44e0bc8a-83a3-4b2b-b524-055f8fe34daa · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedatmesti atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos sprÄsti dÄl ieÅ¡kovo UAB âLitConâ praÅ¡ymo priteisti 186 138, 90 Lt sumÄ ; atmesti ieÅ¡kovo UAB âLitConâ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad atsakovas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ neteisÄtai nutraukÄ Sutartį;
Legislator headnote
AI generated44e0bc8a-83a3-4b2b-b524-055f8fe34daa · Lietuvos apeliacinis teismas: likusius ieÅ¡kovo UAB âLitConâ papildomo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos, Arbitražo teismas pažymÄjo, jog Bendrųjų sÄ lygų 4.2 p. nustato, jog âužsakovas dÄl atlikimo užtikrinimo neturi teikti pretenzijos, iÅ¡skyrus dÄl sumų, kurias jis turi teisÄ gauti pagal Sutartįâ. IÅ¡ Å¡ių nuostatų Arbitražas sprendÄ, kad užsakovas turÄjo teisÄ reikalauti banko iÅ¡mokÄti tik tokiÄ sumÄ , kuriÄ Å¡is turÄjo teisÄ gauti pagal Rangos sutartį.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-469/2014Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00034-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 132 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužÄs 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisÄjų ArtÅ«ro Driuko (teisÄjų kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), NijolÄs PiÅ¡kinaitÄs ir Egidijaus Žirono, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJoniÅ¡kio vandenysâ skundÄ dÄl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLitConâ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei âJoniÅ¡kio vandenysâ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijai dÄl užsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko rangos sutarties nutraukimo teisÄtumo, rangos sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, rangos sutarties įvykdymo garantijos, avansinio apmokÄjimo laidavimo sumos, negautų pajamų, atlyginimo už darbus bei palÅ«kanų nuo priteistų sumų priteisimo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ Byloje nagrinÄjamas klausimas dÄl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianÄios nuolatinÄs arbitražo institucijos priimto sprendimo dalių panaikinimo. PerkanÄioji organizacija JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracija, UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ (toliau tekste â atsakovas arba užsakovas) bei UAB âLitConâ (toliau tekste âieÅ¡kovas arba rangovas) 2010 m. rugpjÅ«Äio 9 d. pasiraÅ¡Ä Å½agarÄs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plÄtros rangos sutartį Nr. (7.64)A13-26 (toliau tekste â Sutartis arba Rangos sutartis).
Rangos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kartu su jungtinÄs veiklos partneriu UAB âInžinerinÄs komunikacijosâ įsipareigojo atlikti ŽagarÄs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plÄtros darbus. Rangos sutartis buvo sudaryta JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijos vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo âŽagarÄs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plÄtraâ pagrindu, vadovaujantis FIDIC Raudonosios knygos nuostatomis (toliau tekste â Bendrosios sÄ lygos), kurios buvo Å¡alių papildytos bei iÅ¡ dalies pakeistos Å¡alių sutartomis sÄ lygomis (toliau tekste â KonkreÄiosios sÄ lygos).
Rangovas darbus turÄjo atlikti pagal užsakovo pateiktÄ techninį projektÄ , esantį sudÄtine Rangos sutarties dalimi (toliau tekste - Techninis projektas). Rangos sutartimi ieÅ¡kovas UAB âLitConâ įsipareigojo atlikti ŽagarÄs vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statybos darbus - įrengti 14 402 m naujų vandentiekio tinklų su pajungimų vartotojams atÅ¡akomis, kurių bendras ilgis â 2 602 m, įrengti 13 839 m savitakinių nuotekų tinklų su atÅ¡akomis, kurių bendras ilgis â 2 312 m, įrengti 1 847 m slÄginių nuotekų tinklÄ ir pastatyti 8 nuotekų siurblines.
IeÅ¡kovas pagal KonkreÄiųjų sÄ lygų 4.2 p., pateikÄ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ 2010 m. rugpjÅ«Äio 18 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus iÅ¡duotÄ Rangos sutarties įvykdymo garantijÄ . Rangovas, susidÅ«rÄs su techninÄmis kliÅ«timis, 2011 m. spalio 20 d. vadybinio susirinkimo metu informavo Rangos sutarties Å¡alis, jog negali įgyvendinti projekto dÄl nenumatytų fizinių aplinkybių. Užsakovas 2011 m. lapkriÄio 30 d. informavo rangovÄ apie Rangos sutarties nutraukimÄ užsakovo iniciatyva remiantis Bendrųjų sÄ lygų 15.2 p. Užsakovas 2011 m. gruodžio 6 d. informavo rangovÄ , kad Sutarties nutraukimo įsigaliojimo terminas nukeliamas iki 2011 m. gruodžio 30 d.
Užsakovas 2011 m. gruodžio 23 d. pateikÄ bankui reikalavimÄ sumokÄti garantuotÄ sumÄ pagal Rangos sutarties įvykdymo garantijÄ . Bankas 2012 m. sausio 12 d. patenkino užsakovo pateiktÄ bankui mokÄjimo reikalavimÄ 992 043, 36 Lt suma. Bankui iÅ¡mokÄjus užsakovui Å¡io pareikalautÄ garantijos sumÄ , bankas 2012 m. sausio 13 d. informavo, kad atsiradÄs ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos banke buvo padengtas 992 043, 36 Lt suma. IeÅ¡kovas kreipÄsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ (toliau tekste - Arbitražo teismas arba Arbitražas) su ieÅ¡kiniu, kurį vÄliau papildÄ naujais reikalavimais, atsakovams UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijai dÄl užsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko 2010 m. rugpjÅ«Äio 9 d. rangos sutarties Nr. (7.64)-A13-26 âŽagarÄs vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plÄtraâ nutraukimo ir Sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, 992 043, 36 Lt Sutarties įvykdymo garantijos, 288 307, 46 Lt avansinio apmokÄjimo laidavimo sumos, 818 343, 20 Lt negautų pajamų, 705 642, 94 Lt atlyginimo už darbus bei palÅ«kanų nuo priteistų sumų priteisimo.
Arbitražo teismui 2013 m. gegužÄs 3 d. priÄmus sprendimÄ byloje pagal ieÅ¡kovo UAB âLitConâ papildomÄ ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kÄjas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ kreipÄsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 dalis, kuriomis ieÅ¡kovo UAB âLitConâ naudai iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palÅ«kanos, 123 100 Lt už atliktus darbus ir palÅ«kanos bei nurodyta kiekvienai iÅ¡ Å¡alių padengti savo turÄtas bylinÄjimosi arbitraže iÅ¡laidas.
II. Arbitražo teismo sprendimo esmÄ Arbitražo teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs arbitražo bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB âLitConâ papildomÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijai dÄl užsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko Rangos sutarties nutraukimo teisÄtumo, Rangos sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva, Rangos sutarties įvykdymo garantijos, avansinio apmokÄjimo laidavimo sumos, negautų pajamų, atlyginimo už darbus bei palÅ«kanų nuo priteistų sumų priteisimo, 2013 m. gegužÄs 3 d. priÄmÄ sprendimÄ arbitražo byloje Nr. 229, kuriuo nusprendÄ:
1) atmesti atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad Arbitražo teismas neturi jurisdikcijos sprÄsti dÄl ieÅ¡kovo UAB âLitConâ praÅ¡ymo priteisti 186 138, 90 Lt sumÄ ;
2) atmesti ieÅ¡kovo UAB âLitConâ praÅ¡ymÄ pripažinti, kad atsakovas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ neteisÄtai nutraukÄ Sutartį;
3) atmesti ieÅ¡kovo UAB âLitConâ praÅ¡ymÄ nutraukti Sutartį UAB âLitConâ iniciatyva pagal Bendrųjų sÄ lygų 16.2 p. (d) dalį;
4) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ieÅ¡kovo UAB âLitConâ naudai 74 798, 90 Lt panaudotos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, pradedant jas skaiÄiuoti nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;
5) atmesti ieÅ¡kovo UAB âLitConâ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ 288 307, 46 Lt avansinio mokÄjimo sumÄ ;
6) atmesti ieÅ¡kovo UAB âLitConâ reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ priteisti 818 343, 20 Lt negautų pajamų;
7) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ieÅ¡kovo UAB âLitConâ naudai 528 036, 47 Lt sumÄ už atliktus darbus ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, pradedant skaiÄiuoti palÅ«kanas nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;
8) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ieÅ¡kovo UAB âLitConâ naudai 14 864,15 Lt arbitražo mokesÄių sumÄ ;
9) pripažinti, jog kiekviena ginÄo Å¡alis pati padengia savo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas;
10) likusius ieÅ¡kovo UAB âLitConâ papildomo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Skundžiamoje sprendimo dalyje, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteista 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumos ir palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos, Arbitražo teismas pažymÄjo, jog Bendrųjų sÄ lygų 4.2 p. nustato, jog âužsakovas dÄl atlikimo užtikrinimo neturi teikti pretenzijos, iÅ¡skyrus dÄl sumų, kurias jis turi teisÄ gauti pagal Sutartįâ. IÅ¡ Å¡ių nuostatų Arbitražas sprendÄ, kad užsakovas turÄjo teisÄ reikalauti banko iÅ¡mokÄti tik tokiÄ sumÄ , kuriÄ Å¡is turÄjo teisÄ gauti pagal Rangos sutartį.
Arbitražo teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad garantijoje numatyta maksimali 992 043, 36 Lt garantijos suma nustato maksimaliÄ sumÄ , kuriÄ užsakovas galÄjo praÅ¡yti banko iÅ¡mokÄti, taÄiau teisÄtas reikalavimo dydis priklauso nuo sumų, į kurias užsakovas turi teisÄ pagal Rangos sutartį, dydžio. Arbitražo teismas sprendÄ, kad garantijos maksimali suma Å¡iuo atveju nÄra Å¡alių iÅ¡ anksto aptarti nuostoliai, kurių nereikia įrodinÄti. Arbitražo teismas pastebÄjo, kad nuostolių pagal Rangos sutartį atlyginimas yra sureguliuotas Bendrųjų sÄ lygų 17.1 p., kuris nustato, kad rangovas, be kita ko, turi atlyginti užsakovui nuostolius, kurie yra sukeliami dÄl Rangos sutarties darbų vykdymo bei baigimo (Bendrųjų sÄ lygų 17.1 p. (b) (i)).
Arbitražas darÄ iÅ¡vadÄ , kad, remiantis Rangos sutarties nuostatomis, užsakovas turÄjo teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄti garantijos sumÄ , kuri turÄjo atitikti sumas, kurias užsakovas turÄjo teisÄ gauti pagal Rangos sutartį. Arbitražas sprendÄ, kad užsakovas turi teisÄ tik į tokiÄ garantijos sumos dalį, kuri atitiktų užsakovo patirtus nuostolius dÄl Rangos sutarties nutraukimo. Arbitražo teismas, konstatavÄs, kad reikalinga įvertinti realiai patirtų nuostolių dydį ir sprÄsdamas, kuri iÅ¡ ginÄo Å¡alių turi pareigÄ Ä¯rodyti garantijos sumos ir užsakovo faktiÅ¡kai patirtų nuostolių santykį, pastebÄjo, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ pareiga įrodyti, kad panaudota garantijos suma virÅ¡ija kreditoriaus faktiÅ¡kai patirtus nuostolius tenka skolininkui pagal garantijÄ .
