Legislator Case Law & Legislation
44e65178-6273-40e4-96c2-7e8d255bbac8 AI generated

44e65178-6273-40e4-96c2-7e8d255bbac8 · Kauno apygardos teismas

Case Number 44e65178-6273-40e4-96c2-7e8d255bbac8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, nustatė: I. Ginčo esmė Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 4201,20 Eur skolos, 1808,38 Eur palūkanų, 654,07 Eur delspinigių, 111,31 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 procentų sutartines palūkanas nuo 4201,20 Eur skolos sumos, 203 Eur žyminio mokesčio.Nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d.

Legislator headnote

AI generated

44e65178-6273-40e4-96c2-7e8d255bbac8 · Kauno apygardos teismas: Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vartojimo kredito sutartį atsakovė sudarė 2007 m. vasario 15 d., galiojant 1986 m. gruodžio 22 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2140-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08261-2015-5Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.5, 3.2.6.5.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-13172-375/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

O. dėl skolos priteisimo, nustatė: I. Ginčo esmė Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 4201,20 Eur skolos, 1808,38 Eur palūkanų, 654,07 Eur delspinigių, 111,31 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 procentų sutartines palūkanas nuo 4201,20 Eur skolos sumos, 203 Eur žyminio mokesčio.Nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d.

AB SEB bankas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas kreditas. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį AB SEB bankas jÄ nutraukė ir įgijo reikalavimo teisę į negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. AB SEB bankas ir ieÅ¡kovė 2009 m. lapkričio 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria AB SEB bankas atlygintinai perleido ieÅ¡kovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolÄ . IeÅ¡kovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė ir su ieÅ¡kove neatsiskaitė.Atsakovė per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 4201,20 Eur pagrindinės skolos, 904,19 Eur palÅ«kanų, 327,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 procentų sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (4201,20 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 162,40 Eur žyminio mokesčio, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Pagrindinę skolÄ priteisė, nesant duomenų apie skolos sumokėjimÄ . Atsakovė buvo vartotoja, sudariusi kredito davėjos parengtÄ standartinę sutartį ir neturėdama galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sÄ lygų, todėl, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , delspinigių dydį laikė akivaizdžiai neprotingu, prieÅ¡taraujančiu įskaitinių netesybų sampratai pagal Civilinį kodeksÄ , aiÅ¡kiai nepagrįstu. J sumažino iki 0,05 procentų. PraÅ¡omas priteisti palÅ«kanas sumažino per pusę, nes ieÅ¡kovė kaip kredito davėjos teisių perėmėja nesiėmė priemonių kuo ekonomiÅ¡kiau iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė savo teisių (reikalavimo teisė perleista 2009 m. lapkričio 6 d., o ieÅ¡kinys pateiktas tik 2015 m. balandžio 27 d.), dėl ko ieÅ¡kovės veiksmai lėmė neadekvačias ir pusę skolos sumos siekiančias palÅ«kanas.

Tai, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, nelaikė objektyviai svarbia priežastimi ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo ieškovės elgesio ir palūkanų dydžio. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų nepripažino išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalis 3 punkto prasme, nes jos tiesiogiai susijusios su ieškovės ūkine–komercine veikla, be to, ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminio mokesčio dydį priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad su sprendimo dalimi nesutinka.Teismas nepagrįstai nepriteisė visos palÅ«kanų sumos. Vartojimo kredito sutartyje numatytos 8 procentų dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palÅ«kanų prigimtis: palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ (mokėjimo arba pelno palÅ«kanos), palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios arba procesinės palÅ«kanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005).

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas. Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl Å¡alių sutartas mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies, bet taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai).Teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti iÅ¡ atsakovės priteistinas palÅ«kanas, ieÅ¡kovei nesiėmus priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .

Ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų iÅ¡klotinėje ji nurodė, kad neregistruotu paÅ¡tu siuntė praneÅ¡imus dėl įsiskolinimo, skambino telefonu, siuntė SMS žinutes ir kt. IeÅ¡kovė vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tai patvirtina teismai nagrinėdami analogiÅ¡kas bylas (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015).

Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigÄ priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vartojimo kredito sutartį atsakovė sudarė 2007 m. vasario 15 d., galiojant 1986 m. gruodžio 22 d.

Tarybos direktyvai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo. Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Direktyva ir CPK 6.887 straipsnis nereglamentavo metinės kredito grÄ Å¾inimo normos ir palÅ«kanų normos maksimalių ribų.

Taigi, vartotojui leido apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. Teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus. Metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 8,76 procentus per metus, tai yra daug mažesnis dydis nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju netaikoma 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, kuria preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų.

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Å¡iam įstatymui yra teisėtas, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymų leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria nepriteistas 904,19 Eur palÅ«kanos, iÅ¡ atsakovės papildomai priteisti 904,19 Eur palÅ«kanų. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iÅ¡ skolininkės pagal vartojimo kredito sutartį priteistinas palÅ«kanas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje yra iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa–LTB“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-7-571/2003; teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v.

Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007; kt.). ). Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1).

Apeliantė pagrįstai teigia, kad apeliacine tvarka ginčijamos palÅ«kanos yra mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, todėl Å¡alių sutartas jų dydis gali bÅ«ti mažinamas ne pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį, bet taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai, kt.). Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas palÅ«kanas, nenurodė jokios įstatymo normos. Sutiktina su apeliante, jog apeliacine tvarka vertinamu sprendimu iÅ¡ atsakovės priteistinos 11808,38 Eur palÅ«kanos nepagrįstai sumažintos dėl to, kad ieÅ¡kovė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .IeÅ¡kinio pagrindu esančios vartojimo kredito sutarties 2.4 punktu yra įtvirtintos 8 procentų metinės palÅ«kanos.

CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia Å¡aliai teisę atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole.

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju nukentėjusioji Å¡alis turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikras jos sÄ lygas. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010 pagal ieÅ¡kovo E. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei R.

J. dėl baudos, palÅ«kanų priteisimo bei pagal atsakovės R. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. Ž. dėl sutarties sÄ lygų panaikinimo). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje tokie atsakovės reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti per darbovietę. Žinodama apie pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovė nustatytu terminu jo nepateikė (b.l. 31, 32). Po to, kai buvo priimtas sprendimas už akių, ji pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Šį procesinį dokumentÄ teismas atsakovei grÄ Å¾ino, siųdamas paaiÅ¡kinimuose nurodytu adresu, tačiau nei paaiÅ¡kinimai, nei už akių priimtas sprendimas jai nebuvo įteikti.

PaÅ¡to žymose nurodyta, jog adresatė siuntų neatsiima (b.l. 60, 61). Remiantis CPK 121 straipsnio 1, 2 dalimis laikytina, kad grÄ Å¾inami paaiÅ¡kinimai ir teismo sprendimas jai buvo įteikti. Žinodama apie bylÄ , atsakovė privalėjo domėtis jos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tačiau ji nepateikė praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, jokiu įstatyme numatytu bÅ«du teisme nereiÅ¡kė reikalavimų dėl kredito sutarties sÄ lygų, nustatančių palÅ«kanų normÄ , modifikavimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, nesant atsakovės reikalavimo, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokia papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2014 pagal ieÅ¡kovo Bigbank, AS, ieÅ¡kinį atsakovėms A.

B. ir B. J. dėl skolos priteisimo). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo esminės Å¡alių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimÄ dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydžio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 pagal ieÅ¡kovo G. P. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DnB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – N. P. ir G. J.

J., bei pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB banko prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. P. ir trečiajam asmeniui N. P. dėl palÅ«kanų bei delspinigių priteisimo). Minėta, kad, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ CK 6.228 straipsnio pagrindu atitinkamai pakeisti tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Å ioje byloje atsakovė buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise, nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarties sÄ lygos pakeitimo, nepateikė praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Nagrinėjamos kategorijos bylose teismai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekia modifikuoti Å¡alių sutartį, jis privalo analizuoti sutarties sÄ lygas, nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes sutarties keitimui ir Å¡alių sutartį keisti tik grindžiant CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-2444-527/2015;

Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015, kt.). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo kredito sutartį modifikuoti apeliacinio proceso metu.Nors pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vados įstatymu negrindė, jo argumentai sumažinti palÅ«kanas dėl to, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ (nuo 2009 m. lapkričio 6 d.) nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio, nesiėmė priemonių skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti kuo ekonomiÅ¡kiau, faktiÅ¡kai atitinka CK 6.259 straipsnio nuostatas, pagal kurias, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo įstatyminiu pagrindu pelno palÅ«kanų dydis negali bÅ«ti mažinamas, nes reikalavimas sumokėti pelno palÅ«kanas yra reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, o CK 6.259 straipsnio nuostatos taikytinos sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo per pusę sumažino sutartines pelno (mokėjimo) palūkanas, todėl sprendimas pakeistinas, šias palūkanas padidinant iki 1808,38 Eur (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai padidintinos ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis nuo 6336,62 Eur sumos sudaro 190,09 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1–3 dalys).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,           n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimÄ už akių pakeisti. Padidinti juo priteistas palÅ«kanas iki 1808,38 (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuonių Eur 38 ct), žyminį mokestį – iki 190,09 (vieno Å¡imto devyniadeÅ¡imt) Eur.

LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės I. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 (dvideÅ¡imt) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (įmonės kodas 125164834). Teisėja                          Virginija Gudynienė                                                                                                           Â