Legislator Case Law & Legislation
44e0bc8a-83a3-4b2b-b524-055f8fe34daa AI generated

44e0bc8a-83a3-4b2b-b524-055f8fe34daa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 44e0bc8a-83a3-4b2b-b524-055f8fe34daa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atmesti atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ praÅ¡ymo priteisti 186 138, 90 Lt sumÄ ; atmesti ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad atsakovas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ neteisėtai nutraukė Sutartį;

Legislator headnote

AI generated

44e0bc8a-83a3-4b2b-b524-055f8fe34daa · Lietuvos apeliacinis teismas: likusius ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ papildomo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos, Arbitražo teismas pažymėjo, jog Bendrųjų sÄ lygų 4.2 p. nustato, jog „užsakovas dėl atlikimo užtikrinimo neturi teikti pretenzijos, iÅ¡skyrus dėl sumų, kurias jis turi teisę gauti pagal Sutartį“. IÅ¡ Å¡ių nuostatų Arbitražas sprendė, kad užsakovas turėjo teisę reikalauti banko iÅ¡mokėti tik tokiÄ sumÄ , kuriÄ Å¡is turėjo teisę gauti pagal Rangos sutartį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-469/2014Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00034-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 132 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „JoniÅ¡kio vandenys“ skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „JoniÅ¡kio vandenys“ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl užsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, rangos sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, rangos sutarties įvykdymo garantijos, avansinio apmokėjimo laidavimo sumos, negautų pajamų, atlyginimo už darbus bei palÅ«kanų nuo priteistų sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos priimto sprendimo dalių panaikinimo. Perkančioji organizacija JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ (toliau tekste – atsakovas arba užsakovas) bei UAB „LitCon“ (toliau tekste –ieÅ¡kovas arba rangovas) 2010 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros rangos sutartį Nr. (7.64)A13-26 (toliau tekste – Sutartis arba Rangos sutartis).

Rangos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Inžinerinės komunikacijos“ įsipareigojo atlikti Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros darbus. Rangos sutartis buvo sudaryta JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo „Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra“ pagrindu, vadovaujantis FIDIC Raudonosios knygos nuostatomis (toliau tekste – Bendrosios sÄ lygos), kurios buvo Å¡alių papildytos bei iÅ¡ dalies pakeistos Å¡alių sutartomis sÄ lygomis (toliau tekste – Konkrečiosios sÄ lygos).

Rangovas darbus turėjo atlikti pagal užsakovo pateiktÄ techninį projektÄ , esantį sudėtine Rangos sutarties dalimi (toliau tekste - Techninis projektas). Rangos sutartimi ieÅ¡kovas UAB „LitCon“ įsipareigojo atlikti Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statybos darbus - įrengti 14 402 m naujų vandentiekio tinklų su pajungimų vartotojams atÅ¡akomis, kurių bendras ilgis – 2 602 m, įrengti 13 839 m savitakinių nuotekų tinklų su atÅ¡akomis, kurių bendras ilgis – 2 312 m, įrengti 1 847 m slėginių nuotekų tinklÄ ir pastatyti 8 nuotekų siurblines.

IeÅ¡kovas pagal Konkrečiųjų sÄ lygų 4.2 p., pateikė UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus iÅ¡duotÄ Rangos sutarties įvykdymo garantijÄ . Rangovas, susidÅ«ręs su techninėmis kliÅ«timis, 2011 m. spalio 20 d. vadybinio susirinkimo metu informavo Rangos sutarties Å¡alis, jog negali įgyvendinti projekto dėl nenumatytų fizinių aplinkybių. Užsakovas 2011 m. lapkričio 30 d. informavo rangovÄ apie Rangos sutarties nutraukimÄ užsakovo iniciatyva remiantis Bendrųjų sÄ lygų 15.2 p. Užsakovas 2011 m. gruodžio 6 d. informavo rangovÄ , kad Sutarties nutraukimo įsigaliojimo terminas nukeliamas iki 2011 m. gruodžio 30 d.

Užsakovas 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė bankui reikalavimÄ sumokėti garantuotÄ sumÄ pagal Rangos sutarties įvykdymo garantijÄ . Bankas 2012 m. sausio 12 d. patenkino užsakovo pateiktÄ bankui mokėjimo reikalavimÄ 992 043, 36 Lt suma. Bankui iÅ¡mokėjus užsakovui Å¡io pareikalautÄ garantijos sumÄ , bankas 2012 m. sausio 13 d. informavo, kad atsiradęs ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos banke buvo padengtas 992 043, 36 Lt suma. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ (toliau tekste - Arbitražo teismas arba Arbitražas) su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau papildė naujais reikalavimais, atsakovams UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl užsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko 2010 m. rugpjūčio 9 d. rangos sutarties Nr. (7.64)-A13-26 „Žagarės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra“ nutraukimo ir Sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, 992 043, 36 Lt Sutarties įvykdymo garantijos, 288 307, 46 Lt avansinio apmokėjimo laidavimo sumos, 818 343, 20 Lt negautų pajamų, 705 642, 94 Lt atlyginimo už darbus bei palÅ«kanų nuo priteistų sumų priteisimo.

Arbitražo teismui 2013 m. gegužės 3 d. priėmus sprendimÄ byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ papildomÄ ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kėjas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 dalis, kuriomis ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ naudai iÅ¡ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palÅ«kanos, 123 100 Lt už atliktus darbus ir palÅ«kanos bei nurodyta kiekvienai iÅ¡ Å¡alių padengti savo turėtas bylinėjimosi arbitraže iÅ¡laidas.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė Arbitražo teismas, iÅ¡nagrinėjęs arbitražo bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ papildomÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl užsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, Rangos sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, Rangos sutarties įvykdymo garantijos, avansinio apmokėjimo laidavimo sumos, negautų pajamų, atlyginimo už darbus bei palÅ«kanų nuo priteistų sumų priteisimo, 2013 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimÄ arbitražo byloje Nr. 229, kuriuo nusprendė:

1) atmesti atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ praÅ¡ymo priteisti 186 138, 90 Lt sumÄ ;

2) atmesti ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad atsakovas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ neteisėtai nutraukė Sutartį;

3) atmesti ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ praÅ¡ymÄ nutraukti Sutartį UAB „LitCon“ iniciatyva pagal Bendrųjų sÄ lygų 16.2 p. (d) dalį;

4) priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio vandenys“ ieškovo UAB „LitCon“ naudai 74 798, 90 Lt panaudotos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos ir 6 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki sprendimo visiško įvykdymo;

5) atmesti ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ 288 307, 46 Lt avansinio mokėjimo sumÄ ;

6) atmesti ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ priteisti 818 343, 20 Lt negautų pajamų;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ naudai 528 036, 47 Lt sumÄ už atliktus darbus ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, pradedant skaičiuoti palÅ«kanas nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

8) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ naudai 14 864,15 Lt arbitražo mokesčių sumÄ ;

9) pripažinti, jog kiekviena ginčo šalis pati padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

10) likusius ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ papildomo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos, Arbitražo teismas pažymėjo, jog Bendrųjų sÄ lygų 4.2 p. nustato, jog „užsakovas dėl atlikimo užtikrinimo neturi teikti pretenzijos, iÅ¡skyrus dėl sumų, kurias jis turi teisę gauti pagal Sutartį“. IÅ¡ Å¡ių nuostatų Arbitražas sprendė, kad užsakovas turėjo teisę reikalauti banko iÅ¡mokėti tik tokiÄ sumÄ , kuriÄ Å¡is turėjo teisę gauti pagal Rangos sutartį.

Arbitražo teismas darė iÅ¡vadÄ , kad garantijoje numatyta maksimali 992 043, 36 Lt garantijos suma nustato maksimaliÄ sumÄ , kuriÄ užsakovas galėjo praÅ¡yti banko iÅ¡mokėti, tačiau teisėtas reikalavimo dydis priklauso nuo sumų, į kurias užsakovas turi teisę pagal Rangos sutartį, dydžio. Arbitražo teismas sprendė, kad garantijos maksimali suma Å¡iuo atveju nėra Å¡alių iÅ¡ anksto aptarti nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Arbitražo teismas pastebėjo, kad nuostolių pagal Rangos sutartį atlyginimas yra sureguliuotas Bendrųjų sÄ lygų 17.1 p., kuris nustato, kad rangovas, be kita ko, turi atlyginti užsakovui nuostolius, kurie yra sukeliami dėl Rangos sutarties darbų vykdymo bei baigimo (Bendrųjų sÄ lygų 17.1 p. (b) (i)).

Arbitražas darė iÅ¡vadÄ , kad, remiantis Rangos sutarties nuostatomis, užsakovas turėjo teisę reikalauti iÅ¡mokėti garantijos sumÄ , kuri turėjo atitikti sumas, kurias užsakovas turėjo teisę gauti pagal Rangos sutartį. Arbitražas sprendė, kad užsakovas turi teisę tik į tokiÄ garantijos sumos dalį, kuri atitiktų užsakovo patirtus nuostolius dėl Rangos sutarties nutraukimo. Arbitražo teismas, konstatavęs, kad reikalinga įvertinti realiai patirtų nuostolių dydį ir spręsdamas, kuri iÅ¡ ginčo Å¡alių turi pareigÄ Ä¯rodyti garantijos sumos ir užsakovo faktiÅ¡kai patirtų nuostolių santykį, pastebėjo, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę pareiga įrodyti, kad panaudota garantijos suma virÅ¡ija kreditoriaus faktiÅ¡kai patirtus nuostolius tenka skolininkui pagal garantijÄ .

Nepaisant to, Arbitražas pripažino, kad ši pareiga negali būti absoliutinama, nes dėl objektyvių priežasčių skolininkas ne visada gali turėti įrodymus, iš kurių galima nustatyti kreditoriaus patirtų nuostolių dydį. Šiuo pagrindu Arbitražo teismas, remdamasis Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento 22 str. 4 d., ieškovui nurodžius, kad užsakovas nepatyrė jokių nuostolių dėl Rangos sutarties pažeidimo ir nėra jokių įrodymų pagrindžiančių priešingai, pasiūlė užsakovui pateikti paaiškinimus ir/ar įrodymus dėl ieškovo nurodomų aplinkybių.

Arbitražo teismas, įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisę atgauti iÅ¡ atsakovo 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumÄ (992 043, 36 Lt (visa garantijos suma) – 14 900 (iÅ¡laidos UAB „Evikta“ techninio projekto korektÅ«rai) – 71 000 Lt (iÅ¡laidos UAB „Vandens projektai“ techninio projekto korektÅ«rai) – 831 344, 46 (papildomos nuosavos lėšos, kuriomis užsakovas turės prisidėti prie projekto įgyvendinimo).PareiÅ¡kėjo skundžiamoje sprendimo dalyje dėl 123 100 Lt sumos už rangovo atliktus darbus priteisimo Arbitražo teismas konstatavo, kad jokių užsakovo ar FIDIC inžinieriaus pastabų dėl atliktų darbų rangovui per Rangos sutartyje numatytÄ terminÄ ar vėliau nebuvo pateikta, todėl rangovo 2011 m. gegužės 31 d. aktu Nr. 2, 2011 m. liepos 29 d. aktu Nr. 3 ir 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. 4 perduotus darbus laikė priimtais tiek užsakovo, tiek FIDIC inžinieriaus.

Arbitražas pažymėjo, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir atitinkamas sumas, kurias atsisako mokėti, pateikė rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dėl Galutinio darbų akto Nr. 5, tačiau minėti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o atlikti anksčiau ir priimti minėtais aktais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.

4. Todėl arbitražo teismas ieÅ¡kovo naudai priteisė 123 100 Lt reikalavimo sumÄ iÅ¡ UAB „JoniÅ¡kio vandenys“. Sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Arbitražas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad užsakovas arbitražo bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ir dėl to arbitražo Å¡alims teko patirti daugiau bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo įvykdyti Rangos sutarties pažeidimai nebuvo akivaizdÅ«s ir Å¡alys derėjosi dėl Rangos sutarties nutraukimo, bet, nepaisant to, užsakovas nusprendė nutraukti Sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl, neatsižvelgdamas į tai, kad patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų suma yra mažesnė nei atmestų reikalavimų suma, Arbitražo teismas atmetė abiejų Å¡alių praÅ¡ymus priteisti jų bylinėjimosi iÅ¡laidas bei nurodė, kad UAB „LitCon“ ir UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ turėtų patys padengti savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. PraÅ¡ymo panaikinti arbitražo sprendimo dalis ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėjas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. birželio 3 d. pateikė skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229, kuriuo atsakovas iÅ¡ dalies nesutinka su Arbitražo sprendimu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Arbitražo sprendimo dalis, kurios, pareiÅ¡kėjo manymu, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 74.798,90 Lt sutarties įvykdymo garantijos. Arbitražo teismo padarytos iÅ¡vados dėl garantijÄ pagal pirmÄ pareikalavimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo neatitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikos - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1051/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-59-159/2011.

Minėtoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad garantijoje nurodyta suma laikoma pinigine kompensacija, kuriÄ kreditorius turi teisę gauti prievolės neįvykdymo atveju ir kuri sudaro Å¡alių sutartÄ neįrodinėtinų nuostolių dalį. Arbitražo teismas, priteisdamas iÅ¡ UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos sumÄ , be jokio teisinio pagrindo atleido ieÅ¡kovÄ nuo 74.798,90 Lt dydžio atsakomybės už netinkamÄ Sutarties vykdymÄ , tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir valstybės politikos prioritetus aplinkosaugos srityje.

Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 123 100 Lt už atliktus darbus. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ Ä¯ ginčijamÄ 123 100 Lt sumÄ grindė Atliktų darbų aktu Nr. 5, kurį tiek užsakovas, tiek FIDIC inžinierius pasiraÅ¡yti atsisakė. Užsakovui ir FIDIC inžinieriui vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakius priimti darbus pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 5, ieÅ¡kovas Å¡io akto vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasirašė. Todėl reikalavimas priteisti ginčo sumÄ pagal ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasiraÅ¡ytÄ aktÄ turėjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu.

Tuo, kad Arbitražo teismas sprendė dėl apmokėjimo ieÅ¡kovui už darbus priteisimo, nesant ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yto atliktų darbų perdavimo akto, buvo pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai, nes UAB „JoniÅ¡kio vandenys” buvo užkirstas kelias pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vienaÅ¡alio perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, įrodinėjant, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ Atliktų darbų aktÄ Nr. 5 jis pasiraÅ¡yti atsisakė pagrįstai.Dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Arbitražo teismo sprendimas, jog pačios Å¡alys turėtų padengti savo pačių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas reiÅ¡kia, kad Arbitražo teismas nepaskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų.Arbitražo teismas sprendime negatyviai vertino atsakovo elgesį proceso metu, tačiau neatsižvelgė į ieÅ¡kovo procesinį elgesį.

IeÅ¡kovas į 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomÄ ieÅ¡kinį nesÄ Å¾iningai įtraukė žinomai nepagrįstÄ reikalavimÄ dėl 288 307, 76 Lt avansinio mokėjimo laidavimo sumos priteisimo. Arbitražo teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , pažymėjo, kad užsakovas arbitražo bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ir dėl to arbitražo Å¡alims teko patirti daugiau bylinėjimosi iÅ¡laidų. Arbitražo teismas nenurodė, kokie UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ pateikti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau.

UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ Arbitražo teismui pateikė UAB „Pireka“ 2010 m. birželio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. R-154 kartu su savo 2013 m. sausio 21 d. baigiamÄ ja kalba, nes tik tada pastebėjo, kad Å¡is raÅ¡tas, kuris yra sudėtinė Sutarties dalis, nebuvo įdėtas į ieÅ¡kovo patvirtintÄ ir į arbitražo bylÄ pateiktÄ Sutarties, sudarytos iÅ¡ 341 lapų, nuoraÅ¡Ä . Atsakovas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ su 2013 m. vasario 26 d. atsiliepimu pateikė nuostolių, patirtų dėl ieÅ¡kovo padaryto Sutarties pažeidimo, apskaičiavimÄ su nuostolių dydį pagrindžiančiais dokumentais ne savo iniciatyva, bet Arbitražo teismo 2013 m. vasario 19 d. nurodymo pagrindu.

BÅ«tinybė pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo tik tada, kai ieÅ¡kovas 2013 m. vasario 13 d. paaiÅ¡kinimuose iÅ¡kėlė naujÄ argumentÄ , kad UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ dėl rangovo padaryto Sutarties pažeidimo nepatyrė tiek nuostolių, kiek gavo pagal Sutarties įvykdymo garantijÄ . Visi kiti įrodymai užsakovo buvo pateikti su procesiniais dokumentais Arbitražo teismo nustatytais terminais arba savo iniciatyva nedelsiant po jų gavimo ar iÅ¡siuntimo (JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-6-874/2012, UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ 2013 m. sausio 17 d. raÅ¡tas Nr. 46, JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų iÅ¡raÅ¡ai ir kt.).Arbitražo teismas pripažino, jog pareiga įrodyti, kad pagal garantijÄ nuraÅ¡yta suma virÅ¡ija kreditoriaus faktiÅ¡kai patirtus nuostolius, tenka skolininkui pagal garantijÄ .

Nepaisant to, Arbitražo teismas nurodė pateikti minėtus įrodymus UAB „JoniÅ¡kio vandenys“. Tai sÄ lygojo papildomų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę. Arbitražo teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalis visoje jo reikalavimų sumoje sudaro 21, 5 %. Taigi atmestų ieÅ¡kovo reikalavimų dalis sudaro 78, 5 %. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ patyrė viso 99 808, 98 Lt arbitražo iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui turėjo bÅ«ti priteista 78 350, 05 Lt arbitražo iÅ¡laidų, kas atitinka 78, 5 % atmestų reikalavimų dalį visoje ieÅ¡kovo reikalavimų sumoje.

Minėtų iÅ¡laidų nepriteisimas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningo proceso principui, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams. PareiÅ¡kėjas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ praÅ¡o Lietuvos apeliacinio teismo sustabdyti bylÄ dėl arbitražo teismo sprendimo dalių panaikinimo, kad arbitražo teismas galėtų atnaujinti arbitražo bylos nagrinėjimÄ ir paÅ¡alintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindÄ dalyje, kuria pripažinta, jog kiekviena ginčo Å¡alis pati padengia savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ atsakovui UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ Å¡ios bendrovės turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.Atsakovas JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo tenkinti UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ skundÄ , nurodo, kad sutinka su minėtame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. IeÅ¡kovas UAB „LitCon“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ naudai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“, įrodinėdamas Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos panaikinimo pagrindų egzistavimÄ , iÅ¡ esmės įrodinėja, jog Arbitražo teismas netinkamai taikė garantijÄ reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovas pažymi, jog sutinka su Arbitražo teismo sprendime suformuluotomis iÅ¡vadomis dėl garantijÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo. Atsakovas skundo dalyje dėl arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti 123 100 Lt už atliktus darbus panaikinimo kelia fakto klausimÄ - įrodinėja, kad Arbitražui nebuvo pagrindo priteisti 123 100 Lt ieÅ¡kovo naudai, nes darbai buvo nekokybiÅ¡ki, be to ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasirašė atliktų darbų perdavimo akto.

Ieškovas teigia, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir atsisakomas mokėti pinigų sumas, pateikė rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dėl Galutinio darbų akto Nr. 5, tačiau minėti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o anksčiau ir priimti 2011 m. gegužės 31 d. aktu Nr. 2, 2011 m. liepos 29 d. aktu Nr. 3 ir 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr.

4. Todėl ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai perduoti darbus ir forminti vienaÅ¡alį darbų perdavimo aktÄ nebuvo jokio pagrindo. IeÅ¡kovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomame ieÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai suformulavęs savo reikalavimus, įskaitant reikalavimÄ priteisti 123 100 Lt sumÄ už atliktus darbus. Papildomame ieÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas. IeÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformulavus savo reikalavimus, atsakovas turėjo teisę įgyvendinti visas savo procesines teises, kurias jis manė esant reikalingas.

Todėl Arbitraže vykusiame procese nebuvo pažeisti tinkamo proceso principai. Atsakovas skundo dalyje dėl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog kiekviena ginčo Å¡alis pati padengia savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas panaikinimo, iÅ¡ esmės formuluoja teisės taikymo - arbitražo iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ . Atsakovas arbitražo proceso metu galėjo pateikti visus jo nuomone reikalingus dokumentus. Atsakovas pats nepateikė dokumentų, įrodančių ieÅ¡kovo lėšų nuraÅ¡ymo garantijos sandorio pagrindu teisėtumÄ , todėl Arbitražo teismas 2013 m. vasario 19 d. nurodė atsakovui pateikti Å¡iuos dokumentus.

Atsakovas viso arbitražo proceso metu laikėsi pozicijos, kad jis neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo argumentu, kuriuo įrodinėjama, kad ieÅ¡kovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ reikalavimÄ dėl 288 307, 76 Lt avansinio mokėjimo laidavimo sumos priteisimo, todėl nepagrįstai patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas pateikė reikalavimÄ draudimo bendrovei iÅ¡mokėti avansinio apmokėjimo sumÄ 2011 m. gruodžio 30 d.

Draudimo bendrovė dar tuo metu nebuvo įgyvendinusi Å¡io reikalavimo, todėl Å¡ios sumos galėjo bÅ«ti nuraÅ¡ytos nuo UAB „LitCon“ sÄ skaitos bet kuriuo metu. Tik 2012 m. gruodžio 21 d. vykusio arbitražo teismo posėdžio metu Å¡alių buvo pasiektas susitarimas, kuriuo atsakovas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ , kad savo teisių, kurias suteikia UADB „Ergo Lietuva“ iÅ¡duotas laidavimo mokėjimo raÅ¡tas, neįgyvendins. Å alys sulygo, kad atsakovas minėtai draudimo kompanijai pateiks raÅ¡tÄ , kuriuo atsisako savo 2011 m. gruodžio 30 d. pateikto reikalavimo iÅ¡mokėti laidavimo draudimo raÅ¡tu Nr. AV 19601P apdraustÄ (laiduotÄ ) avansinio apmokėjimo sumÄ , nereikalavo ir nereikalaus, kad UADB „Ergo Lietuva“ iÅ¡mokėtų minėtame draudimo raÅ¡te nurodytÄ sumÄ , taip pat atsisako bet kokių savo teisių, kurios buvo suteiktos aptariamu laidavimo draudimo raÅ¡tu.

IeÅ¡kovas pažymi, kad jo Arbitražo teismui pateikti dokumentai buvo nedidelės apimties, todėl jų analizė nereikalavo didelių laiko resursų. IeÅ¡kovas UAB „LitCon“ 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 17 115, 45 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai              Arbitražas yra ginčo sprendimo bÅ«das, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismÄ , o į jų susitarimu pasirinktÄ arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtÄ trečiÄ jį asmenį ar asmenis.

Å alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ar (ir) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAÄ® VIII skyriaus normose.Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAÄ® nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas.

Iš KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment). Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis).

Tuo tarpu KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali bÅ«ti tikrinami tik esant vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymui. KAÄ® nėra numatyta teisminės arbitražų sprendimų apeliacijos – teisinio proceso, kai praÅ¡oma arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas.

Arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti tikrinamas tik KAÄ® 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės vieÅ¡osios tvarkos) ir materialiosios vieÅ¡osios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).              PareiÅ¡kėjas savo skundÄ dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindžia KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindu, kuris kartu su KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu sudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ .

Teisėjų kolegija dėl kiekvieno minėto arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo pasisako atskirai. 4.1. Dėl ginčo arbitruotinumo patikrinimo sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimÄ Arbitruotinumo teisinė kategorija plačiÄ ja prasme yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitražui. Skirtingų valstybių įstatymai neretai riboja klausimų, kurie gali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitražui, ratÄ . Å ie ribojimai, pirmiausia, gali bÅ«ti susiję su tam tikrų subjektų galimybėmis sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitražu (subjektinis arbitruotinumas (angl. subjective arbitrability)).

Å ie ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kurių atžvilgiu taikomi aptariami ribojimai, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis. Pavyzdžiui, daugelyje Å¡alių valstybės arba savivaldybės kontroliuojami subjektai neturi teisės sudaryti arbitražinių susitarimų arba jų sudarymui privalo gauti atitinkamÄ leidimÄ . Antra, ginčo galimybės bÅ«ti sprendžiamam arbitražu apribojimai taip pat gali bÅ«ti taikomi ir ginčo objekto pagrindu - tam tikrų kategorijų ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitražu (objektinis arbitruotinumas (angl. objective arbitrability)).

Trečia, ginčo arbitruotinumo problematika taip pat siejama su klausimu, ar konkrečios Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ , taip pat ar konkretus tarp Å¡alių kilęs ginčas patenka į jų sudaryto arbitražinio susitarimo ribas. Visgi, jei Å¡alys susitaria dėl tarpusavio ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui, galioja ginčo arbitruotinumo prezumpcija (Tweedale, A., Tweedale, K. Arbitration of Commercial Disputes. International and English Law and Practice. Oxford University Press, 2007. P. 107, 225).

Kol ginčo arbitruotinumo prezumpcija nėra paneigiama, laikoma, jog ginčas yra arbitruotinas. Sprendžiant ginčo arbitruotinumo plačiÄ ja prasme klausimÄ (pvz., arbitražui sprendžiant dėl kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , teismui sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir kilus ginčui dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo ir ribų bei kt.), pirmiausia privaloma nustatyti, ar Å¡alys susitarė dėl ginčo nagrinėjimo arbitražu, tai nustačius - spręsti, ar reiÅ¡kiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo ribas, taip pat vertinti, ar tarp reiÅ¡kiamų reikalavimų nėra reikalavimų, kurių neleidžiama nagrinėti arbitražu.

Tuo tarpu sprendžiant su ginčo arbitruotinumo problematika susijusius klausimus arbitražų sprendimo panaikinimo procese, atitinkamo anksčiau paminėto klausimo nagrinėjimui taikomos taisyklės skiriasi. KAÄ®, Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Pavyzdiniame arbitražo įstatyme Å¡ios taisyklės, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigÄ inicijuoti jų taikymÄ ir turinčiu įrodinėjimo pareigÄ , yra iÅ¡skirtos į dvi dalis – abiejuose minėtuose teisės aktuose arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, susiję su arbitražinio susitarimo egzistavimu, galiojimu bei ribomis, taip pat sprendimo panaikinimo pagrindai, susiję su subjektiniu arbitruotinumu, tikrinami tik esant vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymui, kai tuo tarpu objektinis ginčo arbitruotinumas (ginčo galimybė bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalyku) kompetentingo teismo gali bÅ«ti patikrinamas ex officio.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog KAÄ® redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., ir Å¡iuo metu galiojanti minėto įstatymo redakcija skirtingai reglamentuoja teismo atliekamÄ arbitražo sprendimo patikrinimo objektinio arbitruotinumo ir vieÅ¡osios tvarkos aspektais procedÅ«rÄ . Galiojant senajai aptariamo įstatymo redakcijai, minėtų arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų taikymas, juos konstatavus, buvo privalomas, kadangi senosios redakcijos KAÄ® 37 straipsnio 5 dalis numatė imperatyvaus pobÅ«džio teismo pareigÄ , nustačius KAÄ® 37 straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punktuose numatytus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, tokį sprendimÄ panaikinti.

Å iuo metu galiojančios KAÄ® redakcijos 50 straipsnio 3 dalis, apimanti taip pat ir Å¡ios dalies 5 ir 6 punktuose numatytus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, susijusius su ginčo objektiniu nearbitruotinumu bei sprendimo prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai, suteikia teismui teisę, bet ne pareigÄ , nustačius atitinkamus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, jį panaikinti. Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog kompetentingas teismas turi ex officio inicijuoti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimÄ (KAÄ® 50 straipsnio 4 dalis), tačiau juos nustatęs neprivalo visais atvejais arbitražo sprendimÄ panaikinti. 4.1.1.

Dėl ginčo dalies pagal ieÅ¡kovo 2012 m. kovo 14 d. ieÅ¡kinį ir atsakovo 2012 m. gegužės 10 d. atsiliepimÄ objektinio arbitruotinumo (KAÄ® redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., 11 straipsnis) Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „LitCon“ 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovams UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė:

1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ užsakovo Rangos sutarties nutraukimÄ ;

2) nutraukti Rangos sutartį rangovo iniciatyva pagal Å¡ios sutarties Bendrųjų sÄ lygų 16.2 punkto (d) dalį (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 1-43). Atsakovas UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ 2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo 2012 m. kovo 14 d. ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) visiškai atmesti ieškovo ieškinį atsakovams;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ naudai visas Å¡ios bendrovės turėtas arbitražo iÅ¡laidas (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 44-68). Arbitražo teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi inter alia nutarė pripažinti, kad turi kompetencijÄ nagrinėti arbitražo bylÄ pagal ieÅ¡kovo 2012 m. kovo 14 d. ieÅ¡kinį. KAÄ® redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., 37 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimÄ , jei nustato, kad ginčo objektas negalėjo bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Minėtos KAÄ® redakcijos 11 straipsnyje buvo įtvirtintas ginčų, kurie negali bÅ«ti perduoti arbitražui, sÄ raÅ¡as.

Pagal tuo metu galiojusiÄ KAÄ® redakcijÄ arbitražui negalėjo bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ konstitucinių, darbo, Å¡eimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iÅ¡ vartojimo sutarčių (1 dalis); arbitražui taip pat negalėjo bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (2 dalis).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, jog nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡as nebÅ«tinai turi bÅ«ti numatytas viename teisės akte, o sutarties, sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo konkurso pagrindu, kainos padidinimui patenkant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPÄ®) taikymo sritį, tokio pobÅ«džio ginčams įstatyme nustatyta privaloma teismų jurisdikcija. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčams dėl vieÅ¡ojo pirkimo konkurso pagrindu sudarytos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumo ir Å¡ios sutarties nutraukimo ieÅ¡kovo reikalavimu tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu, tiek ir Å¡iuo metu galiojanti VPÄ® redakcija privalomos teismo jurisdikcijos nenumato.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariama ginčo dalis, tiek pagal jos metu galiojusiÄ KAÄ® redakcijÄ , tiek pagal viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktÄ â€“ VPÄ® – galėjo bÅ«ti nagrinėjama arbitražu, todėl Å¡ioje sprendimo dalyje atitinkamo jo panaikinimo pagrindo nenustatyta. 4.1.2. Dėl ginčo dalies pagal ieÅ¡kovo UAB „LitCon“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ 2012 m. rugsėjo 10 d. atsiliepimÄ Ä¯ jį objektinio arbitruotinumo (KAÄ® redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 12 straipsnis) Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „LitCon“ 2012 m. rugpjūčio 8 d.

Arbitražo teismui pateikė papildomÄ ieÅ¡kinį, kuriuo, be 2012 m. kovo 12 d. ieÅ¡kinyje suformuluotų praÅ¡ymų, taip pat prašė Arbitražo teismo UAB „LitCon“ naudai iÅ¡ UAB JoniÅ¡kio vandenys priteisti 992 043, 36 Lt panaudotos garantijos, 288 307, 46 Lt avansinio mokėjimo, 818 343, 20 Lt nuostolių atlyginimo, 705 642, 94 Lt už atliktus darbus bei 6 % palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo papildomo ieÅ¡kinio pateikimo iki visiÅ¡ko Arbitražo teismo sprendimo įvykdymo dienos (a.b. Nr. 229, t.

XVIII, b.l. 106-107). IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 705 642, 94 Lt už atliktus darbus sudarė inter alia reikalavimas priteisti 186 138, 90 Lt sumÄ . Å iÄ pinigų sumÄ atsakovas atsisakė mokėti ieÅ¡kovui, nes, atsakovo teigimu, dėl darbų už Å¡iÄ sumÄ nebuvo parengti darbų pakeitimo orderiai. 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovai UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija Arbitražo teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ papildomÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriuo inter alia iÅ¡kėlė klausimÄ dėl reikalavimo priteisti 186 138, 90 Lt už atliktus darbus arbitruotinumo.

Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 186 138,90 Lt sumÄ yra reikalavimas priteisti apmokėjimÄ už darbus, kurie nebuvo aptarti Rangos sutartimi, todėl prašė Arbitražo teismo iÅ¡spręsti aptariamos ieÅ¡kovo reikalavimo dalies arbitruotinumo klausimÄ daliniu arba galutiniu sprendimu. Arbitražo teismas, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Nr. 5 inter alia nustatė terminÄ ieÅ¡kovui pateikti dublikÄ , nurodė, jog jame turi bÅ«ti iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo pozicija dėl byloje kilusio arbitruotinumo klausimo (a.b.

Nr. 229, t. XX, b.l. 339). IeÅ¡kovas UAB „LitCon“ 2012 m. spalio 22 arbitražo teismui pateikė dublikÄ , kuriuo inter alia atsikirto, jog jo reikalavimas dėl 186 138, 90 Lt už atliktus darbus priteisimo yra arbitruotinas, nes reikalavimo suma yra susijusi ne su Rangos sutarties kainos padidinimu, bet su vienų darbų pakeitimu kitais darbais (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 187). Atsakovas UAB JoniÅ¡kio vandenys 2012 m. lapkričio 12 d. tripliku pakartojo, kad nekeičia ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos dėl aptariamos ginčo dalies nearbitruotinumo.

Atsakovas Å¡iame procesiniame dokumente pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė darbų už 186 138, 90 Lt atlikimo fakto, neįrodė turįs reikalavimo teisę į Å¡iÄ sumÄ . Arbitražo teismas ginčo dalies dėl 186 138, 90 Lt priteisimo arbitruotinumo pasisakė 2013 m. gegužės 3 d. galutiniu sprendimu. Arbitražo teismas sprendė, kad minėta ginčo dalis yra arbitruotina, nes bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 186 138, 90 Lt sumÄ yra ginčas dėl Rangos sutarties esminės sÄ lygos – kainos – padidinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog reikalavimas dėl 186 138, 90 Lt priteisimo pirmÄ kartÄ buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. papildomame ieÅ¡kinyje, o Å¡ios ginčo dalies objektinio arbitruotinumo klausimas pirmÄ kartÄ iÅ¡keltas atsakovo 2012 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime į papildomÄ ieÅ¡kinį. Todėl Å¡ios ginčo dalies galimybės bÅ«ti sprendžiamai arbitražu klausimas nagrinėjamas pagal atitinkamos reikalavimo dalies pareiÅ¡kimo arbitražo teismui (t.y. papildomo ieÅ¡kinio) metu galiojusiÄ KAÄ® redakcijÄ .

Kaip minėta, KAÄ® redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui. Ginčo objektinį nearbitruotinumÄ dažniausiai lemia keletas faktorių. Pirma – vieÅ¡osios tvarkos faktorius. Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog valstybės požiÅ«ris į tam tikrų kategorijų teisinius santykius ir jų svarbÄ valstybės ir visuomenės gyvenimui ar atskiriems jų elementams sÄ lygoja ginčų, kylančių Å¡ių teisinių santykių pagrindu, eksplicitinį paÅ¡alinimÄ iÅ¡ arbitražo sferos pagal atitinkamos valstybės teisę.

Pagal šį kriterijų objektinio nearbitruotinumo teisinė kategorija iš esmės yra laikoma jurisdikciniu viešosios tvarkos atitikmeniu. Antra, objektinio arbitruotinumo ribojimai siejami su arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, efektyvumo problematika. Kadangi bylos nagrinėjimo arbitražu esmė yra sutartinė, šis ginčų sprendimo būdas gali būti neefektyvus kilus ginčui, susijusiam su trečiųjų asmenų (t.y. ne arbitražinio susitarimo šalių) teisėmis ir pareigomis, taip pat gali būti netinkamas tam tikrų asmenų teisių ir pareigų (pvz., darbutotojai, vartotojai ir kt.) teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmasis objektinio arbitruotinumo ribojimo pagrindas yra labiausiai bÅ«dingas besivystančioms ir trečiojo pasaulio valstybėms, o antrasis – pažengusioms teisės sistemoms. IÅ¡ KAÄ®, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatų sisteminės analizės darytina iÅ¡vada, kad ginčo ar jo dalies objektinis nearbitruotinumas savaime nelemia arbitražo sprendimo ar atitinkamos jo dalies besÄ lyginio panaikinimo, nes naujojoje KAÄ® redakcijoje atitinkamas arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindas, kaip ir kituose minėtuose teisės aktuose, yra fakultatyvus.

Taip pat pabrėžtina, jog arbitražo sprendimas gali bÅ«ti Å¡iuo pagrindu panaikinamas tik tais atvejais, kai arbitražu negali bÅ«ti nagrinėjamas pagrindinis bylos klausimas, bet ne Å¡alutiniai klausimai (žr. mutatis mutandis ICCA’S Guide to the Interpretation of the 1958 New York Convention. International Council for Commercial Arbitration with the Assistance of the Permanent Court of Arbitration Peace Palace, The Hague, 2011. P. 105). Taigi, tiek UNCITRAL pavyzdinis įstatymas, tiek ir 1958 m. Niujorko konvencija, o taip pat ir jų pagrindu parengtas naujos redakcijos KAÄ®, įtvirtina arbitražo sprendimo galiojimo prezumpcijos (angl. presumptive validity) doktrinÄ .

Remiantis Å¡ia doktrina, teismas, nustatęs vienÄ iÅ¡ arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų, gali, tačiau neprivalo panaikinti arbitražo sprendimÄ . Å ios teisės nuostatos įpareigoja teismÄ , nustačiusį egzistuojant aplinkybes, galimai sudarančias arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindÄ , kiekvienu konkrečiu atveju vertinti jų įtakÄ ir svarbÄ viso Å¡alių ginčo kontekste. Jeigu kompetentingas teismas nustato, jog panaikinimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės visos nagrinėjamos bylos kontekste nėra itin svarbios ir neįteisina esminės neteisybės (angl. substantial wrong) ar nepaneigia teisingumo esmės (angl. miscarriage of justice), teismas neturėtų naikinti tokio arbitražo sprendimo (žr.

International Arbitration: Law and Practice. Gary B. Born. Wolters Kluwer Law and Business. 2012. P. 303-306 ir cituojamus teisės aktus bei teismų praktikÄ ). AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados daromos ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje. Byloje Eco Swiss China Time Ltd. V. Benneton International NV (bylos Nr. C-126/97) Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog arbitražo proceso efektyvumas reikalauja, kad arbitražo sprendimų peržiÅ«ros galimybių ribos bÅ«tų siauros, o atsisakymas pripažinti arbitražo sprendimÄ arba jo panaikinimas turėtų bÅ«ti įmanomas tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymi, kad KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 (2)(b)(i) straipsnyje, 36 (1)(b)(i) straipsnyje bei 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtinto aptariamo arbitražo sprendimo panaikinimo (nepripažinimo) pagrindo taikymo galimybė dėl priežasčių, kurios de facto pagal atitinkamos valstybės teisę yra siejamos ne su arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo bÅ«do, efektyvumu, o su Å¡ios valstybės teisės aktuose įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos problematika, reikalauja kiekvienu individualiu atveju identifikuoti konkrečius teisinius gėrius, kurių apsaugai yra skirtas atitinkamas objektinio arbitruotinumo ribojimas, tuomet vertinti galimo jų pažeidimo mastÄ bei pobÅ«dį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės veiklai, racionaliam biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo principams garantuoti. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Teismo pasisakyta, jog tiekėjų sÄ Å¾iningas varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedÅ«ras, kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekėjai gali apginti savo galbÅ«t pažeistas teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011 ir kt).

Taigi, Å¡iame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinime pabrėžiami tiek su vieÅ¡osios tvarkos elementu, tiek su arbitražo efektyvumo problematika susiję argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viešųjų pirkimų procedÅ«rų kontekste apžvelgdamas ESTT praktikÄ atitinkamu klausimu, yra pažymėjęs, jog siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedÅ«rų skaidrumÄ ir vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius (lygiateisiÅ¡kumÄ ), vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos SÄ jungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iÅ¡ esmės skirtingos sÄ lygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma Å¡alių valia sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl esminių tokios sutarties sÄ lygų (ESTT 2000 m. spalio 5 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , C?337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT praktikÄ galiojančios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sÄ lygos, kurios, jei bÅ«tų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedÅ«ros metu, bÅ«tų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiÅ«lymÄ ;

b) labai iÅ¡plečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytÄ pirkimo objektÄ ;

c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sÄ lygose;

d) pakeičiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiÅ«lyme lėmė Å¡io pasiÅ«lymo pripažinimÄ laimėjusiu), su kuriuo iÅ¡ pradžių sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, arbitražo bylos, kurioje priimtas, skundžiamas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas, specifika lemia aplinkybę, jog ginčo dalies dėl 186 138, 90 Lt objektinio arbitruotinumo klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas tik iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, t.y. nustačius aptariamos pinigų sumos faktinę bei teisinę prigimtį.

Å ios bylos kontekste tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, jog Lietuvos apeliacinis teismas, procese dėl arbitražo sprendimo panaikinimo spręsdamas atitinkamÄ klausimÄ , de facto turėtų revizuoti Arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ teisės ir fakto klausimais, kas pagal bendrÄ jÄ taisyklę tokio pobÅ«džio teismo procese nėra leistina. Todėl nagrinėjamoje byloje aptariamos ginčo dalies objektinio arbitruotinumo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas laikantis tam tikrų vertinimo kriterijų. Pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatoma, ar 186 138, 90 Lt suma, laikant Å¡iÄ sumÄ pinigų suma, kuria padidinama vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kaina, minėtuose ESTT sprendimuose Pressetext ir Wall suformuluotų vertinimo kriterijų kontekste, gali bÅ«ti laikoma esmine ir reikÅ¡ti naujÄ susitarimÄ dėl esminių sutarties sÄ lygų.

Jei Å¡i aplinkybė patvirtinama, iÅ¡ sutarties sÄ lygų turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar Å¡alių sudarytoje sutartyje numatyta jos esminių sÄ lygų keitimo galimybė, vertinamos sutarties sÄ lygų keitimo galimybės bei ribos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Nustačius, kad sutarties sÄ lygų pakeitimas yra esminio pobÅ«džio ir sutartyje nebuvo numatyta jos keitimo galimybės arba sutarties pakeitimų mastas virÅ¡ija leistinas ribas, tiek, kiek tai yra reikalinga ginčo objektinio arbitruotinumo klausimo iÅ¡nagrinėjimui, galėtų bÅ«ti taikomas griežtesnis peržiÅ«ros standartas - vertinamos ginčo arbitruotinumo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Ypatingai pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio peržiÅ«ra bÅ«tų galima tik esant itin iÅ¡imtinėms aplinkybėms.

Be to, kaip jau minėta, ir tokiu atveju turėtų bÅ«ti laikomasi ginčo arbitruotinumo prezumpcijos ir su ja susijusių vertinimo kriterijų. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alių sudarytos Rangos sutarties kaina – 9 920 443, 60 Lt be PVM (a.b. Nr. 229, t. XII, b.l. 3). Taigi, 186 138, 90 Lt suma sudaro 1, 876 proc. visos Rangos sutarties kainos. IÅ¡ byloje esančios tiekėjų pasiÅ«lymų lentelės matyti, jog ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina buvo 33, 42 proc. mažesnė nei konkurso pasiÅ«lymų vidurkis ir 10, 83 proc. mažesnė nei antrÄ mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusio tiekėjo pasiÅ«lyta darbų kaina (10 994 861, 59 Lt) (a.b.

Nr. 229, t. XIV, b.l. 184). Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu 186 138, 90 Lt suma iš tiesų būtų pinigų suma, kuria būtų buvusi padidinta Rangos sutarties kaina, toks kainos padidėjimas, atsižvelgiant į minėtuose ESTT sprendimuose įtvirtintus vertinimo kriterijus, nebūtų esminis bei nepažeistų minėtų valstybės tikslų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Dėl šios priežasties tolimesnis šioje nutartyje nurodytų kriterijų vertinimas nereikalingas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Arbitražo teismo išnagrinėtos bylos specifika nelemia arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, neefektyvumo.

Å i byla nėra susijusi su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis. Visiems asmenims, galintiems turėti suinteresuotumÄ byloje, buvo sudaryta galimybė dalyvauti arbitražo procese. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡alys turėjo galimybę pasisakyti dėl trečiųjų asmenų įstojimo į bylÄ galimybių ir reikalingumo (a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 51-52). UAB „LitCon“ partneris pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „Inžinerinės komunikacijos“ buvo informuotas apie arbitražo proceso inicijavimÄ , jam buvo pasiÅ«lyta įstoti į bylÄ , tačiau Å¡i bendrovė (jos bankroto administratorius) nusprendė procese nedalyvauti (b.l. 26).

Arbitražo bylos Å¡alys yra ekonomiÅ¡kai stiprÅ«s ir patyrę teisinių santykių subjektai, papildomos apsaugos jie nėra reikalingi. Todėl Å¡alims sudarius arbitražinį susitarimÄ (b.l. 21-22), apimantį ir ginčo arbitruotinumo klausimo iÅ¡sprendimÄ (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 187, a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 129-150), tokia Å¡alių valia turi bÅ«ti gerbiama (KAÄ® 11 straipsnis, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 5, 8 straipsniai, 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnis). Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad vien atitinkamo ginčo perdavimas nagrinėti arbitražui nepaÅ¡alina arbitražo prievolės, nagrinėjant ginÄÄ , laikytis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų (žr. pvz., Paryžiaus apeliacinio teismo 1991 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Ganz v.

Nationale des Chemins de Fer Tunisiens(SNCFT) ir 1993 m. gegužės 19 d. sprendimÄ byloje Labinal v. Mors), o „ginčo nedaro nearbitruotino vien tas faktas, jog sprendžiant reikalavimo, kylančio iÅ¡ sutarties nutraukimo klausimÄ , atsitiktinai iÅ¡keliamas klausimas, susijęs su vieÅ¡uoju interesu“ (JAV 2-osios apskrities Apeliacinio teismo 1974 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Parsons & Whittemore Overseas Co., Inc., Plaintiff-Appellant-Appellee v. Societe Generale De L'IndustrIe Du Papier (Rakta), and Bank of America, Societe Generale De L'IndustrIe Du Papier (Rakta), Defendant-Appellee-Appellant (508 F.2d 969 (2d Cir. 1974)).

Taip pat pažymėtina, kad pats arbitražo teismas turi pareigÄ ex officio atsisakyti jurisdikcijos dėl ginčo nearbitruotinumo, tačiau Å¡i pareiga yra ribojama Å¡alių arbitražui pateikiamų faktų (Julian D M Lew, Loukas A Mistelis, Stefan M Kroll. Comparative International Commercial Arbitration, Kluwer Law International. 2003. P. 220, Loukas A. Mistelis & Stavros L. Brekoulakis Arbitrability: International and Comparative Perspectives. Kluwer Law International, 2009. P. 7). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad arbitražas tokio pobÅ«džio bylose nėra efektyvus ginčų sprendimo bÅ«das.

Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis dėl 186 138, 90 Lt priteisimo neturėtų bÅ«ti naikinama net ir tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų nearbitruotina – 186 138, 90 Lt ginčo suma viso ginčo kontekste nėra reikÅ¡minga jo dalis, jos objektinis arbitruotinumas (nearbitruotinumas) nebuvo akivaizdus, o Å¡is klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas tik iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, be to Å¡alys aktyviai neįrodinėjo aptariamos ginčo dalies objektinio arbitruotinumo (nearbitruotinumo).

Esant tokioms aplinkybėms, teismo manymu, nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, pagrįsta ir ekonomine prasme racionalu formaliais pagrindais skaidyti tarp tų pačių Å¡alių kilusio ginčo dalių, susijusių su tomis pačiomis ar panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, net jei jos gali bÅ«ti teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai atskirtos, sprendimo bÅ«dÄ . Å iame kontekste ypač atsižvelgtina į tai, jog arbitražinio bylos nagrinėjimo ar arbitražo sprendimo vykdymo dažniausiai vengia Å¡alis, pažeidusi jai taikomus elgesio reikalavimus, nustatytus Å¡alių sutartinių santykių ar įstatymo pagrindu.

Todėl galimybės iÅ¡vengti Å¡alių pasirinktu ginčų sprendimo bÅ«du pasiekto rezultato egzistavimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų bei sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise, be to neatitiktų verslo subjektų intereso patiems pasirinkti ginčų sprendimo bÅ«dÄ , mažintų Å¡alies investicinį patrauklumÄ bei neatitiktų pasaulinių arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo bÅ«do, raidos tendencijų. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 21 d. atliko KAÄ® pakeitimus.

Å ių pakeitimų esmė ir tikslas - suderinti KAÄ® nuostatas su Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 2006 metais atliktais Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais, Å¡alinti teisinio reglamentavimo komercinio arbitražo srityje trÅ«kumus. Å iuo tikslu KAÄ® buvo numatyta progresyvių teisinių instrumentų - iÅ¡plėsta komercinio ginčo sÄ voka, Å¡alims numatyta galimybė arbitraže spręsti ne tik fakto, bet ir teisės klausimus. Ä®statymo leidėjas, atlikdamas Å¡iuos KAÄ® pakeitimus, siekė suderinti KAÄ® nuostatas su tarptautinėmis arbitražo teisės ir praktikos vystymosi tendencijomis, „numatyti Å¡alims didesnes galimybes, o bÅ«tent – arbitraže spręsti ir tokius klausimus, kurie Å¡iuo metu nėra arbitruotini“ (2010 m. balandžio 28 d.

Ä®statymų projektų Reg. Nr. XIP-1985, XIP-1986 aiÅ¡kinamajamasis raÅ¡tas). Todėl į arbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti inter alia ginčai dėl žalos, pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimo, kai kurie ginčai dėl patentų, prekių ženklų, dizaino ir kt. Å ie KAÄ® pakeitimai koreliuoja ir su kituose valstybės teisinei sistemai bei ekonomikai reikÅ¡minguose teisės aktuose atliktais pakeitimais, pavyzdžiui, naujosios KAÄ® redakcijos 49 straipsnio 7 dalies nuostatose, kitaip nei iki 2012 m. birželio 30 d. galiojusios KAÄ® 11 straipsnio 1 dalyje, numačius, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas paprastai neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nedaro ginčo nearbitruotino.

Atitinkamai atlikti ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®) pakeitimai, leidžiantys bankroto administratoriui reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus administratoriaus reikalavimus bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams arbitraže, jeigu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡alys buvo sudariusios arbitražinį susitarimÄ (Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalis). Iki bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo arbitraže pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai neprivalo bÅ«ti perduodami bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui, o gali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže KAÄ® nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalis).

Å ių galimybių egzistavimas pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2013). Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariami KAÄ® pakeitimai atspindi naujausias arbitruotinumo teisinės kategorijos pokyčių tendencijas Europoje ir pasaulyje. Progresyviosiose Europos valstybių teisinėse sistemose besiformuojančios tendencijos, susijusios su arbitražinių susitarimų aiÅ¡kinimo, taip pat su objektinio arbitruotinumo problematika, rodo, jog teismai, nagrinėjantys aptariamo pobÅ«džio klausimus, įstatymÄ aiÅ¡kina lanksčiai ir neformaliai, akcentuoja tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , bet ne formalius kriterijus.

KeletÄ pastarųjų deÅ¡imtmečių pastebima nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡o trumpėjimo, arbitražinių susitarimų masto augimo tendencija (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-547/2014). Ginčo objektinio arbitruotinumo ribojimai, susiję su vieÅ¡osios tvarkos problematika, pasaulyje nyksta (žr. pvz., Loukas A. Mistelis & Stavros L. Brekoulakis Arbitrability: International and Comparative Perspectives.

Kluwer Law International, 2009. P. 21, 47-67; Kirry, A. Arbitrability: Current Trends in Europe. Arbitraton International. Vol. 12, No. 4. 1996; Raeschke-Kessler, H. Some Developments on Arbitrability and Related Issues, ICCA Congress Series No. 10, 2000). Naujosios KAÄ® redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta komercinio ginčo samprata. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas komercinis ginčas – bet koks Å¡alių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ , distribucijÄ , komercinį atstovavimÄ , faktoringÄ , nuomÄ , rangÄ , konsultavimÄ , inžinerines paslaugas, licencijavimÄ , investavimÄ , finansavimÄ , bankinę veiklÄ , draudimÄ , koncesijÄ , jungtinės veiklos kÅ«rimÄ ir vykdymÄ , bet kokiÄ kitokiÄ pramonės ar verslo kooperacijÄ , žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimÄ , sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimÄ oru, jÅ«ra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

KAĮ 12 straipsnyje nurodyti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui. Pagal minėto straipsnio 1 dalį visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos.

Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ darbo ir vartojimo sutarčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAÄ® 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAÄ® 12 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis (KAÄ® 12 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog senosios ir naujosios KAÄ® redakcijų lyginamosios analizės pagrindu darytina iÅ¡vada, jog bankroto teisiniai santykiai naujojoje įstatymo redakcijoje expressis verbis nėra priskirti prie nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡o.

Atsižvelgiant į bankroto teisinių santykių reikÅ¡mę valstybės ekonomikai ir verslui, Å¡i aplinkybė neabejotinai rodo įstatymų leidėjo valiÄ liberalizuoti teisinį reglamentavimÄ objektinio arbitruotinumo srityje, suteikti asmenims daugiau ginčų sprendimo bÅ«dų pasirinkimo laisvės net ir situacijose, susijusiose su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių ginčas dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kainos padidinimo – nearbitruotinas ginčas, todėl tokio pobÅ«džio nesutarimai spręstini tik teisme.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog naujosios KAÄ® redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje expressis verbis numatyta, jog į komercinio ginčo sampratÄ patenka bet koks Å¡alių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu. Be to, naujojoje KAÄ® redakcijoje įsakmiai reglamentuota, jog arbitruotini yra visi ginčai, iÅ¡skyrus KAÄ® 12 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas, atlikęs aptariamus įstatymo pakeitimus, siekė, jog visi ginčai, įskaitant ir tuos, kurie yra susiję su sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, kainos padidinimu, galėtų bÅ«ti sprendžiami arbitražu.

Dėl šių priežasčių minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, priimta galiojant senajai KAĮ redakcijai, šiai bylai nėra aktuali. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nustačius, kad Rangos sutarties kainos padidinimas 186 138, 90 Lt suma nebūtų buvęs esminis ir nepažeistų viešojo intereso viešųjų pirkimų srityje, nustačius, jog dėl šios ginčo dalies priimtas Arbitražo teismo sprendimas nesukurtų esminės neteisybės ir nepaneigtų teisingumo esmės, taip pat sprendus, jog aptariamo pobūdžio ginčai gali būti efektyviai išnagrinėjami arbitraže, ginčo šalims neskundus aptariamos Arbitražo sprendimo dalies ir teismui konstatavus, jog KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai yra fakultatyvūs, o ginčai, susiję su viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties kainos padidinimu, Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. birželio 21 d. atlikus KAĮ pakeitimus, gali būti nagrinėjami arbitraže, nebelieka teisinio pagrindo spręsti Arbitražo sprendimo dėl šios ginčo dalies panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu klausimo.

PareiÅ¡kėjas Å¡ios Arbitražo teismo sprendimo dalies neskundė, pateiktame skunde dėl kitų Arbitražo sprendimo dalių neįrodinėjo ir neformulavo argumentų, susijusių su dalies ginčo objektiniu arbitruotinumu. 4.2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai(KAÄ® redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas) KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo sprendimÄ , jei nustato, kad arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). 4.2.1.

Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt panaudotÄ sutarties įvykdymo garantijos sumÄ prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPareiÅ¡kėjas skundžiamos Arbitražo teismo sprendimo dalies prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai grindžia tuo, kad Arbitražo teismo iÅ¡vados dėl garantijÄ pagal pirmÄ pareikalavimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo neatitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikos. Todėl, anot pareiÅ¡kėjo, Arbitražo teismas, priteisdamas iÅ¡ UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos sumÄ , be jokio teisinio pagrindo atleido ieÅ¡kovÄ nuo 74 798, 90 Lt dydžio atsakomybės už netinkamÄ Sutarties vykdymÄ , tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir valstybės politikos prioritetus aplinkosaugos srityje.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ argumentais. Visų pirma, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos vieÅ¡osios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtÄ arbitražo teismo sprendimÄ , tikslas – apsaugoti fundamentaliausias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms.

Taigi vieÅ¡oji tvarka tokiame procese turi bÅ«ti suprantama siauriau, nei nacionalinė vieÅ¡oji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Toks vieÅ¡osios tvarkos aiÅ¡kinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose, kuriose buvo sprendžiamas arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokia vieÅ¡osios tvarkos samprata taikoma ir procese dėl nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog arbitražo teismai bylas nagrinėja aiÅ¡kindami ir taikydami inter alia imperatyviÄ sias teisės normas.

Tai reiškia, kad į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad nacionalinio arbitražo sprendimo apskundimo procese yra revizuojamas pats arbitražo sprendimas, kas, kaip jau minėta, nėra galima. Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.

Šioje byloje tokių aplinkybių egzistavimo nenustatyta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismas (arbitražas) aiškina ir taiko teisės normas ne prima impressionis, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas susiedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo precedentas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Teisės taikymo taisyklių aiÅ¡kinimas, suformuluotas bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teisės iÅ¡aiÅ¡kinimas, negalimas. Tai reiÅ¡kia, jog teismų pateikiami teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinėjant faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ias bylas. Asmuo, kuris remiasi tam tikrais teismo sprendimais, turi nurodyti ne tik konkrečius teismo sprendimus, bet ir argumentuotai pagrįsti jo nurodomų teismų sprendimų ir nagrinėjamos bylos konkrečių faktinių aplinkybių esminį panaÅ¡umÄ .

PareiÅ¡kėjui veikiant kaip perkančiajai organizacijai, siekiančiai vieÅ¡ojo intereso bei valstybės politikos prioritetų aplinkosaugos srityje apsaugos, ir manant, jog bylose, kuriomis priimtais teismų sprendimais jis rėmėsi, bei Arbitražo teismo nagrinėtoje byloje esama esminių sutarčių nuostatų, reguliuojančių garantijos paskirtį, panaÅ¡umų, pareiÅ¡kėjas privalėjo Å¡ias faktines aplinkybes įrodinėti. PareiÅ¡kėjui to nepadarius, nėra pagrindo ir pripažinti Arbitražo sprendimÄ prieÅ¡taraujant teismų praktikoje egzistuojantiems precedentams ir juo labiau vieÅ¡ajai tvarkai.

Kadangi kiti pareiÅ¡kėjo suformuluoti argumentai yra susiję su Arbitražo teismo sprendimo patikrinimu teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia. 4.2.2. Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 123 100 Lt už atliktus darbus prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPareiÅ¡kėjas skundžiamos Arbitražo sprendimo dalies dėl 123 100 Lt už atliktus darbus priteisimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai grindžia sÄ Å¾iningo proceso principų pažeidimu, nes užsakovui ir FIDIC inžinieriui vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakius priimti darbus pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 5, ieÅ¡kovas Å¡io akto vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasirašė, todėl UAB „JoniÅ¡kio vandenys” teigimu, jam buvo užkirstas kelias pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vienaÅ¡alio perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, įrodinėjant, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ Atliktų darbų aktÄ Nr. 5 jis pasiraÅ¡yti atsisakė pagrįstai.IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Arbitražo teismas atmetė UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ argumentus, nurodydamas, jog nepaisant to, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir pinigų sumas, kurias atsisako mokėti, pateikė rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dėl Galutinio darbų akto Nr. 5, tačiau minėti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o atlikti anksčiau ir priimti minėtais aktais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.

4. Pareiškėjas ir šioje skundo dalyje įrodinėja, jog Arbitražo teismo sprendime esama teisės ir fakto klaidų. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl šio proceso pobūdžio ir esmės šie argumentai nėra vertinami. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v.

AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ , o Å¡is turi nedelsdamas pradėti jų priėmimÄ . Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.).

Kaip Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminÄ ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymÄ , sutartį ar darbų pobÅ«dį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytÄ paskirtį, o Å¡ių trÅ«kumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali paÅ¡alinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Užsakovas, atsisakydamas pasiraÅ¡yti aktÄ , privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatÄ yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktÄ , pasiraÅ¡yti jį vienaÅ¡aliÅ¡kai. TokiÄ teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sÄ lygomis sudarė sÄ lygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ .

Toks vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem Å¡alims pasiraÅ¡ius aktÄ . Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y.

įvykdyti prievolę. Ä®statymo nuostata, suteikianti vienos Å¡alies pasiraÅ¡ytam aktui juridinę galiÄ , yra specialioji, taikoma iÅ¡skirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimÄ ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugÄ užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktÄ â€“ vienaÅ¡alis perdavimo aktas gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita Å¡alis atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Statybų pasažas“ v.

UAB „Senamiesčio svečių namai, bylos Nr. 3K-3-504/2009). Nepaisant to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartas užsakovo teisių gynybos būdas nėra išimtinio pobūdžio – pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės ir teisėti interesai, ieškovui vienašališkai nepasirašius Galutinio darbų akto Nr. 5, buvo pažeisti, turėjo teisę ir galimybes laisvai disponuoti kitomis įstatymo numatytomis galimai pažeistų teisių gynybos priemonėmis. Dėl šios priežasties pareiškėjo nurodomos aplinkybės niekaip neįtakojo jo galimybių ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus arbitražo procese, įskaitant galimybę pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu reikšti priešieškinį.

Todėl aplinkybės, susijusios su Atliktų darbų akto Nr. 5 nepasiraÅ¡ymu, bei Arbitražo teismo padarytos iÅ¡vados Å¡iuo klausimu, net jei jos bÅ«tų neteisingos, nesÄ lygotų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir neturėtų teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes pareiÅ¡kėjas pats neiÅ¡naudojo visų prieinamų jo galimai pažeistų teisių gynybos bÅ«dų. Kadangi pareiÅ¡kėjo argumentai yra susiję su Arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

                                                                                                                                                                                                                          4.2.3.

Dėl Arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPareiÅ¡kėjas įrodinėja, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad kiekviena Å¡alis padengia savo turėtas bylinėjimosi arbitraže iÅ¡laidas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. Å ioje nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje atitinkamais klausimais jau ne kartÄ pasisakyta, jog teismo procese dėl nacionalinio arbitražo priimto sprendimo panaikinimo negali bÅ«ti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Å i aksioma apima arbitražo sprendime padarytų iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo negalimumÄ tiek materialiosios, tiek proceso teisės, į kuriÄ patenka sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, taikymo aspektais. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog Arbitražo teismas nesilaikė pareigos paskirstyti Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ arbitražo teismo sprendimo akivaizdu, jog toks paskirstymas buvo atliktas – nurodyta kiekvienai iÅ¡ Å¡alių apmokėti savo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Todėl Å¡ioje nutartyje pasisakoma tik dėl tų klausimų, kurie yra susiję su vieÅ¡osios tvarkos problematika. KAÄ® 48 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama arbitražo iÅ¡laidų sÄ vokos reikÅ¡mė, iÅ¡laidų, kurios gali bÅ«ti priskiriamos arbitražo iÅ¡laidoms, rūšys. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad nuolatinės arbitražo institucijos taikomi rinkliavų tarifai, arbitražo iÅ¡laidų apskaičiavimo, apmokėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarka nustatoma arbitražo procedÅ«ros reglamente ir (ar) Å¡alių susitarime, neprieÅ¡taraujančiame arbitražo procedÅ«ros reglamentui.

KAĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šalių elgesį, arbitražo teismo sprendime turi paskirstyti arbitražo išlaidas šalims. VKAT reglamento 42 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyta atskirai arbitražo rinkliavų suma, kitos bylos nagrinėjimo išlaidos ir jų paskirstymas šalims. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad imperatyvių šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo arbitraže taisyklių nenumato nei KAĮ, nei VKAT reglamentas.

Minėtuose dokumentuose yra suformuluoti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims. Atitinkamas klausimas taip pat nėra aptartas šalių dokumentuose. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija analizuoja ir pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo arbitraže metodų ir principų. Kita vertus, kaip minėta, imperatyviųjų teisės normų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas Arbitražo sprendime per se nepatenka į viešosios tvarkos išlygos ribas.

Komerciniame arbitraže ir valstybių nacionalinėse teisinėse sistemose galioja skirtingi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims principai. Kontinentinės teisės tradicijos valstybėse galioja principas, kad visas bylinėjimosi iÅ¡laidas privalo padengti bylÄ pralaimėjusi Å¡alis (angl. loser pays rule arba costs follow the event rule). Anglosaksų teisinės tradicijos valstybėse laikomasi požiÅ«rio, kad kiekviena iÅ¡ Å¡alių padengia savo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo bylos baigties (angl. pay-your-own-way rule arba American rule).

Egzistuoja ir trečiasis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo modelis, pirmÄ kartÄ suformuluotas teisės doktrinoje. Pagal šį modelį, vertinant paskirstytinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgiama į santykinę Å¡alių sėkmę procese (reikÅ¡tų ir patenkintų reikalavimų santykį). Tarptautinių komercinių arbitražų praktikos ir doktrinos analizės bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad arbitražo tribunolai praktikoje dažniausiai vadovaujasi minėtomis taisyklėmis.

Kartu pažymėtina, jog paskirstydami bylinėjimosi iÅ¡laidas arbitražo teismai naudojasi didesne veiksmų laisve, nei nacionaliniai teismai. Å i aplinkybė pirmiausia yra sietina su faktu, jog arbitražo teismų dispozicijoje, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, yra mažesnis procesinio poveikio priemonių pasirinkimas, lyginant su valstybiniais teismais, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo komerciniame arbitraže institutas be savo tiesioginės funkcijos atlieka ir Å¡alių skatinimo bylinėtis sÄ Å¾iningai, protingai bei ekonomiÅ¡kai funkcijÄ , taip pat atgrasymo nuo nesÄ Å¾iningo bylinėjimosi funkcijÄ â€“ Å¡alis, kurios procesinis elgesys arbitražo proceso metu neatitinka bendrųjų teisės principų reikalavimų arba sÄ lygoja arbitražinio arbitražo proceso vilkinimÄ , branginimÄ ar kitokį apsunkinimÄ , įpareigojama padengti didesnę bylinėjimosi iÅ¡laidų arbitraže dalį.

Nors tokio pobÅ«džio praktika sÄ lygoja neapibrėžtumÄ dėl konkretaus ginčo kainos, Å¡alys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principÄ , turi galimybę apriboti neigiamas Å¡io reiÅ¡kinio pasekmes ir sulygti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Kaip minėta, Å¡alys neįrodinėjo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nenustatė, kad Å¡ios civilinės bylos bei Arbitražo teismo iÅ¡nagrinėtos bylos medžiagoje bÅ«tų užfiksuota kokių nors susitarimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog didelė dalis abiejų Å¡alių reikÅ¡tų reikalavimų buvo atmesta, be to, kaip procesiniuose dokumentuose nurodo pats pareiÅ¡kėjas, abi Å¡alys arbitražo teismui papildomai teikė dokumentus, kas galėjo sÄ lygoti ilgesnę arbitražo proceso trukmę. Pavyzdžiui, iÅ¡ Arbitražo teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties Nr. 6 matyti, kad ieÅ¡kovas su dubliku nepateikė Arbitražo teismui Atliktų darbų akto Nr. 5, atsakovas su tripliku nepateikė pastabų dėl minėto akto.

Arbitražo teismas inter alia sprendė, kad minėti dokumentai turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡alių įrodinėjamoms aplinkybėms. Dėl Å¡ios priežasties Arbitražo teismas įspėjo Å¡alis dėl nebendradarbiavimo su arbitražo teismu bei įpareigojo jas pateikti minėtus įrodymus (a.b. Nr. 229 t. XXI, b.l. 24). Kadangi Å¡alių reikÅ¡ti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti ar dirbtinai itin padidinti, atsižvelgdama į Å¡ios bylos apimtį, specifikÄ ir arbitražo praktikoje įprastus standartus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog Arbitražas nepaskirstė Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti.

AptariamÄ teisinį ginÄÄ nagrinėjusio Arbitražo teismo pasirinktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bÅ«das, nurodant, kad kiekviena Å¡alis padengia savo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, yra visiÅ¡kai įprastas komercinio arbitražo praktikoje, o aplinkybė, jog Arbitražo teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių kriterijumi laikė ne vien ieÅ¡kovo reikÅ¡tų ir patenkintų reikalavimų santykį savaime nereiÅ¡kia Arbitražo sprendimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikoje veikiančių arbitražų sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ros paskirtį, nenagrinėja ir nepasisako dėl Å¡alių argumentų, susijusių su skundžiamoje Arbitražo sprendimo dalyje padarytų teisinių iÅ¡vadų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamos Arbitražo teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai iÅ¡ Å¡iuo pagrindu jÄ naikinti.

Kadangi Arbitražas iÅ¡sprendė bylinėjimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ â€“ nėra pagrindo remiantis KAÄ® 50 straipsnio 6 dalimi sustabdyti bylÄ ir perduoti arbitražui spręsti aptariamÄ klausimÄ . 4.3. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡ioje byloje, priteisimoIeÅ¡kovas UAB „LitCon“ praÅ¡o ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 17 115, 45 Lt bylinėjimosi Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡laidų atlyginimo.CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacija).

Rekomendacijos 2 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato konkrečioje byloje priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ . Å ie kriterijai inter alia yra bylos sudėtingumas (2.1 p.), specialių žinių reikalingumas (2.2 p.), ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje (2.3 p.), sprendžiamų teisinių klausimų naujumas (2.7 p.), kitos svarbios aplinkybės (2.8 p.). Pagal RekomendacijÄ , maksimali priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už apeliacinį skundÄ , jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 000 Lt (CPK 3 str. 6 d., Rekomendacijos 8.10 p.;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijoje numatytus kriterijus, Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , realiÄ darbų apimtį, kuriÄ turėjo atlikti UAB „LitCon“ atstovai, rengdami atsiliepimÄ Ä¯ UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ skundÄ , taip pat atsižvelgdama į faktÄ , jog Lietuvos apeliaciniame teisme ieÅ¡kovÄ atstovaujanti advokatų profesinė bendrija jį atstovavo taip pat ir Arbitražo teisme vykusiame procese, todėl bylos faktinės ir teisinės aplinkybės ieÅ¡kovo atstovui yra žinomi, sprendžia, kad ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo yra priteistina maksimali Rekomendacijoje nurodyta suma už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ â€“ 2 000 Lt.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose suformuluoti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Nenustačius Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 panaikinimo pagrindų, šis sprendimas paliekamas nepakeistas.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo UAB „JoniÅ¡kio vandenys“ 2013 m. birželio 3 d. skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 panaikinimo atmesti. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. 229 palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (įmonės kodas: 123228761, adresas: Islandijos g. 4, LT-01401 Vilnius) naudai iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „JoniÅ¡kio vandenys“ (įmonės kodas: 157531950, adresas:

BariÅ«nų g 1, SatkÅ«nų k., LT-84101 JoniÅ¡kio r.) 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. GrÄ Å¾inti Vilniaus komercinio arbitražo teismui bylÄ Nr. 229. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjai                                                    ArtÅ«ras Driukas                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                  Egidijus Žironas