44e57cf9-667f-4e7d-bce8-b1a2b07ec0e1 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-853-860/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18368-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:113.2; 117.1; 117.2; 119.6 N U T A R T I S2013 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiÅ¡kėjos (iÅ¡ieÅ¡kotojos) E. G. pareiÅ¡kimu dėl skolininkės O. R. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja (iÅ¡ieÅ¡kotoja) E. G. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kuriuo praÅ¡o:1) nustatyti skolininkės O.

R. turto dalį bendrame su skolininkės sutuoktiniu I. R. turte, t.y. nustatyti, kad skolininkei O. R. priklauso: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (½ vidutinė rinkos vertė – 13 400 Lt); ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1/2 vidutinė rinkos vertė – 223 000 Lt);  2) teismo nuožiūra nustatyti skolininkei O. R. ir jos sutuoktiniui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame prašoma nustatyti skolininkės O.

R. dalį, naudojimosi tvarkÄ ;3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas 2013-02-08 nutartimi pareiÅ¡kėjai nustatė terminÄ iki 2013-02-28 trÅ«kumams paÅ¡alinti.PareiÅ¡kėja Å¡alindama trÅ«kumus pateikė teismui paaiÅ¡kinimÄ ir prie jo pridėjo atitinkamus dokumentus. PraÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kimas neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų.

IeÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu Å¡alis per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.).Kaip minėta, teismas 2013-02-08 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai E. G. terminÄ iki 2013-02-28 nutartyje nurodytiems praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas be kita ko minėtoje nutartyje buvo nurodęs, kad: „CPK 667 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .

Å i nuostata yra imperatyvi. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja turi pateikti teismui minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos (atidalijimo) plano (schemos) projektÄ , kuris turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui turi bÅ«ti pateikta tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiÅ¡kiai parodant žemėtvarkos projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ . Ji turi bÅ«ti nubrėžta tokiu bÅ«du, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ .

TokiÄ praktikÄ formuoja teismai, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-09-27 nutartį Nr. 2S-931-56/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartį Nr. 3K-3-956/2003. Taip pat teismui turi bÅ«ti pateiktas atitinkamas planas, jo projektas, dėl gyvenamojo namo, kad bÅ«tų galima nustatyti Å¡io daikto naudojimosi tvarkÄ (CPK 667 str. 2 d.). Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjos dėmesį, kad teismas neturėdamas minėtų duomenų, jis neturi galimybės savo nuožiÅ«ra nustatyti aptariamų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkÄ â€œ.Tačiau pareiÅ¡kėja minėto teismo nustatyto praÅ¡ymo trÅ«kumo nepaÅ¡alino.

Pareiškėja (jos atstovė) 2013-02-28 pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji neturi galimybės pateikti teismui skolininkei ir suinteresuotam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), planų, kadastrinių matavimų bylų, kadangi nurodytų dokumentų neturi. Nurodyto turto planus, projektus (kadastrinių matavimų bylas) prašo išreikalauti iš skolininkės O. R.. Tačiau teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Visų pirma, pareiÅ¡kėja praÅ¡ydama, kad skolininkei bÅ«tų nustatyta ½ dalis bendrame žemės sklype, ji, minėta, privalo pateikti teismui minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (schemos) projektÄ , jame turi bÅ«ti tiksliai nustatyta skolininkės sklypo dalis, aiÅ¡kiai parodant žemėtvarkos projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ , ji turi bÅ«ti nubrėžta tokiu bÅ«du, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ ir pan.

Taigi, pareiÅ¡kėja turi savo jėgomis ir lėšomis kreiptis į atitinkamus specialistus, kad bÅ«tų parengtas minėtus reikalavimus atitinkantis ginčo sklypo naudojimosi tvarkos plano projektas, pagal kurį teismas turėtų nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia žemės sklypo dalimi (1/2) tvarkÄ . Teismas negali įpareigoti skolininkÄ minėtÄ Å¾emės sklypo planÄ pateikti, nes jis jo neturi ir negali turėti. PareiÅ¡kėjai pateikus atitinkamÄ siÅ«lomÄ sklypo naudojimosi tvarkos plano projektÄ , skolininkas nesutikdamas su tokia naudojimosi tvarka ir žemės sklypo dalimi, turi teisę teikti kitokį variantÄ ir pan.

Be tokių planų teismas negali iÅ¡spręsti bylos pagal CPK 667 straipsnį. Antra, nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ yra galimybė ir be atskirų planų parengimo, tačiau tam turi bÅ«ti į bylÄ pateikta atitinkamo turto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra patalpų schemų iÅ¡dėstymai ir pan. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai atstovauja advokatė D. D., todėl ji turi galimybę minėtus duomenis iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atitinkamų asmenų ir institucijų (pvz., VÄ® Registrų centro).

Teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl atitinkamų įrodymų iÅ¡reikalavimo galėtų tenkinti tik tuo atveju, jeigu teismui bÅ«tų pateikti atitinkami įrodymai, kad pareiÅ¡kėja pati dėl objektyvių aplinkybių Å¡ių įrodymų negali gauti. Tačiau teismui tokie duomenys nepateikti. Be to, pareiÅ¡kėja gali pasinaudoti teise praÅ¡yti teismo iÅ¡duoti liudijimÄ atitinkamiems įrodymams gauti. Tačiau Å¡ia teise pareiÅ¡kėja taip pat nepasinaudojo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad teismui nepateikti atitinkami planai, schemos, darytina iÅ¡vada, kad tai yra esminis trÅ«kumas, kuriam esant teismas negalės tinkamai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti sprendimo.

Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad pareiÅ¡kėja tinkamai trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje paliktinas nenagrinėtu (CPK CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.) PaÅ¡alinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 290 – 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r ė:

          pareiÅ¡kėjos (iÅ¡ieÅ¡kotojos) E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininkės O. R. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje palikti nenagrinėtÄ . Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                          (paraÅ¡as)                                        Saulius JakaitisKopija tikra: