2020-09-02 Nr. AB-21020-3-62-3-01282-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1754-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01282-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2016 m. iki 2018 m. birželio 19 d. (iki skundo padavimo teismui dienos) pareiškėjas yra kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Kiekvieną dieną pareiškėjas 1 valandai išvedamas į pasivaikščiojimo kiemelį. Kiemeliuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 neįmanoma vaikščioti, kadangi minėtuose kiemeliuose sienos yra apšiurusios, skylėtos, purvinos, išdaužytos, nuo jų byra tinkas, akmenys. Pasivaikščiojimo kiemelių grindys yra betoninės, nelygios, todėl pareiškėjas jaučia baimę, nes yra didelė rizika išsiskuti kojas. Vaikščiojant kyla dulkės, todėl pareiškėjas priverstas jomis kvėpuoti, dėl to pradeda skaudėti ir svaigti galva, be to, akmenukai trukdo vaikščioti, gadina avalynę.

2.2. Prisitraukimams skirtas įrenginys nėra lygus, aiškiai matosi defektas, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2 ir Nr. 3 yra pakrypęs net 3 centimetrais. Visuose pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtos lygiagretės, kurios yra pritvirtintos per žemai, todėl pareiškėjas darydamas pratimus nuolat keliais atsitrenkia į žemę, taip patirdamas skausmą, diskomfortą, plėšomos pareiškėjo kelnės.

2.3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, orumo pažeminimą, yra nuolat varžomas, išgyveno fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Alytaus PN nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, pasivaikščioti gryname ore yra įrengti 7 pasivaikščiojimo kiemeliai. Pasivaikščiojimo kiemeliuose švarką nuolat palaiko tvarkinys, kuris išvalo uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelius pagal poreikį, todėl jokių purvinų sienų ir dulkių kiemeliuose nėra. Nuteistieji nuolat gadina pataisos namų inventorių, taip pat pasivaikščiojimo kiemelius, kurie remontuojami pagal poreikį. Pasivaikščiojimo kiemelių grindys išbetonuotos lygiai, skersiniai pakabinti taip pat lygiai. Teisės aktai nenumato sporto inventoriaus įrengimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

3.2. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių ir jų įrenginių techninės būklės, vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose (Taisyklių 14, 18–21 p.), Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) (Higienos normos HN 134:2015 12, 34 p.).

6. Teismas iš į bylą pateiktų atsakovo atstovo ir pareiškėjo Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukų nustatė, kad daugumos kiemelių sienų danga nelygi, aptrupėjusi, paveikta drėgmės, galimai pelėsio, grindų danga taip pat netvarkinga ir nelygi, kiemelių durys ir kiemeliuose esantis sporto inventorius paveikti korozijos. Teismas vertino, kad šie įrodymai patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų bei inventoriaus būklės.

7. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio teismas pažymėjo, kad nors nustatytas pažeidimas truko pakankamai ilgai, tačiau pareiškėjas dėl ginčo kiemelio būklės, jos keliamų nepatogumų vertinamuoju laikotarpiu į Alytaus PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kita kompetentingas institucijas nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie šio pažeidimo sąlygotus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

8. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl teisių pažeidimo nesikreipė į Alytaus PN administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, nes pareiškėjas savo pažeistas teises nusprendė ginti teisme. Pareiškėjas nepasitiki Alytaus PN administracija, todėl į ją nesikreipė. Alytaus PN neremontuoja pasivaikščiojimo kiemelių, teismui pateikė tikrovės neatitinkančias kiemelių nuotraukas.

9.2. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybė, t. y. nenustatė pažeidimo, jog dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelių būklės pareiškėjas negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje įtvirtina teise pasivaikščioti gryname ore.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

10.1. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjo įsitikinimu, jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (2 000 Eur).

16. Vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

18. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

19. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas (netinkama pasivaikščiojimo kiemelių būklė) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog jis nesikreipė į Alytaus PN administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos nesudaro pagrindo vertinti, kad jis nepatyrė neturtinės žalos, teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog ši aplinkybė leidžia teigti, kad pažeidimai nebuvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

21. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė