44df3c87-bfad-447a-adbb-ba75085eda08 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-226-654/2017Teismo procesinis Nr. 1-01-1-53670-2016-3Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.3.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Ingridai Janonytei,dalyvaujant prokurorui RamÅ«nui Å ileikai,kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiajam V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

L., gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų raj., a. k. (duomenys neskelbtini) neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 10 klasių išsilavinimo, teistas:1. 2004 m. gruodžio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2. 2008 m. balandžio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;3. 2009 m. kovo 12 d.

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (už 820 Lt (6 MGL) vertės svetimo turto sugadinimÄ ) laisvės atėmimu 7 mėnesiams.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 520 Lt bauda; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 520 Lt bauda;4. 2009 m. balandžio 28 d.

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2009 m. birželio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 520 Lt bauda;5. 2010 m. balandžio 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria subendrintos 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. balandžio 28 d.

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės, subendrinta galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) bauda.6. 2010 m. lapkričio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (už 1180 Lt (9 MGL) vertės svetimo turto sugadinimÄ ) , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bei BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.7. 2010 m. rugsėjo 27 d.

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2010 m. balandžio 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 6 metams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. 2011 m. sausio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos nuteistajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 1 metus 6 mėnesius – Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutine bausme pagal abu nuosprendžius G.

L. paskirtas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: G. L. nužudė žmogų, o bÅ«tent:Jis, 2016 m. lapkričio 15 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) bute, apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui rankomis suspaudęs M. B. kaklÄ jÄ smaugė ir padarė kaklo odoje viengubÄ , uždarÄ , horizontaliÄ stranguliacinę vagÄ , dėl ko nuo uždusimo suspaudus kaklÄ M.

B. mirė. Smaugimas taip pat sÄ lygojo skydinės kremzlės deÅ¡iniojo ir kairiojo virÅ¡utinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžius su aplinkinėmis minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas liežuvyje, taÅ¡kines kraujosruvas akių junginėse, veido ir kaklo odoje, Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuose. Tuo pačiu metu toje pat vietoje G. L. rankomis sudavė tris smÅ«gius M. B. į galvÄ , ir padarė jai poodinę ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ su muÅ¡tinėmis žaizdelėmis deÅ¡iniajame momenyje, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje, muÅ¡tines žaizdeles su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje.Å iais savo veiksmais G.

L. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas teisme G. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad nužudytoji M. B. yra jo patėvio mama. Pas M. B. gyveno jo mama ir jis kartais pas jÄ nakvodavo. Su M. B. nekonfliktuodavo, tik kartais ji priekaiÅ¡taudavo dėl namo, kad sudegė. 2016 m. lapkričio 15 d. jis atsikėlė ir su M. B. apsižodžiavo dėl praeityje sudegusio namo, tada iÅ¡gėrė 4 tabletes vaistų bei sidro. IÅ¡ vakaro buvo gėręs alaus, kai kartu su motina vartojo alkoholį.

IÅ¡gėrus sidro ir tabletes jam kažkas atsitiko ir jis paėmęs už kaklo rankomis apie 30 sekundžių smaugė gulinčiÄ lovoje M. B.. Nežino, iÅ¡ kur atsirado sužalojimai veide, nes mirusiajai per veidÄ netrenkė, o tiesiog pasmaugė. Atsigavęs stovėjo Å¡alia ir pamatė, kaip ji mėlynuoja, todėl pagalvojo, kad jai pasidarė bloga ir nubėgo pas kaimynę iÅ¡kviesti greitosios. Negali pasakyti, kodėl pasmaugė M. B.. Kai skambino greitajai nepasakė, kÄ jai darė, nes pats nesuprato, kas įvyko.

BÅ«na momentų, kai jis neprisimena įvykių. Ankščiau, po bandymo nusižudyti, jis buvo nuvežtas į psichiatrijos ligoninę, kur jam iÅ¡rašė tabletes, kurias jis vartojo 2 kartus per dienÄ , jas vartojo ir 7 metus atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kėse. Ä®vykio dienÄ iÅ¡gėrė 4 tabletes su alkoholiu, mano, kad jos galėjo susimaiÅ¡yti ir todėl viskas įvyko. M. B. buvo geras žmogus, jis gailisi dėl to, kÄ padarė.Savo parodymus kaltinamasis G. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 110-116 ).Apklaustas teisme nukentėjusysis V.

B. paaiÅ¡kino, kad jis nepažįsta G. L.. Žino, jog jis yra jo brolio draugės sÅ«nus ir neseniai grįžęs iÅ¡ kalėjimo. Trys dienos iki įvykio jis kalbėjo su M. B., kuri minėjo, kad G. L. pora dienų pabus ir iÅ¡važiuos. Jis siÅ«lė motinai, kad tÄ laikÄ ji gyventų pas jį, nes Å¡i skundėsi, kad G. L. su savo motina girtauja, o ji norėjo ramybės. Ä®vykio dienÄ jam paskambino į darbÄ ir pranešė apie mamos mirtį. Kaimynas pavežė iki vietos, kur gyveno jo mama, bet ten jau buvo policija ir nieko neįleido.

Yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, Å¡iÄ Å¾alÄ sudaro 880 eurų laidotuvių iÅ¡laidos ir 10 000 eurų neturtinės žalos, tačiau neturtinės žalos atlyginimo jam nereikia.Apklausta teisme liudytoja D. L. paaiÅ¡kino, kad yra kaltinamojo motina. Gyveno pas M. B., nes jų namas sudegė, o M. B. juos priėmė. Ji su M. B. gyveno nuolat. G. L. atvažiavo 3-4 dienoms, prieÅ¡ tai buvo Klaipėdoje. Santykiai su mirusiÄ ja tiek jos, tiek G. L. buvo geri, fizinio smurto niekada nebuvo. Mirusioji pati negerdavo ir priekaiÅ¡taudavo dėl gėrimo jos namuose.

Ji įvykio dienÄ , 2016 m. lapkričio 15 d., atsikėlė apie 8-9 valandÄ ryto. IÅ¡ vakaro kartu su G. L. iÅ¡gėrė po vienÄ ar du butelius litro talpos alaus. Atsikėlę pavalgė, iÅ¡gėrė du butelius alaus, po litrÄ . Ji iÅ¡ namų išėjo apie pietus ar vėliau. Nežinojo, kad G. L. vartotų vaistus, bet pamena, jog jis skųsdavosi, kad jam dingdavo atmintis. Jai grįžus namo jau buvo atvažiavusi policija ir sÅ«nus buvo sulaikytas.Apklausta teisme liudytoja R. P. parodė, kad įvykio dienÄ su sugyventiniu O.

O. nuėjo į turgų, bet turgus buvo uždarytas, todėl nuėjo į parduotuvę ir apsipirkę grįžo namo. Jos sugyventinis paklausė, kas neÅ¡iojo metalÄ , D. L. prisipažino, kad ji neÅ¡iojo ir jos sugyventinis pasiÅ«lė atsidėkoti. D. L. paprašė nupirkti alkoholio. Jiems išėjus senutė dar buvo gyva. Kartu nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir suvartojo. Vėliau D. L. nuėjo namo. Ji su sugyventiniu kiek pasikalbėję grįžo iÅ¡ parduotuvės ir Å¡alia namų rado du medicinos darbuotojus ir greitÄ jÄ .

Jų nebuvo apie pusę valandos. Jos sugyventinis nubėgo pažiÅ«rėti, nes manė, kad M. B. bloga. Atbėgęs pasakė, kad ji jau nebegyva. Kai jie išėjo, smurto žymių nepastebėjo, tik matė, kad nėra auksinio žiedo ant rankos. Jie nematė, nei kaip tai atsitiko, nei kas jÄ nužudė. Iki nužudymo nebuvo susitikę su G. L., alkoholio kartu su juo nevartojo. G. L. su motina iÅ¡gėrinėdavo, o senolė jiems buvo labai gera. Ji buvo rami moteriÅ¡kė, todėl ji su sugyventiniu padėdavo jai.

Po įvykio buvo toks momentas, kad G. L. jos sugyventinis neleido iÅ¡eiti iÅ¡ namų, nes O. O. suprato, kad M. B. buvo nužudyta, todėl užspaudė duris, o jai liepė stovėti lauke, kad neliptų pro langÄ . G. L. užgesino Å¡viesÄ ir bandė pro langelį iÅ¡lysti, o jo motina prašė jį iÅ¡leisti.Apklaustas teisme liudytojas O. O. iÅ¡ esmės davė tokius pačius parodymus kaip ir jo sugyventinė R. P.. Bendrojo pagalbos centro įvykio registravimo ataskaitoje nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 15 d., 16:34 val.

žmogus, skambinęs iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad bute mirė M. B., be smurto, giminės vietoje, visi girti (t. 1, b. l. 19). Skambučio BPC stenagramoje nurodyta, kad skambinęs G. L. pranešė apie tai, kad grįžęs rado M. B. mirusiÄ (t. 1, b. l. 56). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu Lentvaryje, Geležinkelio g. 7-12, buvo rastas M. B. lavonas (t. 1, b. l. 20-24). 2016 m. lapkričio 15 d., 18:01 val., G. L. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas (t. 1, b.l. 27). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M.

B. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklÄ . Ä® tai nurodo: kaklo odoje yra vienguba, uždara, horizontali stranguliacinė vaga, skydinės kremzlės deÅ¡iniojo ir kairiojo virÅ¡utinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiai su aplinkinėmis minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos liežuvyje, taÅ¡kinės kraujosruvos akių junginėse, veido ir kaklo odoje, Å¡irdies ir plaučių pavirÅ¡iuose, skystas, tamsus kraujas ir raudoni kraujo kreÅ¡uliai Å¡irdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė.M.

B. lavone nustatyta:- kaklo suspaudimas, pasireiÅ¡kęs stranguliacine vaga kaklo odoje, skydinės kremzlės deÅ¡iniojo ir kairiojo virÅ¡utinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiais su aplinkinėmis minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis liežuvyje, padarytas tiesiogiai spaudžiant kaklÄ kairėje pusėje ties poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus priekine dalimi bei skydinės kremzlės kairiojo virÅ¡utinio rago pagrindu ir deÅ¡inėje pusėje ties skydinės kremzlės deÅ¡inio virÅ¡utinio rago iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus užpakaline dalimi.

Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties.- poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis dešiniajame momenyje, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos dešinėje, muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje padaryti kietais, bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties.Kaklo suspaudimas, pasireiškęs vienguba, uždara, horizontalia stranguliacine vaga, skydinės kremzlės dešiniojo ir kairiojo viršutinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruvomis liežuvyje, nėra būdingas pasikorimui.

Poodinė ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva su muÅ¡tinėmis žaizdelėmis deÅ¡iniajame momenyje, poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje, muÅ¡tinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. ( t. 1, b. l. 35-41 )Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta:l. M. B. lavono kakle dominuojantys suspaudimo požymiai nurodo, kad kaklo suspaudimas galėjo bÅ«ti padarytas lanksčiu, riboto pavirÅ¡iaus daiktu (labiausiai tikėtina skara, kuri buvo užveržta ant kaklo), tačiau neatmetama galimybė, kad kaklo suspaudimas taip pat galėjo bÅ«ti padarytas ir kietu, buku, riboto pavirÅ¡iaus daiktu, galimai spaudžiant kaklÄ rankomis, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse.2.

M. B. lavone nustatyti sužalojimai galvoje:2.1. Poodinė ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva su muÅ¡tinėmis žaizdelėmis deÅ¡iniajame momenyje padarytos kietu buku daiktu arba plokÅ¡tuma, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. MuÅ¡tinės žaizdelės, esančios poodinės kraujosruvos srityje, galėjo bÅ«ti padarytos, kuomet galvos plaukuose esantys plaukų segtukai, atsidÅ«rė tarp galvos odos ir traumuojančio daikto pavirÅ¡iaus bei trauminio poveikio metu įsispaudė į odÄ .

Poodinė kraujosruva yra netaisyklingos formos, neryÅ¡kių, iÅ¡siliejusių pakraščių, neatvaizduoja jokios geometrinės figÅ«ros arba raÅ¡to, todėl atsakyti, kokiu konkrečiu daiktu ji galėjo bÅ«ti padaryta, nėra galimybės. Vertinant tiek kraujosruvÄ , tiek žaizdeles visumoje, panaÅ¡u, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti deÅ¡inio momens sritimi kontaktuojant su kietu, buku, neriboto pavirÅ¡iaus daiktu. Sužalojimai, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdÄ , padaryti neilgai trukus iki mirties, t. y. kelių minučių arba keliasdeÅ¡imt minučių (iki 1 val.) laikotarpyje iki mirties.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.2.2. Poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje padarytos kietais, bukais daiktais. Specifinių požymių, nurodančių, kokiu konkrečiu daiktu jos galėjo bÅ«ti padarytos, nėra. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryti neilgai trukus, t. y. kelių minučių arba kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.2.3.

MuÅ¡tinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje padaryta kietu, buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Specifinių požymių, nurodančių, kokiu konkrečiu daiktu jos galėjo bÅ«ti padarytos, nėra. Sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryti neilgai trukus, t. y. kelių minučių arba kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( t. 1, b. l. 44-46 ) Darydamas iÅ¡vadas teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi liudytojų R.

P., O. O. ir D. L. parodymais. Jų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Å ių liudytojų parodymuose yra reikÅ¡mingų duomenų daryti iÅ¡vadoms apie nusikalstamÄ veikÄ . Priimdamas sprendimÄ teismas taip pat vadovaujasi raÅ¡ytiniais bylos dokumentais, kuriuos irgi pripažįsta įrodymais. Å ie nuosprendyje iÅ¡vardinti įrodymai gauti nepažeidžiant BPK nuostatų, atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus. Kaltinamas G. L. apklausiamas teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Jo paaiÅ¡kinimas dėl nusikaltimo padarymo mechanizmo iÅ¡ esmės atitinka specialisto iÅ¡vadas, tačiau Å¡ių iÅ¡vadų neatitinka jo parodymai dėl mirusiosios veide padarytų sužalojimų. Be to, kaltinamojo parodymai dėl alkoholio vartojimo neatitinka liudytojos D. L. parodymų ir girtumo nustatymo kvito duomenų, todėl kaltinamojo parodymų teismas negali vertinti kaip visiÅ¡kai teisingų, o priimdamas sprendimÄ teismas G. L. parodymais vadovaujasi tik tose dalyse, kurias patvirtina kiti bylos įrodymai.

G. L. kaltinamas smaugimo bÅ«du nužudęs M. B. ir toks kaltinimas yra patvirtintas byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Apklaustas teisme G. L. prisipažino pasmaugęs M. B. ir paaiÅ¡kino, kad kuomet buvo namuose vienas su mirusiÄ ja, suėmė rankomis jos kaklÄ ir pasmaugė. Savo parodymus G. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad M. B. buvo pasmaugta ir Å¡i specialisto nustatyta M. B. mirties priežastis atitinka G. L. apklausų ir parodymų patikrinimo metu jo nurodytų veiksmų prieÅ¡ mirusiÄ jÄ pasekmes.

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos D. L. parodymais nustatyta, kad bute, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, gyveno M. B., D. L. ir laikinai buvo atvykęs pagyventi G. L.. Ä®vykio metu D. L. buvo išėjusi, o namuose buvo likę tik G. L. ir M. B., jokių kitų žmonių namuose nebuvo ir niekas kitas be kaltinamojo nusikalstamos veikos padaryti negalėjo. Be to, iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo G. L. paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė, kad jis grįžo namo ir rado M. B. mirusiÄ .

Teismas nustatė, kad tokių G. L. veiksmų priežastis buvo alkoholio vartojimas ir M. B. priekaištai dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Apklausti teisme G. L., D. L., nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad G. L. ir D. L. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, kas nepatiko M. B. ir ji dėl to G. L. ir D. L. priekaištavo. V. B. net siūlė M. B. persikelti gyventi pas jį, kol jos namuose yra G. L.. Kelios dienos iki įvykio G. L. atvažiavo į Lentvarį ir apsigyvenęs pas M. B. su D. L. gėrė alkoholinius gėrimus.

Ä®vykio dienos rytÄ jie toliau gėrė, o D. L. išėjus namuose su M. B. liko tik G. L. ir žinant, kad atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė 2,44 promilių girtumÄ akivaizdu, kad toliau vartojo alkoholį. Nuolatinis G. L. alkoholio vartojimas ir M. B. nepasitenkinimas tuo bei nuolatiniai priekaiÅ¡tai, teismo nuomone, ir buvo priežastis, kodėl G. L. nužudė M. B.. Apklaustas teisme G. L. nepripažino sudavęs smÅ«gius M. B. į galvÄ , tačiau tokie jo parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais.

Kaip jau teismas nustatė, įvykio metu įvykio vietoje nebuvo kitų žmonių, tik kaltinamasis ir mirusioji, ir niekas kitas negalėjo padaryti sužalojimų. Specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai dešiniame momenyje, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos dešinėje ir muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje padaryti neilgai trukus, t. y. kelių minučių ar kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Nors ekspertė negalėjo nustatyti, kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, tačiau ji nustatė kokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis dešiniame momenyje.

Å is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas plaukų segtuku jam atsidÅ«rus tarp galvos ir traumuojančio daikto pavirÅ¡iaus ir trauminio poveikio metu įsispraudus į odÄ . Teismo nuomone, sprendžiant iÅ¡ specialistės apraÅ¡yto sužalojimo deÅ¡iniame momenyje mechanizmo, Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ne G. L. suduodant smÅ«gius M. B., o kaltinamajam smaugiant mirusiÄ jÄ . Smaugiama M. B. muistėsi, kiek galėdama bandė iÅ¡trÅ«kti ar pasiprieÅ¡inti kaltinamajam ir besiprieÅ¡inant ant jos galvos buvęs plaukų segtukas pakliuvo tarp sužalotos vietos ir lovos dalies, bei padarė šį sužalojimÄ .

Å is sužalojimas vertintinas ne kaip padarytas smÅ«giuojant, tačiau priskirtinas G. L. veiksmams. G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip jau minėta vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ , apklaustas teisme kaltinamasis pripažino ne visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Jis nepripažino, kad sudavė smÅ«gius ir padarė sužalojimus mirusiosios veide, taip pat nepripažino vartojęs alkoholį ir alkoholio įtakos nusikaltimo padarymui.

Tačiau teismas nustatė, kad kaltinamasis sudavė M. B. smÅ«gius į galvÄ . Å ie jo veiksmai buvo įraÅ¡yti į kaltinimÄ . Nors jie nėra kvalifikuoti atskirai, tačiau BK yra numatyta atsakomybė už jų padarymÄ , todėl jų pripažinimas yra reikÅ¡mingas vertinant, ar kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . PanaÅ¡i situacija ir su alkoholio vartojimu. Kaltinamajame akte G. L. yra kaltinamas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir prokuroras siÅ«lo pripažinti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apklaustas teisme kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad su D. L. vartojo alkoholį dienÄ prieÅ¡ įvykį ir įvykio dienos rytÄ , tačiau buvo iÅ¡gėręs nedaug. DienÄ prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs alaus, o įvykio dienos rytÄ buvo iÅ¡gėręs stiklinę sidro. Apklausta teisme D. L. paaiÅ¡kino, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį ji su G. L. iÅ¡gėrė po 1 ar 2 litrinius alaus butelius. 2016 m. lapkričio 15 d. girtumo nustatymo kvitu G. L. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Tai yra beveik sunkus girtumo laipsnis.

Neįtikėtina, kad toks girtumas atsirado tikrinimo laiku tik iÅ¡ vakaro iÅ¡gėrus 1 ar 2 litrus alaus ir iÅ¡ ryto iÅ¡gėrus puodelį sidro. Taip pat neįtikinama, kad tokį didelį girtumo laipsnį galėjo įtakoti kaltinamojo vartojami vaistai, nes vaistai iÅ¡ viso nesukelia girtumo. Toks girtumas rodo, kad kaltinamasis nuolat ir dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus ir kadangi kaltinamasis nurodė anksčiau su mirusiÄ ja nekonfliktavęs, teismo nuomonę, tik girtumas lėmė jo nusikalstamus veiksmus.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir psichiatrijos ligoninėje gydant kaltinamÄ jį nustatytos diagnozės, susijusios su alkoholio vartojimu. Remdamasis Å¡iais motyvais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

Skirdamas bausmę G. L. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobÅ«dį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: G. L. anksčiau 7 kartus teistas, bausmes atlikęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, yra nevedęs, vaikų neturi, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d.

Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Priklausomybės sindromas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita gydytas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G.

L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad G. L. skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ . 2010 m. rugsėjo 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. Å iame straipsnyje nustatytas nusikaltimas yra sunkus, nes už Å¡io nusikaltimo padarymÄ sankcijoje nustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų.

Å iuo nuosprendžiu G. L. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl yra pagrindas pripažinti G. L. pavojingu recidyvistu. Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas G. L. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusysis V. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 880 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė duomenis susijusius su motinos laidojimo iÅ¡laidomis iÅ¡ viso 650 eurų. Taip pat patyrė kitas iÅ¡laidas, už kurias kvitų negali pateikti (50 eurų davė kunigui, 180 eurų kainavo gedulingi pietÅ«s). Teismas pripažįsta iÅ¡laidas motinos laidotuvėms kaip turtinę žalÄ , praÅ¡oma suma yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo G. L..Teismo posėdyje nukentėjusysis V. B. atsisakė ieÅ¡kinio dalies dėl neturinės žalos priteisimo.Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaltinamojo G.

L. daiktai (mobilaus ryÅ¡io telefonas "NOKIA", balto metalo grandinėlė ir žiedas, dėklas) saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. ( t. 1, b. l. 91-93 ), grÄ Å¾intini savininkui. Pinigai – 13,7 euro, saugomi Vilniaus aps. VPK Finansų skyriuje, nukreiptini civilinio ieÅ¡kinio padengimui. (t. 1, b. l. 94-95).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.Pripažinti G.

L. pavojingu recidyvistu. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ G. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. L. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Priteisti iÅ¡ G. L. 880 eurų V. B. jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Priimti V. B. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaltinamojo G. L. daiktus (mobilaus ryÅ¡io telefonÄ "NOKIA", balto metalo grandinėlę ir žiedÄ , dėklÄ ) saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grÄ Å¾inti G. L.. Pinigus – 13,7 euro, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, nukreipti civilinio ieÅ¡kinio padengimui.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                  Alenas Piesliakas