44ddbdca-dd68-41d5-9ae4-ba83c8c4dcec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-687-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01876-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotiems atstovams Jonui Želviui, Jonui Osteriui, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du per programÄ â€žZoom“) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo T.

V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), atstovo advokato Mindaugo Kazlausko skundÄ dėl VMI vyresniosios patarėjos D. Å . 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-1282-2021. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės VMI vyresnioji patarėja D. Å . 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nustatė, kad T. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes operatyvaus patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 29 d., o baigtas 2021 m. gegužės 11 d., metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. spalio 24 d.

– 2021 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini), buvusiems darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. be oficialaus darbo užmokesčio išmokėjo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus:

1) K. S. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 9760 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo T. V. antrame bendrovės patalpų aukšte;

2) M. A. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 990 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas);

3) E. S. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 335 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas). T. V., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems asmenims būtų įstatymo nustatyta tvarka apskaitytas ir išmokamas visas darbo užmokestis, todėl bendrovėje buvo sudaryta galimybė K.

S., M. A. ir E. S. mokėti darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo jo nebuvo apskaičiuotas bei sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo mokesčio įmokos, taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. T. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2700 Eur dydžio bauda. II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai T. V. atstovas advokatas M.

Kazlauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti VMI vyresniosios patarėjos D. Å . 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ ir nutraukti administracinę teisenÄ dėl T. V.;

2) netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, priimti naujÄ nutarimÄ ir paskirti T. V. ne didesnę kaip 1000 Eur dydžio baudÄ . Taip pat skundu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ VMI visas pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas. Skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje neginčijamai nustatyta, jog T. V. nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Å ioje bendrovėje T. V. buvo tik formaliai vadovu, t. y. jis neatliko jokių vadovo funkcijų, nes įsakymų pagrindu visÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdienės veiklos organizavimÄ ir einamų funkcijų atlikimÄ (iÅ¡ esmės visų bÅ«tinų vadovo funkcijų atlikimÄ ) buvo perdavęs atlikti L.

V. ir E. J. (skirtingais laikotarpiais Å¡ie asmenys atliko visas bendrovės vadovui priskirtas pareigas ir organizavo kasdienę bendrovės veiklÄ , taip pat ir bendravimÄ su darbuotojais). T. V., kaip bendrovės vadovas, vykdydamas įstatyme nustatytÄ pareigÄ (pagal BAÄ® 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus) įsakymu buvo paskyręs buhalterę O. V. vykdyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendrovės apskaita, jos organizavimu ir Å«kinių operacijų atspindėjimÄ buhalteriniuose dokumentuose.

Taigi, pareiÅ¡kėjo atstovo teigimu, T. V. Å¡iais savo aktyviais veiksmais ir įgaliojimais įvykdė (tinkamai) įstatymo pareigas dėl bendrovės apskaitos organizavimo bei nežinojo bei negalėjo žinoti apie vykstančius procesus ir galimai daromus pažeidimus (jeigu tokie buvo daromi darbo užmokesčio apmokėjimo ir iÅ¡mokėjimo srityje UAB „(duomenys neskelbtini)“). Skunde pažymima, kad T. V. supranta savo poelgio prasmę (t. y. savo nepagrįsto pasitikėjimo) ir teisines pasekmes bei suvokia, kad už padarytÄ nusižengimÄ privalo atsakyti jis kaip formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nors jis nėra padaręs nusižengimo, o tik nepagrįstai pasitikėjo savo darbuotojais.

Taigi jam inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma T. V. formalaus vadovavimo bendrovės laikotarpiu, tačiau be jo žinios, valios ir ne jo iniciatyva. Skunde nurodoma, kad T. V. apie mokamus neoficialius darbo užmokesčius darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. tapo žinoma, tik po operatyvaus patikrinimo pažymos suraÅ¡ymo. Nustatęs Å¡iuos faktus, T. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nedelsdamas įpareigojo faktinį įmonės vadovÄ E. J. ir vyr. buhalterę O.

V.-S. pateikti patikslintas deklaracijas pagal VMI nustatytus faktus už atitinkamus laikotarpius ir nedelsiant sumokėti visus valstybei priklausančius mokesčius. Šiuo metu padaryta žala yra savanoriškai iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento valstybei atlyginta. Taigi, pareiškėjo atstovo teigimu, šiuo metu pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai. Skunde pažymima, kad VMI dar operatyvaus patikrinimo metu ir vėliau – jau administracinio nusižengimo protokole – užfiksavo, kad T.

