44e0eb84-ec4d-46f5-a059-e879858765f4 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-46-365/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00509-2021-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;21.11.10; 21.11.11. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal V. P. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties, n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Antrojo veikos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) V. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, 2021 m. balandžio 29 d. 00 val., Vilniuje, P. VileiÅ¡io g. 20C, bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje, tai yra, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato patalpose (laukiamojoje salėje) pakeltu tonu įžeidinėjo ir kabinėjosi prie S. V., tokiais savo veiksmais trikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį.

Jai paskirta 85 eurų bauda.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu V. P. pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimÄ nesant administracinio nusižengimo sudėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi, atlikęs įrodymų tyrimÄ , apklausęs liudytojus, iÅ¡tyręs kitus duomenis, vertino, jog pasitvirtinus institucijos nutarime konstatuoto administracinio nusižengimo padarymo faktui, pareiÅ¡kėjos skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Patikslino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Antrojo veikos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko, nurodant, kad administracinis nusižengimas padarytas apie 16-17 val., bei dalyje dėl V.

P. veiksmų, kuriais ji įžeidinėjo ir kabinėjosi prie S. V., nurodant, kad V. P. įžeidinėjo ir kabinėjosi prie S. V., vadindama S. V. vagimi. Kitoje dalyje nutarimÄ paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu V. P. praÅ¡o panaikinti 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Skundas grindžiamas tuo, kad: 3.1. Administracinio nusižengimo tyrimas atliktas bei administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas, padarius esminius administracinio nusižengimo tyrimo proceso reikalavimus, administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė nevykdė ANK 608 straipsnio 1 dalyje imperatyvios pareigos iÅ¡kviesti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo procedÅ«rÄ , o nutarimas yra formalus, nemotyvuotas ir neteisėtas.

Pažymima, jog apylinkės teismas nutartyje pripažino, kad Institucijos pareigÅ«nė, vykdydama administracinio nusižengimo tyrimÄ bei suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ padarė grubius procesinius pažeidimus. Taigi, teismas pripažino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas neteisėtai. Vadinasi, ir pats Institucijos nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas neteisėtas administracinio nusižengimo protokolas - taip pat yra neteisėtas. Pažymima, jog įstatymo leidėjo ANK 641 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas teismui yra patikrinti nutarimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , o ne pakeisti ne teisminę institucijÄ ir už jÄ atlikti iÅ¡samų tyrimÄ bei kitus procesinius veiksmus.

Todėl vertina, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo Institucijos nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtintas neteisėtas administracinio nusižengimo protokolas naikinti. 3.2. Apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinamas Institucijos nutarimas, turi bÅ«ti naikintina, nes veika nepasižymi administraciniam nusižengimui (ANK 481 str. 1 d.) bÅ«dingais požymiais, be to, dokumentas, grindžiamas nenuosekliais ir prieÅ¡taringais liudininkų parodymais. 3.3. Užrakinto komisariato laukiamojo patalpa, kurioje vyksta įvykio aplinkybių tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00440-21 tikslinimo procedÅ«ra tarp nukentėjusiojo, jo atstovo, policijos pareigÅ«nų, galimai nusikaltimÄ padariusio asmens bei jo atstovo, neatitinka vieÅ¡osios vietos sÄ vokos kriterijų.

Pasak apeliantės, teismas, pirmiausia, turėjo nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu vyko įvykyje minimų asmenų susitikimas PK patalpose, kÄ nuosekliai ir aiÅ¡kiai apeliantė buvo nurodžiusi savo skunde. Apie faktinę aplinkybę, kad asmenų susitikimas, kurį inicijavo liudininkė policijos tyrėja J. C., vyko aplinkybių patikslinimo tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00440-21 tikslu, tačiau dėl to nutartyje nepasisakoma. Todėl teismas neteisingai nustatė įvykio aplinkybių teisinį pagrindÄ , padarydamas jokiais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad asmenų susitikimas neva įvyko gaivaliÅ¡kai, t. y. kad policijos tyrėja J.

C. atsitiktinai policijos komisariato laukiamojoje salėje sutiko apeliantę, S. V., jos atstovÄ G. G., G. V. ir tiesiog be jokios priežasties pradėjo niekuo neįpareigojančiÄ diskusijÄ . 3.4. Apeliaciniame skunde plačiai dėstant teisme apklaustų liudytojų parodymus, nuomonę, dėl galimai neteisėtai užvaldyto G. V. turto, plačiai apraÅ¡ant S. V. veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų Å¡iuo klausimu vertinimÄ iÅ¡nagrinėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, atkreipiamas dėmesys, kad tyrėja J.

C. veikė Lietuvos Respublikos policijos pareigÅ«no vardu, turėdama privalomÄ jį prokuroro J. S. nurodymÄ atlikti aplinkybių patikslinimo procesinius veiksmus tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00440-21, kuriame ji priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Taigi, be jokios abejonės, atlikdama aplinkybių patikslinimo procesinius veiksmus tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00440-21 policijos pareigÅ«nė J. C. veikė (ar privalėjo veikti) LR policijos veiklos įstatymo ir LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Todėl atsižvelgiant į teisminę praktikÄ bei specifinę vietÄ , kurioje vyko įvykis, akivaizdu, kad užrakinto komisariato laukiamoji salė, kuriÄ tyrėja pasirinko kaip įvykio aplinkybių tikslinimo vietÄ ir kurioje buvo tikslinamos aplinkybės dėl pradėto tyrimo pagal medžiagÄ Nr. M-2-02-00440-21, nebeatitiko vieÅ¡osios vietos sÄ vokos. 3.5. Apeliantės kritika, iÅ¡sakyta pareigÅ«nams bei S. V. veikų teisinis vertinimas, neatitinka įžeidžiamo kibimo sÄ vokos. Pažyma, kad apeliantė V.

P. bÅ«dama teisininkė, atstovaujanti G. V. tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00440-21, turėjo teisinį pagrindÄ kritikuoti pareigÅ«nės J. C. darbÄ , kuris pasireiÅ¡kė LR policijos veiklos įstatymo 21 1 d. 2 p. akivaizdžiu nevykdymu – imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Akcentuojama, jog V. K., liudydamas teisme bei atsakinėdamas į klausimus, pripažino, kad apeliantė iÅ¡sakė, jog S. V. veika pasižymi nusikalstamų veikų požymiais, t.y. vagystės (BK 178 str.), dokumentų pagrobimo (BK 302 str.) bei elektroninių priemonių mokėjimo priemonių neteisėto įgijimo ir laikymo (BK 214 str.), tačiau V.

K. negalėjo prisiminti, kam buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos S. V. ar tyrėjai. Apeliantė vertinimu, S. V. stovint greta ir girdint pareigÅ«nei J. C. iÅ¡sakomÄ kritikÄ , tikėtina nebuvo malonu girdėti apie jos galimai atliktų nusikalstamų veikų požymių įvardijimÄ , tačiau atstovaujant G. V. tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00440-21, ji (V. P.) gina jo interesus, nes jo dokumentai ir daiktai yra pasisavinti S. V.. Todėl tokie galimi iÅ¡gyvenimai, kuriuos neva patyrė S. V., girdėdama jos atliktų veiksmų požymių teisinį vertinimÄ , yra natÅ«rali nusikalstamai besielgiančio asmens bÅ«sena. 3.6.

Teismas neteisingai nustatė liudininkų J. C. ir V. K. teisinį suinteresuotumÄ ir neįžvelgė Å¡ių pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo, nekompetencijos bei akivaizdaus piktnaudžiavimo savo įgaliojimais požymių. Tiek pareigÅ«nas V. K., tiek pati tyrėja, tiek kiti policijos pareigÅ«nai seniai žinojo (dar nuo 2019-12-05) apie S. V. nusikalstamÄ veikimÄ G. V. atžvilgiu, tačiau neužkirto tam kelio. Dėl S. V. galimai įvykdytos turto vagystės, dokumentų bei elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto įgijimo/laikymo/gabenimo į teisėsaugos institucijas G.

V. su pareiÅ¡kimais kreipėsi keturi kartus, tačiau jo praÅ¡ymai buvo ignoruojami. IÅ¡ pradžių visa teisėsauga neigė, kad neva neteisėto iÅ¡keldinimo metu S. V. pasisavino kažkokius G. V. dokumentus ir daiktus; vėliau, gavę tokio veikimo aiÅ¡kius įrodymus, be jokių rimtų argumentų, konstatuodavo, kad neva dokumentus G. V. atgauti gali civiline tvarka. Pažymima, kad teismų praktikoje to dar nėra buvę, kad teisėsauga, žinodama, kad vienas pilietis neteisėtai įgijo, laiko bei piktybiÅ¡kai negrÄ Å¾ina kitam piliečiui paso, kitu asmeninių dokumentų, nurodytų nukentėjusiam asmeniui savo dokumentus atgauti civiline tvarka.

Tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuri yra itin nuosekli.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . 6. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai V. P. apskųstÄ Institucijos nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausė visus įvykio vietoje buvusius asmenis, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl V. P. kaltės grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

8.  IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. P. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Tvirtina, kad iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu apeliantė atstovavo G. V. interesus dėl galimai neteisėtai užvaldyto G. V. turto. Kaip ir pirmosios instancijos teisme ginčijamos aplinkybės, jog nurodytu metu ir vietoje apeliantė įžeidinėjo ir kabinėjosi (ieÅ¡kojo priekabių) prie S. V..

Pažymima, jog įvykių metu apeliantė tik iÅ¡sakė teisinį aplinkybių vertinimÄ pareigÅ«nei, o ne pačiai S. V.. Teigiama, jog pokalbis vyko po komisariato darbo valandų, todėl tokia vieta neatitinka vieÅ¡os vietos kriterijų. Taip pat nurodoma, kad buvo suvaržytos apeliantės teisės į gynybÄ , nes administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas jai nedalyvaujant, o pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pripažinęs, jog Institucijos pareigÅ«nė, vykdydama administracinio nusižengimo tyrimÄ bei suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ padarė grubius procesinius pažeidimus, privalėjo Institucijos nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtintas neteisėtas administracinio nusižengimo protokolas, naikinti.

9. AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog V. P. kaltė padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais įrodymais, V. P. neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti ginčijimÄ nutartį. Todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir dėl jų pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, užtraukia baudÄ nuo trisdeÅ¡imties iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imties eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų:

1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose;

2) įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių;

3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Å io administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra bÅ«tinas Å¡io nusižengimo sudėties požymis.

11. Institucijos nutarime ir skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina liudytojų (pareigūnų) V. K., G. B., J. C. parodymai duoti teisme, liudytos S. V. nurodytos aplinkybės pareiškime bei jos teisme duoti parodymai dėl jos atžvilgiu policijos komisariate įžeidžiamo kibimo V. P. veiksmais, kurių turinys išsamiai išanalizuotas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apklaustas teismo posėdžio metu pareigūnas V.

K. nurodė, kad V. P. bÅ«tent S. V. reiÅ¡kė pretenzijas dėl daiktų, vadino Å¡iÄ vagimi. Liudytoja (pareigÅ«nė) J. C. parodė, jog V. P. komisariate pakeltu tonu sakė S. V. – „vagile vagile, grÄ Å¾inkit daiktus“. Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad V. P. jÄ , išėjusiÄ po akistatos, užsipuolė, vadino vagile, Å¡Å«kavo ir prie jos kibo, kalbėdama įvairias užgaulias frazes, kaip antai, jog G. V. S. V. sudorojo. Liudytoja (pareigÅ«nė) J. C. paaiÅ¡kino, kad komisariatas dirba iki 22 val. ir pareiÅ¡kėjos Å¡Å«kavimas buvo gerai girdimas, kiti tyrėjai atsisukinėjo pasižiÅ«rėti, kas vyksta.

Taigi, tokie aptarti liudytojų parodymai patvirtina S. V. parodymus, jog V. P. 2021 m. balandžio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato patalpose (laukiamojoje salėje) pakeltu tonu įžeidinėjo ir kabinėjosi prie S. V., pastarÄ jÄ vadindama vagimi. Atsižvelgiant į tai, jog V. P. teiginiai, kad ji neįžeidinėjo S. V., o tik iÅ¡sakė teisinį aplinkybių vertinimÄ pareigÅ«nei, netgi ne pačiai S. V., prieÅ¡tarauja liudytojų policijos pareigÅ«nų V.

K. ir J. C. bei liudytojos S. V. parodymams, kurie tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo, o tik vienintelis apklaustas liudytojas G. V. tvirtino, jog įvykio metu V. P. iš viso nieko nesakė S. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent pareigūnų parodymais ir juos pripažino įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad G. V. ir apeliantę V. P. sieja šeimyniniai ryšiai, o su S. V. G. V. besitęsiančius ginčus ne pirmus metus sprendžia teismuose, be to, jo parodymai prieštarauja kitų, nešališkų liudytojų parodymams, teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais nesivadovavo kaip suinteresuoto asmens, siekiančio apeliantei padėti išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus.

12. Apeliantė V. P. viso proceso metu, taip pat ir pirmosios instancijos teisme bei apygardos teismui akcentavo, kad įvykio metu komisariatas buvo uždarytas, todėl jis nelaikytinas vieÅ¡a vieta. Nors vieÅ¡osios vietos sÄ voka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vieÅ¡Ä ja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Tam tikrais atvejais vieÅ¡Ä ja vieta gali bÅ«ti laikomas ir privatus asmens kiemas, kai asmens elgesys bÅ«nant jame pažeidžia kitų asmenų, esančių už to kiemo ribų, rimtį, trukdo jiems, tai yra kai nustatomas atitinkamas Å¡io nusižengimo veikos (veiksmų) pobÅ«dis bei dėl jų kilę padariniai (kasacinės nutartys:

Nr. 2K-820/2005; 2K-122/2008). Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, aptariamas įvykis vyko apie 16-17 val., kai komisariato pagrindinės durys galėjo bÅ«ti užrakintos. Tačiau teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai nurodė, jog komisariate ir po Å¡ių valandų vyksta apklausos, pareigÅ«nai kabinetuose dirba ir po 17 valandos, o aptariamo įvykio metu V. P. Å¡auksmai trikdė tiek komisariate buvusių pareigÅ«nų darbÄ , tiek galėjo bÅ«ti girdimi ir komisariato patalpose vis dar buvusiems paÅ¡aliniams asmenims.

Nors apeliantė, kaip ir pirmosios instancijos teisme, tvirtino, jog pareigūnė J. C. užrakino komisariato duris, tačiau teismo posėdžio metu apklausta J. C. nurodė to tikrai nedariusi ir pažymėjo, kad komisariato patalpų užrakinimas neįeina į jos pareigas. Institucijos atstovas paaiškino, kad komisariatas veikė net iki 21.30 val., pažymėdamas, kad į komisariato patalpas patenkama pro kitas duris. Be to, liudytoja J. C. taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjos keliamo triukšmo kiti tyrėjai atsisukinėjo pasižiūrėti, kas vyksta, o triukšmas buvo gerai girdimas.

Todėl akivaizdu, jog Å¡iuo atveju V. P. įžeidžiamas kibimas prie S. V., Å¡ioms esant policijos komisariato patalpose, prieÅ¡ingai nei vertina apeliantė, atitiko vieÅ¡osios vietos sÄ vokÄ .

13. Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, bei įvertinus liudytojų (pareigūnų) nurodytas aplinkybes, jog: po akistatos S. V. išėjo į koridorių ir kartu su pareigūne J. C. stovėjo pirmo aukšto koridoriuje bei kalbėjosi, kaip G. V. perduoti jo daiktus; kad tuo metu S. V. buvusio vyro sugyventinė V. P., kuri prisistato, kaip G. V. teisininkė ir atstovė (kuriai buvo paaiškinta, jog baudžiamajame procese atstovavimas įgaliojimo pagrindu negalimas), sėdėjo tame pačiame koridoriuje ir išėjus G.

V. iÅ¡ karto prie jo priėjo ir garsiai pradėjo jam sakyti „nu kÄ sudorojai jÄ ?“ juokėsi ir atsisukusi į S. V. pradėjo rėkti sakydama „pamatysi kas tavęs laukia“, „vagie“, „tu vagis, viskÄ pavogei, jo daiktus pavogei“; kad apeliantė visÄ laikÄ paÅ¡aipiai kartojo Å¡ias frazes, pakeltu tonu per visÄ koridorių; tai, jog S. V. nurodė V. P. nusiraminti ir nerėkti, tačiau pastaroji tai ignoravo, po ko V. P. pradėjo raminti ir G. V. bei pareigÅ«nė J. C. – konstatuojama, jog toks apeliantės elgesys vertintinas kaip įžūlus, kuriuo buvo siekiama prieÅ¡pastatyti save, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į S. V. bei aplinkinius, tai yra akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei.

V. P. iÅ¡sakytų frazių turinys ir emocinė iÅ¡raiÅ¡ka nekelia abejonių, kad ji (V. P.) siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdyti aplinkinių asmenų rimtį, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliantės smulkiai dėstomos aplinkybės susijusios su ikiteisminių tyrimų pradėjimu ir nutraukimu dėl galimai neteisėtai užvaldyto G. V. turto, plačiai apraÅ¡ant S. V. veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų Å¡iuo klausimu vertinimÄ , nesutikimas su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose yra priimti įsiteisėję ir nekvestionuojai sprendimai, nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, todėl Å¡ių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.

15. Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažinęs, jog Institucijos pareigÅ«nė suraÅ¡ydama administracinio nusižengimo protokolÄ padarė grubius procesinius pažeidimus, o apylinkės teismas atmesdamas apeliantės skundÄ dėl Institucijos nutarimo pažeidė ANK 641 straipsnio reikalavimus, reglamentuojančius bylos nagrinėjimo ribas bei manymas, jog apylinkės teismas dėl to privalėjo Institucijos nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtintas neteisėtas administracinio nusižengimo protokolas, naikinti – vertintini tik kaip subjektyvi, nieko neparemta, apeliantės pozicija.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai buvo nurodomi ir apylinkės teismui, tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, joje iÅ¡samiai atsakyta į Å¡iuos pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus. Pažymėtina, jog bÅ«tent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam apeliacinį skundÄ dėl Institucijos nutarimo ir tenka pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, o jų pirmosios instancijos teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, tik tuomet iÅ¡ esmės toks procesinis sprendimas apribotų pareiÅ¡kėjos teises į gynybÄ bei į apeliacijÄ .

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos pateiktÄ skundÄ ir nustatęs Institucijos padarytus procesinius pažeidimus, atliko visÄ Ä¯rodymų tyrimÄ iÅ¡ naujo, apklausė liudytojus, iÅ¡tyrė kitus duomenis, pareiÅ¡kėjai buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡dėstyti visus bylai reikÅ¡mingus argumentus, užduoti klausimus liudytojams, dėl to, pasitvirtinus Institucijos nutarime konstatuoto administracinio nusižengimo padarymo faktui, teismas pagrįstai atmetė V. P. apeliacinį skundÄ .

16. Pasisakant dėl apeliantės manymo, jog apylinkės teismas nagrinėjo ne priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis) bet iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė naujÄ nutarimÄ , t.y. iÅ¡plėtė administracinio nusižengimo ribas, pažymėtina, jog nagrinėjant apeliantės skundÄ pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimo ribos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nepasikeitė, t. y. nebuvo iÅ¡plėstas Å¡io pažeidimo esminių faktinių ir teisinių aplinkybių turinys, taip pat nesikeitė skundÄ padavusio asmens veiksmų teisinis kvalifikavimas.

Tai, kad apylinkės teismas, pagrįsdamas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymÄ patikslino administracinio nusižengimo padarymo laikÄ ir kaltinimo aplinkybę dėl įžeidimo, prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, vertintina ne kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, o kaip pagrįstas administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių patikslinimas (sukonkretinimas), kuris nekeičia kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų esmės ir neplečia kaltinimo ribų.

17. Apibendrindamas Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir iÅ¡dėstė iÅ¡samius argumentus dėl veikos kvalifikavimo, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Gintaras Dzedulionis