Nepaisant to, Arbitražas pripažino, kad Å¡i pareiga negali bÅ«ti absoliutinama, nes dÄl objektyvių priežasÄių skolininkas ne visada gali turÄti įrodymus, iÅ¡ kurių galima nustatyti kreditoriaus patirtų nuostolių dydį. Å iuo pagrindu Arbitražo teismas, remdamasis Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento 22 str. 4 d., ieÅ¡kovui nurodžius, kad užsakovas nepatyrÄ jokių nuostolių dÄl Rangos sutarties pažeidimo ir nÄra jokių įrodymų pagrindžianÄių prieÅ¡ingai, pasiÅ«lÄ užsakovui pateikti paaiÅ¡kinimus ir/ar įrodymus dÄl ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių.
Arbitražo teismas, įvertinÄs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisÄ atgauti iÅ¡ atsakovo 74 798, 90 Lt panaudotos garantijos sumÄ (992 043, 36 Lt (visa garantijos suma) â 14 900 (iÅ¡laidos UAB âEviktaâ techninio projekto korektÅ«rai) â 71 000 Lt (iÅ¡laidos UAB âVandens projektaiâ techninio projekto korektÅ«rai) â 831 344, 46 (papildomos nuosavos lÄÅ¡os, kuriomis užsakovas turÄs prisidÄti prie projekto įgyvendinimo).PareiÅ¡kÄjo skundžiamoje sprendimo dalyje dÄl 123 100 Lt sumos už rangovo atliktus darbus priteisimo Arbitražo teismas konstatavo, kad jokių užsakovo ar FIDIC inžinieriaus pastabų dÄl atliktų darbų rangovui per Rangos sutartyje numatytÄ terminÄ ar vÄliau nebuvo pateikta, todÄl rangovo 2011 m. gegužÄs 31 d. aktu Nr. 2, 2011 m. liepos 29 d. aktu Nr. 3 ir 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. 4 perduotus darbus laikÄ priimtais tiek užsakovo, tiek FIDIC inžinieriaus.
Arbitražas pažymÄjo, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir atitinkamas sumas, kurias atsisako mokÄti, pateikÄ rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dÄl Galutinio darbų akto Nr. 5, taÄiau minÄti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o atlikti anksÄiau ir priimti minÄtais aktais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.
4. TodÄl arbitražo teismas ieÅ¡kovo naudai priteisÄ 123 100 Lt reikalavimo sumÄ iÅ¡ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ. Sprendimo dalyje dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Arbitražas nurodÄ, jog, atsižvelgiant į tai, kad užsakovas arbitražo bylos nagrinÄjimo metu teikÄ Ä¯rodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti anksÄiau ir dÄl to arbitražo Å¡alims teko patirti daugiau bylinÄjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo įvykdyti Rangos sutarties pažeidimai nebuvo akivaizdÅ«s ir Å¡alys derÄjosi dÄl Rangos sutarties nutraukimo, bet, nepaisant to, užsakovas nusprendÄ nutraukti Sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, todÄl, neatsižvelgdamas į tai, kad patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų suma yra mažesnÄ nei atmestų reikalavimų suma, Arbitražo teismas atmetÄ abiejų Å¡alių praÅ¡ymus priteisti jų bylinÄjimosi iÅ¡laidas bei nurodÄ, kad UAB âLitConâ ir UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ turÄtų patys padengti savo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
III. PraÅ¡ymo panaikinti arbitražo sprendimo dalis ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kÄjas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. birželio 3 d. pateikÄ skundÄ dÄl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229, kuriuo atsakovas iÅ¡ dalies nesutinka su Arbitražo sprendimu. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o panaikinti Arbitražo sprendimo dalis, kurios, pareiÅ¡kÄjo manymu, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais:
DÄl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 74.798,90 Lt sutarties įvykdymo garantijos. Arbitražo teismo padarytos iÅ¡vados dÄl garantijÄ pagal pirmÄ pareikalavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų taikymo ir aiÅ¡kinimo neatitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikos - Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 16 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-512/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužÄs 25 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2A-1051/2012, KlaipÄdos apygardos teismo nutarties civilinÄje byloje Nr. 2A-59-159/2011.
MinÄtoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad garantijoje nurodyta suma laikoma pinigine kompensacija, kuriÄ kreditorius turi teisÄ gauti prievolÄs neįvykdymo atveju ir kuri sudaro Å¡alių sutartÄ neįrodinÄtinų nuostolių dalį. Arbitražo teismas, priteisdamas iÅ¡ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos sumÄ , be jokio teisinio pagrindo atleido ieÅ¡kovÄ nuo 74.798,90 Lt dydžio atsakomybÄs už netinkamÄ Sutarties vykdymÄ , tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir valstybÄs politikos prioritetus aplinkosaugos srityje.
DÄl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 123 100 Lt už atliktus darbus. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ Ä¯ ginÄijamÄ 123 100 Lt sumÄ grindÄ Atliktų darbų aktu Nr. 5, kurį tiek užsakovas, tiek FIDIC inžinierius pasiraÅ¡yti atsisakÄ. Užsakovui ir FIDIC inžinieriui vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakius priimti darbus pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 5, ieÅ¡kovas Å¡io akto vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasiraÅ¡Ä. TodÄl reikalavimas priteisti ginÄo sumÄ pagal ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasiraÅ¡ytÄ aktÄ turÄjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu.
Tuo, kad Arbitražo teismas sprendÄ dÄl apmokÄjimo ieÅ¡kovui už darbus priteisimo, nesant ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yto atliktų darbų perdavimo akto, buvo pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai, nes UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ buvo užkirstas kelias pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl vienaÅ¡alio perdavimo akto pripažinimo negaliojanÄiu, įrodinÄjant, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ Atliktų darbų aktÄ Nr. 5 jis pasiraÅ¡yti atsisakÄ pagrįstai.DÄl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos.Arbitražo teismo sprendimas, jog paÄios Å¡alys turÄtų padengti savo paÄių patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas reiÅ¡kia, kad Arbitražo teismas nepaskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Arbitražo teismas sprendime negatyviai vertino atsakovo elgesį proceso metu, taÄiau neatsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovo procesinį elgesį.
IeÅ¡kovas į 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. papildomÄ ieÅ¡kinį nesÄ Å¾iningai įtraukÄ Å¾inomai nepagrįstÄ reikalavimÄ dÄl 288 307, 76 Lt avansinio mokÄjimo laidavimo sumos priteisimo. Arbitražo teismas, sprÄsdamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , pažymÄjo, kad užsakovas arbitražo bylos nagrinÄjimo metu teikÄ Ä¯rodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti anksÄiau ir dÄl to arbitražo Å¡alims teko patirti daugiau bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Arbitražo teismas nenurodÄ, kokie UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ pateikti įrodymai galÄjo bÅ«ti pateikti anksÄiau.
UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ Arbitražo teismui pateikÄ UAB âPirekaâ 2010 m. birželio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. R-154 kartu su savo 2013 m. sausio 21 d. baigiamÄ ja kalba, nes tik tada pastebÄjo, kad Å¡is raÅ¡tas, kuris yra sudÄtinÄ Sutarties dalis, nebuvo įdÄtas į ieÅ¡kovo patvirtintÄ ir į arbitražo bylÄ pateiktÄ Sutarties, sudarytos iÅ¡ 341 lapų, nuoraÅ¡Ä . Atsakovas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ su 2013 m. vasario 26 d. atsiliepimu pateikÄ nuostolių, patirtų dÄl ieÅ¡kovo padaryto Sutarties pažeidimo, apskaiÄiavimÄ su nuostolių dydį pagrindžianÄiais dokumentais ne savo iniciatyva, bet Arbitražo teismo 2013 m. vasario 19 d. nurodymo pagrindu.
BÅ«tinybÄ pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo tik tada, kai ieÅ¡kovas 2013 m. vasario 13 d. paaiÅ¡kinimuose iÅ¡kÄlÄ naujÄ argumentÄ , kad UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ dÄl rangovo padaryto Sutarties pažeidimo nepatyrÄ tiek nuostolių, kiek gavo pagal Sutarties įvykdymo garantijÄ . Visi kiti įrodymai užsakovo buvo pateikti su procesiniais dokumentais Arbitražo teismo nustatytais terminais arba savo iniciatyva nedelsiant po jų gavimo ar iÅ¡siuntimo (JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. II-6-874/2012, UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ 2013 m. sausio 17 d. raÅ¡tas Nr. 46, JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos posÄdžių protokolų iÅ¡raÅ¡ai ir kt.).Arbitražo teismas pripažino, jog pareiga įrodyti, kad pagal garantijÄ nuraÅ¡yta suma virÅ¡ija kreditoriaus faktiÅ¡kai patirtus nuostolius, tenka skolininkui pagal garantijÄ .
Nepaisant to, Arbitražo teismas nurodÄ pateikti minÄtus įrodymus UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ. Tai sÄ lygojo papildomų įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ. Arbitražo teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalis visoje jo reikalavimų sumoje sudaro 21, 5 %. Taigi atmestų ieÅ¡kovo reikalavimų dalis sudaro 78, 5 %. Atsižvelgiant į tai, kad UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ patyrÄ viso 99 808, 98 Lt arbitražo iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui turÄjo bÅ«ti priteista 78 350, 05 Lt arbitražo iÅ¡laidų, kas atitinka 78, 5 % atmestų reikalavimų dalį visoje ieÅ¡kovo reikalavimų sumoje.
MinÄtų iÅ¡laidų nepriteisimas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningo proceso principui, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams. PareiÅ¡kÄjas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ praÅ¡o Lietuvos apeliacinio teismo sustabdyti bylÄ dÄl arbitražo teismo sprendimo dalių panaikinimo, kad arbitražo teismas galÄtų atnaujinti arbitražo bylos nagrinÄjimÄ ir paÅ¡alintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindÄ dalyje, kuria pripažinta, jog kiekviena ginÄo Å¡alis pati padengia savo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âLitConâ atsakovui UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ Å¡ios bendrovÄs turÄtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti.Atsakovas JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracija 2013 m. lapkriÄio 6 d.
Lietuvos apeliaciniam teismui pateikÄ atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo tenkinti UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ skundÄ , nurodo, kad sutinka su minÄtame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais. IeÅ¡kovas UAB âLitConâ Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkriÄio 11 d. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ieÅ¡kovo UAB âLitConâ naudai iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti.
PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ, įrodinÄdamas Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos panaikinimo pagrindų egzistavimÄ , iÅ¡ esmÄs įrodinÄja, jog Arbitražo teismas netinkamai taikÄ garantijÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas. IeÅ¡kovas pažymi, jog sutinka su Arbitražo teismo sprendime suformuluotomis iÅ¡vadomis dÄl garantijÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų taikymo ir aiÅ¡kinimo. Atsakovas skundo dalyje dÄl arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti 123 100 Lt už atliktus darbus panaikinimo kelia fakto klausimÄ - įrodinÄja, kad Arbitražui nebuvo pagrindo priteisti 123 100 Lt ieÅ¡kovo naudai, nes darbai buvo nekokybiÅ¡ki, be to ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasiraÅ¡Ä atliktų darbų perdavimo akto.