V. neva mokėjo nepaskaitytÄ darbo užmokestį trims darbuotojams, nors pačiuose darbuotojų paaiÅ¡kinimuose du iÅ¡ trijų asmenų nurodė kitÄ asmenį, neva mokėjusį neapskaitytÄ darbo užmokestį. Tuo metu skundžiamame nutarime jau nurodoma, kad T. V. jau mokėjo neoficialų atlyginimÄ tik vienam darbuotojui. Be to, nepaÅ¡alinta tikimybė, kad T. V. buvo apÅ¡meižtas K. S., nes visiÅ¡kai nedalyvaujant bendrovės veikloje ir nevykstant į bendrovės veiklos vietÄ yra sudėtinga (net neįmanoma) darbuotojams iÅ¡mokėti neapskaitytÄ darbo užmokestį.

Operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nustatyta kitų pažeidimų bendrovėje. Visos pajamos ir iÅ¡laidos tinkamai apskaitytos ir deklaruotos, nuo jų mokami mokesčiai. Bendrovėje nėra apyvartos grynaisiais pinigais, todėl sunku įsivaizduoti, iÅ¡ kokių lėšų galėjo bÅ«ti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Taigi administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu Institucija, priimdama nutarimÄ , apsiribojo formaliu bylos medžiagos įvertinimu ir nesiėmė tirti byloje esančių ir vienas kitam prieÅ¡taringų faktų siekdama tas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti.

Skunde cituojamas ANK 34 straipsnio 5 dalies turinys (past. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), taip pat teismų praktika. Atstovo įsitikinimu, Å¡iuo metu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti T. V. mažesnę baudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali, nes egzistavo kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – T. V. prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru atlygino nuostolius ir paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

T. V. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tyčinis, jis buvo paÅ¡alintas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, nebaustas, yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir kt. VMI vyresnioji patarėja D. Å . atsiliepimu į T. V. atstovo advokato M. Kazlausko skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti T. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudÄ , nei ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iÅ¡ pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turėtų bÅ«ti siejamas tik su kompleksu aplinkybių, rodančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. VMI vertinimu, tokių aplinkybių nenustatyta. Priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , VMI pareigÅ«nė atsižvelgė į T. V. padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančias aplinkybes (jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ , atlygino padarytÄ Å¾alÄ ), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo asmenybę (nebaustas).

Kita vertus, svarbu pastebėti, kad nagrinėjamu atveju nustatyti trys asmenys, kuriems bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, jis buvo mokamas 1,5 metų laikotarpiu, o vienam iÅ¡ darbuotojų neapskaitytÄ darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai patvirtina apie administracinio nusižengimo pavojingumÄ ir aplinkybę, kad T. V. žinojo apie daromÄ administracinį nusižengimÄ . T. V. atstovo skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant T.

V. minimaliÄ baudÄ pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. III. Teismo iÅ¡vados T. V. atstovo advokato M. Kazlausko skundas tenkinamas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo hobis. 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suformuota sukuriant darbo vietas, jis nebuvo de facto vadovas, nes bendrovės valdymas buvo perduotas L. V., kuris organizavo visÄ bendrovės veiklÄ . BÅ«damas atsakingas verslininkas, gavęs praneÅ¡imÄ iÅ¡ VMI apie padarytÄ administracinį nusižengimÄ , iÅ¡ karto pavedė buhalterei viskÄ sutikrinti ir tik tada pradėti aiÅ¡kintis.

Kitaip tariant, VMI nustatyti pažeidimai nebuvo daromi L. V., jo paties ar E. J.. Paskirtas vadovu dirbti L. V. neturėjo pažymėjimo, dabartinis vadovas E. J. išsilaikė pažymėjimus ir bendrovė perduota tvarkyti jam. Šiuo metu bendrovėje jis pats neužima jokios pozicijos, yra bendrovės savininkas ir akcininkas. Pažįsta K. S.. Jis, atlikdamas darbus, sugadino brangias stakles, už kurias žalos neatlygino. Asmeniškai neprašė K. S. atlyginti žalos, nes buvo labai brangios staklės. Tai yra viena iš priežasčių K.

S. apkalbėti jį (T. V.). K. S. buvo pasirašęs vekselį, po kurio prasidėjo procesai ir tie pinigai yra iÅ¡ieÅ¡koti. Tai buvo K. S. iniciatyva skleisti kažkokiÄ melagingÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, nieko nežino apie tai, kad E. J. dalį pinigų mokėjo vokeliuose. Tai sužinojęs, įpareigojo E. J. sumokėti mokesčius, kurie Å¡iuo metu sumokėti. Nori pabrėžti, kad T. V. nemokėjo pinigų vokeliuose, tÄ bandė iÅ¡aiÅ¡kinti VMI. Ä®darbinimo klausimus spręsdavo faktinis vadovas.

Vadovo darbas apima platų diapazonÄ , minėtas sertifikatas yra konkrečiai susijęs su darbo eiga, o ne žmonių valdymu, apskaita. Jis buvo vadovu de jure, bet tam buvo priežastys, kodėl L. V. negalėjo bÅ«ti faktiniu vadovu. Tuo metu L. V. buvo pardavimų vadovas, paskui susirašė įgaliojimÄ su atitinkamomis pareigomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis, bÅ«damas formaliu vadovu, pagal poreikį pasiraÅ¡ydavo dokumentus – darbo sutartis, kitus dokumentus, kuriuos atneÅ¡davo vadovas, bet jokiu bÅ«du nesitardavo dėl įdarbinimo sÄ lygų.

Su trimis asmenimis jis pats pasirašė darbo sutartis, nes pagal įstatymÄ sutartyje turi bÅ«ti bendrovės vadovo paraÅ¡as. Dažnu atveju, praktiÅ¡kai 100 procentų atvejų, aptarimai vykdavo su faktiniu vadovu. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtoje bendrovėje dirbo projektuotoju iki pusantrų metų, iki 2020 m. pavasario. Tuo metu kalbėjo su V., paskui likusias detales aptarė su T. V., su kuriuo visÄ laikÄ kalbėjo dėl darbo užmokesčio. IÅ¡ pradžių buvo sutarta mokėti 800–900 Eur „į rankas“, po to – 1300 Eur po paaukÅ¡tinimo.

Dalis atlyginimo buvo mokama į sÄ skaitÄ , dalis – „į rankas“ T. V. teigiant, kad bendrovei sunkus metas. Kai pradėjo dirbti, gaudavo 800–900 Eur, paskui – 1000 Eur ir po paaukÅ¡tinimo – 1300 Eur „į rankas“. KiekvienÄ mėnesį dalį pinigų gaudavo „į rankas“. Liudytojo teigimu, T. V. iÅ¡mokėdavo atlygį. Gaudavęs pinigus „į rankas“, niekur nepasiraÅ¡ydavo. Pinigai buvo mokami gamybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), kur nėra jokių kamerų.

Dirbo bendrovės patalpose. T. V. lankydavosi 2–3 kartus per savaitę, antroje dienos pusėje, nuolat dalyvavo bendrovės veikloje, kalbėdavo, kÄ toliau daryti, ir duodavo nemaÅ¾Ä dalį darbų. Taip pat T. V. jam duodavo nurodymus. Teismui pagarsinus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 18, 19), liudytojas K. S. parodė, kad tokius skaičius (gaunamus pinigus „į rankas“) surašė turėdamas darbo sutartį, prisimindamas sutarimus ir turėdamas laiko pagalvoti. Be to, paskutiniu metu namuose turėjo lapelį, kur užsiraÅ¡ydavo sumÄ .

Suma „į rankas“ svyruodavo, paskutinius kartus bÅ«davo apie 500 Eur. Dirbant projektuotoju, buvo teigiama, kad moka pagal darbo valandas, dėl to iÅ¡dirbus keliomis valandomis daugiau, buvo mokoma atitinkama suma. Pasak liudytojo, pažinojo E. J., kuris dirbo bendrovėje pardavimų ir marketingo vadovu ir tuo pačiu buvo, jo supratimu, T. V. mokomas perimti bendrovės valdymÄ . Liudytojo teigimu, neturi patvirtinančių faktų dėl atlygio „į rankas“. Jis buvo sutartas fiksuotas, pagal valandinį atlyginimÄ gaudavo už papildomas valandas.

Turėjo raÅ¡ytis darbiniame kompiuteryje „excel“ programoje, kada pradeda ir kada baigia dirbti. Po to, vadovas savo nuožiÅ«ra skaičiuodavo darbo atlygį. Atlygis buvo mokomas kiekvienÄ mėnesį, iÅ¡skyrus kelis kartus, kai vėlavo. Buvo laikotarpis, kai mokėdavo eurų tikslumu. Pasak liudytojo, išėjo iÅ¡ darbo dėl nuolat esamo psichologinio spaudimo ir taip mokomo atlygio. Jam buvo iÅ¡mokėta oficiali dalis, o neoficialios dalies, kokio dydžio, nepamena, neiÅ¡mokėjo. Neturi motyvų apkalbėti T.

V.. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtoje bendrovėje dirbo, iÅ¡ jos išėjo 2021 m. pradžioje. Toje bendrovėje įsidarbino pagal skelbimÄ , nuvykęs į bendrovę kalbėjo su E. J. apie darbÄ . Pradirbus tam tikrÄ laikÄ , pasirašė darbo sutartį. Matė T. V. bendrovėje du ar tris kartus, žinojo, kad jis yra savininkas, tačiau visus reikalus tvarkė su E. J.. Jam buvo mokama už atliktÄ darbÄ . Buvo nustatyta laiko norma, kiek turi sugaiÅ¡ti padarydamas darbÄ , sudarytas planas, kiek gaminių turi pagaminti per savaitę, todėl turėjo įvykdyti planÄ , kad gautų užmokestį.

Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, turėjo pasiraÅ¡yti normaliÄ sutartį, tačiau tam tikrÄ laikÄ dirbo be darbo sutarties. Uždarbis siekė nuo 600 iki 800 Eur, 900 Eur „į rankas“ nėra gavęs. Tai bendra suma, kuriÄ gaudavo, dalis – į kortelę, dalis grynaisiais. Toks buvo susitarimas su E. J., kad gaus pinigus dviem bÅ«dais. Oficialus atlygis buvo mokamas į kortelę, kurį gaudavo vėliau, nei grynÄ jÄ dalį „į rankas“. Dalį „į rankas“ jam mokėdavo darbo vietoje, administracinėje patalpoje, jį mokėjo E. J. nematant paÅ¡aliniams asmenims.

Dėl neoficialios pinigų dalies niekur nepasiraÅ¡ydavo. Teismui pagarsinus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 21–22), liudytojas M. A. parodė, kad atlygis priklausydavo nuo to, kaip įvertindavo darbÄ . Jei įvertindavo, kad padaryta daug broko, tai atlygis sumažėdavo. Pasak liudytojo, yra su T. V. bendravęs, matė du ar tris kartus, žinojo, kad yra savininkas. Darbo klausimais su T. V. nebendravo. Nežino K. S., o kitÄ atvykusį asmenį žino. TÄ laikotarpį, kai dirbo be darbo sutarties, atlygį gavo vokelyje.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad toje bendrovėje dirbo apie porÄ mėnesių, berods 2020 m. ar Å¡ių metų pradžioje. Dėl įsidarbinimo, darbo užmokesčio kalbėjo su E. J., T. V. buvo bendrovės savininkas. Su T. V. neteko bendrauti ir jį matyti, gal matė vienÄ kartÄ gamybos ceche. Pats yra peržiÅ«rėjęs bendrovės rekvizitus ir iÅ¡ kitų darbuotojų žinojo, kad T. V. viskam vadovauja. Dalis pinigų buvo mokama į banko sÄ skaitÄ , kita dalis – grynaisiais.

E. J. pasakė, kad dalį pinigų gaus grynaisiais, juos mokėjo biure pats E. J. be paÅ¡alinių asmenų. Neoficialus atlygis buvo berods apie 200 Eur. Niekur nepasiraÅ¡ydavo, kad gaudavo grynus pinigus. Teismui pagarsinus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 53–54), liudytojas E. S. parodė, kad kaip nurodyta, tiek ir gaudavo. IÅ¡ darbo išėjo dėl paties vadovo E. J. mÄ stymo ir atlyginimo. Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Å¡iuo metu nuo 2021 m. balandžio ar gegužės mėn. yra bendrovės direktorius.

T. V. buvo formalus direktorius, pasiÅ¡alino nuo Å¡ios veiklos ir liko bendrovės akcininku. Formaliai direktoriumi buvo jis, kai buvo paskirtas, t. y. atliko vadovo funkcijas. Dėl registruose iki balandžio mėn. likusio vadovo T. V., jie nekeitė Å¡io dalyko, nebuvo pagrindo, nes jis buvo atsakingas, o T. V. viskÄ sukÅ«rė ir buvo bendrovės direktoriumi, to nesureikÅ¡mino. Jam tapus vadovu, T. V. neturėjo įtakos bendrovės veikloje. Pažįsta E. S., M. A., jie buvo darbuotojai. Jei gerai pamena, jis pats, tuo metu bÅ«damas pardavimų vadovu, viskÄ derino, o darbo sutartį davė pasiraÅ¡yti T.

V., kuris tuo metu buvo direktorius. Tada su T. V. pasikonsultuodavo techniniais klausimais, bet gan retai, nes neturėjo laiko. Nesitardavo su T. V. dėl darbo užmokesčio darbuotojams. Jei tenkindavo sÄ lygos, tada darbo sutartis bÅ«davo patvirtinta. Jis, bÅ«damas pardavimų vadovu, domėjosi bendrovės finansais, buvo aktualu. Bendrovėje nebuvo mokamas atlyginimas vokeliuose, nes tai nelabai yra realu, nes bendrovėje nefigÅ«ruoja grynieji pinigai, neturėjo galimybės to padaryti. Žinojo apie VMI patikrinimÄ dėl neapskaitytų pinigų.

Apie Å¡iÄ situacijÄ informavo T. V.. Kai T. V. sužinojo, nedvejojo ir priėmė tokį sprendimÄ sumokėti VMI skolÄ , nenorėjo girdėti daug pasiteisinimų ir priėmė sprendimÄ sumokėti. Kai T. V. buvo vadovas, biure labai retai lankydavosi, atvykdavo per mėnesį kartÄ ar kelis kartus, iÅ¡ pradžių daugiau bendravo su juo, o veikloje T. V. menkai dalyvavo. Kartais susiskambindavo inžineriniais klausimais ir siekiant patarimo. Iki pasiraÅ¡ymo, jis (E. J.) priimdavo galutinius sprendimus, vertindavo visÄ darbo kokybę.

Pirminis K. S. įdarbinimo procesas vyko su L. V., po to jis kuravo K. S. darbÄ , t. y. tai apėmė darbų planavimÄ , tikslų iÅ¡sikėlimÄ ir darbų priežiÅ«rÄ . Atlyginimas buvo aptartas dar prieÅ¡ jam (E. J.) ateinant dirbti. Su M. A. ir E. S. didžiausi konfliktai bÅ«davo dėl gamybos, nes jie negebėjo atlikti darbų laiku ir sugadindavo medžiagas, t. y. M. A. ir E. S. buvo akcentuojama, kas yra gamybinė veikla. Su K. S. pagrindinis konfliktas kilo, kai jis dėl neatsargumo sugadino stakles ir teko patirti prastovas, apie tai buvo praneÅ¡ta T.

V.. T. V. kalbėjosi su K. S.. Nežino, kodėl M. A., E. S. ir K. S. nurodė aplinkybes dėl atlyginimo vokeliuose. Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu vadovu. Tuo metu T. V. buvo vadovas de jure, o de facto buvo jis, t. y. atliko Å«kinę veiklÄ â€“ pardavimai, darbas su žmonėmis, užsakovais, tiekėjais. Tuo metu T. V. turėjo kitos veiklos, tai buvo jo hobis, pakvietė dirbti tam, kad vadovautų Å¡iai bendrovei. VieÅ¡ai nebuvo užregistruotas bendrovės vadovu.

Vadovas perleido vykdyti funkcijas, nes pats T. V. neturėjo laiko, tai buvo pati pradžia, todėl jis negalėjo tame dalyvauti. Pasak liudytojo, jis priimdavo žmones į darbÄ . K. S. atsimena, jis buvo projektuotojas, jo vadovavimo metu buvo priimtas į darbÄ . T. V. pasirašė darbo sutartį, bet visus klausimus derindavo jis, atsirinkdavo žmones, vienaÅ¡aliÅ¡kai priimdavo sprendimus. T. V. pasitikėjo L. V., nes turbÅ«t yra patikimas žmogus. Kasdienėje veikloje, vykdant darbines funkcijas, susiraÅ¡ydavo ir susiskambindavo su T.

V., jis kartais pasirodydavo, daugiau bendravo strateginiais klausimais. Nežino, kad atlygis darbuotojams būtų mokamas vokeliuose. Nieko nežino apie K. S. išmokėtus pinigus vokelyje. Nepamena, ar T. V. siūlė jam tapti oficialiu bendrovės vadovu. Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tapo vyr. buhaltere. Bendrovė nėra didelė, apyvartos nedidelės, pagrindiniai pirkėjai yra užsieniečiai, todėl apmokėjimai vyksta bankiniais pavedimais.

Kai pradėjo dirbti bendrovėje, bendravo su L. V. ir E. J., su T. V. labai mažai bendrauja, praktiÅ¡kai – ne. Tuo metu su T. V. nebendravo jokiais klausimais, apskaitos klausimais bendravo su L. V. ir E. J.. Ji paimdavo tik paraÅ¡us, kontaktas bÅ«davo dėl parašų. Jos darbo vieta buvo bendrovės patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur pagrindinis darbas ir yra Å¡iuo metu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildoma bendrovė, kurios buhalterijÄ tvarko po darbo. Nevykdavo į bendrovę dėl parašų gavimo ar veiksmų atlikimo, viskas vyksta paÅ¡tu.

Su T. V. bendravo tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei iškildavo klausimų, bet iš esmės bendrauja finansininkė, todėl praktiškai jokio kontakto su T. V. nėra. M. A., E. S. ir K. S. girdėti, buvę darbuotojai. Nieko negirdėjo apie mokamo darbo užmokesčio probleminius aspektus, nes darbo užmokestis mokamas bankiniais pavedimais. Šiuo metu bendrauja su E. J., su kuriuo suderina, kiek žmogus išdirbo valandų, tada paskaičiavus darbo užmokestį, jis sumokamas pavedimu. Per trejus darbo metus jokių problemų neiškilo.

Žinojo apie VMI patikrinimÄ , kokių prašė duomenų, tokius pateikė. Kiek jai žinoma, visais klausimais, kas įdarbinimÄ ji bendrauja su E. J., prieÅ¡ tai su L. V., po to jai praneÅ¡ama, nuo kada darbuotojas pradeda dirbti, tada praneÅ¡a „Sodrai“ ir, paruoÅ¡usi darbo sutartį, dokumentus iÅ¡siunčia el. paÅ¡tu. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad vykdydami Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. (7.45 Mr) 1FR1043-1009, Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai D.

B. ir L. M. patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. gegužės 11 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymÄ . Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2021 m. kovo mėn. buvusiems darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. be oficialaus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra: K. S. bendrovėje dirbo nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2020 m. kovo 27 d. gamybos inžinieriaus projektuotojo pareigose pilnu etatu.

PasiraÅ¡ytoje neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 18/06 darbdavys įsipareigojo mokėti 657,89 Eur mėnesinį darbo užmokestį, jį pervedant į darbuotojo sÄ skaitÄ . Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraščius K. S. 2018 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn. buvo iÅ¡mokėta 9730,32 Eur. 2021 m. balandžio 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime K. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam buvo iÅ¡mokėtas neoficialus atlygis – 9760 Eur grynaisiais pinigais, pinigus iÅ¡mokėdavo vadovas T.

V. antrame bendrovės patalpų aukÅ¡te; M. A. bendrovėje dirbo nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. kovo 12 d. cecho darbuotoju pilnu etatu. PasiraÅ¡ytoje neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 20/07 darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų valandinį atlygį 1 kartÄ per mėnesį, jį pervedant į darbuotojo sÄ skaitÄ . Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraščius M. A. 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. kovo mėn. buvo iÅ¡mokėta 1343,89 Eur. 2021 m. balandžio 6 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime M.

A. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam buvo iÅ¡mokėtas neoficialus atlygis – 690 Eur grynaisiais pinigais, pinigus iÅ¡mokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas); E. S. bendrovėje dirbo nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. kovo 25 d. cecho darbuotoju pilnu etatu. PasiraÅ¡ytoje neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 21/01, darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalų valandinį atlygį 1 kartÄ per mėnesį, jį pervedant į darbuotojo sÄ skaitÄ .

Pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius E. S. 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėta 989,47 Eur. 2021 m. balandžio 9 d. rašytiniame paaiškinime E. S. nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio jam buvo išmokėta neoficialus atlygis – 355 Eur grynaisiais pinigais, pinigus išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. V. (vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 16 d.), pažeisdamas BAĮ 12 straipsnio reikalavimus, išmokėjo K.

S., E. S. ir M. A. iÅ¡ viso 10 805,00 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo Å¡ios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) (1 t., b. l. 94–96). K. S. 2021 m. balandžio 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kiek jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus atlyginimo ir kiek neoficialaus atlyginimo kiekvienÄ mėnesį (1 t., b. l. 97–98). 2018 m. spalio 23 d. darbo sutartį su K.

S. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. (1 t., b. l. 99–100). M. A. 2021 m. balandžio 6 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kiek jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus atlyginimo ir kiek neoficialaus atlyginimo kiekvienÄ mėnesį (1 t., b. l. 101–102). 2020 m. gruodžio 11 d. darbo sutartį su M. A. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. (1 t., b. l. 103–104). E. S. 2021 m. balandžio 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kiek jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus atlyginimo ir kiek neoficialaus atlyginimo kiekvienÄ mėnesį (1 t., b. l. 105–106). 2021 m. sausio 26 d. darbo sutartį su E. S. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T.

V. (1 t., b. l. 107–108). Iš darbo užmokesčio žiniaraščių duomenų matyti, kad už 2018 m. spalio mėn. K. S. buvo išmokėta 156,17 Eur; už 2018 m. lapkričio mėn. K. S. buvo išmokėta 557,00 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. K. S. buvo išmokėta 500,00 Eur; 2019 m. sausio–birželio mėn. K. S. buvo išmokėta po 564,27 Eur; 2019 m. liepos, rugpjūčio, spalio–gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. K. S. buvo išmokėta po 513,06 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. K.

S. buvo išmokėta 513,05 Eur; 2020 m. vasario mėn. K. S. buvo išmokėta 493,99 Eur; 2020 m. kovo mėn. K. S. buvo išmokėta 1046,13 Eur; 2020 m. gruodžio mėn. M. A. buvo išmokėta 113,30 Eur; 2021 m. sausio mėn. M. A. buvo išmokėta 453,00 Eur, E. S. – 77,52 Eur; 2021 m. vasario mėn. M. A. buvo išmokėta 453,00 Eur, E. S. – 468,41 Eur; 2021 m. kovo mėn. M. A. buvo išmokėta 324,59 Eur, E. S. – 443,54 Eur (b. l. 109–119). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T.

V. 2020 m. liepos 1 d. įsakyme užfiksuota, kad pavedama E. J. organizuoti kasdienę bendrovės veiklÄ (b. l. 122). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. V. 2018 m. sausio 2 d. įsakyme užfiksuota, kad pavedama L. V. organizuoti kasdienę bendrovės veiklÄ (b. l. 123). UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinių pajamų mokesčių deklaracijų, praÅ¡ymų dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo kopijose užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias iÅ¡mokas bylai aktualiu laikotarpiu ir apie darbuotojų – K.

S., M. A., E. S. – duomenų tikslinimÄ (b. l. 127–170). T. V. atstovo skundas susideda iÅ¡ dviejų dalių:

1) praÅ¡oma panaikinti VMI vyresniosios patarėjos D. Å . 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ ir nutraukti administracinę teisenÄ dėl T. V.;

2) netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, priimti naujÄ nutarimÄ ir paskirti T. V. ne didesnę kaip 1000 Eur dydžio baudÄ . Atsižvelgdamas į skundo praÅ¡ymų pobÅ«dį, teismas visų pirma vertina, ar T. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Skundžiamo nutarimo esmė yra ta, kad T. V., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems asmenims būtų įstatymo nustatyta tvarka apskaitytas ir išmokamas visas darbo užmokestis, todėl bendrovėje buvo sudaryta galimybė K. S., M. A. ir E. S. mokėti darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo jo nebuvo apskaičiuotas bei sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo mokesčio įmokos, taip buvo pažeistos BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.

ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, nelaikytini pakankamu įrodymu administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 29 d., o baigtas 2021 m. gegužės 11 d., metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. spalio 24 d.

– 2021 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini), buvusiems darbuotojams K. S., E. S. ir M. A. be oficialaus darbo užmokesčio išmokėjo ir neoficialų darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus:

1) K. S. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 9760 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo T. V. antrame bendrovės patalpų aukšte;

2) M. A. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo išmokėtas neoficialus atlygis – 990 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas);

3) E. S. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. buvo iÅ¡mokėtas neoficialus atlygis – 335 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos iÅ¡mokėdavo darbo vietoje E. J. (įgaliotas bendrovės darbuotojas). Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pripažįsta, kad faktÄ , jog buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui K. S. galimai mokėjo neoficialų atlyginimÄ T. V., nurodė tik pats buvęs darbuotojas K. S. tiek raÅ¡ytiname paaiÅ¡kinime, tiek duodamas parodymus teisme.

Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. V. darė minėto pobÅ«džio veiksmus, byloje nėra. Pirma, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neigė mokėjęs neoficialų atlyginimÄ K. S.. Tiek T. V., tiek E. J. teisme teigė, kad tarp bendrovės ir K. S. buvo konfliktas, nes Å¡is darbuotojas, atlikdamas darbus, sugadino brangias stakles, už kurias žalos neatlygino. Tokia versija nėra paneigta byloje surinktais įrodymais. Pasak liudytojo K. S., jis išėjo iÅ¡ darbo dėl nuolat esamo psichologinio spaudimo ir mokomo atlygio (iÅ¡ dalies oficialiai, iÅ¡ dalies neoficialiai).

Liudytojo parodymai dėl vienos iÅ¡ priežasčių išėjimo iÅ¡ darbo (dėl nuolat esamo psichologinio spaudimo) neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad jo parodymais kaip visiÅ¡kai objektyviais ir neÅ¡aliÅ¡kais galima remtis nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad K. S. savo iniciatyva kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo jam UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks galimas faktas buvo nustatytas tik atliekant bendrovėje operatyvų patikrinimÄ .

IÅ¡ K. S. 2021 m. balandžio 9 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis nurodė konkrečias pinigų sumas, kurias gaudavo kaip neoficialų atlyginimÄ 2018 m. spalio mėn. – 2020 m. kovo mėn. (1 t., b. l. 97–98). Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad K. S. fiksavo gaunamÄ neoficialų atlyginimÄ kiekvienÄ mėnesį. Teismui kyla abejonių, kad asmuo praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo darbo bendrovėje pabaigos tiksliai galėjo atsiminti, kokias konkrečias pinigų sumas kaip neoficialų atlyginimÄ jis gaudavo kiekvienÄ konkretų mėnesį.

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gaunamus pinigus „į rankas“ surašė turėdamas darbo sutartį, prisimindamas sutarimus ir turėdamas laiko pagalvoti, be to, paskutiniu metu namuose turėjo lapelį, kur užsiraÅ¡ydavo sumÄ . Kita vertus, tokie liudytojo parodymai nepaÅ¡alina abejonių dėl galimai jam iÅ¡mokėtų pinigų sumų kaip neoficialaus atlyginimo. Byloje nenustatyta jokių kitų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad T. V. mokėjo neoficialų atlyginimÄ K.

S.. Byloje negauta taip pat įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo disponuojama grynaisiais pinigais, iÅ¡ kurių buvo galima mokėti neoficialų atlyginimÄ K. S.. Liudytojai E. J. ir O. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovėje apmokėjimai vyksta banko pavedimais, o grynaisiais pinigais nedisponuojama. Tokie jų parodymai nėra paneigti. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kai jie nėra paneigti kitais įrodymais, vien dėl to, kad jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, negali daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog T. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje asmeniÅ¡kai mokėjo neoficialų atlyginimÄ bendrovės darbuotojui K. S.. PrieÅ¡ingai iÅ¡vadai daryti nepakanka vienintelio įrodymo – paties K. S. parodymų. Kitos skundžiamame nutarime, kuriuo T. V. nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, nurodytos aplinkybės yra tos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems darbuotojams M.

A. ir E. S. neoficialius atlyginimus galimai mokėjo E. J.. Taigi Å¡iuo atveju T. V. nenubaustas kaip asmeniÅ¡kai mokėjęs neoficialų atlyginimÄ minėtiems asmenims. Vėlgi teismas atkreipia dėmesį, kad faktus, jog buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams M. A. ir E. S. galimai buvo mokamas neoficialus atlyginimas bendrovėje, nurodė tik patys buvę darbuotojai M. A. ir E. S. tiek raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek duodami parodymus teisme. Kitų įrodymų, patvirtinančių aptariamas aplinkybes, byloje nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė nežinojęs kokių nors aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialių atlyginimo mokėjimo minėtiems asmenims. Liudytojai M. A. ir E. S. nenurodė, kad tarėsi dėl atlyginimo dydžio ir neoficialaus atlyginimo mokėjimo su T. V., taip pat kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo asmeniškai jiems mokėjo neoficialius atlyginimus. Byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su T.

V. žinia mokėjo neoficialius atlyginimus M. A. ir E. S.. Be to, byloje nenustatyta jokių kitų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami neoficialÅ«s atlyginimai M. A. ir E. S.. Byloje negauta taip pat įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo disponuojama grynaisiais pinigais, iÅ¡ kurių buvo galima mokėti neoficialų atlyginimÄ M. A. ir E. S.. Liudytojai E. J. ir O. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovėje apmokėjimai vyksta banko pavedimais, o grynaisiais pinigais nedisponuojama.

Tokie jų parodymai nėra paneigti. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kai jie nėra paneigti kitais įrodymais, vien dėl to, kad jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, negali daryti neabejotinos išvados, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems darbuotojams M. A. ir E. S. buvo mokami neoficialūs atlyginimai, juolab su T. V. žinia. Priešingai išvadai daryti nepakanka vienintelių įrodymų – pačių M.

A. ir E. S. parodymų. Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naÅ¡tos, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Teismas įvertino liudytojų K. S., M. A. ir E. S. parodymus, tačiau dėl minėtų priežasčių jų nepakanka pripažinti, kad T. V. padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visos nepaÅ¡alintos abejonės vertinamos jo naudai. Tokios iÅ¡vados nepaneigia, kad pagal bylos aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas sprendimas patikslinti VMI deklaracijas, taip pat sumokėti mokesčius pagal VMI nustatytus neapskaitytus darbo užmokesčius.

IÅ¡klausęs T. V. pasisakymÄ Å¡iuo klausimu, kad toks sprendimas buvo priimtas, jog ateityje neiÅ¡kiltų problemų su VMI, teismas mano, kad tokio sprendimo priėmimas savaime negali bÅ«ti laikomas T. V. kaltės įrodymu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Å iame kontekste pažymėtina, kad T. V. tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (1 t., b. l. 120–121), tiek teisme nurodė, kad jis nežinojo apie mokamus neoficialius atlyginimus minėtiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė tyčia išmokėjus bendrovės darbuotojams darbo užmokesčius, neįtrauktus į buhalterinės apskaitos dokumentus, o kaltė yra vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismas taip pat pastebi, kad ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas yra tyčinis. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžta, koks administracinis nusižengimas yra padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog T. V., nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems asmenims būtų įstatymo nustatyta tvarka apskaitytas ir išmokamas visas darbo užmokestis, todėl bendrovėje buvo sudaryta galimybė K. S., M. A. ir E. S. mokėti darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus.

Analizuojant tokiÄ skundžiamo nutarimo formuluotę, darytina iÅ¡vada, kad ji labiau atskleidžia ne T. V. tyčiÄ , o neatsargiÄ kaltės formÄ darant galimÄ administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi bÅ«ti nutraukta. Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų argumentų VMI vyresniosios patarėjos D. Å . 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje T.

V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobÅ«džio teismas nevertina T. V. atstovo skundo argumentų, susijusių T. V. paskirtos baudos sumažinimu, taip pat kitų argumentų. T. V. atstovas skunde taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ VMI visas pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas. Kita vertus, iki nutarimo paskelbimo dienos nei T. V., nei jo atstovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidas T.

V. patyrė Å¡ioje byloje, taip pat ar apskritai jas patyrė. Vien prie skundo teisinių paslaugų sutarties pateikimo nepakanka priteisti konkrečiÄ sumÄ advokato atstovavimo iÅ¡laidoms padengti. Nepateikus jokių tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių įrodymų, teismas atmeta jį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : T. V. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko skundÄ tenkinti. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyresniosios patarėjos D.

Å . 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ Nr. VMI-ANR_N-1282-2021, kuriuo T. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį paskirta 2700 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nes T. V. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, požymių. Atmesti T. V. atstovo advokato Mindaugo Kazlausko praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (bylinėjimosi iÅ¡laidas).

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis