2019-01-02 Nr. AB-147-3-61-3-02467-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5592-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02467-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7.; 20.2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-15895-(3.5) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 1 199,95 Eur.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 metais kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama NŽT Lazdijų skyriui leisti pateikti suderinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodezininkai“ parengtą 11,82 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinių matavimų bylą be bendrasavininkų sutikimo su planuose pažymėtomis ribomis ir plotais bei leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus duomenis be bendrasavininkių prašymo.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 pareiškėjos ieškinį atmetė, konstatavo, jog NŽT Lazdijų skyrius nepriėmė privalomo sprendimo dėl leistinos ploto paklaidos (neparengė išvados) ir dėl to ieškinį atmetė. Lazdijų rajono apylinkės teismas taip pat nurodė, kad NŽT Lazdijų skyrius privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir žemės sklypų konfigūracijos skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, o tuo atveju, jeigu nustato, kad teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose yra pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės ribų konfigūracijos skirtumai, inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą.

Lazdijų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad kadastro bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvada, kuri yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) negali tęsti matavimo darbų. Lazdijų rajono apylinkės teismas nustatė, kad NŽT Lazdijų skyrius nepagrįstai surašė tikrinimo aktus, trukdančius suderinti parengtą Žemės sklypo planą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 67 ir 68 punktų reikalavimus.

Matininkui pateikus situacijos brėžinį, NŽT Lazdijų skyrius neturėjo reikalauti Žemės sklypo savininkų sutikimo su ribomis, nes tai tarpinis kadastrinių matavimų dokumentas, dėl kurio skyrius ir turėjo duoti išvadą, kuria remiantis matininkas galėtų parengti galutinį Žemės sklypo planą, kuriame pasirašo visi savininkai, o jiems nesutikus to padaryti – asmuo, iniciavęs kadastrinius matavimus, įgyja teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju apie sumažėjusį Žemės sklypo plotą matininkas 2013 m. spalio 24 d. informavo NŽT Lazdijų skyrių, kuris gavęs tokį pranešimą turėjo nustatyti sklypo sumažėjimo priežastis ir pateikti išvadą, tačiau šių veiksmų neatliko ir užkirto kelią tolimesniam darbui bei nepagrįstai nukreipė į teismą, tuo pareiškėjai sukeldamas nuostolių.

Po minėto teismo sprendimo NŽT Lazdijų skyrius savo darbo trūkumus pašalino ir 2015 m. vasario 5 d. parengė Išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje Nr. SD-(14.4.104.)-611 (toliau – ir Išvada). Bendrasavininkams galutinio Žemės sklypo plano nepasirašius, teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido pateikti sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be bendrasavininkių sutikimo.

3. Pareiškėjos teigimu, Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę. Dėl NŽT Lazdijų skyriaus neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą, kuri pasireiškė tuo, kad teismas K. S. iš pareiškėjos priteisė 260,66 Eur, Ž. S. – 173,77 Eur, valstybei – 73,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, pareiškėja sumokėjo 42,86 Eur žyminį mokestį, advokatei už darbą sumokėjo 579,24 Eur, o advokatui A. S. už pretenzijos surašymą sumokėjo 70 Eur. Pareiškėja pateikė NŽT prašymą atlyginti patirtus nuostolius, tačiau NŽT raštu Nr. 1SS-1585-(3.5) nepagrįstai atsisakė tai daryti. Pareiškėja nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su patirtais nuostoliais.

4. Papildomame atsiliepime pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus. Prašė iš atsakovo priteisti 130 Eur už papildomo atsiliepimo parengimą.

5. Atsakovas NŽT, atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad UAB „Geodezininkai“ matininkas R. V. 2015 m. sausio 26 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių dėl išvados surašymo, o NŽT Lazdijų skyrius laikydamasis teisės aktų reikalavimų 2015 m. vasario 5 d. surašė Išvadą, todėl pareiškėja skunde neteisingai teigia, kad NŽT Lazdijų skyrius neatliko savo tiesioginių funkcijų.

7. Teigė, kad nors pareiškėja skunde nurodė, jog matininkas R. V. 2013 m. spalio 24 d. NŽT Lazdijų skyrių informavo apie sumažėjusį Žemės sklypo plotą, toks matininko raštas nei NŽT Lazdijų skyriuje, nei UAB „Geodezininkai“ nėra registruotas, nėra aiški jo data, bei kada šis dokumentas buvo pateiktas. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja 2014 metais į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo kreipėsi neįvykdžiusi visų reikalingų procedūrų. Į NŽT Lazdijų skyrių dėl išvados surašymo iki 2015 m. sausio 26 d. nebuvo kreiptasi, nebuvo pateikti bei įregistruoti dokumentai, reikalingi išvados surašymui.

8. Pažymėjo, kad šiuo atveju NŽT skyrius jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Taip pat nesutiko su argumentais dėl 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) neteisėtumo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 1 199,95 Eur žalos atlyginimo. Bylos dalį dėl NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) panaikinimo nutraukė. Priteisė pareiškėjai O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 130 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai dėl neteisėtų NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų, kurie pasireiškė nepagrįstu pareiškėjos nukreipimu į Lazdijų rajono apylinkės teismą, kad būtų išduotas leidimas suderinti 11,82 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinius matavimus be kitų bendrasavininkų sutikimo.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjos patirtą žalą sudaro Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2-5-780/2015 iš pareiškėjos priteistos bylinėjimosi išlaidos: K. S. – 260,66 Eur, Ž. S. – 173,77 Eur ir valstybei – 73,42 Eur, taip pat civilinėje byloje sumokėtas žyminis mokestis – 42,86 Eur bei išlaidos advokatams – 649,24 Eur (579,24+70). Iš viso pareiškėja patyrė 1 199,95 Eur išlaidų, kurias įvardino kaip patirtą žalą. Su 2018 m. liepos 16 d. atsiliepimu pareiškėja papildomai pateikė įrodymus apie tai, kad už paaiškinimo šioje byloje pateikimą papildomai patyrė 130 Eur išlaidų, kurias taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios NŽT.

12. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. I-7893-811/2016 pareiškėjos skundą dalyje dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, bylą dalyje dėl 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-15895-(3.5) panaikinimo nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenustatė NŽT skyriaus neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2-5-780/2015 argumentų negalima teigti, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas konstatavo NŽT skyriaus veiksmų (neveikimo) neteisėtumą ir teisės aktų pažeidimą. Šiais argumentais remiantis Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad nesant visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas priteisti žalą negali būti tenkinamas. Teismas vertino, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas jai teisinių pasekmių nesukelia, todėl sprendimas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. I-7893-811/2016 ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teigimu, pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo – Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2-5-780/2015 argumentai, kuriais teismas iš esmės konstatavo neteisėtus NŽT Lazdijų skyriaus veiksmus, t. y. Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad NŽT skyrius, atlikdamas 11,82 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų derinimo procedūrą, praleido kadastrinių matavimų tikrinimo stadiją ir nepagrįstai ginčą su Žemės sklypo bendrasavininkais nukreipė spręsti į bendrosios kompetencijos teismą, dėl ko pareiškėja vėliau patyrė turtinę žalą. Pareiškėja pabrėžė, kad šią aplinkybę, be kita ko, nustatė ir apylinkės teismas, t. y. NŽT skyrius nustatęs, kad po pareiškėjos užsakymu atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų Žemės sklypas sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida (Žemės sklypo bendrasavininkų nepasirašymo žemės sklypų planuose priežastis), NŽT skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 24 punktu, privalėjo nustatyti Žemės ploto ir Žemės sklypo ribų skirtumo priežastis bei turėjo surašyti išvadą dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje. Po išvados priėmimo matininkas būtų galėjęs ištaisyti trūkumus ir parengti galutinį žemės sklypo planą, kuriame turėtų pasirašyti visi sklypo savininkai ir tik šiems atsisakius pasirašyti, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl įpareigojimo leisti įregistruoti kadastrinius matavimus be bendrasavininkų sutikimo. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog apie tai, kad po kadastrinių matavimų atlikimo Žemės sklypo ribos pasikeitė (sumažėjo daugiau nei leistina) NŽT skyrius buvo informuotas matininko R. V. 2013 m. spalio 24 d. raštu. Taigi pareiškėjos nuomone, kaip buvo konstatuota ir apylinkės teismo sprendime, NŽT skyrius Nuostatų 21 punkte įtvirtintų veiksmų neatliko, o praleidęs šią stadiją (išvados surašymas), nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos pateikti visų žemės savininkų parašus ant žemės sklypo planų, o jų nepateikus, pasiūlė ginčą spręsti civilinio proceso tvarka.

14. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.249 straipsnių nuostatomis. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nutartyje konstatavo, kad NŽT Lazdijų skyrius turėjo pagrindą, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, pradėti klaidų, galimai padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo procedūrą, t. y. parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad NŽT skyrius ne tik neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Nuostatų 21 punktą, bet ir nepagrįstais reikalavimais pareiškėjos atžvilgiu sudarė kliūtis tolimesniam Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimui (22 punktas). Atkreipė dėmesį, kad Lazdijų rajono teismo 2015 m. sausio 5 d. įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo taip pat rėmėsi nutartyje, yra privalomas visoms valdžios institucijoms, pareigūnams, tarnautojams ir kt. bei privalo būti vykdomas. Taigi NŽT skyriaus veiksmų neteisėtumas (dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo) yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje papildomai neįrodinėtina.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjos realiai patirtą žalą patvirtina nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat ir pateikti prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015, kurie patvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas, kurias pareiškėja patyrė dėl civilinio ginčo inicijavimo Lazdijų rajono apylinkės teisme. Teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl konkrečių subjektų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju NŽT Lazdijų skyriui teisės aktais priskirtų funkcijų nevykdymas lėmė pareiškėjos kreipimąsi į teismą, dėl to pareiškėja patyrė tiesiogiai su kreipimusi į Lazdijų rajono apylinkės teismą susijusias išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad NŽT Lazdijų skyrius pareiškėjai pasiūlė kilusį ginčą spręsti vadovaujantis CK tvarka, atitinkamai pareiškėjai nebuvo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos siūlymu. Tai leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti institucijos veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė 1 199,95 Eur žalą.

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-15895-(3.5), nurodė, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 17 d. su skundu kreipėsi į NŽT prašydama atlyginti 1 199,95 Eur žalą, atsiradusią dėl NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų neteisėtumo. NŽT, atsakydama pareiškėjai, nurodė, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas netyrė žalos atlyginimo klausimo, todėl apylinkės teismo sprendimas jokių materialinių pasekmių nesukuria ir negali būti pagrindu žalai atlyginti. Nors NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 1SS-15895-(3.5) nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo, tačiau šio sprendimo turinys (atsisakymas tenkinti prašymą) pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes pareiškėja, gavusi šį sprendimą, su reikalavimu atlyginti žalą kreipėsi į teismą ir jos skundas buvo priimtas nagrinėti. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašomas panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 1SS-15895-(3.5) pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė, todėl jo teisėtumo nagrinėjimas administracinio proceso tvarka nėra tikslingas. Teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė.

III. 17. Atsakovas NŽT, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjai O. K. priteista 1 199,95 Eur žala bei 130 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir pareiškėjos skundą atmesti.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimo ar nebuvimo nustatymui, todėl nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti institucijos veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų) bei nepagrįstai pareiškėjai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikoje negali peržengti šių įgalinimų ribų.

20. Nuostatų 21 punkte reglamentuota, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, jog ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Taigi iš teisinio reglamentavimo bei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų jurisprudencijoje pateikiamo viešojoje teisėje veikiančio teisėtumo principo aiškinimo akivaizdu, kad tik vykdytojui (matininkui) raštu informavus NŽT Lazdijų skyrių apie kadastrinių matavimų atlikimo metu nustatytas aplinkybes bei pateikus situacijos brėžinį, nurodant teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas, NŽT Lazdijų skyriui atsirado pagrindas rengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla NŽT Lazdijų skyriuje tikrinta tris kartus: 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. sausio 7 d. ir 2015 m. vasario 23 d. Kadastrinių matavimų byla ne kartą buvo grąžinama matininkui taisyti ir vėl teikiama tikrinti pakartotinai, tačiau nei vieno iš atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kada būtent byloje pateiktas UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. 2013 m. spalio 24 d. raštas. Taigi neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. 2013 m. spalio 24 d. raštas NŽT Lazdijų skyriui buvo pateiktas iki 2014 m. sausio 24 d. NŽT Lazdijų skyriaus rašto Nr. 4SD-(14.4.104.)-345 parengimo, nėra. Atsakovo nuomone, pareiškėja O. K. nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. 2013 m. spalio 24 d. raštas NŽT Lazdijų skyriuje buvo gautas iki jos kreipimosi į Lazdijų rajono apylinkės teismą dienos.

22. Akcentavo, kad Nuostatų 21 punktas imperatyviai įpareigoja vykdytoją (matininką) NŽT teritoriniam padaliniui pateikti raštu ne tik informaciją apie kadastrinių matavimų atlikimo metu nustatytas aplinkybes, bet ir pateikti situacijos brėžinį. UAB „Geodezininkai“ matininkas R. V. 2015 m. sausio 26 d. prašymu (prašymas registruotas NŽT Lazdijų skyriuje, registracijos Nr. 4JP-143) dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos derinimo kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas situacijos brėžinys. Pažymi, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje yra tik vienas situacijos brėžinys, pateiktas kartu su 2015 m. sausio 26 d. UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. prašymu, registracijos Nr. 4JP-143. Duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Geodezininkai“ matininkas R. V. NŽT Lazdijų skyriui buvo teikęs dar vieną situacijos brėžinį, nėra. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, sprendime tik formaliai nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų neteisėtumas (dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo) yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A-745-502/2018.

23. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad NŽT Lazdijų skyrius pažeidė Nuostatų 21 punkte įtvirtintas imperatyvias teisės normas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Geodezininkai“ matininkui R. V. pateikus 2015 m. sausio 26 d. prašymą (prašymas registruotas NŽT Lazdijų skyriuje, registracijos Nr. 4JP-143) dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos derinimo bei situacijos brėžinį, kaip numatyta Nuostatų 21 punkte, NŽT Lazdijų skyrius šį prašymą išnagrinėjo teisės aktuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai sprendė, jog yra visos būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti.

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino pareiškėjos O. K. prašymą ir iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisė 130 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad pareiškėja O. K. šioje byloje pareiškė du reikalavimus: panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1585-(3.5.) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 1 199,95 Eur turtinę žalą. Skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkintas vienas skundo reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs vieną pareiškėjos reikalavimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nepagrįstai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjos O. K. naudai priteisė 130 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nemažindamas šių išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

25. Pareiškėja O. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės revizuoja Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5- 870/2015, kuris yra galiojantis ir kuriame aplinkybė dėl to, kada būtent byloje pateiktas UAB „Geodezininkai“ matininko R. V. 2013 m spalio 24 d. raštas, buvo ištirta.

27. Pažymi, kad NŽT Lazdijų skyrius žemės sklypo kadastrinius matavimus tikrino tik pateikus matininkui prašymą ir kadastrinių matavimų bylą. Matininkas R. V. surašė Žemė sklypo kadastro matavimo duomenų nustatymo trūkumų aprašytų 2013 m. gruodžio 4 d. tikrinimo akte Nr. 04KAM-117823 T-6211 taisymo lapą. Jame nurodė, kad situacijos brėžinys NŽT Lazdijų skyriui pateiktas. Aiškinamajame rašte 2015 m. vasario 17 d. matininkas R. V. taip pat nurodo, kad 2013 m. spalio 24 d. situacijos brėžinys ir raštas dėl žemės sklypo ploto pasikeitimo NŽT Lazdijų skyriui buvo pateiktas. Tai reiškia, kad pirminį raštą (2013 m. spalio 24 d.) R. V. yra pateikęs, ir teikia antrą kartą. Lazdijų rajono apylinkės teismas nurodė, kad matininkas raštu informavo NŽT Lazdijų skyrių, jog ieškovės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau negu leistina maksimali paklaida ir pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį. Taigi matininkas įvykdė savo pareigą pagal Nuostatų 21 punktą ir Taisyklių 24 punktą, todėl darbą gali toliau tęsti tik gavęs minėtą išvadą. Šią aplinkybę R. V. patvirtino liudytoju apklausiamas teisme. Todėl apeliacinio skundo teiginiai nurodytu klausimu yra nepagrįsti.

28. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-870/2015 turi prejudicinę reikšmę. Teismas pažymėjo, kad NŽT Lazdijų skyrius paminėtus tikrinimo aktus surašė nepagrįstai, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje neruošė išvados dėl žemės sklypo Dumbliauskų kaime Lazdijų rajone ribų patikslinimo vietoje, nenustatė sklypo ploto ir žemės sklypo konfigūracijos skirtumo. Teismas konstatavo, kad būtinos išvados nepateikia valstybės institucija, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą tokiose situacijose, atsakingai institucijai nepriėmus sprendimo dėl leistinos ploto paklaidos viršijimo, kadastriniai matavimai nėra užbaigti ir negali būti tęsiami. Taigi Lazdijų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad NŽT Lazdijų skyrius praleido kadastrinių matavimų tikrinimo ir rengimo stadiją, neparengė konkrečios išvados, tokiu būdu pažeidė Nuostatų 21 punktą, nurodė bendrasavininkui kreiptis į teismą. Dėl NŽT Lazdijų skyriaus neveikimo atsirado žala.

29. Akcentavo, kad matininko V. V. 2015 m. sausio 26 d. prašymu negalima remtis ir dėl to, kad turtinė žala pareiškėjai buvo padaryta anksčiau, dar 2014 metais, kai NŽT Lazdijų skyrius neatliko savo pareigos, reikalavo kreiptis teismą, kai Lazdijų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą. Tai, kad NŽT Lazdijų skyrius neužregistravo 2013 m. spalio 24 d. matininko rašto ir situacijos brėžinio yra jo aplaidumas. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. V. 2013 m. spalio 24 d. raštas yra, jis negalėjo atsirasti savaime.

30. Nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė už galimą priteisti maksimalią turėtų išlaidų sumą už atsiliepimo parengimą. Taip pat paaiškino, kodėl priteisiama suma nemažinama proporcingai tenkintiems reikalavimams. Pareiškėja prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami atsakingo administravimo principą, kuris inter alia (be kita ko) reiškia ir pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

33. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

34. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

35. Šios bylos kontekste svarbus ir ABTĮ 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas: vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (1 dalis); į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (3 dalis).

36. Šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatyta, kad ginčo Žemės sklypo kadastrinių matavimų bei šių matavimų tikrinimo metu Žemės sklypo plane nurodyti ribų ilgiai skyrėsi nuo ilgių, nustatytų preliminarių matavimų metu, o Žemės sklypo ploto paklaida viršijo ribinę (leistiną) ploto paklaidą (b. l. 17–18, 65–68). Šios aplinkybės buvo konstatuotos visų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimų (2013 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. sausio 7 d.) metu, taigi NŽT Lazdijų skyriui buvo žinomos.

Be to, byloje pateiktas UAB „Geodezininkai“ NŽT Lazdijų skyriui adresuotas 2013 m. spalio 24 d. raštas kartu su Žemės sklypo situacijos brėžiniu (b. l. 69; taip pat žr. Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015 I tomas, b. l. 8–9) dėl maksimalią leistiną ribą viršijančių Žemės sklypo ribų bei ploto pasikeitimų. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Geodezininkai“ 2013 m. spalio 24 d. raštas NŽT Lazdijų skyriuje buvo gautas (kaip minėta, jį pirmosios instancijos teismui pateikė pats NŽT teritorinis padalinys), tačiau atsakovas teigia, jog minėtas raštas NŽT Lazdijų skyriuje nebuvo užregistruotas, todėl nėra aiški data, kada šis dokumentas buvo pateiktas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad 2013 m. spalio 24 d. raštą teikęs matininkas negalėjo daryti įtakos NŽT Lazdijų skyriuje gaunamų dokumentų registracijai, todėl aplinkybė, kad šis raštas institucijoje nebuvo užregistruotas ir, kad dėl to nėra galimybės nustatyti, kada jis institucijai buvo pateiktas, savaime nereiškia, kad toks raštas apskritai nebuvo pateiktas. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, šis raštas yra NŽT Lazdijų skyriaus turimoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos medžiagoje.

Pažymėta, kad viešojo administravimo institucija negali pareiškėjos laikyti atsakinga už tai, jog pati institucija nežino, kada ir kokiu būdu dokumentas atsirado jos administruojamoje (tikrinamoje) kadastrinių matavimų byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei tuo, kad UAB „Geodezininkai“ 2013 m. spalio 24 d. rašto data yra nurodyta neteisingai.

37. Dėl aktualios taikytinos teisės nustatytų faktinių aplinkybių kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodė, kad Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-924 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje.

Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nuostatai (8 str. 5 ir 6 d.). Atitinkamai Nuostatų (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) 21 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 ir kt.).

39. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei paminėtą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad NŽT Lazdijų skyrius, atsižvelgdamas į Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis, vadovaudamasis Nuostatų 21 puntu, turėjo pagrindą pradėti klaidų, galimai padarytų nustatant Žemės sklypo ribas, taisymo procedūrą, t. y. rengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Tuo tarpu NŽT Lazdijų skyrius ne tik neatliko aptariamų veiksmų, bet ir laikėsi pozicijos, jog Žemės sklypo kadastro duomenų bylos nederintinos, nes Žemės sklypo ribų pasikeitimas nebuvo suderintas su šio sklypo bendraturčiais, o tarp bendraturčių kylantys ginčai turi būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (žr. NŽT Lazdijų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. atsiliepimą (Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015 I tomas, b. l. 110–113); taip pat 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. 4SD-(14.4.104)-345 (šios administracinės bylos b. l. 17–18)). Taigi NŽT Lazdijų skyrius ne tik neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Nuostatų 21 punktą, bet ir nepagrįstais reikalavimais pareiškėjos atžvilgiu sudarė kliūtis tolimesniam Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimui.

40. Dėl aptartų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo 2015 m. sausio 5 d. sprendime yra pasisakęs ir Lazdijų rajono apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog: „kadastrinių matavimų vykdytojui nustačius, kad jo apskaičiuotas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida ir raštu informavus apie tai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, šis privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir privalo surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. <...> Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Tai reiškia, kad tokioje situacijoje Nuostatų 21 punkte numatyta išvada yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) iš viso negali tęsti matavimo darbų ir jų užbaigti, sudarydamas Nuostatų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą. <...> R. V. 2013-10-24 raštas patvirtina, kad jis raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių, jog ieškovės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida ir pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį <...>.

Vadinasi matininkas įvykdė savo pareigą pagal Nuostatų 21 punktą ir taisyklių 24 punktą ir savo darbą gali toliau tęsti tik gavęs minėtą išvadą. Tačiau tiek pati ieškovė, tiek liudytoju apklaustas matininkas R. V. patvirtino, kad Nuostatų 21 punkte numatytos išvados Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius taip ir nepateikė. <...> ši institucija visiškai ignoruoja Nuostatų 21 punkte įtvirtintą savo pareigą nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte.

Šiuo atveju žemėtvarkos skyrius nepagrįstai iš matininko pareikalavo žemės sklypo planų ir visos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei nepagrįstai surašė tikrinimo aktus dėl aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, pagal Nuostatų 67 ir 68 punktų reikalavimus, nes pirmiausiai turėjo surašyti Nuostatų 21 punkte nurodytą išvadą, kuria remiantis matininkas ir būtų ištaisęs nurodomus kadastrinių matavimų trūkumus. <...> Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius iš esmės ne tik neatlieka jam priskirtų funkcijų, bet ir nepagrįstai atsakomybę už savo neveiklumą perkelia atsakovams ir taip sukuria ginčą tarp bendraturčių, kuris šioje kadastrinių matavimų rengimo stadijoje net neturėtų kilti“.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. vasario 5 d., todėl yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d.).

41. Taigi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau nustatyti neteisėti Tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmai (Nutarties 33 p. – procesinių sprendimų prejudicinė galia).

42. Vertindama, ar yra kitos žalos pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygos – padaryta žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, teisėjų kolegija remiasi Nutarties 15 punkte išdėstytais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais ir jų nekartoja. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės pagrįsti prejudicinę galią turinčių teismų procesinių sprendimų kvestionavimu. Dėl teismų sprendimų prejudicinės galios reikšmės nutartyje jau pasisakyta.

43. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta Nutarties 24 punkte nurodytus atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų.

44. Pareiškėja byloje pareiškė du reikalavimus: panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1585-(3.5.) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 1 199,95 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t. y. patenkintas tik reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos, keičiama, pareiškėjai priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme - už susipažinimą su atsakovo apeliaciniu skundu, konsultaciją ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėją apeliacinės instancijos teisme pagal 2018 m. lapkričio 2 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/80 atstovavo advokatas A. S.. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, pareiškėja pateikė advokato A. S. 2018 m. spalio 9 d. išlaidų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad advokatas A. S. susipažino su apeliaciniu skundu ir suteikė pareiškėjai konsultaciją, ši teisinė paslauga įvertinta 65 Eur, taip pat parengė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, ši teisinė paslauga įvertinta 135 Eur suma. Pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas advokatui A. S. 2018 m. lapkričio 3 d. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 844121 iš viso sumokėjo 200 Eur (už O. K. sumokėjo P. K.).

46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimo atmestas, pareiškėjai, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.19 punktais bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2018 m. II ketvirtį sudarė 926,70 Eur, iš atsakovo priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjai iš atsakovo priteista 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti.

Priteisti pareiškėjai O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai O. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė