44e34eb3-142a-4c51-9b4d-c718ff08ef6c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                               Civilinė byla Nr. e2-919-798/2016                                                                Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00344-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.4.2.8.                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                        N U T A R T I S                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2016 m. balandžio 21 d.                                           Vilnius         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ITIC“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ITIC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir (ar ) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu suinteresuotas asmuo V. R..        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas BUAB „ITIC“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti BUAB „ITIC“ bankrotÄ tyčiniu, 2) apriboti V. R. teisę 5 (penkis) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar ) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad UAB „ITIC“ darbuotojams ilgiau nei tris mėnesius iÅ¡ eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, todėl vadovui buvo privaloma kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 2011 – 2013 m. laikotarpiu beveik visÄ Ä¯monės turtÄ sudarė ilgalaikis turtas. 2012 m. gruodžio 3 d. parduotas Swedbank, AB įkeistas pastatas, dėl to įmonės turto masė (lyginant jÄ su ankstesniais metais) sumažėjo daugiau nei tris kartus. 2013 m. gegužės 15 d. perleidus direktoriui 2013 m. balandžio 30 d. nuraÅ¡ytÄ ilgalaikį turtÄ (įvairius įrankius, įrangÄ ir technikÄ ) turto UAB „ITIC“ visai neliko.

IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitų administratorius nustatė, kad 2011–2013 m. įmonė veikė nuostolingai, neigiamas įmonės nuosavas kapitalas fiksuotas nuo pat 2010 metų, kuris mažėjo iki pat bankroto bylos UAB „ITIC“ iÅ¡kėlimo dienos. PareiÅ¡kėjo nuomone, direktorius, nuo 2009 m. gruodžio 24 d. bÅ«damas vieninteliu įmonės akcininku, privalėjo spręsti Å¡iÄ problemÄ vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nustatytu bÅ«du: atstatyti neigiamÄ Ä¯monės kapitalÄ iki ½ įstatinio kapitalo (ABÄ® 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas), priimti sprendimÄ dėl įmonės įstatinio kapitalo sumažinimo (ABÄ® 59 straipsnio 11 dalies 1 punktas) arba priimti sprendimÄ dėl įmonės likvidavimo (ABÄ® 59 straipsnio 11 dalies 3 punktas).

Tačiau buvęs direktorius nei vieno iÅ¡ Å¡ių įstatyme nustatytų veiksmų nesiėmė. BUAB „ITIC“ didžioji knyga, iÅ¡ kurios matytųsi detalieji įmonės finansiniai duomenys, administratoriui neperduota. Patikrinęs duomenis, nustatė, jog įmonės darbuotojams, įdarbintiems pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis Nr. 1 (toliau - VUIPÄ® sutartis) sutartį, darbo užmokestis nebuvo mokamas, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) buvo teikiami melagingi duomenys apie BUAB „ITIC“ buvusiems darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.

Atleidus pagal VUIPĮ sutartį įdarbintus darbuotojus, jiems nebuvo paskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir atitinkamai sumokėtos jiems priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos, o nuo jų valstybei sumokėti ir mokesčiai. Papildomai nurodė, kad BUAB „ITIC“, tuo metu jau turėjusi pradelstų įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir VMI), įmonė buvo paversta direktoriaus privačių interesų tenkinimo priemone.

Å ias aplinkybes bankroto administratorius grindė BUAB „ITIC“ teiktomis VMI deklaracijomis, laikotarpiu nuo 2012m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. kovo mėn., kadangi per minėtÄ laikotarpį iÅ¡ savo veiklos įmonė gavo tik 7992,00 Lt (2 314,64 Eur) pajamų, kai vien tik pagal VUIPÄ® sutartį įdarbintiems darbuotojams turėjo bÅ«ti sumokėta darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) 30 500,00 Lt (8 833,41 Eur) suma. 2012m. gruodžio 3 d. buvo nuostolingai parduotas vienintelis nuosavybės teise BUAB „ITIC“ priklausęs ir hipotekos kreditoriui Swedbank, AB įkeistas turtas (įsigytas už 200 000,00 Lt (57 924,00 EUR), o parduotas už 130 000,00 Lt (37 650,60 EUR), nes įmonė negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal 2006 m. kovo 23 d. kredito linijos sutartį Nr. 06-016299-IN.

Pažymėjo, kad įmonės vadovo teigimu, dėl jo neatsargių veiksmų buvo sugadintas GPS prietaisas Leica GS09 GNSS, tačiau dėl šio didelės vertės turto – GPS prietaiso Leica GS09 GNSS, įsigyto už 10 426,32 Eur (atitinka 36 000 Lt) įgyvendinant VUIPĮ sutartį, sugadinimo nebuvo kreiptasi nei į draudimo bendrovę, kurioje jis buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių trijų metų laikotarpiui nuo įsigijimo dienos, nei pranešta kitai VUIPĮ sutarties šaliai – Lietuvos darbo biržai.

PrietaisÄ sugadinęs direktorius nesiėmė nei jo remontuoti, nei padengti įmonei naujo prietaiso įsigijimo iÅ¡laidų. Galiausiai, programinė įranga GSW 624 glonass, malkų pjovimo ir skaldymo įrenginys JAPA-300 BE5.6T road, įsigyti 2010 m. spalio 29 d. įgyvendinant VUIPÄ® sutartį ir 2011 metais iÅ¡ kito to paties direktoriaus valdomo juridinio asmens – V. R. įmonės „IGNATECHA“ įsigytas traktorius RAID 13BIO buvo nuraÅ¡yti, o vėliau perduoti direktoriui. Administratoriaus nuomone, paminėtas turtas buvo pakankamai vertingas ir galėjo bÅ«ti parduotas kitiems asmenims, o už jį gautas pinigines lėšas bÅ«tų buvę galima panaudoti aukÅ¡tesnės eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

Suinteresuotas asmuo V. R. atsikirtimuose į praÅ¡ymÄ , dėl BUAB „ITIC“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašė administratoriaus UAB „Turto valdymas“ praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad bÅ«damas direktoriumi ir vieninteliu akcininku nuo 2009 m. gruodžio 24 d. priėmė ekonominius sprendimus, kurie buvo pagrįsti tam tikro rezultato siekimu. Siekiant sumažinti įmonės prievoles buvo realizuotas nekilnojamasis turtas, pirktas už banko paskolÄ , nes paskolos mokėjimas buvo per sunki finansinė naÅ¡ta įmonei.

Žinojo apie skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai), kurių bankroto bylos iškėlimo metu įmonė padengti negalėjo. Jokiems kitiems ūkio subjektams ar darbuotojams įmonė skolinga nebuvo. Prasidėjus įmonės bankroto procedūrai, įmonės vadovas ir akcininkas apmokėjo visus teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintus kreditorinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 2500,95 EUR su 0,85 EUR delspinigių, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuos perėmė VĮ Turto bankas, 1016,25 EUR, antstoliui S. O.

G. – 200,64 EUR, antstolei S. K. - 30,84 EUR. Teismas ir administratorius 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo informuoti, kad pakeitus byloje kreditorius, teismui bus teikiama taikos sutartis ir praÅ¡oma nutraukti bankroto bylÄ . Todėl tokie jo, kaip buvusio vadovo, veiksmai Å¡alina bet kokias administratoriaus prielaidas tyčinio bankroto iÅ¡kėlimui. Teigė, jog BUAB „ITIC“ bankroto administratorius yra Å¡aliÅ¡kas. Po to, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl visų kreditorių pakeitimo V.

R., administratorius pateikė teismui praÅ¡ymus dėl naujų kreditorių: Utenos teritorinės darbo biržos ir UAB „BHK Lietuva“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Suinteresuoto asmens manymu, administratorius privalėjo Utenos teritorinės darbo biržos kreditorinį reikalavimÄ ginčyti, nes Utenos teritorinės darbo biržos kreditorinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ buvusio įmonės vadovo V. R. neteisėtų veiksmų, kurie įrodinėjami kitoje iÅ¡keltoje civilinėje byloje. Taip pat administratorius turėjo ginčyti ir UAB „BHK Lietuva“ 1 650 EUR kreditorinį reikalavimÄ , turėjo pareikÅ¡ti UAB „BHK Lietuva“ ieÅ¡kinį dėl likusios už atliktus neapmokėtos sumos.

Suinteresuoto asmens nuomone, pripažinti BUAB „ITIC“ bankrotÄ tyčiniu nėra pagrindo, nes buvęs įmonės vadovas ir akcininkas ėmėsi veiksmų apmokėti visus kreditorinius reikalavimus ir nutraukti bankroto bylÄ , atkuriant įmonės veiklÄ , kadangi paskolino (įnešė į įmonės sÄ skaitÄ ) 62 000 Lt. Neinicijavo įmonei bankroto bylos, nes pats buvo vienas didžiausių įmonės kreditorių. 2014 metų įmonės balansas yra netikslus (taisytinas), nes jame nėra apskaityta skola jam ir kitai jo vadovaujamai įmonei UAB „IGNATECHA“, kuri veiklos nevykdo nuo 2011 metų.

Neturėjo finansinių galimybių samdyti buhalterę, kuri sutvarkytų įmonės buhalterinę apskaitÄ . Darbo užmokestį darbuotojams mokėjo iÅ¡ savo asmeninių ir skolintų pinigų. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pripažino UAB „ITIC“ bankrotÄ tyčiniu; apribojo V. R. teisę 5 (penkerius) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.Sprendė, jog BUAB „ITIC“ tyčinio bankroto požymius įrodė bankroto administratoriaus UAB „TURTO VALDYMAS“ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2011 - 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų duomenys, 2014 m. lapkričio 28 dienai sudaryto balanso duomenys.

IÅ¡ dokumentų, kuriuos buvęs įmonės vadovas perdavė bankroto administratoriui nustatė, kad nuo 2011 m. BUAB „ITIC“ dirbo nuostolingai. Teismo vertinimu, pagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, jog direktorius V. R., bÅ«damas vieninteliu UAB „ITIC“ akcininku, privalėjo vadovautis ABÄ® 38 straipsnio 3 dalimi, pasirinkti vienÄ iÅ¡ įstatyme nustatytų sprendimo bÅ«dų, t. y. atstatyti neigiamÄ Bendrovės kapitalÄ iki ½ įstatinio kapitalo, priimti sprendimÄ dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo arba priimti sprendimÄ dėl įmonės likvidavimo.

Konstatavo, kad V. R., nuo 2009m. gruodžio 24 d. bÅ«damas vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, Å¡ių ABÄ® įtvirtintų pareigų nevykdė. Nustatė, jog BUAB „ITIC“ balanse nurodytÄ ilgalaikį turtÄ sudarė 2006 m. kovo 10 d. nekilnojamasis turtas - 23/50 dalys pastato, unikalus Nr.4594-0000-4024, Ateities g.9, Ignalinos m., kuris buvo įsigytas iÅ¡ banko Swedbank, AB, pasinaudojus to paties banko suteikta paskola, ir kitas su valstybės parama pagal 2010 m. birželio 17 d. VUIPÄ® įsigytas ilgalaikis turtas.

IÅ¡ balanso, sudaryto už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, nustatė, kad BUAB „ITIC“ buvo nemoki. IÅ¡ 2013 m. gegužės 15 d. prekių perdavimo – priėmimo akto Nr.1 nustatė, kad įmonės ilgalaikis turtas UAB „ITIC“ direktoriaus V. R. perduotas jam pačiam už įmonės skolas (nepajėgumo atsiskaityti su savo darbuotoju). Å is faktas įrodė, jog BUAB „ITIC“ vadovas ir vienintelis akcininkas V. R. Prekių perdavimo – priėmimo akto Nr.1 suraÅ¡ymo metu (2013-05-15), jei ne anksčiau, akivaizdžiai suprato, kad įmonė yra nemoki ir dėl nemokumo nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau Ä®BÄ® nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdė.

BUAB „ITIC“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta tik 2014 m. lapkričio 17 d. Pažymėjo, kad bankrutavusios įmonės finansiniuose dokumentuose, V. R. 62 000 L skola įmonei yra neapskaityta. Suinteresuotas asmuo V. R. pripažino, kad 2014 metų įmonės balansas yra netikslus, jame nėra apskaityta skola ne tik jam, bet ir kitai jo vadovaujamai įmonei UAB „IGNATECHA“, kuri veiklos nevykdo nuo 2011 metų. Sprendė, jog Å¡ie byloje nustatyti faktai įrodė, kad V. R., bÅ«damas atsakovo direktoriumi ir akcininku, aplaidžiai, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Teismo vertinimu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymiai yra įrodyti. Aplaidus/netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas atitinka ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį, nes nurodytos ir įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės patvirtino, kad bendrovės vadovas nesielgė rÅ«pestingai, atidžiai, nesiėmė visų tinkamų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų vedama laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, t. y. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

IÅ¡ 2013 m. gegužės 15 d. prekių perdavimo - priėmimo akto Nr.1 nustatė, kad visos UAB „ITIC“ turimos atsargos ir 2013 m. balandžio 30 d. nuraÅ¡ytas ilgalaikis turtas perduotas pačiam direktoriui V. R.. Teismo vertinimu, nesant jokių duomenų apie BUAB „ITIC“ įsiskolinimÄ V. R., akivaizdu, kad direktoriui be pagrindo buvo perleistas pakankamai vertingas turtas, kuris galėjo bÅ«ti parduotas kitiems asmenims ir gautos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl, teismo vertinimu, BUAB „ITIC“ turto perleidimas neatlygintinai pačiam vadovui, panaikinant įmonės kreditorių galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , atitiko Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje 4 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį.

Dėl sÄ moningų, neteisėtų įmonės vadovo, akcininko V. R. veiksmų įmonės veikla iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2014-11-17) buvo nukreipta dar labiau bloginti įmonės turtinę padėtį. Ä®monės vadovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad sÄ moningai blogai valdant įmonę, pažeidžiami įmonės kreditorių interesai. Sprendė, kad administratorius byloje įrodė, jog BUAB „ITIC“ nemokia tapo dėl tyčinį bankrotÄ apibÅ«dinančių požymių visumos.

IÅ¡ administratoriaus teismui pateiktų kasos dokumentų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatė, kad BUAB „ITIC“ buvusiems darbuotojams M. B., R. S., dirbusiems pagal VUIPÄ® sutartį įsteigtose darbo vietose, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, nors pagal pateiktus dokumentus Å¡ių darbuotojų atleidimas įformintas tik 2013 m. gruodžio 5 d. Duomenų, kad su minėtais darbuotojais buvo atsiskaityta jų atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nėra. Konstatavo, jog įmonės vadovas nevykdė Ä®BÄ® reikalavimo dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Vertino, jog suinteresuoto asmens V. R. paaiÅ¡kinimai, kad darbo užmokestį mokėjo iÅ¡ savo asmeninių ir skolintų pinigų nepaneigė administratoriaus pateiktų įrodymų pagrindu nustatytos Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos. Vien Å¡ios prezumpcijos egzistavimas sudaro pagrindÄ UAB „ITIC“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Kadangi suinteresuotas asmuo, buvęs įmonės vadovas, V. R. privalėdamas pagal įstatymÄ , nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos per teismo nustatytÄ terminÄ neperdavė įmonės administratoriui visų dokumentų (didelė dalis dokumentų perduota tik 2016-01-26), vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytas pagrindas apriboti V.

R. teisę 5 (penkerius ) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas V. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria BUAB „ITIC“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamos nutarties dalimi argumentus:Nuostolinga įmonės veikla ir/ar neefektyvūs finansiniai sprendimai savaime nereiškia tyčinio bankroto.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu po to, kai buvęs vadovas ir akcininkas V. R. savo lėšomis padengė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nulėmusias skolas valstybės ir SoDros biudžetui. Mano, kad buvusiam įmonės vadovui V. R. atsiskaičius su kreditoriais (VSDFV Utenos sk., VMI, antstoliais S. O. G., S. K.) po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, aiÅ¡kiai įrodo, jog buvęs BUAB „ITIC“ vadovas nesiekė (tyčia) padaryti kreditoriams žalos ir/ar sukelti situacijos, kad nebÅ«tų galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolų iÅ¡ įmonės turto.Teismas, vertindamas 2013 m. gegužės 15 d. prekių perdavimo - priėmimo aktÄ Nr. l, kuriame nurodytas UAB „ITIC“ turtas buvo perduotas akcininkui V.

R. už likutinę vertę (29 306 Lt), pažymėjo, jog įmonės turtas perduotas, nes ji buvo nepajėgi atsiskaityti su savo darbuotoju (akcininku), todėl laikytina nemokia. Apelianto nuomone, toks situacijos vertinimas nėra teisingas, nes akcininko V. R. skolos sudarė jo (kaip akcininko) pinigų įneÅ¡imai į įmonę bei skola jo individualiai įmonei už parduotÄ technikÄ (dokumentai yra byloje). Todėl vadovo iniciatyva nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad V.

R. aiškinimu jo skola įmonei sudarė 62 000 Lt, tačiau, UAB „ITIC“ finansiniuose dokumentuose tai nėra apskaityta, nes 2014 metų įmonės balansas yra netikslus, jame nėra apskaityta skola ne tik akcininkui V. R., bet ir kitai jo įmonei „IGNATECHA“. Tai buvo pripažinta netinkamu apskaitos tvarkymu ir, taip pat įvardijama, kaip neva tyčinio bankroto priežastimi (požymiu). Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nes įmonės balansus, tiekiamus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos leidžiama taisyti net už penkis praėjusius metus, todėl, balansai, kurių duomenis neatitinka pirminių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nelaikyti tyčinio bankroto įrodymu.

Teigia, kad banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai įrodo faktinę (egzistuojančiÄ ) skolÄ akcininkui V. R.. Ä®monės „IGNATECHA“ sandoris dėl turto pardavimo UAB „ITIC“ irgi įrodytas byloje esančiais dokumentais, t. y. byloje pateiktos 3 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bendri apie 39 000 Lt sumai. Apelianto nuomone, jokie įmonės finansiniai (buhalteriniai) duomenys nebuvo ir nėra nuslėpti, dėl ko bÅ«tų galima laikyti buvusio vadovo veiksmus tyčiniais, t. y. įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Nesutinka su tokiais teismo argumentais, kad:

„atsižvelgiant į minėtame prekių perdavimo - priėmimo akte Nr. l nurodytas perduoto turto vertes, nesant jokių duomenų apie įmonės įsiskolinimÄ V. R., akivaizdu, kad direktoriui be pagrindo buvo perleistas pakankamai vertingas turtas, kuris galėjo bÅ«ti parduotas kitiems asmenims ir gautas lėšas bÅ«tų buvę galima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais“. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neigdamas faktines aplinkybes, įrodytas raÅ¡ytiniais dokumentais, vien todėl, kad Å¡ie duomenis „neatsispindi“ įmonės balanse, vadovavosi vien formaliais pagrindais ir laikė tokius faktus, neva neegzistuojančiais.

Nurodė, jog akcininkas 2013 m. gegužės 13 d. perėmė įmonės turtÄ už likutinę vertę 29 306 Lt, arba 8 488 Eur, kai tuo tarpu UAB „ITIC“ skolos (patvirtinti ir įsiteisėję kreditoriniai reikalavimai praėjus daugiau, nei metams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2014-11- 17 ir vėliau (2015-02-20) sudarė 3 749 Eur ir kurias akcininkas sumokėjo. Å iai dienai yra ginčijami UAB „BHK Lietuva“ kreditorinis 1 650,83 Eur finansinis reikalavimas bei Utenos teritorinės darbo biržos 11 043,36 Eur kreditorinis reikalavimas, o kitų skolų įmonė neturi.

Apeliantui nėra aišku kodėl teismas skundžiamojoje nutartyje aptarė ir rėmėsi tokiais bankroto administratoriaus argumentais, kad balansų duomenimis bendras įmonės nuostolis 2011 m. sudarė 19 909,64 EUR , 2012 m. - 26 354,55 EUR, 2013 m. - 45 246,47 EUR. Neigiamas UAB „ITIC“ nuosavas kapitalas buvo nuo 2010 metų ir jis mažėjo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2010 m. - 31 328,00 Lt (atitinka 9 073,22 EUR); 2011 m. - 57 744,00 Lt (atitinka 16 723,82 EUR); 2012 m. - 79 996,00 Lt (atitinka 23 168,44EUR); 2013 m. - 145 222,00 Lt (atitinka 42 059,20 EUR).

Ä®statinis kapitalas pagal Bendrovės įstatus – 2 896, 20 EUR (arba 10 000 Lt). Todėl, neva pagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad direktorius V. R., bÅ«damas vieninteliu Bendrovės akcininku, privalėjo vadovautis ABÄ® 38 straipsnio 3 dalimi, pasirinkti vienÄ iÅ¡ įstatyme nustatytų sprendimo bÅ«dų. V. R., nuo 2009-12-24 bÅ«damas vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, Å¡ių ABÄ® įtvirtintų pareigų nevykdė. Pažymėjo, jog buvę kreditoriniai reikalavimai sudarė vos puse akcininkui perduoto turto vertės (ir vėliau jie buvo akcininko apmokėti), o visi kiti balansuose iÅ¡vardinti nuostoliai neegzistuoja.Nesutinka su teismo argumentais:

„Akivaizdu, kad įmonės vadovas, savininkas turi suvokti, kad aplaidžiai/netinkamai vedant įmonės buhalterinę apskaitÄ , neperduodant administratoriui visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe neperduodant didžiosios knygos, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Dėl sÄ moningų, neteisėtų įmonės vadovo, akcininko V. R. veiksmų įmonės veikla iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2014-11-17) buvo nukreipta dar labiau bloginti įmonės turtinę padėtį.

Akivaizdu, jog įmonės vadovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad sÄ moningai blogai valdant įmonę, pažeidžiami įmonės kreditorių interesai. Teismo vertinimu, administratorius byloje esančių įrodymų pagrindu įrodė, kad įmonė nemokia tapo dėl tyčinį bankrotÄ apibÅ«dinančių Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 - 5 punktų numatytų požymių visumos. Nelabai supranta kokių dar įmonės įsipareigojimų (dydžio ir struktÅ«ros) negalėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, kai rašė tokius argumentus.

Kokių buhalterinių apskaitos dokumentų „neperdavimas“ administratoriui tiek pablogino įmonės turtinę padėtį, kad „įmonė tapo nemokia“. PaaiÅ¡kino, kad įmonės nekilnojamas turtas buvo parduotas todėl, kad buvo pirktas už banko suteiktÄ paskolÄ , kurį sudarė didžiausiÄ finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei. Pardavus pastatÄ , gauti pinigai buvo panaudoti banko paskolos grÄ Å¾inimui, o likę - įmonės kitoms prievolėms padengti. Teigia, kad jokių veiksmų, siekiant pabloginti įmonės finansinę padėtį, vadovas neatliko, sÄ moningai bankroto nesiekė, o po bankroto bylos iÅ¡kėlimo siekė tik apmokėti visus kreditorinius reikalavimus ir bankroto bylÄ nutraukti.

To sieks ir po atskirųjų skundų iÅ¡nagrinėjimo dėl naujai atsiradusių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjo BUAB „ITIC“ bankroto administratorius UAB „Turto valdymas“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas vertino UAB „ITIC“ veiklÄ bei jo valdymo organų sprendimus, priimtus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi faktas, jog buvęs vadovas nupirko kreditorinius reikalavimus ir kaip kreditorius įstojo į bankroto bylÄ .

Administratoriaus nuomone tokie apelianto veiksmai yra vertintini kaip elementari gynybinė pozicija bei siekis išvengti atsakomybės.Atskirajame skunde apeliantas prieštarauja pats sau, nes teigia, jog UAB „BHK Lietuva“ kreditorinis 1 650,83 Eur reikalavimas bei Utenos teritorinės darbo biržos 11 043,36 Eur kreditorinis reikalavimas ginčijami teisme, o kitų skolų įmonė neturi, tačiau tvirtina, jog didžiausios bendrovės skolos sudarė jo (kaip akcininko) pinigų įnešimai į įmonę, bei skola jo individualiai įmonei (V.

R. įmonei „IGNATECHA“) už parduotÄ technikÄ . Administratoriaus nuomone, egzistuoja neatmestina aplinkybė, jog įmonės bankroto byloje gali bÅ«ti pateikta papildomų kreditorinių reikalavimų.Apelianto argumentÄ , jog neva buvę kreditoriniai reikalavimai sudarė vos pusę akcininkui perduoto turto vertės, vertina kaip melagingÄ . PaaiÅ¡kino, kad V. R. visÄ Ä¯monės ilgalaikį turtÄ pasisavino 2013 m. gegužės 15 d., tuo tarpu 2013 m. balanso duomenimis Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė net 42 642,78 Eur (neįskaitant tariamų skolų pačiam V.

R. bei V. R. įmonei „IGNATECHA“). Atkreipė dėmesį, kad apie įmonės ilgalaikio turto (t. y. GPS sistemos ir Malkų pjovimo ir skaldymo įrenginio) likimÄ administratorius informacijÄ turi tik iÅ¡ paties V. R. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kuriame nurodyta, jog turtas buvo sugadintas/sugedęs nepataisomai, kas iÅ¡ esmės daro jį beverčiu. Tačiau vadovas nuraÅ¡ymo akte GPS sistemÄ Ä¯vertino 11 100,71 Lt (atitinka 3 214,99 EUR), o Malkų pjovimo ir skaldymo įrenginį – 8 261,50 Lt (atitinka 2 392,70 EUR) ir tokiu bÅ«du padengė dalį savo tariamos skolos.

Nei kur Å¡iuo metu yra Å¡is turtas, nei kas įrodo jo bÅ«klę nuraÅ¡ymo metu, administratoriui žinoma nėra. Mano, jog apelinatas paprasčiausiai pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ . Melagingų duomenų įmonės balansuose pateikimas bei aplaidus ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas padaro neįmanomu tikslaus įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros nustatymÄ , tačiau taip pat įgalina apeliantÄ civiliniuose ginčuose spekuliuoti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tariamai įrodančiais vienÄ ar kitÄ aplinkybę.Bendrovės valdymo organas – direktorius ir vienintelis akcininkas V.

R. nevykdė įstatymuose bei bendrovės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigas, susijusių su įmonės valdymu, neatlygintinai perleido (sau pačiam) Bendrovės ilgalaikį turtÄ , taip ženkliai sumažindamas pastarosios turto masę jau egzistuojant pradelstiems įsiskolinimams valstybės biudžetui bei Bendrovei faktiÅ¡kai nevykdant veiklos (kas sÄ lygojo ir CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo pažeidimÄ ), todėl kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Bendrovės turtÄ buvo iÅ¡ esmės panaikintos.Vadovas nevykdė Å¡io įstatymo reikalavimo dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (2013 m. gruodžio 5 d. formaliai atleidus M.

B. ir R. S., pastarieji negavo iÅ¡mokų už nepanaudotas atostogas).Buvęs BUAB „ITIC“ vadovas V. R., siekdamas fiktyviai įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektÄ (Bendrovė nuo 2012 m. liepos mėnesio nustojo vykdyti pagrindinę veiklÄ ) bei pasisavinti iÅ¡ valstybės biudžeto skirtos subsidijos įsigytÄ Ä¯rangÄ , palaipsniui kryptingai vedė UAB „ITIC“ prie bankroto, jokių veiksmų atstatyti Bendrovės mokumÄ nesiėmė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas nagrinėjant Å¡io Kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas praÅ¡ymas pripažinti BUAB „ITIC“ bankrotÄ tyčiniu, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių UAB „ITIC“ buvo įsteigta 2004 m. kovo 9 d., kurios pagrindinė veikla buvo geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas.

Nuo 2009 m. gruodžio 24 d. vienintelis Å¡ios įmonės akcininkas ir vadovas buvo V. R.. Tarp UAB „ITIC“ ir Utenos teritorinės darbo biržos Ignalinos skyriaus buvo sudaryta 2010 m. birželio 17 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis (toliau - VUIPÄ® sutartis), kurios pagrindu bendrovė įsteigė dvi darbo vietas. Ä®steigus geodezinių prietaisų operatoriaus darbo vietÄ , buvo įdarbintas R. S.. Å iai darbo vietai įsteigti UAB „ITIC“ įsigijo GPS sistemos komplektÄ (Leica Geosystems GS09 GNSS) su programine įranga už 36 000 Lt (10 426,32 EUR) sumÄ .

Ä®steigus pagalbinio darbininko darbo vietÄ , buvo įdarbintas M. B.. Pagalbinio darbininko darbo vietai įsteigti UAB „ITIC“ įsigijo malkų pjovimo ir skaldymo maÅ¡inÄ (JAPA 300 BE5.6T road) už 27 225 Lt (7 884,91 EUR). UAB „ITIC“ 2013 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu nuo 2013 m. gruodžio 5 d., pasibaigus VUIPÄ® sutarties vykdymo terminui, buvo atleisti darbuotojai M. B. (pagalbinis darbininkas) ir R. S. (geodezininko padėjėjas). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. eB2-121-198/2016 Panevėžio apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „ITIC“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Turto valdymas“.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtinti BUAB „ITIC“ kreditoriniai reikalavimai. Kadangi buvęs BUAB „ITIC“ vadovas (apeliantas) su visais teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintais kreditoriais atsiskaitė, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kreditoriai VSDFV Utenos skyrius, VMI, antstolis Sigitas O. G. ir antstolė S. K. buvo pakeisti kreditoriumi V. R.. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintas Utenos teritorinės darbo biržos 5 521,68 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas BUAB „ITIC“ bankroto byloje kreditoriaus Utenos teritorinės darbo biržos 11 043,36 EUR dydžio finansinis reikalavimas. Dėl įmonės nemokumo Nagrinėjamu atveju UAB „ITIC“ nemokumas konstatuotas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi, įvertinus atsakovo 2010 metų finansinės atskaitomybės duomenis. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas neanalizavo ir nesiaiškino priežasčių, privedusių įmonę prie bankroto, nevertino įmonės vadovo veiksmų (neveikimo), nesprendė dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo ir kt., t. y.

Å¡ie veiksmai atliekami nuosekliai einančioje kitoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-381/2015).Padariniai, atsirandantys įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įtvirtinti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 punkte, be to, tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismo paskirtas administratorius įgyja atitinkamas teises ir pareigas pagal Ä®BÄ®, tarp jų ir pareigÄ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių - kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bankroto administratorius, vykdydamas Ä®BÄ® 11 straipsnyje jam nustatytas pareigas ir įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, nustatė, jog BUAB „ITIC“ buvo valdoma netinkamai, todėl kreipėsi į teismÄ dėl BUAB „ITIC“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 punktÄ tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundžiama nutartimi pripažino BUAB „ITIC“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 - 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl BUAB „ITIC“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 - 5 punktus teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ir aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių vengimas.Bankroto administratorius byloje įrodinėja, jog:

1) apeliantas, žinojo apie tai, kad įmonė yra nemoki, tačiau nevykdė Ä®BÄ® įtvirtintos pareigos, kaip įmonės vadovo ir vienintelio akcininko, kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „ITIC“ iÅ¡kėlimo, t. y.

a) įmonė nuo 2011 metų veikė nuostolingai, o 2012 m. gruodžio 3 d. pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ (23/50 dalys pastato, unikalus Nr. 4594-0000-4024, esančio Ateities g. 9, Ignalinoje) (toliau – pastatas) tapo nemoki;

b) buvęs vadovas, jau nuo 2011 m. spalio mėnesio darbuotojams nustojo mokėti darbo užmokestį;

c) teikė valstybės institucijoms tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams priskaičiuotÄ ir neva iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, o Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie toliau neva sėkmingai tęsiamÄ su Lietuvos darbo biržos sudarytos VUIPÄ® sutarties įgyvendinimÄ .

2) apeliantas veikė prieÅ¡ingai įmonės ir jos kreditorių interesams, dalį jos turto galimai neteisėtai nurašė ir po to pasisavino neva už įmonės skolas, t. y. 2013 m. gegužės 15 d. prekių perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1, visas likęs BUAB „ITIC“ ilgalaikis turtas buvo perduotas už įmonės skolas apeliantui (BUAB „ITIC“ buvusiam vadovui). Atskirajame skunde teigiama, jog nuostolinga veikla savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto, buvęs BUAB „ITIC“ vadovas sÄ moningai nesiekė privesti įmonę prie bankroto, taip pat nesiekė padaryti žalos kreditoriams; didžiausios UAB „ITIC“ skolos sudarė apelianto pinigų įneÅ¡imai bei skola jo individualiai įmonei „IGNATECHA“; 2014 m. balansas yra netikslus; jokie įmonės finansiniai dokumentai nebuvo paslėpti, sunaikinti ar tyčia neperduoti; turto perdavimo aktas neįrodo tyčinio bankroto; iÅ¡skyrus ginčijamus UAB „BHK Lietuva“ ir Utenos teritorinės darbo biržos kreditorinius reikalavimus, daugiau skolų įmonė neturi.Atskirajame skunde nėra iÅ¡dėstyta nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog UAB „ITIC“ buvęs vadovas nevykdė Ä®BÄ® reikalavimo dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kadangi įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23-664/2016 dėl BUAB „ITIC“ padarytos 11 043,36 Eur dydžio žalos, kylančios V. R. neteisėtais veiksmais (neveikimu) netinkamai įvykdžius ProjektÄ bei gautos valstybės subsidijos grÄ Å¾inimo, plačiau dėl faktinių aplinkybių, susijusių su nemokėtu darbuotojams darbo užmokesčiu, nepasisako.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs tai, kad, jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).IÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta UAB „ITIC“ bankroto byla, nustatyta, jog įmonė 2010 metais dirbo nuostolingai – nuostolis 2010 metais sudarė 41 236 Lt; nuo 2011 metų UAB „ITIC“ jokių finansinės atskaitomybės duomenų VÄ® Registrų centras neteikė, įsiskolinimas VSDF biudžetui bei valstybei didėjo.

Iš UAB „ITIC“ pelno (nuostolių) ataskaitų už 2011 - 2013 metus (priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr.

4) matyti, jog įmonė veikė nuostolingai: 2011 m. - 7 650,60 EUR (26 416,00 Lt), 2012 m. - 6 444,62 EUR (22 252,00 Lt), o 2013 m. - 18 891,91 EUR (65 230,00 Lt). Bendras nuostolis 2011 m. siekė 19 909,64 EUR (68 744,00 Lt), 2012 m. - 26 354,55 EUR (90 997,00 Lt), 2013 m. - 45 246,47 EUR (156 227,00 Lt). Taigi, UAB „ITIC“ veiklos nuostoliai, laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m., padidėjo nuo 7 650,60 EUR iki 45 246,47 EUR. Pagal BUAB „ITIC“ teiktų VMI deklaracijų duomenis, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. kovo mėn., iš savo veiklos įmonė gavo 2 314,64 EUR pajamų, kuomet VUIPĮ sutarties pagrindu įdarbintiems darbuotojams turėjo sumokėti 8 833,41 EUR darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių).

Sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog įmonės veiklos nuostolingumas savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iÅ¡Å¡vaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas neperdavė BUAB „ITIC“ bankroto administratoriui didžiosios knygos, atliktų darbų pagal sutartis su klientais, kreditorinių, debitorinių skolų suvestinių, kasos knygos, iÅ¡raÅ¡ytų ir gautų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrų už 2012 – 2014 metus.

Vien tik aplinkybė, kad po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos per teismo nustatytÄ terminÄ neperdavė įmonės administratoriui visų dokumentų (didelė dalis dokumentų perduota tik 2016-01-26) neteikia pagrindo pripažinti BUAB „ITIC“ bankrotÄ buvus tyčinį. Byloje nėra įrodymų, jog V. R. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavė sÄ moningai (tyčia slėpė, prarado). Taip pat patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog po Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d.

įsiteisėjimo bankroto administratorius, nebuvo kreipęsis į teismÄ nei dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, nei dėl baudos paskyrimo (10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

Visos įmonės Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. IÅ¡ į bylÄ pateiktų UAB „ITIC“ finansinės atskaitomybės dokumentų, jų aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. beveik visÄ Ä¯monės turtÄ sudarė ilgalaikis turtas. 2012 m. įmonė negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal 2006 m. kovo 23 d. kredito linijos sutartį Nr. 06-016299-IN. Todėl 2012 m. gruodžio 3 d. buvo parduotas bankui Swedbank, AB įkeistas pastatas už 37 650,60 EUR sumÄ .

Hipotekos kreditoriui atiteko 33 658,72 EUR suma, o UAB „ITIC“ - 3 991,88 EUR. Bankroto administratoriaus skaičiavimais po pastato pardavimo UAB „ITIC ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 30 399,10 Eur iki 8 748,84 Eur.Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).IÅ¡ 2013 m. balandžio 30 d. ilgalaikio materialiojo turto nuraÅ¡ymo aktų nustatyta, jog UAB „ITIC“ vadovas nurašė kaip sugedusius nepataisomai: sodo traktoriukÄ RAID; GPS prietaisÄ Leica GS 09 GNSS ir jam skirtÄ naudoti programinę įrangÄ GSW 624 glonass; malkų pjovimo ir skaldymo įrenginį JAPA-300 BE5.6T road. IÅ¡ UAB „ITIC“ 2013 m. gegužės 5 d. prekių perdavimo - priėmimo akto Nr.1 nustatyta, jog aktas suraÅ¡ytas tuo pagrindu, kad įmonė pasidarė nepajėgi atsikaityti su savo darbuotoju ir norėdama padengti įsiskolinimÄ nutarė perduoti savo turimas atsargas ir nuraÅ¡ytÄ ilgalaikį turtÄ V.

R., kurio likutinė vertė nuraÅ¡ant sudarė 8 487,6 EUR (29 306 Lt). Teismų praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo bankroto bylose yra nurodyta, jog kaip dispozityviosiose, taip ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

Tačiau Å¡ios kategorijos bylose taip pat galioja ir negali bÅ«ti paneigtas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, o teismas neturi bÅ«ti aktyvesnis už pačiÄ Å¡alį, jei Å¡i nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su prieÅ¡ingos Å¡alies argumentais teiginius, įrodinėjimo naÅ¡tÄ siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad prietaisas Leica GS 09 GNSS ir jam skirta naudoti programinė įranga GSW 624 glonass, įsigyti įgyvendinant VUIPĮ sutartį, buvo apdrausti nuo draudiminių įvykių trijų metų laikotarpiui nuo įsigijimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog iki šio turto nurašymo ir perdavimo sau apeliantas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl paminėtų prietaiso ir programinės įrangos sugedimo. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog V.

R. už jam perduotas atsargas ir nuraÅ¡ytÄ ilgalaikį turtÄ 8 487,6 EUR (29 306 Lt) sumÄ sumokėjo UAB „ITIC“ ir Å¡i suma buvo įtraukta į UAB „ITIC“ finansinės atskaitomybės dokumentus (CPK 2, 178 straipsniai). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23-664/2016, kurioje praÅ¡oma priteisti BUAB „ITIC“ iÅ¡ atsakovo V. R. 21239,33 Eur žalÄ , nes:

a) atsakovas sau nuosavybės teise perleido 29 305,91 Lt (8 487,58 Eur) vertės įmonės ilgalaikį materialųjį turtÄ , b) 2011 m. birželio 31 d. be jokio pagrindo nurašė 47,330 m3 malkinės medienos, kurios vertė buvo 5 898,74 Lt (1 708,39 Eur).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu už pirktÄ technikÄ su individualia A. R. įmone nebuvo atsiskaityta, kadangi iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra neapskaitytos nei vienoje iÅ¡ jo vadovaujamų įmonių. PrieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas yra vienaÅ¡alis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentÄ iÅ¡raÅ¡iusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien Å¡iuo dokumentu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/ 2003). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui buvo žinoma jo vadovaujamos įmonės finansinė padėtis, kuri metai iÅ¡ metų sparčiai blogėjo, tame tarpe ir aplinkybė, jog nuo 2011 m. pabaigos, pagal VUIPÄ® sutartį įdarbintiems asmenims nemokėtas darbo užmokestis, taip pat atsižvelgiant į tai, jog visas UAB „ITIC“ turtas, įsigytas darbo vietoms pagal 2010 m. birželio 17 d.

VUIPÄ® sutartį įsteigti ir, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti kreditorinius reikalavimus, buvo nuraÅ¡ytas ir perleistas V. R., darytina iÅ¡vada, jog apeliantas, kaip UAB „ITIC“ vadovas ir akcininkas, netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu, UAB „ITIC“ bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai apelianto veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Ä®rodymų, paneigiančių bankroto administratoriaus pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pagrįstumÄ (netikslumÄ ) apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 2, 178 straipsniai).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo siekė tik apmokėti visus kreditorinius reikalavimus ir bankroto bylÄ nutraukti, kadangi ne visų kreditorių BUAB „ITIC“ bankroto byloje pareikÅ¡tus reikalavimus apeliantas pripažino. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi BUAB „ITIC“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus UAB „BHK Lietuva“ 1 650,83 EUR dydžio kreditorinį reikalavimÄ .

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 11 043,36 EUR dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Dėl Å¡ių nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo V. R. pateikė atskiruosius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. e2-816-823/2016 ir Nr. e2-817-330/2016 paliko Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. bei 2016 m. vasario 8 d. nutartis nepakeistas.Taigi, pagal įsiteisėjusių Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. vasario 8 d. nutartis, Å¡iai dienai nepadengta UAB „ITIC“ kreditorių UAB „BHK Lietuva“ ir Utenos teritorinės darbo biržos kreditorinė skola (valstybės skirta parama vykdant projektÄ ) sudaro viso 12 964,19 EUR sumÄ (11 043,36 EUR + 1 650,83 EUR).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kad bankroto administratorius savo veiksmais negina nei kreditoriaus, nei įmonės interesų, o vilkina bankroto procedÅ«rÄ â€“ vietoj savalaikio bylos nutraukimo organizuoja papildomus procesus tam, kad susidarytų kuo didesnės administravimo iÅ¡laidos, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO Panevėžio apygardos teismui 2015 m. spalio 27 d. pareikÅ¡tas BUAB „ITIC“ kreditoriaus V.

R. praÅ¡ymas dėl bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) V. R. pareiÅ¡kimÄ dėl administratoriaus atstatydinimo. Å i nutartis apskųsta apeliacine tvarka.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pagrįstos bei teisėtos Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Antanas Rudzinskas