44e7516a-c19b-41e6-8f81-a7729b712e18 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-617-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01920-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; (S) 2.1.2.4.2.6; 2.4.2.12.1; 2.6.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019 pagal ieÅ¡kovės B. A. ieÅ¡kinį atsakovams V. J., A. J. ir M. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notaras Pavelas Dobrynskis (Pavel Dobrynskij), S. K., G. M. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Akmenės nekilnojamasis turtas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė: 1.1. pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovė M.

R. pardavė, o atsakovas V. J. nupirko butÄ ir 197/1149 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ â€“ priteisti atsakovei M. R. ginčo butÄ ir žemės sklypÄ ; 1.2. pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieÅ¡kovė B. A. pardavė, o atsakovė nupirko butÄ ir 197/1149 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei ginčo butÄ ir žemės sklypÄ ; 1.3. pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovės su atsakove M.

R. sudarytÄ paskolos sutartį; 1.4. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad iki 2017 m. balandžio 5 d. ji buvo ginčo buto ir atitinkamų žemės sklypo dalių savininkė. Tačiau 2017 metų pavasarį jos materialinė padėtis tapo labai sunki dėl paimtų ir laiku negrÄ Å¾intų greitųjų kreditų bei dėl susidariusios 7 000 Eur skolos antstoliams areÅ¡tavus butÄ . Siekdama neprarasti buto, ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ draugės 6 000 Eur ir dalį skolos antstoliams sumokėjo. Visgi skolÄ draugei reikėjo skubiai grÄ Å¾inti, todėl ieÅ¡kovė pasinaudojo internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt jos dukters E. B. surasta informacija apie fizinio asmens suteikiamas paskolas.

Paskolos davėjas, kaip vėliau tapo žinoma – S. K., sutiko suteikti paskolÄ , be kita ko, ir padengti likusiÄ skolÄ antstoliams, tačiau kaip garantijos pareikalavo įkeisti jai priklausantį butÄ su žemės sklypu. IeÅ¡kovės 496,07 Eur skolÄ antstolei B. Palavinskienei ir 408,43 Eur skolÄ antstoliui A. Naujokaičiui 2017 m. kovo 31 d. banko pavedimais sumokėjo ieÅ¡kovei nepažįstamas asmuo G. M..

3. IeÅ¡kovės teigimu, trečiasis asmuo S. K. jai paaiÅ¡kino, kad vienintelio gyvenamojo bÅ«sto įkeitimas, ieÅ¡kovei turint nepilnametį vaikÄ , galimas tik su teismo leidimu, Å¡iÄ kliÅ«tį pasiÅ«lęs apeiti nuperkant ieÅ¡kovės vardu kitÄ butÄ . S. K. 2017 m. kovo 30 d. jÄ nuvežė į Panevėžį pas notarÄ P. Dobrynskį, kuris įformino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp trečiojo asmens UAB ,,Akmenės nekilnojamasis turtas“ ir ieÅ¡kovės. Jai taip pat buvo pažadėta, kad kitÄ dienÄ bus sudarytas ir jai priklausančio buto su žeme įkeitimo sandoris, tačiau pas notarÄ Å¡iuo tikslu ji buvo nuvežta 2017 m. balandžio 4 d.

Pakeliui į Panevėžį S. K. dar pasiėmė ir merginÄ , kaip vėliau ieÅ¡kovė sužinojo – atsakovę M. R.. S. K. davė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti paskolos sutartį, žodžiu paaiÅ¡kinęs, kad ji skolinasi 7 500 Eur ir įsipareigoja mokėti 6 proc. dydžio mėnesines palÅ«kanas, per 60 mėn. gražindama 34 500 Eur, bet dėl nežinomų ieÅ¡kovei priežasčių Å¡ioje sutartyje buvo įraÅ¡yta, kad pinigus ji turi grÄ Å¾inti atsakovei M. R., o ne trečiajam asmeniui S. K..

Å i sutartis nebuvo notaro tvirtinama. Pasak ieÅ¡kovės, notaras P. Dobrynskis padavė jai pasiraÅ¡yti kitÄ dokumentÄ , kuriuo, kaip jai paaiÅ¡kino S. K., ir bus įkeičiamas butas su žemės sklypu. S. K. parodė ieÅ¡kovei kur reikia jame pasiraÅ¡yti ir ieÅ¡kovė, neskaičiusi Å¡io dokumento, pasirašė. Pas notarÄ kabinete atsakovas S. K. taip pat jai padavė ir 6 500 Eur paskolÄ , o 1 000 Eur suma jai nebuvo perduota, nes ja buvo apmokėta ieÅ¡kovės skola antstoliams. IÅ¡ notaro kabineto ieÅ¡kovė buvo nuvežta į autobusų stotį, kur, S. K. reikalavimu, jam sumokėjo 400 Eur už paslaugas.

4. IeÅ¡kovė tvirtina, kad tik iÅ¡ advokato, jai atstovavusio santuokos nutraukimo byloje, sužinojo, kad 2017 m. balandžio 4 d. sutartimi ji neatliko jai priklausančio turto įkeitimo, bet šį turtÄ pardavė atsakovei M. R.. Tvirtina, kad tokių ketinimų ji neturėjo, taip pat negavo sutartyje įraÅ¡ytos 34 500 Eur turto pardavimo kainos ar tokio dydžio paskolos, juolab kad 2017 m. balandžio 4 d. paskolos sutartyje apskritai nebuvo jokios nuorodos apie suteiktos ir perduotos jai paskolos dydį. Dėl to ji dar kartÄ kreipėsi į trečiÄ jį asmenį S. K., o Å¡is 2017 m. balandžio 7 d. padavė pasiraÅ¡yti, kaip nurodė, patikslintÄ paskolos sutartį, kurioje ir buvo įraÅ¡yta visa ieÅ¡kovės grÄ Å¾intina paskolos suma.

S. K. taip pat žodžiu ieÅ¡kovę patikino apie buto jai sugrÄ Å¾inimÄ , sugrÄ Å¾inus paskolÄ . Ir tik gerokai vėliau ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad dar 2017 m. balandžio 6 d. (iki patikslintos paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo) pas tÄ patį notarÄ P. Dobrynskį sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė M. R. ginčo turtÄ pardavė atsakovams V. J. ir A. J. už 40 800 Eur, su galimybe iki 2018 m. vasario 6 d. jį iÅ¡sipirkti.

5. IeÅ¡kovė praÅ¡o 2017 m. balandžio 4 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes Å¡i sudaryta dėl jos suklydimo (suklaidinimo) ir apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90, 1.91 straipsniai). Teigia, kad yra baigusi tik 9 klases, yra rusakalbė, apraÅ¡omo įvykio metu jÄ slėgė didelės skolos ir ji labai bijojo prarasti savo butÄ . Atsakovė M. R. ir trečiasis asmuo S. K., pasinaudoję susiklosčiusia sudėtinga ieÅ¡kovės situacija, jÄ suklaidino ir apgavo, įtikindami, kad ginčo turtas bus kaip užstatas (įkaitas) ir, grÄ Å¾inus paskolÄ , bus ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾intas. Be to, Å¡is sandoris yra tariamas, kadangi jokių pinigų ieÅ¡kovė pagal pirkimo–pardavimo sutartį negavo (CK 1.86 straipsnis).

6. IeÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti atsakovų M. R. su V. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 6 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį negaliojančia ieÅ¡kovė grindė, be kita ko, ir tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-3968-603/2018 pagal M. R. ieÅ¡kinį dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos siekiant pridengti kitÄ sandorį, t. y. atsakovo V. J. jai suteiktÄ 34 500 Eur paskolÄ , už kuriÄ ji įsipareigojo sumokėti 6 300 Eur palÅ«kanas.

Kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos to sandorio, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės (CK 1.87 straipsnis). IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡is sandoris yra apsimestinis, juo buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, taigi ji gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis. IeÅ¡kovė pažymėjo ir tai, kad ginčo turto vertė vien jau VÄ® „Registrų centras“ duomenimis yra žymiai didesnė, nei nurodyta Å¡ioje sutartyje, t. y. buto 61 000 Eur, o žemės sklypo dalies – 1 353,79 Eur, be to, M.

R. į jos inicijuotÄ civilinę bylÄ buvo pateikusi Å¡io turto 102 000 Eur vertę patvirtinančius įrodymus.

7. IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ieÅ¡kovė grindė argumentais, kad atsakovė M. R. nesuteikė jai 34 500 Eur paskolos, žymiai mažesnę sumÄ â€“ 6 500 Eur – jai perdavė trečiasis asmuo S. K., o taip pat CK 1.93 straipsnio bei 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tvirtindama, kad tokios sumos, kuri įraÅ¡yta Å¡ioje paskolos sutartyje, sandoriui sudaryti buvo privaloma notarinė forma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu B. A. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) pripažino 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį negaliojančia;

2) kitus ieškinio reikalavimus atmetė;

3) priteisė iš ieškovės B. A. atsakovui V. J. 900 Eur bylinėjimosi išlaidas;

4) priteisė iš atsakovės M. R. ieškovei B. A. 430 Eur bylinėjimosi išlaidas;

5) priteisė valstybei iš ieškovės B. A. 41,88 Eur, o iš atsakovės M. R. – 20,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė nė vieno iÅ¡ ieÅ¡kinyje įvardytų teisinių pagrindų 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai, kuria ieÅ¡kovė pardavė atsakovei M. R. ginčo butÄ ir žemės sklypo dalį, pripažinti negaliojančia.

10. Atmesdamas kaip nepagrįstus ieÅ¡kinio argumentus dėl sudaryto sandorio tariamumo (CK 1.86 straipsnis), teismas nurodė, kad Å¡ioje sutartyje pati ieÅ¡kovė yra patvirtinusi, kad pinigai jai buvo sumokėti iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos notarinio patvirtinimo, jokių materialinių ar kitokio pobÅ«džio pretenzijų pirkėjai neturi. Teismo vertinimu, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 34 500 Eur suma jai nebuvo sumokėta, byloje nėra. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo ginčo sandoriu buvo siekiama konkrečių teisinių tikslų – ieÅ¡kovė siekė turto pardavimo, atsiskaitymo su kreditoriais, o pinigų nesumokėjimo faktas, net jei toks ir bÅ«tų buvęs įrodytas, nereiÅ¡kia visos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo, negaliojimo ir neįrodo susitarimo dėl buto pardavimo nebuvimo.

11. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus – 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini), ir ginčijamÄ 2017 m balandžio 4 d. sutartį, į aplinkybę, kad ieÅ¡kovės įsiskolinimai antstoliams B. Palavinskienei ir A. Naujokaičiui (496,07 Eur + 408,43 Eur) buvo padengti, daugkartinį vykimÄ pas notarÄ , ilgalaikį bendravimÄ su trečiuoju asmeniu S. K. ir su juo susijusiais asmenimis, teismas pripažino, kad tarp Å¡alių susiklostė realÅ«s turto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

Ginčo sandorius patvirtinęs notaras P. Dobrynskis, apklausiamas teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė pageidavo parduoti butÄ , perskaitė sutarties tekstÄ , ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos sandorio sudarymo pasekmės, ji patvirtino notarui, jog viskÄ suprato, taip pat patvirtino, kad pinigus gavo. Vien subjektyvÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai dėl turto pardavimo poreikio nebuvimo, jos suklaidinimo, galimo atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktų dokumentų skirtingo interpretavimo, nėra pakankami konstatuoti ginčijamo sandorio tariamumÄ .

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir reikalavimÄ pripažinti 2017 m. balandžio 4 d. sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ suklydus dėl jo esmės, t. y. ieÅ¡kovei nesupratus, kad turtas yra ne įkeičiamas, o parduodamas. Ginčijamas sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka, sutarties tekste ieÅ¡kovė nurodė, kad ,,sutarties tekstas perskaitytas, turinys ir pasekmės paaiÅ¡kintos“. Teismo posėdžio metu apklaustas notaras patvirtino, kad ieÅ¡kovė pageidavo parduoti butÄ , perskaitė sutarties tekstÄ , ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos sandorio sudarymo pasekmės, ji patvirtino notarui, jog viskÄ suprato, taip pat patvirtino, kad pinigus gavo.

13. Teismo vertinimu, sutarties sudarymo metu ieškovė buvo pakankamai jauno amžiaus – 40 metų, ir nors ieškovės išsilavinimas (9 klasės) buvo menkesnis nei kitos sandorio šalies, ir tai nesudaro pagrindo išvadai, kad sutarties esmės ieškovė nesuprato. Pirkimo–pardavimo sandorių iš esmės nėra pagrindo priskirti prie specialių žinių jų sudarymui ir suvokimui reikalaujančių sandorių. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė dėl kokių nors aplinkybių negalėtų suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.

Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pardavėja buvo kaip nors spaudžiama ar skubinama tokiÄ sutartį sudaryti. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė kelis kartus vyko pas notarÄ , t. y. iÅ¡ pradžių 2017 m. kovo 30 d. sudarė buto, esančio (duomenys nesklebtini), pirkimo–pardavimo sutartį, ir tik po 5 dienų (2017 m. balandžio 4 d.) sudarė ginčijamÄ sutartį.

14. Atmesdamas kaip neįrodytus ir tokius ieÅ¡kinio argumentus, kad ieÅ¡kovė nesuprato sandorio esmės, kadangi jis buvo sudarytas ne jai suprantama rusų, o lietuvių kalba, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, visÄ gyvenimÄ reziduojanti Lietuvoje. Be to, nors teismo posėdžio metu, jos pageidavimu, buvo užtikrintas ir vertėjo dalyvavimas, tačiau ji pati puikiai kalbėjo lietuviÅ¡kai (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:33:00, nuo 00:55:40, nuo 00:01:38, nuo 00:02:05 ir kt.), o liudytoja apklausta ieÅ¡kovės dukra E. B. patvirtino, kad jos mama, ieÅ¡kovė, lietuviÅ¡kai moka ir kalbėti, ir skaityti, skaito lietuviÅ¡kÄ spaudÄ , knygas (2016 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:01:13, nuo 00:01:30).

15. Teismas apie ieÅ¡kovės valios pasikeitimÄ , t. y. sprendimÄ ne įkeisti, bet parduoti turtÄ , sprendė ir iÅ¡ liudytojos E. B. paaiÅ¡kinimų, kuri nurodė, kad iÅ¡ pradžių mama ketino butÄ tik įkeisti, tačiau dėl to, kad turi nepilnametį vaikÄ (jos brolį), nutarė butÄ parduoti, be to, jai buvo prižadėta skolÄ padengus butÄ grÄ Å¾inti (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:01:14).

16. Teismo vertinimu, net ir tai, kad buto ir dalies žemės sklypo kaina sutartyje yra mažesnė nei rinkos vertė, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės veiksmus vertinti kaip esminį suklydimÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turėjo įvairių įsiskolinimų, kuriuos padengė trečiasis asmuo S. K. ar jo papraÅ¡ytas kitas asmuo, taip pat tai, kad ieÅ¡kovė, įgydama butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pinigų kaip pati ji nurodo nemokėjo. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti bet kokias sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei sutarties sÄ lygas, be kita ko, susitarti ir dėl pardavimo kainos, kuri, esant tam tikroms aplinkybėms, gali bÅ«ti ir mažesnė nei parduodamo turto vertė (CK 6.156 straipsnis).

17. ReikalavimÄ 2017 m. balandžio 4 sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu teismas atmetė įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė M. R., trečiasis asmuo S. K. ar kitas asmuo bÅ«tų grasinęs, daręs ekonominį spaudimÄ ar kokiais nors kitais bÅ«dais vertęs ieÅ¡kovę sudaryti ginčijamÄ sandorį, kuris prieÅ¡tarautų pastarosios valiai.

18. IeÅ¡kovė pasirašė buto pirkimo–pardavimo sutartį, o sutarties tekste nėra nei vienu žodžiu užsiminta, kad sudaroma buto įkeitimo sutartis. IeÅ¡kovės siekį sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, teismo vertinimu, įrodo jos pačios atliktų veiksmų visuma, t. y. 2017 m. kovo 30 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, įsiskolinimų padengimas antstoliams, apsilankymai pas notarÄ ir kt. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai, kai pasiraÅ¡oma visiÅ¡kai kitokia sutartis nei ji neva tikėjosi, rodo tik pačios ieÅ¡kovės akivaizdų nerÅ«pestingumÄ , neapdairumÄ . Å ie ieÅ¡kovės veiksmai yra tik jos neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės suklydimo negalima pateisinti.

19. Atmesdamas reikalavimÄ pripažinti negaliojančia atsakovų M. R. ir V. J. bei A. J. 2017 m. balandžio 6 d. sudarytÄ to paties turto pirkimo–pardavimo sutartį, teismas visų pirma pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3968-603/2018, bylÄ pagal M. R. ieÅ¡kinį A. J. dėl tos pačios 2017 m. balandžio 6 d. sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukė. Taigi, ginčo sandorio Å¡alys jo neginčija, o ieÅ¡kovė nėra jo Å¡alimi. Todėl, netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, esant byloje nustatytoms toms pačioms faktinėms aplinkybėms ir tais pačiais argumentais nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

20. Dėl trečiojo ieÅ¡kinio reikalavimo teismas sprendė kitaip, nurodęs, kad ieÅ¡kovė įrodė 2019 m. balandžio 7 d. jos ir atsakovės M. R. sudarytos paskolos sutarties negaliojimÄ . Pagal Å¡iÄ 2019 m. balandžio 7 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį atsakovė M. R. perdavė ieÅ¡kovei grynaisiais pinigais 34 500 Eur, tačiau Å¡i sutartis nėra patvirtinta notaro, nors pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį kai paskolos suma virÅ¡ija 3 000 Eur, o sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, tokia sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Todėl yra pagrindas jÄ pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.871 straipsnio 4 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis).

21. Teismas nurodė, kad pripažinus 2017 m. balandžio 7 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį negaliojančia atsakovė turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės grÄ Å¾inti jai 34 500 Eur. Tačiau sandorio pripažinimo negaliojančia padarinių – restitucijos – teismas netaikė, pažymėjęs, kad byloje nėra tikslių duomenų, jog pinigai ir kokia tiksli jų suma buvo realiai perduoti ieÅ¡kovei, juolab kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį atmestas.

Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju restitucija netaikytina, nes ieÅ¡kovė dėl taikytinos restitucijos patirtų pernelyg didelę, neproporcingÄ naÅ¡tÄ , kai, perleidusi turtÄ , privalėtų dar sumokėti ir paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 22. IeÅ¡kovė B. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimÄ pakeisti ir pripažinti 2017 m. balandžio 6 d. bei 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, taikyti restitucijÄ , priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 22.1. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovė visiškai įrodė, kad, pasirašydama 2017 m. balandžio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ji buvo suklaidinta (apgauta) trečiojo asmens S. K. ir atsakovės M. R., nes jai buvo nurodyta, kad ji pasirašo ne buto pirkimo–pardavimo sutartį, o jo įkeitimo sutartį. 22.2. Teismas neteisingai interpretavo liudytoja apklaustos ieškovės dukros E. B. paaiškinimus.

PrieÅ¡ingai nei sprendime nurodė teismas, E. B. teismo posėdyje patvirtino, kad ieÅ¡kovė ketino butÄ tik įkeisti ir tik iÅ¡ savo skyrybų advokato sužinojo, jog nėra jo užstačiusi, o pardavusi M. R., buvo streso bÅ«senoje, susitiko su S. K. Å¡ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo tikslu, Å¡is nurodęs apie kažkokias teisines kliÅ«tis ir žadėjęs grÄ Å¾inti butÄ atgal, kai ieÅ¡kovė grÄ Å¾ins pinigus (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:01:14 iki 00:01:18). 22.3.

Teismas netinkamai įvertino ir notaro P. Dobrynskio paaiÅ¡kinimus. Notaras nepatvirtino, kad asmeniÅ¡kai atsakovei paaiÅ¡kino sutarties turinį, o tik nurodė, jog ieÅ¡kovei nekilo jokių klausimų. Notaras patvirtino ir tai, kad sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį, trečiasis asmuo S. K. iÅ¡ karto užsakė dar du – ginčo sandorius, kas tik patvirtina iÅ¡ankstinį kitų asmenų susitarimÄ suklaidinti ieÅ¡kovę. 22.4. Teismas nepagrįstai ignoravo faktÄ , kad trečiasis asmuo S. K. ir notaras yra geri pažįstami, tai jie patys pripažino, o S. K. ne kartÄ yra naudojęsis notaro paslaugomis. 22.5.

Nepagrįstai liko neįvertintos tokios faktinės aplinkybės, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryta ginčo 2017 m. balandžio 4 d. sutartis, ieÅ¡kovė su atsakove M. R. pasirašė paskolos sutartį. Å i aplinkybė tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė siekė sudaryti paskolos sutartį, įkeičiant turtÄ , o ne turtÄ parduoti. Teismas neįvertino ir tokio fakto, kad 2017 m. balandžio 6 d. Å¡i sutartis buvo pakeista, suraÅ¡ius byloje ginčytÄ paskolos sutartį, ieÅ¡kovei pastebėjus, jog pradinėje paskolos sutartyje net nebuvo nurodyta paskolos suma ir pinigų perdavimo jai faktas.

Be to, atsakovė M. R. atsisakė paaiÅ¡kinti Å¡ių sutarčių sudarymo aplinkybes, teigdama, kad ji veikė savo giminaičio S. K. praÅ¡ymu. 22.6. Tai, kad ieÅ¡kovė buvo suklaidinta, patvirtina ir trečiojo asmens S. K. paaiÅ¡kinimai. Å is teigė, kad iÅ¡ pradžių su ieÅ¡kove buvo sutarta dėl buto įkeitimo už paskolÄ ir tik atvykus pas notarÄ (t. y. 2017 m. balandžio 4 d.) ji neva apsigalvojusi bei pasakiusi, kad nori butÄ parduoti. Tokie parodymai yra melagingi, prieÅ¡taraujantys ne tik loginei įvykių sekai, bet ir notaro P. Dobrinskio paaiÅ¡kinimams, kuris nurodė, kad jau 2017 m. kovo 30 d.

S. K. buvo užsakęs dar dviejų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių (tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės M. R., tarp atsakovų M. R. ir atsakovo V. J.) sudarymÄ bei patvirtinimÄ . 22.7. Teismas nepagrįstai ignoravo kitos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3968-603/2019 faktines aplinkybes, kurioje M. R. įrodinėjo 2017 m. balandžio 6 d. sutarties negaliojimÄ dėl jos apsimestinumo, įvardindama ir tikrÄ jį jo sudarymo tikslÄ â€“ gauti iÅ¡ atsakovo V. J. 34 500 Eur paskolÄ .

IeÅ¡kovei toje byloje pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais, M. R. savo ieÅ¡kinio atsisakė ir byla buvo nutraukta. Apklausiama nagrinėjamoje byloje atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti tokio savo elgesio priežasties, patvirtinusi ir tai, kad jos vardu prie elektroninės bylos prisijungdavo bÅ«tent S. K.. IeÅ¡kovės vertinimu, jos nedalyvavimu minėtoje civilinėje byloje buvo suinteresuotas bÅ«tent S. K., siekęs, kad nepaaiÅ¡kėtų jo veiksmų neteisėtumas. 22.8.

Teismas nepagrįstai neįvertino ir tokio fakto, kad trečiasis asmuo S. K. buvo nuteistas už sukčiavimÄ ir neteisėtas Å«kines komercines operacijas, taip pat Å¡iuo metu jo atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl įvykdytos apgaulės (sukčiavimo). 22.9. Pagal 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį atsakovė M. R. įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butÄ ir žemės sklypÄ pasibaigus paskolos santykiams, tačiau ji šį turtÄ apsimestinio sandorio pagrindu jau anksčiau buvo perleidusi atsakovui V.

J., tokiu bÅ«du pažeisdama ieÅ¡kovės interesus. Atsakovas V. J. ir anksčiau analogiÅ¡ku bÅ«du veikdavo, teikdavęs paskolas kitiems fiziniams asmenims – Å¡ie jam užstatydavo nekilnojamÄ jį turtÄ , o paskolÄ grÄ Å¾inus turtas buvo perraÅ¡omas atgal Å¡iems asmenims ar jų giminaičiams. 22.10. Atsakovas V. J. ginčo buto net neapžiÅ«rėjo, nesiaiÅ¡kino, kas jame gyvena, po sandorio pasiraÅ¡ymo taip pat nesidomėjo jam perėjusiu turtu, nesudarė sutarčių dėl elektros, Å¡iukÅ¡lių, vandens, Å¡ilumos tiekimo.

Ä®sigytu turtu visiÅ¡kai nesidomėjo, nes žinojo, kad yra pasirašęs paskolos sutartį, t. y. paskolinęs S. K. 34 500 Eur. Tik kai trečiasis asmuo skolos jam negrÄ Å¾ino ir atsakovė M. R. kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovas V. J. pradėjo aktyvius veiksmus, siekdamas pradėti valdyti turtÄ .

23. Atsakovas V. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 23.1. Tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina – 34 500 Eur buvo perduota ieÅ¡kovei, patvirtino tiek atsakovė M. R., tiek tretieji asmenys S. K. ir notaras P. Dobrynskis. Be to, notaras patvirtino ir tai, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta sudaromo sandorio esmė, ji pati nurodė parduodanti butÄ , kadangi nepajėgianti jo iÅ¡laikyti. 23.2. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, notaras, sudarant sandorį dėl bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), pačios ieÅ¡kovės buvo informuotas, kad ieÅ¡kovė ketina parduoti ginčo butÄ , tačiau nepatvirtino to, kad trečiasis asmuo S. K. užsakė ginčo sandorius. 23.3.

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. neturėjo pakankamai lėšų ginčo sandoriams sudaryti. Atsakovė M. R. patvirtino, kad S. K. jai davė 34 500 Eur, kuriuos ji perskaičiavo ir perdavė ieškovei. 23.4. Ieškovė nepaneigė aplinkybių dėl gero lietuvių kalbos mokėjimo. Tai, kad jos turtinė padėtis buvo bloga, nepateisina jos veiksmų – sutarties teksto neskaitymo, nesidomėjimo sutartimi, pasitikėjimu jai nepažįstamu, per skelbimus rastu asmeniu.

Be to, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet iÅ¡ savo advokato sužinojo, jog pardavė jai priklausantį butÄ , pasirašė ginčo paskolos sutartį. 23.5. IeÅ¡kovės valiÄ sudaryti 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorį patvirtina ir jos veiksmai, kai siekdama iÅ¡vengti bÅ«tinybės kreiptis į teismÄ dėl leidimo parduoti butÄ gavimo ji įsigijo kitÄ butÄ . Be to, ginčo sandoris buvo realiai vykdomas, kadangi M. R. 2017 m. balandžio 6 d. pardavė šį butÄ atsakovui V.

J.. 23.6. IeÅ¡kovė nėra 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alimi, todėl neturi teisės jo ginčyti. FaktÄ , kad Å¡is sandoris nėra apsimestinis, patvirtina ir tokios faktinės aplinkybės – sandoris sudarytas su atpirkimo galimybe, atsakovas V. J. kreipėsi į M. R. registruotu laiÅ¡ku, praÅ¡ydamas jos pateikti informacijÄ , ar ji ketinanti turtÄ atpirkti, atsakovo aktyvÅ«s veiksmai, siekiant iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę ir jos Å¡eimÄ iÅ¡ ginčo turto. 23.7. IeÅ¡kovė neginčija aplinkybių, kad atsakovo V.

J. pozicija yra nuosekli, 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis atitiko jo valiÄ , t. y. nusipirkti butÄ , o jei atsakovė M. R. per nustatytÄ terminÄ jį atpirks, atgauti 40 800 Eur. Tokia sutartis nėra draudžiama įstatymo. 23.8. IeÅ¡kovė neįrodinėjo ir neįrodė atsakovo V. J. nesÄ Å¾iningumo, o iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo nekilnojamasis turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas.

24. Atsakovė A. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti. Atsiliepime, pakartojant atsakovo V. J. pateiktame atsiliepime jau iÅ¡dėstytus argumentus, nurodomi ir tokie argumentai: 24.1. Ginčo pirkimo–pardavimo sandorius tvirtinęs notaras nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2017 m. balandžio 4 d. sandorio esmė, ji pati nurodė siekianti parduoti turtÄ , kadangi negali jo iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovė kalbėjo lietuviÅ¡kai, viskÄ suprato, sutartį perskaitė. 24.2.

Liudytoja E. B. nurodė, kad ginčo bute ieÅ¡kovė negyveno, jame gyveno liudytojos senelė, ieÅ¡kovės mama. Patvirtino, kad ieÅ¡kovė moka ir supranta lietuvių kalbÄ , skaito lietuviÅ¡kÄ spaudÄ , žiÅ«ri lietuviÅ¡kas televizijos laidas. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos su mama (ieÅ¡kove) sutarties sudarymÄ suprato taip, kad atidavus skolÄ , butas bus perraÅ¡omas joms atgal. 24.3. Pati ieÅ¡kovė, teikdama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties neskaitė, todėl ji turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.

Be to, ieÅ¡kovė teigė, kad S. K. veikė kaip jos atstovas tvarkant ginčo buto reikalus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų esmės 25. Apeliaciniame skunde apeliantė B. A. kelia neteisingo jos iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, sudarant ginčijamus sandorius, interpretavimo, neteisingo Å¡alių elgesio ir byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimus, kas galiausiai lėmė ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad apeliantė nebuvo nei apgauta, nei apsigavo, nei buvo lenkiama sudaryti turto pardavimo sandorį ir kad antroji jos ginčyta pirkimo–pardavimo taip pat yra teisėta, susiformavimÄ .

26. Teisėjų kolegija visų pirma aptaria apeliantės reikalavimus ir nagrinėjamos civilinės bylos iniciavimo tikslÄ . Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir pasirinkti vienÄ ar kelis savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, juos sujungiant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis). Nebaigtinis civilinių teisių gynybos bÅ«dų sÄ raÅ¡as yra iÅ¡vardintas CK 1.138 straipsnyje. Dažniausiai civilinių teisių gynybos bÅ«dus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį.

27. Teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktas).

1. Taigi, asmuo, inicijuojantis teisme konkretų ginÄÄ dėl savo teisių pažeidimo ir jų gynimo, turi nurodyti konkrečius faktus, leidžiančius teismui įvertinti, ar jo teisės bei įstatymu saugomi interesai buvo pažeisti tų asmenų, kuriems per teismÄ nukreipti jo reikalavimai, atliktais veiksmais / neveikimu arba sudarytais sandoriais, bei Å¡iuos faktus pagrįsti įrodymais, tačiau neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo. Procesiniuose dokumentuose nurodytų faktų teisinį kvalifikavimÄ atlieka pats teismas vadovaudamasis principu „teismas žino teisę“ (lot. iura novit curia).

Net jei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginÄÄ , jį keisti ir taikyti kitÄ , nei nurodė ieÅ¡kovas, teisinį pagrindÄ , nes teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , pats privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

2. IeÅ¡kinio turinys ir jame iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės suponuoja teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje apeliantė B. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų jos nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, kad buvo susitarusi su trečiuoju asmeniu S. K. tik dėl to, kad jai priklausantis turtas taps paskolos grÄ Å¾inimo garantu (bus įkeistas už paskolÄ ), tačiau nesitikėjo, kad šį turtÄ , juolab visiÅ¡kai neatlygintinai, ji gali prarasti. Å ias savo pažeistas teises ji prašė ginti pripažįstant negaliojančiais tris per itin trumpÄ laiko tarpÄ jos ir / ar byloje dalyvaujančių asmenų sudarytus sandorius, tokius reikalavimus grįsdama skirtingais CK numatytais savarankiÅ¡kais teisiniais sandorių negaliojimo pagrindais.

3. Pirmasis sandoris, kurį apeliantė siekia nuginčyti, yra 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria apeliantė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ ir dalį žemės sklypo (197/1149), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 34 500 Eur kainÄ pardavė atsakovei M. R. (sutarties 2.1, 3.1 punktai). Antrasis jos ginčijamas sandoris, sudarytas praėjus dviem dienoms po pirmojo, yra 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė M.

R. tÄ patį turtÄ pardavė atsakovams V. J. ir A. J. už 40 800 Eur su teise iki 2018 m. vasario 6 d. jį atpirkti (sutarties 2.1, 3.1, 5.1-5.3 punktai). Ir trečiasis apeliantės ginčijamas sandoris yra 2017 m. balandžio 7 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria apeliantei B. A. perduota tam skirtoje sutarties vietoje (grafoje) likusi neįvardinta pinigų suma, o paskolos gavėja (B. A.) įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos davėjai (M. R.) tokiÄ pat pinigų sumÄ . Sutarties 1 punkto pabaigoje paskolos gavėjos įsipareigojimas yra suformuluotas taip: 34 500 Eur 60 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 575 Eur; padengiant įsiskolinimÄ pirkėja perleidžia buto ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises.

Pažymėtina, kad kam, kada ir kokiomis sÄ lygomis nuosavybės teisės yra perleidžiamos, Å¡ioje paskolos sutartyje nenurodoma.

4. Apeliantės teigimu, iki sudarant ginčo sandorius ji nepažinojo nei atsakovo V. J., nei atsakovės M. R., nei trečiojo asmens S. K., su pastaraisiais (atsakove ir trečiuoju asmeniu) susipažino tik dėl susidariusios jos sunkios finansinės padėties, negalėjimo įvykdyti įsipareigojimų pagal kitas kredito sutartis bei grėsmės, kad į ginčo turtÄ bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir ji gali prarasti šį turtÄ . Kaip buvo minėta, ieÅ¡kovė įvardijo tokiÄ Ä¯vykių sekÄ : norėdama kuo greičiau padengti turimus skolinius įsipareigojimus, ji kreipėsi į internetiniame puslapyje skelbiu.lt rastame skelbime nurodytÄ asmenį, kuris deklaravo visiems be iÅ¡imties per 1 dienÄ suteikiantis paskolas nuo 600 Eur iki 30 000 Eur, palÅ«kanas derinant individuliai.

Skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepęs vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – trečiasis asmuo S. K., paaiÅ¡kino, kad jos praÅ¡omÄ 7 500 Eur paskolÄ suteiks, tačiau tam ji turės įkeisti ginčo turtÄ kaip garantijÄ , kad paskola bus grÄ Å¾inta. Jai tokios sÄ lygos tiko, todėl pagrįstai tikėjosi, kad bus suteikta paskola įkeičiant turtÄ . Ketinimų šį turtÄ perleisti kitų asmenų nuosavybėn neturėjo, prieÅ¡ingai, skolindamasi iÅ¡ S. K. apeliantė ir siekė iÅ¡vengti Å¡io turto praradimo (jo pardavimo iÅ¡ varžytynių).

5. Apeliantė viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad bÅ«tent tokio turinio 2017 m. balandžio 4 d. sutarties pasiraÅ¡ymÄ lėmė jos suklydimas ir atsakovės bei trečiojo asmens apgaulė, jų pasinaudojimas itin sudėtinga ieÅ¡kovės finansine padėtimi, jos iÅ¡silavinimo stoka, lietuvių kalbos nepakankamas mokėjimas. Trečiasis asmuo S. K. įtikino apeliantę tuo, kad jai priklausantis turtas tik užstatomas (įkeičiamas) už suteiktÄ 7 500 Eur, o grÄ Å¾intinÄ 34 500 Eur paskolÄ . Nurodytas faktines aplinkybes apeliantė kvalifikavo kaip reikalavimÄ Å¡Ä¯ turto pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.86, 1.90 ir 1.91 straipsnius. Kitaip tariant, apeliantė laikosi pozicijos, kad ji nesitikėjo (negalėjo numanyti) susiklosčiusios po Å¡io sandorio pasiraÅ¡ymo situacijos, kad didelės vertės turto ji neteks neatlygintinai (sutartyje nurodyta 34 500 Eur turto pardavimo kaina jai nesumokėta) ir turės sugrÄ Å¾inti paskolÄ su palÅ«kanomis.

6. Apeliantė 2017 m. balandžio 6 d. sudarytÄ sandorį prašė pripažinti apsimestiniu pagal CK 1.87 straipsnį teigdama, kad atsakovė M. R., kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu V. J. dėl 2017 m. balandžio 6 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-3968-603/2018, pati pripažino, jog sutartis buvo sudaryta vien siekiant pridengti kitÄ , t. y. paskolos sandorį.

7. Paskiausiai sudarytÄ , t. y. 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį apeliantė prašė pripažinti negaliojančia CK 1.93 straipsnio pagrindu, nes Å¡i sutartis sudaryta nesilaikant CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyto formos reikalavimo, t. y. ji nebuvo patvirtinta notaro, taip pat tvirtino, kad jame nurodytos grÄ Å¾intinos sumos ji realiai negavusi, jai suteikta paskola buvo daug kartų mažesnė.

8. Tokie sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį reikalavimai bei apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės kreipimosi į teismÄ tikslas yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), siekiant kelių teisinių instrumentų pagalba susigrÄ Å¾inti nekilojamÄ jį daiktÄ , į kurį nuosavybės teises apeliantė nurodo praradusi dėl byloje dalyvaujančių asmenų apgaulingų veiksmų ir pasinaudojimo tiek tokia situacija, kad apeliantė turėjo skubių ir neatidėliotinų ekonominių poreikių, tiek ir jos neiÅ¡manymu.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. sutarčių dėl turto perleidimo iÅ¡ pradžių atsakovei M. R., o vėliau atsakovams V. J. ir A. J., negaliojimas nei pagal vienÄ iÅ¡ apeliantės nurodytų teisinių pagrindų nepasitvirtino, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas patenkino tik ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodęs, kad paskolos sumai virÅ¡ijant 3 000 Eur ir jÄ vykdant grynaisiais pinigais, tokia sutartis turėjo bÅ«ti patvirtina notaro, taigi Å¡iuo atveju pažeistas jos formai keliamas imperatyvus reikalavimas.

10. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ dėl paskolos dalyko dydžio ir pareigos jo perdavimÄ užfiksuoti notaro patvirtintos formos dokumentu, nenustatinėjo (ir nenustatė) aplinkybės, kokia konkrečiai pinigų suma faktiÅ¡kai buvo perduota apeliantei kaip paskola ir netaikė sandorio negaliojimo padarinio – restitucijos, Å¡iuo aspektu pasisakydamas, kad jÄ taikant apeliantė, perleidusi turtÄ ir privalėdama sumokėti paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ , patirtų pernelyg didelę, neproporcingÄ naÅ¡tÄ .

Tokie teismo sprendimo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiÅ¡kia, kad teismas faktiÅ¡kai įskaitė pripažintoje negaliojančia sutartyje nurodytos paskolos grÄ Å¾inimo prievolę, nors jos terminas nei ieÅ¡kinio padavimo, nei teismo sprendimo priėmimo metu dar nė nebuvo suėjęs, į turto kainÄ , kai nenustatė jos sumokėjimo pagal apeliantės ginčytÄ sandorį (žr. teismo sprendimo 16 punktÄ ), nors apeliantė bÅ«tent tokio savo pažeistų teisių gynybos bÅ«do nebuvo pasirinkusi (CPK 13 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantės ir kitų asmenų dėl jos turto sudaryti sandoriai yra teisėti, o apeliantės teisės pakankamai apginamos faktiÅ¡kai teismui jÄ atleidus nuo paskolos sutartyje numatytų prievolių vykdymo, paskolos sutartį pripažįstant negaliojančia, bet netaikant restitucijos (žr. sprendimo 38 punktÄ ). TokiÄ teisiÅ¡kai ydingÄ teismo pozicijÄ galbÅ«t lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos specifiÅ¡kumo ir kiekvieno apeliantės ginčyto sandorio teisėtumo bei pagrįstumo klausimÄ iÅ¡sprendė atskirai vienas nuo kito, vertindamas juos kaip atskirÄ , pavienį sandorį pagal formaliuosius sandorių negaliojimo kriterijus, o ne kaip vieningÄ procesÄ , kurio kiekvienas paskesnis sandoris buvo pirmesnio sandorio tęsinys.

12. Teismo sprendimu šalių ginčas dėl teisės išsprendžiamas iš esmės ir daromas poveikis į egzistuojančius šalių materialinius teisinius santykius. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Tik teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK176–185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes galima prieiti prie iÅ¡vados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

13. Teisėjų kolegija, visiÅ¡kai sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė Å¡io konkretaus ginčo esmės ir neteisingai įvertino joje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, pirmiausia atkreipia dėmesį į pačiÄ svarbiausiÄ teismui tenkančiÄ pareigÄ â€“ vykdyti teisingumÄ . Teisingumo vykdymo pareiga yra konstitucinė, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje. Konstitucinė teismo pareiga ginti pažeistas asmenų civilinės teises ir taip vykdyti teisingumÄ , aiÅ¡kinant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tiesiogiai nustatyta ir kituose teisės aktuose – Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, 1.138 straipsnyje, CPK 3 ir 6 straipsniuose, kt.

Materialiuoju požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad teismui yra suteikta iÅ¡imtinė teisė valstybės vardu iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir pasakyti, kuri Å¡alis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teisingumas yra neatskiriamas nuo teisėtumo. Jeigu teismo sprendimas – galutinis teisingumo vykdymo rezultatas – bus neteisėtas, tai nebus galima teigti, kad konkrečioje byloje teismas įvykdė teisingumÄ .

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi sandoriai buvo sudaryti per itin trumpÄ laikÄ , į aiÅ¡kiai nelygiavertę Å¡alių turimÄ patirtį tokio pobÅ«džio santykiuose, į akivaizdžiÄ apeliantės gautos naudos (jai suteiktos paskolos) ir jos suteikimo procese prarasto nekilnojamojo daikto vertės disproporcijÄ , į neginčijamai byloje nustatytÄ tokį faktÄ , kad apeliantė prarado teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ dar nė nepradėjusi vykdyti paskolos sutarties, į atsakovų bei trečiųjų asmenų tarpusavio ryÅ¡ius, labiau tikėtinus, nei netikėtinus, jų susitarimus ir anksčiau jų atliktus veiksmus, į juos charakterizuojančius duomenis, galinčius padėti atskleisti ir tikruosius jų ketinimus, o visi Å¡ie duomenys teismui buvo prieinami, be kita ko, ir iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Todėl teismas priėmė sprendimÄ , kuris negali bÅ«ti laikomas teisėtu, pagrįstu ir, juo labiau, teisingu. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju neatliko pagrindinės teismui tenkančios pareigos – teisingumo vykdymo.

15. Nors apeliantė apeliaciniu skundu nekvestionuoja jai palankios teismo sprendimo dalies, kuria 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu vien dėl jos formos neatitikimo CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatytam reikalavimui, visgi teisėjų kolegijai sandorius pripažįstant ir vertinant juos kaip vieningÄ tęstinį Å¡alių susitarimo procesÄ , apeliacinio skundo argumentų aptarimas objektyviai suponuoja poreikį pasisakyti ir dėl apeliantei suteiktos paskolos bei tokios sutarties sudarymo aplinkybių. Å iÄ bÅ«tinybę lemia ir apeliantės pozicija, kad ji siekė gauti paskolÄ Ä¯keisdama (pasak apeliantės – užstatydama) jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o ne jį parduodama.

16. Kadangi Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina tikruosius savo ketinimus tiek susitariant dėl paskolos ir jos sÄ lygų, tiek ir sudarant 2017 m. balandžio 4 d. sutartį dėl apeliantei priklausančio turto perleidimo (pardavimo), visų susitarimų (įskaitant paskolÄ ) turinį galii padėti atskleisti subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas (CK 6.193 straipsnis), kuris kartu su teksto lingvistiniu aiÅ¡kinimu sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , pagal kuriÄ ir nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Todėl kompleksiÅ¡kai įvertintinus pasirengimÄ sudaryti paskolos sutartį bei Å¡alių elgesį iki ir po jos sudarymo galima bÅ«tų tiksliausiai nustatyti, kokių teisių įgyti kiekviena jų siekė ir kokias pareigas sutiko prisiimti, o kartu ir teisingai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ . Dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių ir jos sÄ sajų su kitais byloje ginčijamais sandoriais 17. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti sandoriai, kurie turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi bÅ«ti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi bÅ«ti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomÄ notarinę formÄ .

18. Remiantis CK 1.93 straipsnio, kuriame įtvirtintas vienas iÅ¡ sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas, nuostatomis, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (1 dalis); įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (3 dalis). Taigi, sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomÄ notarinę formÄ ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja. Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartims, kuriomis skolinama suma yra didesnė kaip 3 000 Eur ir toks sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, įstatymu yra keliami notarinės formos reikalavimai, o jų nesilaikymas daro tokias paskolos sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.871 straipsnio 4 dalis).

19. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis negalioja vien dėl jos neatitikimo formos reikalavimui, juolab kad skolinant tiek 34 500 Eur, tiek ir apeliantės pripažįstamÄ 7 500 Eur sumÄ galiotų tie patys sutarties formos reikalavimai, iÅ¡ esmės yra teisinga. Kita vertus, teismas nenustatinėjo ir nenustatė tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų, vertinant ir kitus apeliantės ginčijamus sandorius, aplinkybių, kodėl Å¡i paskolos sutartis visgi nebuvo patvirtinta notaro ir kokia konkreti priežastis lėmė bÅ«tent tokį paskolÄ teikusių asmenų elgesį, nors byloje dalyvaujantys asmenys ne kartÄ vyko iÅ¡ Vilniaus pas notarÄ Panevėžyje, apeliantei 6 500 Eur suma taip pat buvo perduota Panevėžyje (tokie jos teiginiai kitais bylos įrodymais nepaneigti), kokia realiai pinigų suma buvo paskolinta apeliantei ir kokiomis sÄ lygomis (sutarties atlygintinumas).

Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 7 d. sutartyje nėra aiÅ¡kaus įraÅ¡o dėl konkrečios pinigų sumos jai perdavimo, apsiribojant vien nuoroda (atitinkamu prieraÅ¡u) apie grÄ Å¾intinos sumos dydį. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir to, kokiÄ reikÅ¡mę turi ankstesnė – 2017 m. balandžio 4 d. paskolos sutartis, kuri nagrinėjamoje byloje neginčijama, o joje taip pat yra aptarta apeliantės B. A. pareiga sumokėti atsakovei M. R. per 60 mėnesių po 450 Eur arba po 575 Eur, nepasisakė dėl Å¡ioje paskolos sutartyje esančio įraÅ¡o, kad „<...>Padengus sutartį kreditorius privalo nedelsiant perleisti buto nuosavybę B.

A.“, reikšmės, vertinant, koks buvo tikrasis šalių susitarimas.

20. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, įstatymų leidėjo valia paskolos dalykas privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtas ir neturi kelti jokių abejonių dėl jo dydžio. Akivaizdu, kad Å¡alys, sudarydamos tokio pobÅ«džio sandorį, gali susitarti ir dėl sutarties atlygintinumo, susitarusios dėl procentinio (CK 6.872 straipsnis) ar kitokio įstatymu nedraudžiamo atlygio už naudojimÄ si paskola, taip pat susitarti dėl paskolos grÄ Å¾inimÄ ir tinkamÄ sutarties vykdymÄ užtikrinančių priemonių.

21. Apeliantė nuosekliai tvirtina apie bÅ«tent tokį jos ir tikrosios sandorio Å¡alies, paskolos davėjo S. K., buvusį susitarimÄ â€“ dėl jai nuosavybės teise priklausančio buto su žemės sklypu įkeitimo, apeliantės dar vadinamo ir užstatu, už jai faktiÅ¡kai suteiktÄ 7 500 Eur paskolÄ . Pasak apeliantės, sandoris su jai priklausančiu butu ir žemės sklypu, Å¡alių susitarimu, turėjo atlikti paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinančiÄ funkcijÄ ir privalėjo bÅ«ti jai sugrÄ Å¾intas, kai ji sumokės paskolos sutartyje nurodytÄ 34 500 Eur sumÄ . Bet tai tapo neįmanoma, kai atsakovė M. R. vos po dviejų dienų sudarė turto pardavimo atsakovams V. J. ir A. J. sutartį.

22. Ä®keitimas, kuriuo gali bÅ«ti užtikrintas bet kurios esamos ar bÅ«simos prievolės įvykdymas (CK 4.200 straipsnio 1 dalis), yra daiktinė teisė į svetimÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, juo užtikrinamas esamo ar bÅ«simo turinio įsipareigojimo įvykdymas (CK 4.198 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto įkeitimas yra įgyvendinamas hipotekos institutu, kurios galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170, 4.174 straipsniai).

23. Å iuo konkrečiu atveju hipotekos sandoris dėl turto nebuvo sudarytas ir įregistruotas, visgi apeliantės paaiÅ¡kinimai dėl jos ketinimų įkeisti turtÄ , bet ne jį parduoti, atsižvelgiant ir į tokiÄ jau aptartÄ aplinkybę, kad Å¡ios paskolos gavimo apeliantė ir siekė, nenorėdama prarasti ginčo turto dėl anksčiau susidariusių skolų, yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir suprantamas. Be to, tokių jos paaiÅ¡kinimų pagrįstumu leidžia įsitikinti ir Å¡ios nutarties 46 punkte paminėtas įraÅ¡as pirmojoje 2017 m. balandžio 4 d. paskolos sutartyje, kurioje aiÅ¡kiai užfiksuotas atsakovės įsipareigojimas nedelsiant grÄ Å¾inti turtÄ po sutarties įvykdymo (t. y. po 60 mėn.).

Paskolos davėju sutartyje įraÅ¡yto asmens (M. R.) įsipareigojimas grÄ Å¾inti apeliantei priklausiusį daiktÄ iÅ¡ karto po to, kai Å¡i grÄ Å¾ins paskolÄ , neabejotinai atitiko apeliantės lÅ«kesčius dėl įkeitimo, kaip šį procesÄ ji galėjo suvokti pagal savo asmeninę patirtį ir turimÄ iÅ¡simokslinimÄ .

24. Nors kiti bylos dalyviai atsikirtimuose tvirtino apie apeliantei paskolos suteikimo procese susiformavusį norÄ parduoti turtÄ , tačiau logiÅ¡kai ir protingai nepaaiÅ¡kina nei tokios jos valios transformacijos poreikio, nei aplinkybių, susijusių su pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu turto kainos dydžiu ir jos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesumokėjimu apeliantei, dėl ko Å¡ioje nutartyje dar bus pasisakyta. Tokia atsakovų ir trečiojo asmens S. K. atsikirtimų pozicija iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad apeliantė neatlygintinai perleido jai priklausantį didelės vertės turtÄ ir kartu įsipareigojo atsakovei M.

R. sumokėti 34 500 Eur sumÄ , mainais apmokant apeliantės 496,07 Eur ir 408,43 Eur skolas antstoliams bei paskolinant 6 500 Eur sumÄ , kurios dalį (400 Eur), kaip ieÅ¡kinyje nurodyta, apeliantė trečiojo asmens S. K. reikalavimu dar sumokėjo Å¡iam už paslaugas. Tačiau tokia pateikiama apeliantės elgesio interpretacija akivaizdžiai neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

25. Paskolos sutarties, teismo jau pripažintos negaliojančia dėl ydingos jos formos, teisėtumo vertinimo kontekste teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad sÄ Å¾iningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sÄ moningai nesiekia jų iÅ¡vengti. Jeigu asmuo sÄ moningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama iÅ¡vengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiÅ«riu yra smerktinas elgesys. Asmenų veiksmai, sudarant kitokios nei įstatyme numatytos formos sandorį, ne visada gali bÅ«ti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris bÅ«tų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali bÅ«ti teismo vertinami kaip neatitinkantys vieÅ¡osios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindÄ taikyti CK 1.81 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020, 35 punktas).

26. Teisėjų kolegijos nustatytų faktinių aplinkybių visuma, susijusi su apeliantės ginčijamų 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. sandorių sudarymu, bei juos sudariusius asmenis charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindÄ padaryti tokiÄ labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju sÄ moningai buvo siekiama iÅ¡vengti CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos sandoriui keliamo formos reikalavimo nesilaikymÄ lėmė sÄ moningi asmenų (atsakovų, trečiųjų asmenų) veiksmai, tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti kitų, vos keliomis dienomis anksčiau, nei pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartis, sudarytų sandorių nuginčijimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad paskolos sutartis pripažintina negaliojančia, tačiau neidentifikavo visų Å¡io sandorio negaliojimo pagrindų, nors jie yra itin reikÅ¡mingi vertinant taip pat ir kitų apeliantės ginčytų sandorių teisėtumÄ .

27. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡ios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

28. SÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas. Juo turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai.

Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-51-695/2017 69, 70 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43, 44 punktas).

29. Apeliantė Å¡io teisinio pagrindo paskolos ir kitoms sutartims pripažinti negaliojančiomis nebuvo pasirinkusi, visgi jos teisės normų pasitrinkimas teismo nesaisto. Tokia ieÅ¡kinyje nurodyta faktinė aplinkybė, kad kaip grÄ Å¾intina suma į 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį įraÅ¡yta, o pagal pirmÄ jÄ 2017 m. balandžio 4 d. paskolos sutartį suskaičiuojama (575 Eur x 60 mėn.) 34 500 Eur pinigų suma jai nebuvo sumokėta, taip pat aplinkybės, susijusios su jos iÅ¡silavinimu, asmenine patirtimi, susidėjusia sunkia turtine situacija, kitų Å¡ių santykių dalyvių elgesį apibÅ«dinantys duomenys, suponavo teismo pareigÄ spręsti ginčijamų sutarčių dar ir Å¡iuo teisiniu pagrindu įvertinimo klausimÄ .

30. Teisėjų kolegija savo nutarties 28 punkte iÅ¡ dalies jau aptarė teismo vaidmenį ir jo pareigas taikyti teisę konkretiems nustatytiems byloje faktams. Apie tokias teismo pareigas buvo pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai;

Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 56 punktas).

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ ex officio (pagal pareigas) vertinti byloje esančius duomenis, patvirtinančius sutarčių prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir teisines pasekmes. Toks teismui suteiktos teisės ir tenkančios pareigos vykdymas nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2008; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020, 47 punktas).

32. Teisėjų kolegija, tai įvertinusi, konstatuoja, kad paskolos sandorio sudarymo aplinkybės (kartu su visais paskesniais sandoriais) ir sutarčių tekstas leidžia pagrįstai abejoti dėl Å¡io sandorio atitikimo geros moralės principams. Apeliantė viso proceso metu įrodinėjo, kad prieÅ¡ sudarant ginčo sandorius jos finansinė padėtis buvo itin sudėtinga, jos atžvilgiu buvo pradėti priverstiniai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, juos nukreipiant į apeliantei priklausiusį ginčo turtÄ .

Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. ginčo turtas buvo areštuotas pagal antstolių B. Palavinskienės ir A. Naujokaičio patvarkymus. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3206-558/2017 dėl apeliantės ir jos sutuoktinio santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, apeliantė kartu su sutuoktiniu pripažinta solidariai atsakinga už prievoles kreditoriams UAB ,,General Financing“ ir Bigbank AS.

33. Kaip tvirtino apeliantė ir neneigė kiti byloje dalyvaujantys asmenys, siekdama neprarasti buto, į kurį antstoliai nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ji nusprendė dar kartÄ pasiskolinti, lėšas skiriant pradelstiems kreditorių reikalavimams padengti. Dėl to kreipėsi į draugę, o vėliau ir į dukters internetinių skelbimų puslapyje skelbiu.lt nurodytÄ asmenį dėl paskolos suteikimo. Tai 2019 m. birželio 12 d. teismo pasėdyje patvirtino ir liudytoja apklausta apeliantės duktė E. B. (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 01:10:00).

34. Trečiasis asmuo S. K., teikdamas paaiškinimus 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, pripažino, kad būtent jis internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt skelbėsi teikiantis paskolas, kad skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris bei kad 2017 m. kovo mėn. pabaigoje su juo susisiekė apeliantė dėl, kaip jis tvirtina, paskolos suteikimo ir buto pardavimo, pažymėjęs, kad skelbimo teksto, jo turinio nepamena (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:19:29).

35. Taip pat nei trečiasis asmuo, nei atsakovė M. R. nepaneigė ir tokių apeliantės argumentų, kad paskolos suteikimo aplinkybes ji derino su trečiuoju asmeniu S. K., tačiau tiek 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo, tiek ir paskolos sutartis su ja pasirašė atsakovė M. R., įvardijama sutartyse paskolos davėja ir turto pirkėja. Apklausiami teismo posėdžiuose atsakovė M. R. ir trečiasis asmuo S. K. pateikė identiškus paaiškinimus dėl trečiojo asmens S. K. prarasto paso ir negalėjimo savo paties vardu sudaryti šių sandorių, dėl jo žmonos giminaitės M.

R. sutikimo juos pasirašyti (trečiojo asmens S. K. paaiškinimai, 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:21:30; M. R. paaiškinimai, 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:05:11). Atsakovė taip pat nurodė, kad nė vieno iš sandorių tikslaus turinio nežino ir neatsimena, pasitikėjo S. K., tik galinti patvirtinti, jog apeliantei perdavė S. K. duotus pinigus – 34 500 Eur, kuriuos pati perskaičiavo (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:11:09).

Trečiasis asmuo S. K. tvirtino, kad apeliantei buvo suteikta 34 500 Eur paskola ir pagal ginčo pirkimo–pardavimo sandorį perduota turto kaina – 34 500 Eur (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:30:41). Kitaip tariant, pagal Å¡ių asmenų aiÅ¡kinimÄ apeliantei iÅ¡ viso buvo perduota 69 000 Eur.

36. Pažymėtina ir tai, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo S. K. tiksliai neįvardijo ginčijamos 2017 m. balandžio 6 d. paskolos sutarties parengusio asmens ir jos pasiraÅ¡ymo aplinkybių, S. K. viena kartÄ nurodžius, kad tÄ padarė jis pats, o kitÄ kartÄ , kad parengė kartu su apeliante. Su tuo apeliantė kategoriÅ¡kai nesutiko (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:38:00). Teisėjų kolegija pripažįsta nustatyta tokiÄ faktinę aplinkybę, kad paskolos sutarčių rengėjas buvo bÅ«tent trečiasis asmuo S. K., kuris, kitaip nei apeliantė, neabejotinai turėjo tokios patirties ir reikalingų tam žinių.

Kaip nustatyta iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), trečiasis asmuo S. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-34-229/2017), kurio dalis dėl S. K. paskirtų bausmių pakeista Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-27-185/2018), buvo nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. subÅ«rė organizuotÄ grupę, duodamas nurodymus jai vadovavo, koordinavo organizuotos grupės narių veiklÄ , parengė nusikalstamÄ schemÄ â€“ apgaulingÄ UAB „Remsita“ (laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. spalio 11 d. jis valdė 50 proc.

Å¡ios bendrovės akcijų) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir neteisėtÄ vertimÄ si finansine – greitųjų kreditų suteikimo veikla, neturint licencijos ir leidimo, bei jai vadovavo, per Å¡ios įmonės darbuotojus bei kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, versliÅ¡kai, neturint licencijos ir leidimo, vykdė finansinę veiklÄ , iÅ¡duodant asmenims greituosius kreditus. Apeliantė, prieÅ¡ingai nei trečiasis asmuo, atitinkamų sandorių sudarymo patirties neturėjo, ji baigusi vos 9 klases, tokiu atveju, atsižvelgiant ir į trečiÄ jį asmenį charakterizuojančius faktus, yra pagrindas spręsti, kad jis buvo stipresnioji sandorio Å¡alis, kuriai gerai buvo žinomos tokių sandorių sudarymo aplinkybės.

37. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo S. K., per savo statytinę M. R. faktiÅ¡kai ir sudaręs abi paskolos sutartis su apeliante, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, kas 2017 m. balandžio 7 d. lėmė poreikį keisti pradinę sutartį, joje dar kartÄ , kaip ir 2017 m. balandžio 4 d. sutartyje, įraÅ¡ant patvirtinimÄ dėl nuosavybės teisių į butÄ ir žemės sklypÄ sugrÄ Å¾inimo apeliantei B. A., Å¡iai padengus įsiskolinimÄ , dėl kokios priežasties paskolos sandoris nepatvirtintas notaro. Tai, kad trečiajam asmeniui S. K. turėjo bÅ«ti žinoma tokio sandorio formai keliami reikalavimai, patvirtina ir jo paties teisme pripažinta aplinkybė dėl veiklos, susijusios su konsultacijomis paskolų suteikimo klausimais, vykdymo, taip pat padėjimo atsakovui V. J., suteikiant paskolas kitiems asmenims (2019 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:31:50).

38. Neabejotina, kad tokio turinio paskolos sutartį buvo sÄ moningai vengiama tvirtinti notarine tvarka jau vien dėl to, kad joje nurodytas turtas – anksčiau priklausęs apeliantei nuosavybės teise butas su žemės sklypu – jau buvo perleistas atsakovui V. J. pagal jo su atsakove M. R. 2017 m. balandžio 6 d. pasiraÅ¡ytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pripažinimo negaliojančia taip pat buvo siekiama nagrinėjamoje byloje.

39. Be to, teisėjų kolegijai pagrindÄ pripažinti paskolos sandorio prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas teikia net tik, kaip pirmiau konstatuota, labiau tikėtina sÄ moningai pasirinkta sutarties paprastoji raÅ¡ytinė forma, bet ir sutarties turinys. Ginčijamoje 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartyje iÅ¡ esmės nėra net užfiksuota, kokia suma, kaip paskola, apeliantei buvo perduota, visiÅ¡kai aiÅ¡ku tik tai, kokiÄ sumÄ (34 500 Eur) ir per kokį laiko tarpÄ (per 60 mėn. arba penkerius metus) ji turėjo grÄ Å¾inti trečiojo asmens statytinei, atsakovei M.

R.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliantė anksčiau nepažinojo trečiojo asmens ar atsakovės. Tokios aplinkybės, kad su ja sudaromos sutartys buvo pasiraÅ¡omos ne jos gyvenamojoje vietoje Vilniuje, o nuvežant apeliantę pas notarÄ , dirbantį Panevėžio m., kur buvo perduota ir apeliantės pripažįstama kaip gauta 6 500 Eur suma, kito buto (duomenys neskelbtini), siekiant apeiti reikalavimus gauti teismo leidimÄ sandoriams sudaryti, paieÅ¡kos bei jo įsigijimo iÅ¡laidos (apeliantė neigia tokių patyrusi, neigia mačiusi ir patį butÄ ), neabejotinai lėmė ir papildomus paskolos sandorio sudarymo kaÅ¡tus.

Tokiu atveju nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad paskolos sandoris buvo neatlygintinis, kitaip tariant, kad apeliantei yra paskolinta lygiai tokia pati suma, kuriÄ ji ir turi grÄ Å¾inti. Labiau tikėtina, kad tokiu bÅ«du trečiasis asmuo siekė sukurti jam naudingÄ schemÄ , teikiant fiziniams asmenims atlygintines paskolas, kuomet į paskolos sutartį įraÅ¡oma didesnė nei faktiÅ¡kai suteikta paskola, tokiu bÅ«du į jos kainÄ Ä¯skaičiuojant palÅ«kanas. Kitokia antrosios paskolos teisinių santykių Å¡alies (paskolos davėjo ir jo statytinės) pozicija atmestina kaip neįrodyta ir nepaneigianti apeliantės teiginių apie buvusį susitarimÄ dėl 6 procentų mėnesio palÅ«kanų mokėjimo.

40. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliantės pripažįstama kaip gauta iÅ¡ viso 7 500 Eur paskola yra net 4,6 karto mažesnė, nei grÄ Å¾intina 34 500 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, patyrusi tokių paskolinių teisinių santykių Å¡alis, teikusi atitinkamas konsultacijas ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, atsakovui V. J.) (žr. Å¡ios nutarties 64 p.), suprato arba turėjo suprasti, kad teismų praktikoje pernelyg didelės (lupikiÅ¡kos) palÅ«kanos nėra toleruojamos ir paprastai mažinamos. Paskolos sutarties sudarymas, paslepiant mokėtinas palÅ«kanas, jas iÅ¡ karto įskaičiuojant į grÄ Å¾intinÄ sumÄ , taip pat yra nesÄ Å¾iningas, geros moralės neatitinkantis Å¡alies elgesys.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų byloje faktinių aplinkybių visuma, t. y. paskolos sandorio sudarymas ne su tikrÄ ja jo Å¡alimi S. K., o su statytine M. R., pasinaudojimas susidėjusiomis apeliantei sunkiomis aplinkybėmis ir neatidėliotinais jos poreikiais, jos patiklumu, neiÅ¡manymu tokių sandorių sudarymo ir jų įforminimo tvarkos, neatitinkančių ne tik Å¡alių susitarimo, bet ir faktinės situacijos aplinkybių sutartyje nurodymas (butas su žemės sklypu, įraÅ¡ytas 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartyje kaip grÄ Å¾inamas apeliantei ir jos vertinamas kaip užstatas už paskolÄ arba įkaitas, atsakovės jau 2017 m. balandžio 6 d. buvo parduotas kitiems atsakovams), trečiÄ jį asmenį charakterizuojantys duomenys, jo verslo specifika ir atitinkama patirtis, atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas, akivaizdus jų vengimas atvykti į teismÄ paaiÅ¡kinti faktines aplinkybes, dėl ko teismas ne kartÄ skyrė jiems baudas, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad atsakovės M.

R. ir trečiojo asmens S. K. elgesys vertybiniu požiÅ«riu yra smerktinas, t. y. neatitinkantis vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės. Todėl pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia vien dėl sandorio formos (Å¡i teismo sprendimo dalis neskundžiama) paskolos sutartis pagal CK 1.81 straipsnį yra niekinė ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnis) ir jokių teisėtų padarinių negalėjo sukelti. Dėl 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo 42. Apeliantė savo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį grindė CK 1.86, 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

Viena vertus, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės dėstomos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti visetÄ Ä¯statyme numatytų aplinkybių, kai sandoris laikomas negaliojančiu dėl jo tariamumo. Å is sandoris buvo vienos Å¡alies įvykdytas, atsakovei pasinaudojus tuo metu turėta disponavimo teise ir po dviejų dienų, t. y. 2017 m. balandžio 6 d., pardavus ginčo objektu tapusį turtÄ atsakovui V. J.. Turto savininkais Nekilnojamojo turto registre nurodomi atsakovai V.

J. ir A. J.. Kita vertus, teigdama, kad jai nebuvo už parduotÄ turtÄ sumokėta sutartyje nurodyta 34 500 Eur kaina, apeliantė iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitiems savo argumentams, kad tokios sutarties (pirkimo –pardavimo) ji nesudarė ir neketino sudaryti, atsakovės bei trečiojo asmens veiksmais ir nutylėjimu reikÅ¡mingų aplinkybių buvo apgauta, dėl jų kaltės suklydo dėl paties sandorio esmės. Toks pasirinktas teisių gynimo bÅ«das atitinka CK 1.90 straipsnio nuostatas.

43. Pagal minėtÄ teisės normÄ , esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokiant sandoris nebÅ«tų sudarytas. Gali bÅ«ti suklysta ir dėl paties sandorio sudarymo pobÅ«džio (jo rÅ«Å¡ies), kÄ nagrinėjamoje byloje ir siekia įrodyti apeliantė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė svarbiausius bylos faktus, neteisingai įvertino įrodymus, patvirtinančius jos valiÄ ir Å¡alių susitarimÄ dėl turto kaip užstato paskirties, neįvertino kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

44. Grindžiant sandorio negaliojimÄ esminiu suklydimu ir įrodinėjant antrosios Å¡alies kaltę, lėmusiÄ esminį suklydimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar tokioje situacijoje, kurioje buvo atsidÅ«rusi apeliantė, jai buvo pateikta aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka informacija, susijusi su bÅ«simu jai priklausančio turto likimu. Tik taip ji galėjo apsispręsti, ar sudaryti atitinkamos rÅ«Å¡ies sandorį, ar jo nesudaryti. Apeliantės teigimu, jai buvo garantuotas turto sugrÄ Å¾inimas, kai S. K. ji sugrÄ Å¾ins paskolÄ su palÅ«kanomis, dėl Å¡ios priežasties pas notarÄ , S. K. nurodytoje sutarties vietoje, ji ir pasirašė Å¡iÄ sutartį, į jos sÄ lygas nesigilindama (neskaičiusi sutarties).

45. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog apeliantė, net ir bÅ«dama rusakalbė, moka lietuvių kalbÄ , skaito lietuviÅ¡kai spaudÄ , nereiÅ¡kia, kad asmens, baigusio 9 klases, teisinių tekstų suvokimas yra toks pats, kaip aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo, gimtÄ ja kalba lietuviÅ¡kai kalbančio asmens. Apeliantė negalėjo tikėtis gauti patarimų dėl vienų ar kitų sutarties teksto formuluočių iÅ¡ kito asmens, nei S. K., kurio buvo vežama pas notarÄ Ä¯ Panevėžio m. iÅ¡ Vilniaus m.

Teisėjų kolegijos vertinimu, turto perleidimo sandoris, kurį pagal jai paskolos davėjo teikiamÄ informacijÄ suvokė sudariusi apeliantė, iÅ¡ esmės atitiktų pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį (CPK 6.417 straipsnis), nors jo atpirkimo sÄ lyga į Å¡iÄ sutartį ir nebuvo įraÅ¡yta dėl S. K. ir jo statytinės M. R. jau iÅ¡ anksto turėtų ketinimų perleisti šį turtÄ atsakovui V. J.. BÅ«tent tokį vertinimÄ suponuoja ir nustatytas faktas, kad jau pirmojo vizito metu pas notarÄ buvo užsakyta iÅ¡ karto kelių sandorių patvirtinimo paslauga.

Be to, tokio Å¡alių susitarimo sÄ lygos ir S. K. pažadas apeliantei grÄ Å¾inti turtÄ , Å¡iai grÄ Å¾inus paskolÄ , įvardytos ir 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutarčių tekstuose, kurios, kaip Å¡ioje nutartyje aptarta pirmiau, sÄ moningai nebuvo pateiktos notarui patvirtinti. Taigi, apeliantė, suklaidinta žodinių ir raÅ¡tu užfiksuotų pažadų, iÅ¡ esmės suklydo dėl sudaromo sandorio rÅ«Å¡ies, t. y. dėl to, kokį sandorį jį sudaro (CK 1.90 straipsnis).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad iki ginčo sandorių sudarymo paskolos davėjo pastangomis apeliantė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Akmenės nekilnojamasis turtas“ 2017 m. kovo 30 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už 1 100 Eur nuosavybėn įgijo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra sÄ moningo apeliantės klaidinimo rezultatas. Å ie veiksmai taip pat patvirtina nesÄ Å¾iningÄ trečiojo asmens S. K. elgesį, siekiant iÅ¡vengti įstatyme numatytų leidimų gavimo. Trečiajam asmeniui buvo / turėjo bÅ«ti suprantama, kad, teismui sprendžiant leidimo parduoti / įkeisti butÄ klausimÄ , galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bÅ«simo sandorio, kurio pagrindu siekiama parduoti / įkeisti turtÄ , teisėtumo, taigi tokių padarinių buvo iÅ¡vengta kito bÅ«sto apeliantės vardu už itin nedidelę kainÄ Ä¯gijimu.

47. Pirmiau vertinant paskolos sandorio teisėtumÄ jau yra pripažinta, kad sudarytų sandorių seka buvo vieningo tikslo siekiantis procesas. Apeliantė Å¡iame procese turėjo tikslÄ skubiai pasiskolinti už užstatÄ (įkaitÄ ), kuriuo ir turėjo tapti jai priklausantis nekilnojamasis turtas, reikalingÄ jai pinigų sumÄ . Teisėjų kolegija jau yra iÅ¡dėsčiusi argumentus, kad antroji paskolos teisinių santykių Å¡alis S. K., raÅ¡tu įforminant paskolos ir turto perleidimo santykius, veikusi per statytinę M.

R., pažeidė imperatyvius sÄ Å¾iningo ir geros moralės elgesio reikalavimus. Jis neabejotinai turėjo kitų siekių bei tikslų, nei jų turėjo apeliantė, tačiau tokių ketinimų jai neatskleidė ir toliau jÄ klaidino, be kita ko, 2017 m. balandžio 7 d. sutartyje vėl pateikdamas neteisingÄ informacijÄ , kad pirkėja (spėtina – M. R.) perleis buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), teises po paskolos grÄ Å¾inimo, nors šį turtÄ ji jau buvo pardavusi atsakovui V.

J..

48. Todėl paskolos davėjo (jo statytinės) pozicija apie apeliantės norÄ turtÄ parduoti už kainÄ , visiÅ¡kai sutampančiÄ su jos įsipareigojimų paskolos davėjui dydžiu (34 500 Eur), o ne šį turtÄ Ä¯keisti, kaip ir jų paaiÅ¡kinimai apie turto pardavimo kainos apeliantei sumokėjimÄ (žr. Å¡ios nutarties 62 p.), yra nelogiÅ¡ki ir visiÅ¡kai neįtikinami, dar daugiau, paneigti kitais bylos įrodymais. Viena vertus, nėra nustatytas 34 500 Eur dydžio paskolos dalyko apeliantei perdavimas.

Kita vertus, toks apeliantės turėtų ketinimų (parduoti turtÄ ) ir jos atliktų veiksmų interpretavimas, kokį pateikia trečiasis asmuo ir atsakovė, reiÅ¡kia, kad apeliantė, pardavusi turtÄ už 34 500 Eur, tÄ pačiÄ sumÄ per penkerius metus grÄ Å¾ina už jai suteiktÄ paskolÄ , vadinasi, iÅ¡ esmės neatlygintinai netenka didelės vertės turto, nors ji, skolindamasi iÅ¡ S. K., bÅ«tent ir siekė iÅ¡vengti turto priverstino pardavimo už tuo metu turėtÄ maždaug 7 000 Eur skolÄ kitiems savo kreditoriams.

49. Kaip nurodyta, teismas, nagrinėjantis Å¡alių ginÄÄ , turi imtis visų leistinų priemonių ir užtikrinti teisingo sprendimo byloje priėmimÄ , ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Minėta, kad tiek Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimas, tiek įstatymo leidėjo teismui suteikta teisė ex officio konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktÄ ir teisines pasekmes, priklauso teismų kompetencijai.

50. Byloje nustatytos ir jau aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningu ir gerai moralei prieÅ¡taraujančiu tikrojo paskolos davėjo ir jo statytinės elgesiu vieningame sandorių sudarymo procese, jų procesinis elgesys byloje bei akivaizdus vengimas atvykti į teismo posėdžius, ignoruojant siunčiamus praneÅ¡imus bei Å¡aukimus ar net skiriamas baudas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja dar ir kitas, t. y. CK 1.81 straipsnyje įtvirtintas teisinis pagrindas 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento dėl jos nesuderinamumo su vieÅ¡Ä ja tvarka ir gera morale.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie trečiojo asmens S. K. veiksmai, kuomet sudaromi vienas po kito abejotino turinio sandoriai, kuriais iÅ¡ esmės buvo pabloginta apeliantės turtinė padėtis, nes ji ir prarado ginčo turtÄ , ir tapo skolinga trečiajam asmeniui S. K., veikusiam per atsakovę M. R., o pastarasis ne tik įgijo nuosavybės teises į butÄ , bet ir tapo apeliantės kreditoriumi, laikytini prieÅ¡taraujantys gerai moralei. Aplinkybę, kad sudarytas turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo itin naudingas trečiajam asmeniui ir, prieÅ¡ingai, nenaudingas apeliantei, be kita ko, patvirtina ir byloje esančios M. R. užsakymu UAB ,,Nillnill“ 2018 m. sausio 31 d. atliktos ginčo turto vertinimo ataskaitos iÅ¡vados dėl 102 000 Eur jo vertės.

52. Toks trečiojo asmens ir jo statytinės (atsakovės) elgesys, kuomet, siekiant pasipelnyti, pasinaudojama finansiÅ¡kai sudėtinga kito asmens bÅ«kle, jo patiklumu ir nepakankamu iÅ¡silavinimu, sudarant tik sau naudingomis sÄ lygomis sandorius, dar labiau pabloginančius kitos, silpnesnės Å¡alies padėtį, negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu geros moralės reikalavimui. Todėl ir 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kaip neatsiejamai susijusi su paskolos sandoriu, įformintu dviem paskolos sutartimis (2017 m. balandžio 4 d. ir negaliojančia pripažinta 2017 m. balandžio 7 d.), taip pat pripažintina negaliojančia ab initio ir pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas.

Dėl 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo 53. Sprendžiant dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė M. R. atsakovui V. J. už 40 500 Eur pardavė ginčo turtÄ , teisėtumo bei pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad įstatymas saugo tik sÄ Å¾iningos sutarties Å¡alies teises. Ä®gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

Taip pat yra draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be pagrindo varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar darytų žalÄ kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

54. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad atsakovė M. R. neteisėtai tapo apeliantei priklausiusio nekilnojamojo turto savininke, neteisėti ir jos veiksmai, iÅ¡ karto perleidžiant šį turtÄ atsakovui V. J. 2017 m. balandžio 6 d. sudarytu sandoriu, nes tik teisėtam savininkui priklauso disponavimo turtu teisė, sprendimų priėmimas dėl turto likimo (CK 4.93 straipsnis), taigi toks sandoris negalioja pagal CK 1.80 straipsnį.

55. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti faktai sudaro pagrindÄ ir tokiai labiau tikėtinai iÅ¡vadai padaryti, kad 2017 m. balandžio 6 d. sandorio Å¡alims buvo gerai žinomos ankstesnių sandorių sudarymo aplinkybės, o jį sudarant buvo siekiama iÅ¡imtinai trečiajam asmeniui S. K. palankios materialinės padėties, tokiu bÅ«du pažeidžiant CK 1.81 straipsnyje įtvirtintus pamatinius geros moralės teisės principus.

56. Visų pirma pažymėtina, kad tiek atsakovas V. J., tiek trečiasis asmuo S. K. tvirtino vienas kitÄ gerai pažįstantys, lankėsi vienas kitose namuose, trečiasis asmuo konsultavo A. J. paskolų sutekimo klausimais, V. J. yra skolinęs pinigų S. K. (atsakovo V. J. paaiÅ¡kinimai, teikti 2019 m. birželio 12 d. posėdyje, garso įraÅ¡as nuo 02:38:20; trečiojo asmens S. K. paaiÅ¡kinimai teikti 2019 m. rugsėjo 6 d. posėdyje, garso įraÅ¡as nuo 00:31:50; juos patvirtinantys Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie buvusius jų teisminius ginčus).

57. Kaip teisme paaiÅ¡kino atsakovas V. J., į jį iki ginčo sandorio sudarymo kreipėsi trečiasis asmuo S. K., nurodydamas, kad jo pažįstamam verslininkui skubiai reikia apyvartinių lėšų, taigi sutikęs paskolinti praÅ¡omus 40 500 Eur, kartu sudarant turto pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Teigia, kad trečiasis asmuo jam pasakė buto adresÄ bei unikalų jo numerį, kuriuos įvedęs į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę atsakovas sužinojo, kad Å¡io turto vidutinė vertė yra apie 60 000 Eur (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 02:39:58).

Tai, kad sandoris buvo sudaromas ne su pačiu verslininku, o, kaip jam nurodė S. K., su jo dukra M. R., atsakovui V. J. įtarimų nekėlė. Nekėlė įtarimų ir tai, kad sutartis buvo sudaroma ne Vilniuje, kur yra šis turtas, o Panevėžyje (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:58:45). Atsakovo V. J. tvirtinimu, jis nežinojęs, kad ginčo turtas M. R. priklausė tik dvi dienas, be to, ji pati pasiūliusi sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise, tai buvo lyg ir pirmas jo sudaromas tokio pobūdžio sandoris (2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:42:30; nuo 02:58:43; nuo 03:00:40).

58. Tačiau būtent tokių atsakovo paaiškinimų teisingumu bei jų, kaip įrodymų, patikimumu pagrįstai leidžia abejoti kitos byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma, nekyla abejonių, kad atsakovė M. R. tik vykdė S. K. nurodymus, pasirašydama po sutartimis, kaip ji tvirtino, net nežinodama jų esmės, todėl ir tokie atsakovo V. J. argumentai, kad būtent jos iniciatyva buvo pasirinktas pirkimo–pardavimo sandoris su atpirkimo teises, nepagrįsti.

59. Antra, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas V. J. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vertėsi neteisėta finansine veikla, siekdamas ekonominės naudos, neteisėtai, versliÅ¡kai kaip fizinis asmuo vykdė individualiÄ daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansinę veiklÄ â€“ paskolų gavėjams suraÅ¡ant ir(ar) pasiraÅ¡ant paprastuosius neprotestuotinus vekselius arba notariÅ¡kai patvirtintas paskolų sutartis, ir įvairioms sumoms sudarė ne mažiau kaip 107 paskolos sandorius, pagal kuriuos fiziniams asmenims skolino pinigus, o bÅ«tent: 75 paskolos sutartis, pagal kurias fiziniams asmenims paskolino iÅ¡ viso 1 145 942,26 Eur, taip pat fiziniams asmenims suteikė paskolų ne mažiau kaip pagal 25 vekselius – kur paskolinta pinigų sumÄ sudarė iÅ¡ viso 80 334,03 Eur, taip pat sudarė su fiziniais asmenims ne mažiau nei 7 paskolos sutartis savo motinos J.

G. vardu (pagal kurias paskolino iš viso 74 449,72 Eur), ir taip iš individualios paskolų teikimo veiklos gavo ne mažiau nei 105 760,67 Eur pajamų, kurių nedeklaravo (Kauno apdylinės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-30-993/2019; Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-86-317/2020).

60. Tai, kas nurodyta, priešingai nei nagrinėjamoje civilinėje byloje aiškino atsakovas V. J., leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad jis turi didelę tokio pobūdžio sandorių sudarymo patirtį ir ginčijamas sandoris jam nebuvo pirmasis. Visiškai neįtikinami ir tokie atsakovo paaiškinimai, kad jam nebuvo žinoma, jog ginčo turtas atsakovei M. R. priklausė vos dvi dienas. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis nepasidomėjo šio turto įgijimo aplinkybėmis, juolab tikrai žinodamas, kad S. K. verčiasi analogiška, kaip ir pats atsakovas, veikla, t. y. versliškai skolina pinigines lėšas kitiems asmenims.

Dar daugiau, ir pats atsakovas teisme patvirtino, kad prieÅ¡ sudarant sandorį su M. R. patikrino ginčo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre, be to, jo ir atsakovės M. R. 2017 m. balandžio 6 d. pasiraÅ¡ytoje sutartyje taip pat yra nurodyta, kokiu pagrindu šį turtÄ valdo M. R. ir kada pastaroji jį įgijo, įvardijant 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Labai menkai tikėtina, kad atsakovas V. J., turėdamas tokiÄ didelę sandorių sudarymo praktikÄ , iÅ¡ tokios, nors ir prieÅ¡ingos teisei, veiklos gyvendamas, bÅ«tų buvęs toks neapdairus ir neperskaitęs pasiraÅ¡omos sutarties teksto, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų su ginčo turtu susijusių svarbių aplinkybių, ar, juo labiau, sudaręs jam pačiam nenaudingÄ sandorį.

61. Vertinant Å¡ios atsakovų sudarytos sutarties teisėtumÄ , jos įtakÄ apeliantės teisėms bei interesams, svarbiais pripažintini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-3968-603/2018 pagal M. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl 2017 m. balandžio 7 d. sutarties pripažinimo apsimestiniu, sudarytu dėl apgaulės sandoriu. Toje byloje M. R. nurodė, kad iÅ¡ tiesų su atsakovu buvo tariamasi dėl paskolos suteikimo, be to, turtas įgytas žymiai mažesne nei jo rinkos kaina.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi buvo priimtas M. R. atsisakymas nuo ieškinio, o civilinė byla nutraukta. Nei atsakovė M. R., nei atsakovas V. J., nei trečiasis asmuo S. K. negalėjo nurodyti priežasties, kodėl ieškinys atsiimtas, o atsakovė M. R. teigė, kad jai apie šį ieškinį apskritai nėra žinoma (atsakovės M. R. paaiškinimai, 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:13:50; S. K. paaiškinimai šiame posėdyje, garso įrašas nuo 00:23:43; atsakovo A.

J. paaiškinimai 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, garso įrašas nuo 03:05:20).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovus ir trečiÄ jį asmenį charakterizuojančios faktinės aplinkybės ir jų tarpusavio ryÅ¡iai, visų jų nesÄ Å¾iningumas, visų ginčo sandorių sudarymo aplinkybių panaÅ¡umas, itin trumpas laikas tarp visų jų sudarymo, jų sudarymo notarine tvarka vietos sutapimas, iÅ¡ karto užsakant notaro paslaugas dėl kelių bÅ«simų sandorių patvirtinimo, sudaro pagrindÄ padaryti tokiÄ labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantei priklausantis turtas buvo neteisėtai užvaldytas dėl atsakovo V. J. ir trečiojo asmens S. K., Å¡ioje situacijoje veikusio per savo statytinę, atsakovę M. R., atliktų bendrų pagrindiniams teisės principams (protingumui, teisingumui ir sÄ Å¾iningumui) ir gerai moralei prieÅ¡taraujančių veiksmų, dėl jų sukurtos specialios schemos Å¡iam turtui užvaldyti ir ateityje apsukinti jo iÅ¡reikalavimÄ , jeigu toks reikalavimas bÅ«tų pareikÅ¡tas.

63. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisiÅ¡kai netinkamai – itin formaliai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimÄ , sprendime pažymėjęs, kad iÅ¡ tiesų kyla abejonių dėl Å¡ių sandorių skaidrumo (žr. teismo sprendimo 29 p.), tačiau nesiimdamas Å¡alinti neteisėtais teisėjų kolegijos pripažintų sandorių sukeltų neteisėtų padarinių, ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai ir neįvykdė savo pagrindinės prievolės – teisingumo vykdymo.

Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, patenkinant visus atmestus apeliantės reikalavimus, be kita ko, pagal CK 1.81 straipsnį pripažįstant niekiniu ir negaliojančiu ab initio taip pat ir šį 2017 m. balandžio 6 d. sandorį, sudarytÄ tarp atsakovų M. R. ir V. J. (CPK 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis). Dėl restitucijos ir vindikacijos santykio bei taikymo 64. Byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai visi sandoriai pripažinti negaliojančiais, toliau iÅ¡spręstinas padėties, buvusios iki apeliantės teisių pažeidimo, atkÅ«rimo klausimas.

65. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«dai. Daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ svetimo valdymo, įskaitant ir jo iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, dar vadinamas vindikaciniu ieÅ¡kiniu, yra priskiriamas prie daiktinių asmens teisių gynimo bÅ«dų. Tokį ieÅ¡kinį daikto savininkas turi teisę pareikÅ¡ti remdamasis daiktinės teisės normomis (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktÄ bei kitas Å¡iose normose nustatytas vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lygas.

Nuo tokių teisinių situacijų reikia skirti atvejus, kai asmuo siekia iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektÄ buvo perleistos Å¡iam asmeniui bei praÅ¡ydamas taikyti restitucijÄ . Restitucija priskiriama prie prievolinių asmens teisių gynimo bÅ«dų, reikalavimas taikyti restitucijÄ grindžiamas prievolių teisės normomis (CK 6.145– 6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindÄ (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.).

66. Pasisakydamas dėl vindikacijos ir restitucijos santykio, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo bÅ«dai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimÄ pareiÅ¡kusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Bet kuriuo atveju asmuo, siekdamas iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkÅ«rimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), gali reikÅ¡ti visus reikalavimus, kurie yra susiję su jo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimu (CPK 5 straipsnis), be kita ko, ir ginčyti dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebÅ«damas Å¡ių sandorių Å¡alimi.

Restitucijos taikymas tokiais atvejais yra sandorių negaliojimo pasekmė, taikoma teismo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ir tik tokia apimtimi kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles iÅ¡reikalauto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-356/2010). Taigi tokie atsakovo V. J. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kad apeliantė nėra 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alimi, todėl neturi teisės jo ginčyti, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti ir nepaneigiantys apeliantės reikalavimo teisės į Å¡io sandorio ginčijimÄ .

67. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, o jei to padaryti negalima – atlyginti vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato CK Å¡eÅ¡tosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (4 dalis).

68. Restitucija taikoma pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alims. Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016.).

Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir joms taikyti reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

69. Pagal CK 6.146 straipsnį įprastas restitucijos taikymo bÅ«das – natÅ«ra. Tuo atveju, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). 70.

Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų kliūčių restitucijai ir vindikacijai (CK 4.95 straipsnis) taikyti, nes turtas, buvęs pripažinto negaliojančiais sandorių dalyku, negalėtų bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas tik iÅ¡ sÄ Å¾iningai jį įgijusio asmens, o atsakovo V. J. sÄ Å¾iningumo prezumpcija yra paneigta teisėjų kolegijos pirmiau aptartais argumentais.

71. Pripažinus negaliojančiais 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sandorius, bet neįrodžius, kad 2017 m. balandžio 4 d. sutartyje nurodyta turto kaina buvo apeliantei B. A. perduota, jos nuosavybėn grÄ Å¾intinas butas su žemės sklypu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), panaikinant Å¡io turto teisinę registracijÄ atsakovų V. J. ir A. J. vardu, bei įpareigojant atsakovę M. R. grÄ Å¾inti atsakovui V. J. pagal 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį gautÄ 40 800 Eur sumÄ .

72. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės reikalavimu pripažinęs negaliojančia 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, neiÅ¡sprendė restitucijos pagal Å¡iÄ sutartį taikymo klausimo, iÅ¡ esmės padaręs iÅ¡vadÄ , kad paskolos davėjo interesÄ Å¡iuo atveju kompensuoja jam atitekęs apeliantės nekilnojamasis turtas (žr. Å¡ios nutarties 37 punktÄ ). Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis negali iÅ¡spręsti Å¡io klausimo apeliacinės instancijos teisme, nes yra ir tokių duomenų, kad apeliantė dalį pasiskolintos sumos S. K. yra grÄ Å¾inusi.

Pažymėtina, kad Å¡is vengė atsakyti į teismo klausimÄ , kokiÄ sumÄ paskolos yra susigrÄ Å¾inęs, tačiau ir nepaneigė paties fakto dėl dalies sumos grÄ Å¾inimo. Todėl Å¡ioje restitucijos pagal panaikintÄ paskolos sandorį dalyje byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 330 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas galės taikyti restitucijÄ ir tik pagal vienos Å¡alies pateiktus įrodymus dėl sutarties vykdymo, jeigu antroji Å¡alis (S. K. arba M. R.) atsisakytų tokius įrodymus teikti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 73. Apeliacinės instancijos teismui nutarus bylos dalį dėl restitucijos pagal vienÄ iÅ¡ apeliantės nuginčytų sandorių grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas taip pat nespręstinas, grÄ Å¾inant jį iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3,4 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti tÄ teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovės B. A. ieÅ¡kinio reikalavimai, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ . Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ ieÅ¡kovės B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ atsakovės M.

R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) GrÄ Å¾inti butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, panaikinant Å¡io turto teisinę registracijÄ atsakovų V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovės M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 800 Eur (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) atsakovui V.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovės B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis, palikti nepakeistÄ , tačiau perduoti Vilniaus apygardos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti restitucijos pagal Å¡iÄ panaikintÄ sutartį taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimus. Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė