuomos sutartis ir lėšų pervedimo nurodymai. Tačiau sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 480 Eur žemės nuomos mokestį nuomotojui E. G. grynais pinigais sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, su Å¡ia teismo sprendimo dalimi nesutinka atsakovas.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei viena iš ginčo šalių apeliacinių skundų argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų teisėtų ir pagrįstų išvadų.

48. Visų pirma, Å¡ioje byloje jau konstatuota, kad atsakovas, kaip ieÅ¡kovės darbuotojas, neturėjo teisinio pagrindo disponuoti ieÅ¡kovės piniginėmis lėšomis, pervedant jas O. S. (nutarties 33–34 punktai), iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad tokia praktika tarp atsakovo, kaip ieÅ¡kovės darbuotojo, ir kitų atskaitingų asmenų nebuvo susiklosčiusi, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsakovo 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. birželio 3 d. bei 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymus O.

S. laikė kaip dalinį sutartinių prievolių įvykdymÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovui 2019 m. balandžio bei gegužės mėn. buvo pervesta atitinkamai 4770 Eur bei 5000 Eur ir bÅ«tent Å¡iomis lėšomis, pasak ieÅ¡kovės, atsakovas atliko nurodytus mokėjimus už prekes, paslaugas, nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai apie ieÅ¡kovės darbuotojams 2019 m. kovo bei balandžio mėn. mokėtus neapskaityto darbo užmokesčio dydžius ir jų mokėjimui atsakovo ieÅ¡kovei elektroniniu laiÅ¡ku nurodytas sumas (2019 m. balandžio 16 d. laiÅ¡ke nurodyta reikalinga 4770 Eur suma, 2019 m. gegužės 16 d. laiÅ¡ke nurodyta, kad viso yra 4770 Eur plius dar kokie 300 Eur detalėms pirkti) leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodomos sumos nebuvo skirtos atsakovo atsikirtimuose nurodomiems mokėjimas atlikti.

Kadangi ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad ieÅ¡kovė nekompensavo atsakovui jo patirtų iÅ¡laidų 3414 Eur sumai, nėra pagrindo keisti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priteisti ieÅ¡kovei visos pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 201903 praÅ¡ytos sumos.

49. Nors atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria laikyta, kad atsakovas neįrodė, jog 480 Eur žemės nuomos mokestį nuomotojui E. G. grynais pinigais sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, apeliaciniame skunde pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo padarytas iÅ¡vadas, nepateikė. PrieÅ¡ingai nei prieÅ¡ tai minėti mokėjimai, kuriuos atsakovas atliko pervedimais iÅ¡ savo asmeninių banko sÄ skaitų, mokėjimas E. G. atliktas grynais pinigais, ir nors minėtas asmuo paliudijo, kad gavo pinigus iÅ¡ atsakovo, Å¡i aplinkybė neįrodo, kad grynieji pinigai asmeniÅ¡kai priklausė atsakovui, byloje nėra absoliučiai jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių leistinų įrodymų.

50. Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

51. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas materialinių teisės normų taikymo klausimas ir bylos Å¡alys apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės nesutiko tik su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, analizavo ne atskirus byloje esančius įrodymus, o jų visumÄ ir padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuteikia pagrindo darytį iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes.

52. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties 53. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Ramunė Čeknienė Vygintas Mažuika Dalia Pranckienė