44e920a1-974b-43e1-b7e5-e3d8afe47c7c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                     Administracinė byla Nr. AS858 – 209/2010                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3(S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos UAB „Mechanika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Mechanika“ skundÄ atsakovei Techninės priežiÅ«ros tarnybai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui AB „Vakarų laivų gamykla“ dėl Techninės priežiÅ«ros tarnybos 2009 m. gruodžio 3 d. ataskaitos Nr. 06-61-648 panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja UAB „Mechanika“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) 2010 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl atsakovės Techninės priežiÅ«ros tarnybos (toliau – ir atsakovė) 2009 m. gruodžio 3 d. ataskaitos Nr. 06-61-648 (toliau – ir skundžiama ataskaita) panaikinimo. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad ataskaitos priede Nr. 2 nurodyti krano trÅ«kumai nėra pagrįsti, o pati ataskaita prieÅ¡tarauja LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytiems įstatymas ir kitiems teisės aktams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi skundÄ priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 25 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , įstatymų nustatytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

UAB „Mechanika“ neiÅ¡naudojo privalomos ikiteisminės procedÅ«ros, nes Techninės priežiÅ«ros tarnybos teismui pateikto Kokybės vadovo 17 skyriuje yra nustatyta neteisminė Technikos priežiÅ«ros tarnybos struktÅ«rinių padalinių, jų darbuotojų ar specialistų ekspertų veiksmų apskundimo tvarka. III. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „Mechanika“ praÅ¡o panaikinti 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti skundÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTÄ® 25 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas „Kokybės vadovo 17 skyriaus iÅ¡raÅ¡as“ - tai vidaus tarnybos padalinio raÅ¡tas, kuris nėra skelbtas nei spaudoje, nei interneto tinklapyje. Be to, jokiame įstatyme nenurodyta, kad Techninės priežiÅ«ros tarnybos ataskaita turi bÅ«ti ginčijama kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ , todėl teismas privalėjo priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir jį iÅ¡nagrinėti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Atskirasis skundas tenkintinas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis gynybos į teismÄ . ABTÄ® 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti, o įstatymų numatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina pamatinę suinteresuotų subjektų teisę kreiptis į teismÄ , kuriÄ garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir įvairÅ«s tarptautinės teisės aktai, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Kartu ABTÄ® nurodo, jog prieÅ¡ įgyvendindami savo teisę kreiptis į teismÄ , suinteresuoti subjektai įstatymų numatytais atvejais privalo iÅ¡naudoti iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priemones. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais gali bÅ«ti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimÄ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 37 punkto (2000 m. gegužės 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (1999 m. gruodžio 23 d., 2001 m. liepos 5 d. redakcijos).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos (žr., pavyzdžiui, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007 (Administracinių teismų praktika, Nr. 3, p. 253-265), kad siekiant nustatyti, ar įstatymuose yra nustatyta ikiteisminė administracinių ginčų sprendimo tvarka ir ar Å¡i tvarka yra privaloma pareiÅ¡kėjui, svarbu atsižvelgti į ABTÄ® 17 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ esant abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.

Tuo iÅ¡reiÅ¡kiamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiÅ¡kia, kad ginčas gali bÅ«ti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta įstatymuose. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad įstatymų nuostatos, nustatančios privalomÄ ikiteisminę ginčo sprendimo tvarkÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai. Ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka tampa privaloma tik kai ji yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta įstatyme.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundÄ atsisakė priimti dėl to, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡naudojo ikiteisminės ginčų sprendimo procedÅ«ros, įtvirtintos Technikos priežiÅ«ros tarnybos vidaus akte – t. y.

Kokybės vadovo 17 skyriuje. Akivaizdu, kad Kokybės vadovas nėra įstatymas, todėl jame nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka pareiÅ¡kėjai nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTÄ® nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjos UAB „Mechanika“ atskirÄ jį skundÄ tenkinti.           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                                          Antanas Ablingis                                                                                                                                                              Irmantas Jarukaitis                                                                                                   Ričardas Piličauskas