IeÅ¡kovas teigia, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir atsisakomas mokÄti pinigų sumas, pateikÄ rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dÄl Galutinio darbų akto Nr. 5, taÄiau minÄti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o anksÄiau ir priimti 2011 m. gegužÄs 31 d. aktu Nr. 2, 2011 m. liepos 29 d. aktu Nr. 3 ir 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr.
4. TodÄl ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai perduoti darbus ir forminti vienaÅ¡alį darbų perdavimo aktÄ nebuvo jokio pagrindo. IeÅ¡kovas 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. papildomame ieÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai suformulavÄs savo reikalavimus, įskaitant reikalavimÄ priteisti 123 100 Lt sumÄ už atliktus darbus. Papildomame ieÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kokiomis faktinÄmis aplinkybÄmis grindžiamas reikalavimas. IeÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformulavus savo reikalavimus, atsakovas turÄjo teisÄ Ä¯gyvendinti visas savo procesines teises, kurias jis manÄ esant reikalingas.
TodÄl Arbitraže vykusiame procese nebuvo pažeisti tinkamo proceso principai. Atsakovas skundo dalyje dÄl arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog kiekviena ginÄo Å¡alis pati padengia savo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas panaikinimo, iÅ¡ esmÄs formuluoja teisÄs taikymo - arbitražo iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ . Atsakovas arbitražo proceso metu galÄjo pateikti visus jo nuomone reikalingus dokumentus. Atsakovas pats nepateikÄ dokumentų, įrodanÄių ieÅ¡kovo lÄšų nuraÅ¡ymo garantijos sandorio pagrindu teisÄtumÄ , todÄl Arbitražo teismas 2013 m. vasario 19 d. nurodÄ atsakovui pateikti Å¡iuos dokumentus.
Atsakovas viso arbitražo proceso metu laikÄsi pozicijos, kad jis neprivalo įrodinÄti patirtų nuostolių. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo argumentu, kuriuo įrodinÄjama, kad ieÅ¡kovas pateikÄ akivaizdžiai nepagrįstÄ reikalavimÄ dÄl 288 307, 76 Lt avansinio mokÄjimo laidavimo sumos priteisimo, todÄl nepagrįstai patyrÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas pateikÄ reikalavimÄ draudimo bendrovei iÅ¡mokÄti avansinio apmokÄjimo sumÄ 2011 m. gruodžio 30 d.
Draudimo bendrovÄ dar tuo metu nebuvo įgyvendinusi Å¡io reikalavimo, todÄl Å¡ios sumos galÄjo bÅ«ti nuraÅ¡ytos nuo UAB âLitConâ sÄ skaitos bet kuriuo metu. Tik 2012 m. gruodžio 21 d. vykusio arbitražo teismo posÄdžio metu Å¡alių buvo pasiektas susitarimas, kuriuo atsakovas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ iÅ¡reiÅ¡kÄ savo pozicijÄ , kad savo teisių, kurias suteikia UADB âErgo Lietuvaâ iÅ¡duotas laidavimo mokÄjimo raÅ¡tas, neįgyvendins. Å alys sulygo, kad atsakovas minÄtai draudimo kompanijai pateiks raÅ¡tÄ , kuriuo atsisako savo 2011 m. gruodžio 30 d. pateikto reikalavimo iÅ¡mokÄti laidavimo draudimo raÅ¡tu Nr. AV 19601P apdraustÄ (laiduotÄ ) avansinio apmokÄjimo sumÄ , nereikalavo ir nereikalaus, kad UADB âErgo Lietuvaâ iÅ¡mokÄtų minÄtame draudimo raÅ¡te nurodytÄ sumÄ , taip pat atsisako bet kokių savo teisių, kurios buvo suteiktos aptariamu laidavimo draudimo raÅ¡tu.
IeÅ¡kovas pažymi, kad jo Arbitražo teismui pateikti dokumentai buvo nedidelÄs apimties, todÄl jų analizÄ nereikalavo didelių laiko resursų. IeÅ¡kovas UAB âLitConâ 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 17 115, 45 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai              Arbitražas yra ginÄo sprendimo bÅ«das, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginÄui sprÄsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybÄs teismÄ , o į jų susitarimu pasirinktÄ arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtÄ treÄiÄ jį asmenį ar asmenis.
Å alys savo susitarimu gali perduoti sprÄsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dÄl fakto ar (ir) teisÄs, iÅ¡skyrus ginÄus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinÄjami arbitraže (CPK 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianÄio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAÄ® VIII skyriaus normose.Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dÄl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianÄių arbitražų sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAÄ® nustatyta tvarka, o nagrinÄjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas.
IÅ¡ KAÄ® 50 straipsnyje įtvirtintų teisÄs normų sisteminÄs analizÄs matyti, kad Lietuvoje veikianÄių arbitražų sprendimų teisminÄ priežiÅ«ra, kurios metu sprendžiama dÄl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment). Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminÄs priežiÅ«ros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp Å¡alių kilÄs ginÄas gali bÅ«ti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai (KAÄ® 50 straipsnio 4 dalis).
Tuo tarpu KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali bÅ«ti tikrinami tik esant vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymui. KAÄ® nÄra numatyta teisminÄs arbitražų sprendimų apeliacijos â teisinio proceso, kai praÅ¡oma arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra pagrįstas teisÄs ar fakto klaida (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisÄs taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas.
Arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti tikrinamas tik KAÄ® 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinÄs vieÅ¡osios tvarkos) ir materialiosios vieÅ¡osios tvarkos aspektu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. lapkriÄio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužÄs 22d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.).              PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ dÄl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindžia KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindu, kuris kartu su KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu sudaro Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykÄ .
TeisÄjų kolegija dÄl kiekvieno minÄto arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo pasisako atskirai. 4.1. DÄl ginÄo arbitruotinumo patikrinimo sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimÄ Arbitruotinumo teisinÄ kategorija plaÄiÄ ja prasme yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginÄai gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinÄti arbitražui. Skirtingų valstybių įstatymai neretai riboja klausimų, kurie gali bÅ«ti perduodami nagrinÄti arbitražui, ratÄ . Å ie ribojimai, pirmiausia, gali bÅ«ti susijÄ su tam tikrų subjektų galimybÄmis sudaryti arbitražinius susitarimus ir sprÄsti ginÄus arbitražu (subjektinis arbitruotinumas (angl. subjective arbitrability)).
Å ie ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kurių atžvilgiu taikomi aptariami ribojimai, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis. Pavyzdžiui, daugelyje Å¡alių valstybÄs arba savivaldybÄs kontroliuojami subjektai neturi teisÄs sudaryti arbitražinių susitarimų arba jų sudarymui privalo gauti atitinkamÄ leidimÄ . Antra, ginÄo galimybÄs bÅ«ti sprendžiamam arbitražu apribojimai taip pat gali bÅ«ti taikomi ir ginÄo objekto pagrindu - tam tikrų kategorijų ginÄai negali bÅ«ti nagrinÄjami arbitražu (objektinis arbitruotinumas (angl. objective arbitrability)).
TreÄia, ginÄo arbitruotinumo problematika taip pat siejama su klausimu, ar konkreÄios Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ , taip pat ar konkretus tarp Å¡alių kilÄs ginÄas patenka į jų sudaryto arbitražinio susitarimo ribas. Visgi, jei Å¡alys susitaria dÄl tarpusavio ginÄo perdavimo nagrinÄti arbitražui, galioja ginÄo arbitruotinumo prezumpcija (Tweedale, A., Tweedale, K. Arbitration of Commercial Disputes. International and English Law and Practice. Oxford University Press, 2007. P. 107, 225).
Kol ginÄo arbitruotinumo prezumpcija nÄra paneigiama, laikoma, jog ginÄas yra arbitruotinas. Sprendžiant ginÄo arbitruotinumo plaÄiÄ ja prasme klausimÄ (pvz., arbitražui sprendžiant dÄl kompetencijos nagrinÄti ginÄÄ , teismui sprendžiant ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ ir kilus ginÄui dÄl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo ir ribų bei kt.), pirmiausia privaloma nustatyti, ar Å¡alys susitarÄ dÄl ginÄo nagrinÄjimo arbitražu, tai nustaÄius - sprÄsti, ar reiÅ¡kiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo ribas, taip pat vertinti, ar tarp reiÅ¡kiamų reikalavimų nÄra reikalavimų, kurių neleidžiama nagrinÄti arbitražu.
Tuo tarpu sprendžiant su ginÄo arbitruotinumo problematika susijusius klausimus arbitražų sprendimo panaikinimo procese, atitinkamo anksÄiau paminÄto klausimo nagrinÄjimui taikomos taisyklÄs skiriasi. KAÄ®, Jungtinių Tautų TarptautinÄs prekybos teisÄs komisijos (UNCITRAL) Pavyzdiniame arbitražo įstatyme Å¡ios taisyklÄs, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinÄiu/turinÄiu pareigÄ inicijuoti jų taikymÄ ir turinÄiu įrodinÄjimo pareigÄ , yra iÅ¡skirtos į dvi dalis â abiejuose minÄtuose teisÄs aktuose arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, susijÄ su arbitražinio susitarimo egzistavimu, galiojimu bei ribomis, taip pat sprendimo panaikinimo pagrindai, susijÄ su subjektiniu arbitruotinumu, tikrinami tik esant vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymui, kai tuo tarpu objektinis ginÄo arbitruotinumas (ginÄo galimybÄ bÅ«ti arbitražinio nagrinÄjimo dalyku) kompetentingo teismo gali bÅ«ti patikrinamas ex officio.
TeisÄjų kolegija pabrÄžia, jog KAÄ® redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., ir Å¡iuo metu galiojanti minÄto įstatymo redakcija skirtingai reglamentuoja teismo atliekamÄ arbitražo sprendimo patikrinimo objektinio arbitruotinumo ir vieÅ¡osios tvarkos aspektais procedÅ«rÄ . Galiojant senajai aptariamo įstatymo redakcijai, minÄtų arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų taikymas, juos konstatavus, buvo privalomas, kadangi senosios redakcijos KAÄ® 37 straipsnio 5 dalis numatÄ imperatyvaus pobÅ«džio teismo pareigÄ , nustaÄius KAÄ® 37 straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punktuose numatytus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, tokį sprendimÄ panaikinti.
Å iuo metu galiojanÄios KAÄ® redakcijos 50 straipsnio 3 dalis, apimanti taip pat ir Å¡ios dalies 5 ir 6 punktuose numatytus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, susijusius su ginÄo objektiniu nearbitruotinumu bei sprendimo prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai, suteikia teismui teisÄ, bet ne pareigÄ , nustaÄius atitinkamus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, jį panaikinti. Tai iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, jog kompetentingas teismas turi ex officio inicijuoti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimÄ (KAÄ® 50 straipsnio 4 dalis), taÄiau juos nustatÄs neprivalo visais atvejais arbitražo sprendimÄ panaikinti. 4.1.1.
DÄl ginÄo dalies pagal ieÅ¡kovo 2012 m. kovo 14 d. ieÅ¡kinį ir atsakovo 2012 m. gegužÄs 10 d. atsiliepimÄ objektinio arbitruotinumo (KAÄ® redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., 11 straipsnis) Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB âLitConâ 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijai, kuriuo praÅ¡Ä:
1) pripažinti neteisÄtu ir negaliojanÄiu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ užsakovo Rangos sutarties nutraukimÄ ;
2) nutraukti Rangos sutartį rangovo iniciatyva pagal Å¡ios sutarties Bendrųjų sÄ lygų 16.2 punkto (d) dalį (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 1-43). Atsakovas UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ 2012 m. gegužÄs 10 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo 2012 m. kovo 14 d. ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä:
1) visiškai atmesti ieškovo ieškinį atsakovams;
2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âLitConâ atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ naudai visas Å¡ios bendrovÄs turÄtas arbitražo iÅ¡laidas (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 44-68). Arbitražo teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi inter alia nutarÄ pripažinti, kad turi kompetencijÄ nagrinÄti arbitražo bylÄ pagal ieÅ¡kovo 2012 m. kovo 14 d. ieÅ¡kinį. KAÄ® redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d., 37 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimÄ , jei nustato, kad ginÄo objektas negalÄjo bÅ«ti arbitražinio nagrinÄjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.MinÄtos KAÄ® redakcijos 11 straipsnyje buvo įtvirtintas ginÄų, kurie negali bÅ«ti perduoti arbitražui, sÄ raÅ¡as.
Pagal tuo metu galiojusiÄ KAÄ® redakcijÄ arbitražui negalÄjo bÅ«ti perduoti ginÄai, kylantys iÅ¡ konstitucinių, darbo, Å¡eimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginÄai, susijÄ su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginÄai, kylantys iÅ¡ vartojimo sutarÄių (1 dalis); arbitražui taip pat negalÄjo bÅ«ti perduoti ginÄai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybÄs ar savivaldybÄs įmonÄ, taip pat valstybÄs ar savivaldybÄs įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonÄs, įstaigos ar organizacijos steigÄjo sutikimas (2 dalis).
Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-7-304/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, jog nearbitruotinų ginÄų sÄ raÅ¡as nebÅ«tinai turi bÅ«ti numatytas viename teisÄs akte, o sutarties, sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo konkurso pagrindu, kainos padidinimui patenkant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPÄ®) taikymo sritį, tokio pobÅ«džio ginÄams įstatyme nustatyta privaloma teismų jurisdikcija. TeisÄjų kolegija pažymi, kad ginÄams dÄl vieÅ¡ojo pirkimo konkurso pagrindu sudarytos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisÄtumo ir Å¡ios sutarties nutraukimo ieÅ¡kovo reikalavimu tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu, tiek ir Å¡iuo metu galiojanti VPÄ® redakcija privalomos teismo jurisdikcijos nenumato.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog aptariama ginÄo dalis, tiek pagal jos metu galiojusiÄ KAÄ® redakcijÄ , tiek pagal viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantį teisÄs aktÄ â VPÄ® â galÄjo bÅ«ti nagrinÄjama arbitražu, todÄl Å¡ioje sprendimo dalyje atitinkamo jo panaikinimo pagrindo nenustatyta. 4.1.2. DÄl ginÄo dalies pagal ieÅ¡kovo UAB âLitConâ 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. papildomÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ 2012 m. rugsÄjo 10 d. atsiliepimÄ Ä¯ jį objektinio arbitruotinumo (KAÄ® redakcijos, galiojanÄios nuo 2012 m. birželio 30 d., 12 straipsnis) Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB âLitConâ 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d.
Arbitražo teismui pateikÄ papildomÄ ieÅ¡kinį, kuriuo, be 2012 m. kovo 12 d. ieÅ¡kinyje suformuluotų praÅ¡ymų, taip pat praÅ¡Ä Arbitražo teismo UAB âLitConâ naudai iÅ¡ UAB JoniÅ¡kio vandenys priteisti 992 043, 36 Lt panaudotos garantijos, 288 307, 46 Lt avansinio mokÄjimo, 818 343, 20 Lt nuostolių atlyginimo, 705 642, 94 Lt už atliktus darbus bei 6 % palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo papildomo ieÅ¡kinio pateikimo iki visiÅ¡ko Arbitražo teismo sprendimo įvykdymo dienos (a.b. Nr. 229, t.
XVIII, b.l. 106-107). IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 705 642, 94 Lt už atliktus darbus sudarÄ inter alia reikalavimas priteisti 186 138, 90 Lt sumÄ . Å iÄ pinigų sumÄ atsakovas atsisakÄ mokÄti ieÅ¡kovui, nes, atsakovo teigimu, dÄl darbų už Å¡iÄ sumÄ nebuvo parengti darbų pakeitimo orderiai. 2012 m. rugsÄjo 10 d. atsakovai UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracija Arbitražo teismui pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ papildomÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriuo inter alia iÅ¡kÄlÄ klausimÄ dÄl reikalavimo priteisti 186 138, 90 Lt už atliktus darbus arbitruotinumo.
Atsakovai nurodÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 186 138,90 Lt sumÄ yra reikalavimas priteisti apmokÄjimÄ už darbus, kurie nebuvo aptarti Rangos sutartimi, todÄl praÅ¡Ä Arbitražo teismo iÅ¡sprÄsti aptariamos ieÅ¡kovo reikalavimo dalies arbitruotinumo klausimÄ daliniu arba galutiniu sprendimu. Arbitražo teismas, 2012 m. rugsÄjo 17 d. nutartimi Nr. 5 inter alia nustatÄ terminÄ ieÅ¡kovui pateikti dublikÄ , nurodÄ, jog jame turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyta ieÅ¡kovo pozicija dÄl byloje kilusio arbitruotinumo klausimo (a.b.
Nr. 229, t. XX, b.l. 339). IeÅ¡kovas UAB âLitConâ 2012 m. spalio 22 arbitražo teismui pateikÄ dublikÄ , kuriuo inter alia atsikirto, jog jo reikalavimas dÄl 186 138, 90 Lt už atliktus darbus priteisimo yra arbitruotinas, nes reikalavimo suma yra susijusi ne su Rangos sutarties kainos padidinimu, bet su vienų darbų pakeitimu kitais darbais (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 187). Atsakovas UAB JoniÅ¡kio vandenys 2012 m. lapkriÄio 12 d. tripliku pakartojo, kad nekeiÄia ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos dÄl aptariamos ginÄo dalies nearbitruotinumo.
Atsakovas Å¡iame procesiniame dokumente pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ darbų už 186 138, 90 Lt atlikimo fakto, neįrodÄ turįs reikalavimo teisÄ Ä¯ Å¡iÄ sumÄ . Arbitražo teismas ginÄo dalies dÄl 186 138, 90 Lt priteisimo arbitruotinumo pasisakÄ 2013 m. gegužÄs 3 d. galutiniu sprendimu. Arbitražo teismas sprendÄ, kad minÄta ginÄo dalis yra arbitruotina, nes bylos medžiagoje nÄra įrodymų, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 186 138, 90 Lt sumÄ yra ginÄas dÄl Rangos sutarties esminÄs sÄ lygos â kainos â padidinimo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog reikalavimas dÄl 186 138, 90 Lt priteisimo pirmÄ kartÄ buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. papildomame ieÅ¡kinyje, o Å¡ios ginÄo dalies objektinio arbitruotinumo klausimas pirmÄ kartÄ iÅ¡keltas atsakovo 2012 m. rugsÄjo 10 d. atsiliepime į papildomÄ ieÅ¡kinį. TodÄl Å¡ios ginÄo dalies galimybÄs bÅ«ti sprendžiamai arbitražu klausimas nagrinÄjamas pagal atitinkamos reikalavimo dalies pareiÅ¡kimo arbitražo teismui (t.y. papildomo ieÅ¡kinio) metu galiojusiÄ KAÄ® redakcijÄ .
Kaip minÄta, KAÄ® redakcijos, galiojanÄios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai ginÄas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui. GinÄo objektinį nearbitruotinumÄ dažniausiai lemia keletas faktorių. Pirma â vieÅ¡osios tvarkos faktorius. Tai iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, jog valstybÄs požiÅ«ris į tam tikrų kategorijų teisinius santykius ir jų svarbÄ valstybÄs ir visuomenÄs gyvenimui ar atskiriems jų elementams sÄ lygoja ginÄų, kylanÄių Å¡ių teisinių santykių pagrindu, eksplicitinį paÅ¡alinimÄ iÅ¡ arbitražo sferos pagal atitinkamos valstybÄs teisÄ.
Pagal šį kriterijų objektinio nearbitruotinumo teisinÄ kategorija iÅ¡ esmÄs yra laikoma jurisdikciniu vieÅ¡osios tvarkos atitikmeniu. Antra, objektinio arbitruotinumo ribojimai siejami su arbitražo, kaip alternatyvaus ginÄų sprendimo bÅ«do, efektyvumo problematika. Kadangi bylos nagrinÄjimo arbitražu esmÄ yra sutartinÄ, Å¡is ginÄų sprendimo bÅ«das gali bÅ«ti neefektyvus kilus ginÄui, susijusiam su treÄiųjų asmenų (t.y. ne arbitražinio susitarimo Å¡alių) teisÄmis ir pareigomis, taip pat gali bÅ«ti netinkamas tam tikrų asmenų teisių ir pareigų (pvz., darbutotojai, vartotojai ir kt.) teisių ir teisÄtų interesų apsaugai.
TeisÄjų kolegija pažymi, jog pirmasis objektinio arbitruotinumo ribojimo pagrindas yra labiausiai bÅ«dingas besivystanÄioms ir treÄiojo pasaulio valstybÄms, o antrasis â pažengusioms teisÄs sistemoms. IÅ¡ KAÄ®, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatų sisteminÄs analizÄs darytina iÅ¡vada, kad ginÄo ar jo dalies objektinis nearbitruotinumas savaime nelemia arbitražo sprendimo ar atitinkamos jo dalies besÄ lyginio panaikinimo, nes naujojoje KAÄ® redakcijoje atitinkamas arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindas, kaip ir kituose minÄtuose teisÄs aktuose, yra fakultatyvus.
Taip pat pabrÄžtina, jog arbitražo sprendimas gali bÅ«ti Å¡iuo pagrindu panaikinamas tik tais atvejais, kai arbitražu negali bÅ«ti nagrinÄjamas pagrindinis bylos klausimas, bet ne Å¡alutiniai klausimai (žr. mutatis mutandis ICCAâS Guide to the Interpretation of the 1958 New York Convention. International Council for Commercial Arbitration with the Assistance of the Permanent Court of Arbitration Peace Palace, The Hague, 2011. P. 105). Taigi, tiek UNCITRAL pavyzdinis įstatymas, tiek ir 1958 m. Niujorko konvencija, o taip pat ir jų pagrindu parengtas naujos redakcijos KAÄ®, įtvirtina arbitražo sprendimo galiojimo prezumpcijos (angl. presumptive validity) doktrinÄ .
Remiantis Å¡ia doktrina, teismas, nustatÄs vienÄ iÅ¡ arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų, gali, taÄiau neprivalo panaikinti arbitražo sprendimÄ . Å ios teisÄs nuostatos įpareigoja teismÄ , nustaÄiusį egzistuojant aplinkybes, galimai sudaranÄias arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindÄ , kiekvienu konkreÄiu atveju vertinti jų įtakÄ ir svarbÄ viso Å¡alių ginÄo kontekste. Jeigu kompetentingas teismas nustato, jog panaikinimo pagrindÄ sudaranÄios aplinkybÄs visos nagrinÄjamos bylos kontekste nÄra itin svarbios ir neįteisina esminÄs neteisybÄs (angl. substantial wrong) ar nepaneigia teisingumo esmÄs (angl. miscarriage of justice), teismas neturÄtų naikinti tokio arbitražo sprendimo (žr.
International Arbitration: Law and Practice. Gary B. Born. Wolters Kluwer Law and Business. 2012. P. 303-306 ir cituojamus teisÄs aktus bei teismų praktikÄ ). AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados daromos ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje. Byloje Eco Swiss China Time Ltd. V. Benneton International NV (bylos Nr. C-126/97) Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog arbitražo proceso efektyvumas reikalauja, kad arbitražo sprendimų peržiÅ«ros galimybių ribos bÅ«tų siauros, o atsisakymas pripažinti arbitražo sprendimÄ arba jo panaikinimas turÄtų bÅ«ti įmanomas tik esant iÅ¡imtinÄms aplinkybÄms. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija pažymi, kad KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 (2)(b)(i) straipsnyje, 36 (1)(b)(i) straipsnyje bei 1958 m.
Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtinto aptariamo arbitražo sprendimo panaikinimo (nepripažinimo) pagrindo taikymo galimybÄ dÄl priežasÄių, kurios de facto pagal atitinkamos valstybÄs teisÄ yra siejamos ne su arbitražo, kaip alternatyvaus ginÄų sprendimo bÅ«do, efektyvumu, o su Å¡ios valstybÄs teisÄs aktuose įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos problematika, reikalauja kiekvienu individualiu atveju identifikuoti konkreÄius teisinius gÄrius, kurių apsaugai yra skirtas atitinkamas objektinio arbitruotinumo ribojimas, tuomet vertinti galimo jų pažeidimo mastÄ bei pobÅ«dį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu siekiama tinkamos kokybÄs prekių ir paslaugų, reikalingų valstybÄs veiklai, racionaliam biudžeto lÄšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plÄtrai skatinti, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo principams garantuoti. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijÄs su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Teismo pasisakyta, jog tiekÄjų sÄ Å¾iningas varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkanÄioji organizacija vykdo pirkimo procedÅ«ras, kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekÄjai gali apginti savo galbÅ«t pažeistas teises. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-119/2011 ir kt).
Taigi, Å¡iame Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinime pabrÄžiami tiek su vieÅ¡osios tvarkos elementu, tiek su arbitražo efektyvumo problematika susijÄ argumentai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, viešųjų pirkimų procedÅ«rų kontekste apžvelgdamas ESTT praktikÄ atitinkamu klausimu, yra pažymÄjÄs, jog siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedÅ«rų skaidrumÄ ir vienodÄ požiÅ«rį į konkurso dalyvius (lygiateisiÅ¡kumÄ ), vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos SÄ jungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iÅ¡ esmÄs skirtingos sÄ lygos nei pradinÄje sutartyje ir taip parodoma Å¡alių valia sudaryti naujÄ susitarimÄ dÄl esminių tokios sutarties sÄ lygų (ESTT 2000 m. spalio 5 d.
Sprendimas Komisija prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , C?337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT praktikÄ galiojanÄios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei juo:
a) nustatomos sÄ lygos, kurios, jei bÅ«tų nurodytos pradinÄs sutarties sudarymo procedÅ«ros metu, bÅ«tų suteikusios galimybÄ dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalÄtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiÅ«lymÄ ;
b) labai iÅ¡pleÄiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksÄiau nenumatytÄ pirkimo objektÄ ;
c) ekonominÄ sutarties pusiausvyra pasikeiÄia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminÄs sutarties sÄ lygose;
d) pakeiÄiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiÅ«lyme lÄmÄ Å¡io pasiÅ«lymo pripažinimÄ laimÄjusiu), su kuriuo iÅ¡ pradžių sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815). TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog, arbitražo bylos, kurioje priimtas, skundžiamas 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimas, specifika lemia aplinkybÄ, jog ginÄo dalies dÄl 186 138, 90 Lt objektinio arbitruotinumo klausimas galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄstas tik iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, t.y. nustaÄius aptariamos pinigų sumos faktinÄ bei teisinÄ prigimtį.
Å ios bylos kontekste tai iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų, jog Lietuvos apeliacinis teismas, procese dÄl arbitražo sprendimo panaikinimo sprÄsdamas atitinkamÄ klausimÄ , de facto turÄtų revizuoti Arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ teisÄs ir fakto klausimais, kas pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ tokio pobÅ«džio teismo procese nÄra leistina. TodÄl nagrinÄjamoje byloje aptariamos ginÄo dalies objektinio arbitruotinumo klausimas turÄtų bÅ«ti sprendžiamas laikantis tam tikrų vertinimo kriterijų. Pirmiausia turÄtų bÅ«ti nustatoma, ar 186 138, 90 Lt suma, laikant Å¡iÄ sumÄ pinigų suma, kuria padidinama vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kaina, minÄtuose ESTT sprendimuose Pressetext ir Wall suformuluotų vertinimo kriterijų kontekste, gali bÅ«ti laikoma esmine ir reikÅ¡ti naujÄ susitarimÄ dÄl esminių sutarties sÄ lygų.
Jei Å¡i aplinkybÄ patvirtinama, iÅ¡ sutarties sÄ lygų turÄtų bÅ«ti sprendžiama, ar Å¡alių sudarytoje sutartyje numatyta jos esminių sÄ lygų keitimo galimybÄ, vertinamos sutarties sÄ lygų keitimo galimybÄs bei ribos (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-132/2014). NustaÄius, kad sutarties sÄ lygų pakeitimas yra esminio pobÅ«džio ir sutartyje nebuvo numatyta jos keitimo galimybÄs arba sutarties pakeitimų mastas virÅ¡ija leistinas ribas, tiek, kiek tai yra reikalinga ginÄo objektinio arbitruotinumo klausimo iÅ¡nagrinÄjimui, galÄtų bÅ«ti taikomas griežtesnis peržiÅ«ros standartas - vertinamos ginÄo arbitruotinumo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos teisinÄs ir faktinÄs aplinkybÄs. Ypatingai pažymÄtina, jog tokio pobÅ«džio peržiÅ«ra bÅ«tų galima tik esant itin iÅ¡imtinÄms aplinkybÄms.
Be to, kaip jau minÄta, ir tokiu atveju turÄtų bÅ«ti laikomasi ginÄo arbitruotinumo prezumpcijos ir su ja susijusių vertinimo kriterijų. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alių sudarytos Rangos sutarties kaina â 9 920 443, 60 Lt be PVM (a.b. Nr. 229, t. XII, b.l. 3). Taigi, 186 138, 90 Lt suma sudaro 1, 876 proc. visos Rangos sutarties kainos. IÅ¡ byloje esanÄios tiekÄjų pasiÅ«lymų lentelÄs matyti, jog ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina buvo 33, 42 proc. mažesnÄ nei konkurso pasiÅ«lymų vidurkis ir 10, 83 proc. mažesnÄ nei antrÄ mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusio tiekÄjo pasiÅ«lyta darbų kaina (10 994 861, 59 Lt) (a.b.
Nr. 229, t. XIV, b.l. 184). Tai reiÅ¡kia, kad net ir tuo atveju, jeigu 186 138, 90 Lt suma iÅ¡ tiesų bÅ«tų pinigų suma, kuria bÅ«tų buvusi padidinta Rangos sutarties kaina, toks kainos padidÄjimas, atsižvelgiant į minÄtuose ESTT sprendimuose įtvirtintus vertinimo kriterijus, nebÅ«tų esminis bei nepažeistų minÄtų valstybÄs tikslų, susijusių su vieÅ¡aisiais pirkimais. DÄl Å¡ios priežasties tolimesnis Å¡ioje nutartyje nurodytų kriterijų vertinimas nereikalingas. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, jog Arbitražo teismo iÅ¡nagrinÄtos bylos specifika nelemia arbitražo, kaip alternatyvaus ginÄų sprendimo bÅ«do, neefektyvumo.
Å i byla nÄra susijusi su treÄiųjų asmenų teisÄmis ir pareigomis. Visiems asmenims, galintiems turÄti suinteresuotumÄ byloje, buvo sudaryta galimybÄ dalyvauti arbitražo procese. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡alys turÄjo galimybÄ pasisakyti dÄl treÄiųjų asmenų įstojimo į bylÄ galimybių ir reikalingumo (a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 51-52). UAB âLitConâ partneris pagal jungtinÄs veiklos sutartį UAB âInžinerinÄs komunikacijosâ buvo informuotas apie arbitražo proceso inicijavimÄ , jam buvo pasiÅ«lyta įstoti į bylÄ , taÄiau Å¡i bendrovÄ (jos bankroto administratorius) nusprendÄ procese nedalyvauti (b.l. 26).
Arbitražo bylos Å¡alys yra ekonomiÅ¡kai stiprÅ«s ir patyrÄ teisinių santykių subjektai, papildomos apsaugos jie nÄra reikalingi. TodÄl Å¡alims sudarius arbitražinį susitarimÄ (b.l. 21-22), apimantį ir ginÄo arbitruotinumo klausimo iÅ¡sprendimÄ (a.b. Nr. 229, t. XVIII, b.l. 187, a.b. Nr. 229, t. XX, b.l. 129-150), tokia Å¡alių valia turi bÅ«ti gerbiama (KAÄ® 11 straipsnis, UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 5, 8 straipsniai, 1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnis). Galiausiai teisÄjų kolegija pažymi, kad vien atitinkamo ginÄo perdavimas nagrinÄti arbitražui nepaÅ¡alina arbitražo prievolÄs, nagrinÄjant ginÄÄ , laikytis imperatyviųjų teisÄs normų reikalavimų (žr. pvz., Paryžiaus apeliacinio teismo 1991 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Ganz v.
Nationale des Chemins de Fer Tunisiens(SNCFT) ir 1993 m. gegužÄs 19 d. sprendimÄ byloje Labinal v. Mors), o âginÄo nedaro nearbitruotino vien tas faktas, jog sprendžiant reikalavimo, kylanÄio iÅ¡ sutarties nutraukimo klausimÄ , atsitiktinai iÅ¡keliamas klausimas, susijÄs su vieÅ¡uoju interesuâ (JAV 2-osios apskrities Apeliacinio teismo 1974 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Parsons & Whittemore Overseas Co., Inc., Plaintiff-Appellant-Appellee v. Societe Generale De L'IndustrIe Du Papier (Rakta), and Bank of America, Societe Generale De L'IndustrIe Du Papier (Rakta), Defendant-Appellee-Appellant (508 F.2d 969 (2d Cir. 1974)).
Taip pat pažymÄtina, kad pats arbitražo teismas turi pareigÄ ex officio atsisakyti jurisdikcijos dÄl ginÄo nearbitruotinumo, taÄiau Å¡i pareiga yra ribojama Å¡alių arbitražui pateikiamų faktų (Julian D M Lew, Loukas A Mistelis, Stefan M Kroll. Comparative International Commercial Arbitration, Kluwer Law International. 2003. P. 220, Loukas A. Mistelis & Stavros L. Brekoulakis Arbitrability: International and Comparative Perspectives. Kluwer Law International, 2009. P. 7). Taigi nÄra pagrindo pripažinti, kad arbitražas tokio pobÅ«džio bylose nÄra efektyvus ginÄų sprendimo bÅ«das.
DÄl Å¡ių priežasÄių teisÄjų kolegija sprendžia, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis dÄl 186 138, 90 Lt priteisimo neturÄtų bÅ«ti naikinama net ir tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų nearbitruotina â 186 138, 90 Lt ginÄo suma viso ginÄo kontekste nÄra reikÅ¡minga jo dalis, jos objektinis arbitruotinumas (nearbitruotinumas) nebuvo akivaizdus, o Å¡is klausimas galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄstas tik iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, be to Å¡alys aktyviai neįrodinÄjo aptariamos ginÄo dalies objektinio arbitruotinumo (nearbitruotinumo).
Esant tokioms aplinkybÄms, teismo manymu, nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, pagrįsta ir ekonomine prasme racionalu formaliais pagrindais skaidyti tarp tų paÄių Å¡alių kilusio ginÄo dalių, susijusių su tomis paÄiomis ar panaÅ¡iomis faktinÄmis aplinkybÄmis, net jei jos gali bÅ«ti teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai atskirtos, sprendimo bÅ«dÄ . Å iame kontekste ypaÄ atsižvelgtina į tai, jog arbitražinio bylos nagrinÄjimo ar arbitražo sprendimo vykdymo dažniausiai vengia Å¡alis, pažeidusi jai taikomus elgesio reikalavimus, nustatytus Å¡alių sutartinių santykių ar įstatymo pagrindu.
TodÄl galimybÄs iÅ¡vengti Å¡alių pasirinktu ginÄų sprendimo bÅ«du pasiekto rezultato egzistavimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų bei sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise, be to neatitiktų verslo subjektų intereso patiems pasirinkti ginÄų sprendimo bÅ«dÄ , mažintų Å¡alies investicinį patrauklumÄ bei neatitiktų pasaulinių arbitražo, kaip alternatyvaus ginÄų sprendimo bÅ«do, raidos tendencijų. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 21 d. atliko KAÄ® pakeitimus.
Å ių pakeitimų esmÄ ir tikslas - suderinti KAÄ® nuostatas su Jungtinių Tautų TarptautinÄs prekybos teisÄs komisijos (UNCITRAL) 2006 metais atliktais Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais, Å¡alinti teisinio reglamentavimo komercinio arbitražo srityje trÅ«kumus. Å iuo tikslu KAÄ® buvo numatyta progresyvių teisinių instrumentų - iÅ¡plÄsta komercinio ginÄo sÄ voka, Å¡alims numatyta galimybÄ arbitraže sprÄsti ne tik fakto, bet ir teisÄs klausimus. Ä®statymo leidÄjas, atlikdamas Å¡iuos KAÄ® pakeitimus, siekÄ suderinti KAÄ® nuostatas su tarptautinÄmis arbitražo teisÄs ir praktikos vystymosi tendencijomis, ânumatyti Å¡alims didesnes galimybes, o bÅ«tent â arbitraže sprÄsti ir tokius klausimus, kurie Å¡iuo metu nÄra arbitruotiniâ (2010 m. balandžio 28 d.
Ä®statymų projektų Reg. Nr. XIP-1985, XIP-1986 aiÅ¡kinamajamasis raÅ¡tas). TodÄl į arbitruotinų ginÄų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti inter alia ginÄai dÄl žalos, pažeidus konkurencijos teisÄs normas, atlyginimo, kai kurie ginÄai dÄl patentų, prekių ženklų, dizaino ir kt. Å ie KAÄ® pakeitimai koreliuoja ir su kituose valstybÄs teisinei sistemai bei ekonomikai reikÅ¡minguose teisÄs aktuose atliktais pakeitimais, pavyzdžiui, naujosios KAÄ® redakcijos 49 straipsnio 7 dalies nuostatose, kitaip nei iki 2012 m. birželio 30 d. galiojusios KAÄ® 11 straipsnio 1 dalyje, numaÄius, kad bankroto bylos iÅ¡kÄlimas paprastai neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nedaro ginÄo nearbitruotino.
Atitinkamai atlikti ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®) pakeitimai, leidžiantys bankroto administratoriui reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais ir kitus administratoriaus reikalavimus bankrutuojanÄios ir bankrutavusios įmonÄs skolininkams arbitraže, jeigu iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo Å¡alys buvo sudariusios arbitražinį susitarimÄ (Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalis). Iki bankroto bylos skolininkui iÅ¡kÄlimo arbitraže pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai neprivalo bÅ«ti perduodami bankroto bylÄ iÅ¡kÄlusiam teismui, o gali bÅ«ti nagrinÄjami arbitraže KAÄ® nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalis).
Å ių galimybių egzistavimas pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkriÄio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-593/2013). TeisÄjų kolegija pažymi, jog aptariami KAÄ® pakeitimai atspindi naujausias arbitruotinumo teisinÄs kategorijos pokyÄių tendencijas Europoje ir pasaulyje. Progresyviosiose Europos valstybių teisinÄse sistemose besiformuojanÄios tendencijos, susijusios su arbitražinių susitarimų aiÅ¡kinimo, taip pat su objektinio arbitruotinumo problematika, rodo, jog teismai, nagrinÄjantys aptariamo pobÅ«džio klausimus, įstatymÄ aiÅ¡kina lanksÄiai ir neformaliai, akcentuoja tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , bet ne formalius kriterijus.
KeletÄ pastarųjų deÅ¡imtmeÄių pastebima nearbitruotinų ginÄų sÄ raÅ¡o trumpÄjimo, arbitražinių susitarimų masto augimo tendencija (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-547/2014). GinÄo objektinio arbitruotinumo ribojimai, susijÄ su vieÅ¡osios tvarkos problematika, pasaulyje nyksta (žr. pvz., Loukas A. Mistelis & Stavros L. Brekoulakis Arbitrability: International and Comparative Perspectives.
Kluwer Law International, 2009. P. 21, 47-67; Kirry, A. Arbitrability: Current Trends in Europe. Arbitraton International. Vol. 12, No. 4. 1996; Raeschke-Kessler, H. Some Developments on Arbitrability and Related Issues, ICCA Congress Series No. 10, 2000). Naujosios KAÄ® redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta komercinio ginÄo samprata. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas komercinis ginÄas â bet koks Å¡alių nesutarimas dÄl fakto ar (ir) teisÄs klausimų, kilÄs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ , distribucijÄ , komercinį atstovavimÄ , faktoringÄ , nuomÄ , rangÄ , konsultavimÄ , inžinerines paslaugas, licencijavimÄ , investavimÄ , finansavimÄ , bankinÄ veiklÄ , draudimÄ , koncesijÄ , jungtinÄs veiklos kÅ«rimÄ ir vykdymÄ , bet kokiÄ kitokiÄ pramonÄs ar verslo kooperacijÄ , žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisÄs normas, atlyginimÄ , sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimÄ oru, jÅ«ra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.
KAÄ® 12 straipsnyje nurodyti ginÄai, kurie negali bÅ«ti perduoti arbitražui. Pagal minÄto straipsnio 1 dalį visi ginÄai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Arbitražas negali sprÄsti ginÄų, nagrinÄtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinÄti bylų, kurių nagrinÄjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginÄai, kylantys iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, ir ginÄai dÄl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos.
Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginÄai, kylantys iÅ¡ darbo ir vartojimo sutarÄių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginÄas (KAÄ® 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginÄai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybÄs ar savivaldybÄs įmonÄ, taip pat valstybÄs ar savivaldybÄs įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dÄl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonÄs, įstaigos ar organizacijos steigÄjo sutikimas (KAÄ® 12 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos VyriausybÄ ar jos įgaliota valstybÄs institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ dÄl ginÄų, susijusių su VyriausybÄs ar jos įgaliotos valstybÄs institucijos sudarytomis komercinÄmis sutartimis (KAÄ® 12 straipsnio 4 dalis). TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog senosios ir naujosios KAÄ® redakcijų lyginamosios analizÄs pagrindu darytina iÅ¡vada, jog bankroto teisiniai santykiai naujojoje įstatymo redakcijoje expressis verbis nÄra priskirti prie nearbitruotinų ginÄų sÄ raÅ¡o.
Atsižvelgiant į bankroto teisinių santykių reikÅ¡mÄ valstybÄs ekonomikai ir verslui, Å¡i aplinkybÄ neabejotinai rodo įstatymų leidÄjo valiÄ liberalizuoti teisinį reglamentavimÄ objektinio arbitruotinumo srityje, suteikti asmenims daugiau ginÄų sprendimo bÅ«dų pasirinkimo laisvÄs net ir situacijose, susijusiose su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-304/2011, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių ginÄas dÄl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kainos padidinimo â nearbitruotinas ginÄas, todÄl tokio pobÅ«džio nesutarimai sprÄstini tik teisme.
Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys, jog naujosios KAÄ® redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje expressis verbis numatyta, jog į komercinio ginÄo sampratÄ patenka bet koks Å¡alių nesutarimas dÄl fakto ar (ir) teisÄs klausimų, kilÄs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu. Be to, naujojoje KAÄ® redakcijoje įsakmiai reglamentuota, jog arbitruotini yra visi ginÄai, iÅ¡skyrus KAÄ® 12 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. DÄl Å¡ių priežasÄių darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidÄjas, atlikÄs aptariamus įstatymo pakeitimus, siekÄ, jog visi ginÄai, įskaitant ir tuos, kurie yra susijÄ su sutarÄių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, kainos padidinimu, galÄtų bÅ«ti sprendžiami arbitražu.
DÄl Å¡ių priežasÄių minÄta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-304/2011, priimta galiojant senajai KAÄ® redakcijai, Å¡iai bylai nÄra aktuali. TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nustaÄius, kad Rangos sutarties kainos padidinimas 186 138, 90 Lt suma nebÅ«tų buvÄs esminis ir nepažeistų vieÅ¡ojo intereso viešųjų pirkimų srityje, nustaÄius, jog dÄl Å¡ios ginÄo dalies priimtas Arbitražo teismo sprendimas nesukurtų esminÄs neteisybÄs ir nepaneigtų teisingumo esmÄs, taip pat sprendus, jog aptariamo pobÅ«džio ginÄai gali bÅ«ti efektyviai iÅ¡nagrinÄjami arbitraže, ginÄo Å¡alims neskundus aptariamos Arbitražo sprendimo dalies ir teismui konstatavus, jog KAÄ® 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai yra fakultatyvÅ«s, o ginÄai, susijÄ su viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties kainos padidinimu, Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. birželio 21 d. atlikus KAÄ® pakeitimus, gali bÅ«ti nagrinÄjami arbitraže, nebelieka teisinio pagrindo sprÄsti Arbitražo sprendimo dÄl Å¡ios ginÄo dalies panaikinimo KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu klausimo.
PareiÅ¡kÄjas Å¡ios Arbitražo teismo sprendimo dalies neskundÄ, pateiktame skunde dÄl kitų Arbitražo sprendimo dalių neįrodinÄjo ir neformulavo argumentų, susijusių su dalies ginÄo objektiniu arbitruotinumu. 4.2. DÄl Arbitražo teismo sprendimo dalių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai(KAÄ® redakcijos, galiojanÄios nuo 2012 m. birželio 30 d., 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas) KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo sprendimÄ , jei nustato, kad arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodÄs, kad sÄ voka âvieÅ¡oji tvarkaâ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinÄ vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisÄs normas, įtvirtinanÄias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisÄs principus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkriÄio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-443/2008). 4.2.1.
DÄl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt panaudotÄ sutarties įvykdymo garantijos sumÄ prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPareiÅ¡kÄjas skundžiamos Arbitražo teismo sprendimo dalies prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai grindžia tuo, kad Arbitražo teismo iÅ¡vados dÄl garantijÄ pagal pirmÄ pareikalavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų taikymo ir aiÅ¡kinimo neatitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikos. TodÄl, anot pareiÅ¡kÄjo, Arbitražo teismas, priteisdamas iÅ¡ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ ieÅ¡kovui 74 798, 90 Lt sutarties įvykdymo garantijos sumÄ , be jokio teisinio pagrindo atleido ieÅ¡kovÄ nuo 74 798, 90 Lt dydžio atsakomybÄs už netinkamÄ Sutarties vykdymÄ , tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir valstybÄs politikos prioritetus aplinkosaugos srityje.
TeisÄjų kolegija nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kÄjo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ argumentais. Visų pirma, kaip jau minÄta Å¡ioje nutartyje, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisÄs taikymo aspektais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalimas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad pagrindinis nustatytos vieÅ¡osios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtÄ arbitražo teismo sprendimÄ , tikslas â apsaugoti fundamentaliausias valstybÄs teisinÄs sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisÄjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, kelianÄių grÄsmÄ toms vertybÄms.
Taigi vieÅ¡oji tvarka tokiame procese turi bÅ«ti suprantama siauriau, nei nacionalinÄ vieÅ¡oji tvarka. Teismas, sprÄsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatÄ faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinÄja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisÄs normos, nes, pirma, tai nÄra proceso dÄl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Toks vieÅ¡osios tvarkos aiÅ¡kinimas pateiktas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bylose, kuriose buvo sprendžiamas arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas, taÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad tokia vieÅ¡osios tvarkos samprata taikoma ir procese dÄl nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog arbitražo teismai bylas nagrinÄja aiÅ¡kindami ir taikydami inter alia imperatyviÄ sias teisÄs normas.
Tai reiÅ¡kia, kad į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisÄs normų tinkamo taikymo aspektu. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad nacionalinio arbitražo sprendimo apskundimo procese yra revizuojamas pats arbitražo sprendimas, kas, kaip jau minÄta, nÄra galima. VieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliuÄiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o paÄios fundamentaliausios ir reikÅ¡mingiausios valstybÄs ir visuomenÄs vertybÄs, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.
Å ioje byloje tokių aplinkybių egzistavimo nenustatyta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija papildomai pažymi, kad teismas (arbitražas) aiÅ¡kina ir taiko teisÄs normas ne prima impressionis, o konkreÄioje byloje, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir jas susiedamas su taikytina teisÄs norma. DÄl to kiekvienas teismo precedentas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkreÄios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra teismo sprendimo konkreÄioje byloje ratio decidendi.
TeisÄs taikymo taisyklių aiÅ¡kinimas, suformuluotas bylose, neturinÄiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinÄjant buvo suformuluotas tas teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimas, negalimas. Tai reiÅ¡kia, jog teismų pateikiami teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinÄjant faktinÄmis aplinkybÄmis panaÅ¡ias bylas. Asmuo, kuris remiasi tam tikrais teismo sprendimais, turi nurodyti ne tik konkreÄius teismo sprendimus, bet ir argumentuotai pagrįsti jo nurodomų teismų sprendimų ir nagrinÄjamos bylos konkreÄių faktinių aplinkybių esminį panaÅ¡umÄ .
PareiÅ¡kÄjui veikiant kaip perkanÄiajai organizacijai, siekianÄiai vieÅ¡ojo intereso bei valstybÄs politikos prioritetų aplinkosaugos srityje apsaugos, ir manant, jog bylose, kuriomis priimtais teismų sprendimais jis rÄmÄsi, bei Arbitražo teismo nagrinÄtoje byloje esama esminių sutarÄių nuostatų, reguliuojanÄių garantijos paskirtį, panaÅ¡umų, pareiÅ¡kÄjas privalÄjo Å¡ias faktines aplinkybes įrodinÄti. PareiÅ¡kÄjui to nepadarius, nÄra pagrindo ir pripažinti Arbitražo sprendimÄ prieÅ¡taraujant teismų praktikoje egzistuojantiems precedentams ir juo labiau vieÅ¡ajai tvarkai.
Kadangi kiti pareiÅ¡kÄjo suformuluoti argumentai yra susijÄ su Arbitražo teismo sprendimo patikrinimu teisÄtumo ir pagrįstumo aspektais, teisÄjų kolegija dÄl jų nesprendžia. 4.2.2. DÄl Arbitražo teismo sprendimo dalies priteisti ieÅ¡kovui 123 100 Lt už atliktus darbus prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPareiÅ¡kÄjas skundžiamos Arbitražo sprendimo dalies dÄl 123 100 Lt už atliktus darbus priteisimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai grindžia sÄ Å¾iningo proceso principų pažeidimu, nes užsakovui ir FIDIC inžinieriui vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakius priimti darbus pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 5, ieÅ¡kovas Å¡io akto vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasiraÅ¡Ä, todÄl UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ teigimu, jam buvo užkirstas kelias pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl vienaÅ¡alio perdavimo akto pripažinimo negaliojanÄiu, įrodinÄjant, kad ieÅ¡kovo pateiktÄ Atliktų darbų aktÄ Nr. 5 jis pasiraÅ¡yti atsisakÄ pagrįstai.IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad Arbitražo teismas atmetÄ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ argumentus, nurodydamas, jog nepaisant to, kad užsakovas nepriimamų darbų kiekius ir pinigų sumas, kurias atsisako mokÄti, pateikÄ rangovui 2012 m. birželio 21 d. pastabose dÄl Galutinio darbų akto Nr. 5, taÄiau minÄti darbai buvo atlikti ne per Galutinio darbų akto Nr. 5 ataskaitinį laikotarpį, o atlikti anksÄiau ir priimti minÄtais aktais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.
4. PareiÅ¡kÄjas ir Å¡ioje skundo dalyje įrodinÄja, jog Arbitražo teismo sprendime esama teisÄs ir fakto klaidų. TeisÄjų kolegija pažymi, jog dÄl Å¡io proceso pobÅ«džio ir esmÄs Å¡ie argumentai nÄra vertinami. Kartu atkreiptinas dÄmesys, kad rangos sutarties Å¡alių teisÄs ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį â vienos Å¡alies teisÄs atitinka kitos Å¡alies pareigas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âParamaâ v.
AB firma âVITIâ, bylos Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikÄs sutartus darbus, praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ , o Å¡is turi nedelsdamas pradÄti jų priÄmimÄ . Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. lapkriÄio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âGlijasâ v. UAB âSernetaâ, bylos Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.).
Kaip Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisÄ atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminÄ ir dÄl termino praleidimo prievolÄs įvykdymas užsakovui prarado prasmÄ (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymÄ , sutartį ar darbų pobÅ«dį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trÅ«kumai, dÄl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytÄ paskirtį, o Å¡ių trÅ«kumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas treÄiasis asmuo negali paÅ¡alinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
Užsakovas, atsisakydamas pasiraÅ¡yti aktÄ , privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatÄ yra nepagrįstas, jis turi teisÄ, akte pažymÄjÄs atsisakymo faktÄ , pasiraÅ¡yti jį vienaÅ¡aliÅ¡kai. TokiÄ teisÄ jis turi, jei pats tinkamai vykdÄ prievolÄ perduoti atliktus darbus â sutartyje nustatytu terminu ir sÄ lygomis sudarÄ sÄ lygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisÄ jį ginÄyti, įrodinÄdamas, kad pagrįstai atsisakÄ pasiraÅ¡yti aktÄ .
Toks vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinÄ galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, todÄl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojanÄiu. Iki to momento nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisÄs ir pareigos, kurios atsiranda abiem Å¡alims pasiraÅ¡ius aktÄ . Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisÄ kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y.
įvykdyti prievolÄ. Ä®statymo nuostata, suteikianti vienos Å¡alies pasiraÅ¡ytam aktui juridinÄ galiÄ , yra specialioji, taikoma iÅ¡skirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonÄ, užkertanti galimybÄ užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priÄmimÄ ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugÄ užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisÄ ginÄyti tokį aktÄ â vienaÅ¡alis perdavimo aktas gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojanÄiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita Å¡alis atsisakÄ pasiraÅ¡yti aktÄ pagrįstai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 13 d. nutartis civilinÄje byloje UAB âStatybų pasažasâ v.
UAB âSenamiesÄio sveÄių namai, bylos Nr. 3K-3-504/2009). Nepaisant to, kas pasakyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog aptartas užsakovo teisių gynybos bÅ«das nÄra iÅ¡imtinio pobÅ«džio â pareiÅ¡kÄjas, manydamas, jog jo teisÄs ir teisÄti interesai, ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nepasiraÅ¡ius Galutinio darbų akto Nr. 5, buvo pažeisti, turÄjo teisÄ ir galimybes laisvai disponuoti kitomis įstatymo numatytomis galimai pažeistų teisių gynybos priemonÄmis. DÄl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kÄjo nurodomos aplinkybÄs niekaip neįtakojo jo galimybių ginti savo galimai pažeistas teises ir teisÄtus interesus arbitražo procese, įskaitant galimybÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.
TodÄl aplinkybÄs, susijusios su Atliktų darbų akto Nr. 5 nepasiraÅ¡ymu, bei Arbitražo teismo padarytos iÅ¡vados Å¡iuo klausimu, net jei jos bÅ«tų neteisingos, nesÄ lygotų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir neturÄtų teisinÄs reikÅ¡mÄs teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimui, nes pareiÅ¡kÄjas pats neiÅ¡naudojo visų prieinamų jo galimai pažeistų teisių gynybos bÅ«dų. Kadangi pareiÅ¡kÄjo argumentai yra susijÄ su Arbitražo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo vertinimu, teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako.
                                                                                                                                                                                                                          4.2.3.
DÄl Arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPareiÅ¡kÄjas įrodinÄja, kad Arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria nusprÄsta, kad kiekviena Å¡alis padengia savo turÄtas bylinÄjimosi arbitraže iÅ¡laidas, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. Å ioje nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje atitinkamais klausimais jau ne kartÄ pasisakyta, jog teismo procese dÄl nacionalinio arbitražo priimto sprendimo panaikinimo negali bÅ«ti tikrinamas jo teisÄtumas ir pagrįstumas.
Å i aksioma apima arbitražo sprendime padarytų iÅ¡vadų teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimo negalimumÄ tiek materialiosios, tiek proceso teisÄs, į kuriÄ patenka sprendimo dalis dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, taikymo aspektais. TeisÄjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kÄjo argumentais, jog Arbitražo teismas nesilaikÄ pareigos paskirstyti Å¡alims bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ arbitražo teismo sprendimo akivaizdu, jog toks paskirstymas buvo atliktas â nurodyta kiekvienai iÅ¡ Å¡alių apmokÄti savo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
TodÄl Å¡ioje nutartyje pasisakoma tik dÄl tų klausimų, kurie yra susijÄ su vieÅ¡osios tvarkos problematika. KAÄ® 48 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama arbitražo iÅ¡laidų sÄ vokos reikÅ¡mÄ, iÅ¡laidų, kurios gali bÅ«ti priskiriamos arbitražo iÅ¡laidoms, rūšys. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad nuolatinÄs arbitražo institucijos taikomi rinkliavų tarifai, arbitražo iÅ¡laidų apskaiÄiavimo, apmokÄjimo ir grÄ Å¾inimo tvarka nustatoma arbitražo procedÅ«ros reglamente ir (ar) Å¡alių susitarime, neprieÅ¡taraujanÄiame arbitražo procedÅ«ros reglamentui.
KAÄ® 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Å¡alys nesusitarÄ kitaip, arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, Å¡alių elgesį, arbitražo teismo sprendime turi paskirstyti arbitražo iÅ¡laidas Å¡alims. VKAT reglamento 42 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad arbitražo teismo sprendime turi bÅ«ti nurodyta atskirai arbitražo rinkliavų suma, kitos bylos nagrinÄjimo iÅ¡laidos ir jų paskirstymas Å¡alims. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija pirmiausia atkreipia dÄmesį, kad imperatyvių Å¡alių turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo arbitraže taisyklių nenumato nei KAÄ®, nei VKAT reglamentas.
MinÄtuose dokumentuose yra suformuluoti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å¡alims. Atitinkamas klausimas taip pat nÄra aptartas Å¡alių dokumentuose. Esant tokiai situacijai, teisÄjų kolegija analizuoja ir pasisako dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo arbitraže metodų ir principų. Kita vertus, kaip minÄta, imperatyviųjų teisÄs normų taikymo teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas Arbitražo sprendime per se nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos ribas.
Komerciniame arbitraže ir valstybių nacionalinÄse teisinÄse sistemose galioja skirtingi bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims principai. KontinentinÄs teisÄs tradicijos valstybÄse galioja principas, kad visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas privalo padengti bylÄ pralaimÄjusi Å¡alis (angl. loser pays rule arba costs follow the event rule). Anglosaksų teisinÄs tradicijos valstybÄse laikomasi požiÅ«rio, kad kiekviena iÅ¡ Å¡alių padengia savo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo bylos baigties (angl. pay-your-own-way rule arba American rule).
Egzistuoja ir treÄiasis bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo modelis, pirmÄ kartÄ suformuluotas teisÄs doktrinoje. Pagal šį modelį, vertinant paskirstytinas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgiama į santykinÄ Å¡alių sÄkmÄ procese (reikÅ¡tų ir patenkintų reikalavimų santykį). Tarptautinių komercinių arbitražų praktikos ir doktrinos analizÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad arbitražo tribunolai praktikoje dažniausiai vadovaujasi minÄtomis taisyklÄmis.
Kartu pažymÄtina, jog paskirstydami bylinÄjimosi iÅ¡laidas arbitražo teismai naudojasi didesne veiksmų laisve, nei nacionaliniai teismai. Å i aplinkybÄ pirmiausia yra sietina su faktu, jog arbitražo teismų dispozicijoje, pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ, yra mažesnis procesinio poveikio priemonių pasirinkimas, lyginant su valstybiniais teismais, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo komerciniame arbitraže institutas be savo tiesioginÄs funkcijos atlieka ir Å¡alių skatinimo bylinÄtis sÄ Å¾iningai, protingai bei ekonomiÅ¡kai funkcijÄ , taip pat atgrasymo nuo nesÄ Å¾iningo bylinÄjimosi funkcijÄ â Å¡alis, kurios procesinis elgesys arbitražo proceso metu neatitinka bendrųjų teisÄs principų reikalavimų arba sÄ lygoja arbitražinio arbitražo proceso vilkinimÄ , branginimÄ ar kitokį apsunkinimÄ , įpareigojama padengti didesnÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų arbitraže dalį.
Nors tokio pobÅ«džio praktika sÄ lygoja neapibrÄžtumÄ dÄl konkretaus ginÄo kainos, Å¡alys, įgyvendindamos sutarÄių laisvÄs principÄ , turi galimybÄ apriboti neigiamas Å¡io reiÅ¡kinio pasekmes ir sulygti dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Kaip minÄta, Å¡alys neįrodinÄjo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija nenustatÄ, kad Å¡ios civilinÄs bylos bei Arbitražo teismo iÅ¡nagrinÄtos bylos medžiagoje bÅ«tų užfiksuota kokių nors susitarimų dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog didelÄ dalis abiejų Å¡alių reikÅ¡tų reikalavimų buvo atmesta, be to, kaip procesiniuose dokumentuose nurodo pats pareiÅ¡kÄjas, abi Å¡alys arbitražo teismui papildomai teikÄ dokumentus, kas galÄjo sÄ lygoti ilgesnÄ arbitražo proceso trukmÄ. Pavyzdžiui, iÅ¡ Arbitražo teismo 2012 m. lapkriÄio 27 d. nutarties Nr. 6 matyti, kad ieÅ¡kovas su dubliku nepateikÄ Arbitražo teismui Atliktų darbų akto Nr. 5, atsakovas su tripliku nepateikÄ pastabų dÄl minÄto akto.
Arbitražo teismas inter alia sprendÄ, kad minÄti dokumentai turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ Å¡alių įrodinÄjamoms aplinkybÄms. DÄl Å¡ios priežasties Arbitražo teismas įspÄjo Å¡alis dÄl nebendradarbiavimo su arbitražo teismu bei įpareigojo jas pateikti minÄtus įrodymus (a.b. Nr. 229 t. XXI, b.l. 24). Kadangi Å¡alių reikÅ¡ti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti ar dirbtinai itin padidinti, atsižvelgdama į Å¡ios bylos apimtį, specifikÄ ir arbitražo praktikoje įprastus standartus, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog Arbitražas nepaskirstÄ Å¡alims bylinÄjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti.
AptariamÄ teisinį ginÄÄ nagrinÄjusio Arbitražo teismo pasirinktas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bÅ«das, nurodant, kad kiekviena Å¡alis padengia savo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, yra visiÅ¡kai įprastas komercinio arbitražo praktikoje, o aplinkybÄ, jog Arbitražo teismas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių kriterijumi laikÄ ne vien ieÅ¡kovo reikÅ¡tų ir patenkintų reikalavimų santykį savaime nereiÅ¡kia Arbitražo sprendimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai.
TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikoje veikianÄių arbitražų sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ros paskirtį, nenagrinÄja ir nepasisako dÄl Å¡alių argumentų, susijusių su skundžiamoje Arbitražo sprendimo dalyje padarytų teisinių iÅ¡vadų teisÄtumu ir pagrįstumu. Esant tokioms aplinkybÄms, nÄra pagrindo konstatuoti skundžiamos Arbitražo teismo sprendimo dalies dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai iÅ¡ Å¡iuo pagrindu jÄ naikinti.
Kadangi Arbitražas iÅ¡sprendÄ bylinÄjimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ â nÄra pagrindo remiantis KAÄ® 50 straipsnio 6 dalimi sustabdyti bylÄ ir perduoti arbitražui sprÄsti aptariamÄ klausimÄ . 4.3. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡ioje byloje, priteisimoIeÅ¡kovas UAB âLitConâ praÅ¡o ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 17 115, 45 Lt bylinÄjimosi Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡laidų atlyginimo.CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato (advokato padÄjÄjo) pagalba, yra priteisiamos ne didesnÄs nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje âDÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžioâ (toliau tekste - Rekomendacija).
Rekomendacijos 2 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato konkreÄioje byloje priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ . Å ie kriterijai inter alia yra bylos sudÄtingumas (2.1 p.), specialių žinių reikalingumas (2.2 p.), ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje (2.3 p.), sprendžiamų teisinių klausimų naujumas (2.7 p.), kitos svarbios aplinkybÄs (2.8 p.). Pagal RekomendacijÄ , maksimali priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma už apeliacinį skundÄ , jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 000 Lt (CPK 3 str. 6 d., Rekomendacijos 8.10 p.;
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijoje numatytus kriterijus, Å¡ios civilinÄs bylos sudÄtingumÄ , realiÄ darbų apimtį, kuriÄ turÄjo atlikti UAB âLitConâ atstovai, rengdami atsiliepimÄ Ä¯ UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ skundÄ , taip pat atsižvelgdama į faktÄ , jog Lietuvos apeliaciniame teisme ieÅ¡kovÄ atstovaujanti advokatų profesinÄ bendrija jį atstovavo taip pat ir Arbitražo teisme vykusiame procese, todÄl bylos faktinÄs ir teisinÄs aplinkybÄs ieÅ¡kovo atstovui yra žinomi, sprendžia, kad ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo yra priteistina maksimali Rekomendacijoje nurodyta suma už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ â 2 000 Lt.
Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose suformuluoti argumentai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs Å¡ioje byloje kilusio klausimo teisingam ir visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinÄjimui, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako. NenustaÄius Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 panaikinimo pagrindų, Å¡is sprendimas paliekamas nepakeistas.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, n u t a r i a:
PareiÅ¡kÄjo UAB âJoniÅ¡kio vandenysâ 2013 m. birželio 3 d. skundÄ dÄl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 229 panaikinimo atmesti. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. 229 palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âLitConâ (įmonÄs kodas: 123228761, adresas: Islandijos g. 4, LT-01401 Vilnius) naudai iÅ¡ uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJoniÅ¡kio vandenysâ (įmonÄs kodas: 157531950, adresas:
BariÅ«nų g 1, SatkÅ«nų k., LT-84101 JoniÅ¡kio r.) 2 000 Lt (du tÅ«kstanÄius litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti atlyginimo. GrÄ Å¾inti Vilniaus komercinio arbitražo teismui bylÄ Nr. 229. Å i nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos ir per tris mÄnesius gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui. TeisÄjai                                                    ArtÅ«ras Driukas                                                                  NijolÄ PiÅ¡kinaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Egidijus Žironas