44da2348-e95e-4909-b91b-3a1c62ecf035 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-890-420/2022 Proceso Nr. 2-54-3-00089-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.5; 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.2.6.1 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 25 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei F. Å ., jos atstovei advokato padėjėjai AuÅ¡rai Levinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės F.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® „Turto bankas“, L. J. ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo sudarytu. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad 2005-08-22 buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp pirkėjo F. Å ., gimusios (duomenys neskelbtini), ir pardavėjo G. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji šį butÄ pirko 2005-08-22 iÅ¡ G.

T., tačiau pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes notaras tÄ dienÄ atostogavo. Susitarė, kad buto pirkimÄ -pardavimÄ Ä¯registruos buvęs savininkas G. T., tačiau pastarasis to nepadarė, o (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė. Nuo buto įgijimo momento ji gyvena Å¡iame bute, butÄ remontavo, moka už suvartotÄ elektros energijÄ . 2021 metų rudenį sužinojo, kad butas nuosavybės teise prikluso ne jai, o buvusiam savininkui G. T.. Ji neturi teisinių žinių, todėl nežinojo apie nekilnojamojo turto įregistravimÄ vieÅ¡ame registre tvarkÄ , manė, kad buvęs buto savininkas viskÄ Ä¯formino.

VÄ® Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo G. T., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimÄ valstybei. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nematyti, kad buvo sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis ir kad ieÅ¡kovė įvykdė Buto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas. Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovai Zarasų rajono savivaldybė ir L.

J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. IeÅ¡kovė F. Å . teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytai motyvais ir argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2005-08-22 kartu su buto pardavėju G. T., Z. K. ir V. K. atvyko pas Zarasų notarę įforminti buto pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau notaras tÄ dienÄ nedirbo. Ji tÄ pačiÄ dienÄ anksčiau vadintame pasų stale sumokėjo G. T. už butÄ visÄ sutartÄ kainÄ â€“ 2000 litų, deklaravo nupirktame bute savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o G.

T. iÅ¡ buto iÅ¡siregistravo. Ji iÅ¡ karto į nupirktÄ butÄ Ä¯sikėlė gyventi ir nuo to laiko butu rÅ«pinasi, iÅ¡laiko, sudarė sutartis ir moka visus komunalinius mokesčius. Vėliau sužinojo, kad G. T. mirė, butas taip ir liko įregistruotas jo vardu. IeÅ¡kinys tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu praÅ¡o patvirtinti, kad buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartys, nors sutarties Å¡alys nesilaikė įstatymu tokiai sutarčiai nustatytos privalomos notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančiÄ pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ , pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktÄ kartu perduodant daiktÄ bÅ«simajam pirkėjui valdyti, yra to daikto pirkimas–pardavimas.

Kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su Å¡ios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iÅ¡ sandorio Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu;

šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis).

Tokiu atveju teismo pripažinimas Å¡alis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip bÅ«tinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimÄ (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015 ir kt.). IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia pinigų sumokėjimo ir buto perėmimo savo žinion faktais.

Kaip jau minėta, daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra pirkimo–pardavimo sudėties elementai. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai Å¡aliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad Å¡ia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktÄ ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisę apibrėžia per jos turinį: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Taigi, galima teigti, kad nuosavybės teisė – subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir duodanti galimybę jos turėtojui savo nuožiÅ«ra, kiek leidžia objektyviosios teisės normų nustatytos ribos, tam tikrÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Tai reiÅ¡kia, kad tam, jog viena Å¡alis galėtų daiktÄ perduoti nuosavybės teise kitai Å¡aliai, ji visų pirma turi nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ turėti. Nuosavybės teisė yra įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taigi, nuosavybės teises perduodanti Å¡alis turi bÅ«ti teisėta daikto savininkė, ji turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ perduoti nuosavybės teises. Sandorio, kuriam įstatyme nustatyti specialieji formos ir turinio reikalavimai, sudarymo faktas gali bÅ«ti įrodytas tik pateikus duomenis, patvirtinančius, kad tokių reikalavimų buvo laikytasi arba egzistuoja specialios įstatymuose nustatytos iÅ¡imtys, dėl kurių sandoris, sudarytas nesilaikant reikalavimų, gali bÅ«ti pripažintas sudarytu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.309 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį sudarytu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). IÅ¡ pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ , bÅ«tina nustatyti, kad: buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo; daiktas buvo perduotas pirkėjui; daiktas buvo perduotas valdyti nuosavybės teise; nuosavybės teises perduodanti Å¡alis buvo teisėta daikto savininkė, taip pat nustatyti, kad buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. T. ginčo sutarties sudarymo metu turėjo subjektines teises į daiktÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registre duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1993-01-26 nuosavybės teise priklausė G. T., nuosavybės teisę jis įgijo 1993-01-26 sudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, sandoris įregistruotas vieÅ¡ajame registre 1993-03-08. Todėl teismas konstatuoja, kad G. T. galėjo sudaryti buto pirkimo – pardavimo sandorį.

IÅ¡ Gyventojų registro tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, jog G. T. gimė (duomenys neskelbtini). Jis gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo nuo 1997-01-15 iki 2006-01-04 adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. T. mirė. Å eiminė padėtis - miręs santuokoje. Sutuoktinė L. J. gimė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau kur santuoka sudaryta nežinoma, jokių duomenų apie santuokų įregistravimÄ Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.

Jokios informacijos apie L. J. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje nėra ir nebuvo. Duomenų apie G. T. vaikus taip pat nėra. Testamentų registro pateiktame Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e apie G. T. nurodoma, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. VÄ® Registrų centras pateikė buto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä su istorija ir informavo, jog pirkimo – pardavimo sutarčių pateikti negali, nes neturi. IeÅ¡kovė F. Å . nuo 2005-08-22 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija pateikė atsakymÄ , kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), daug metų gyvena F.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini). Dokumentų, įrodančių teisių perleidimÄ , buto pirkimÄ â€“ pardavimÄ , seniÅ«nijoje nėra. IÅ¡ byloje pateiktų atsiskaitymo knygelių kopijų matyti, kad elektros tiekėjas F. Å . suteikė vartotojo kodÄ (duomenys neskelbtini) ir tiekia elektros energija iki Å¡iol, o pastaroji nuo 2005-11-16 iki Å¡iol moka už elektros energijÄ , tiekiamÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė moka mokesčius už šį butÄ , jį prižiÅ«ri, iÅ¡laiko, remontuoja, t. y. valdo šį butÄ kaip savininkė.

Pažymėtina, kad civiliniame kodekse nenustatyta, kad, sudarius pirkimo–pardavimo sandorį nesilaikant reikalaujamos formos, toks sandoris negalioja, tačiau jame įtvirtinta, kad, kilus ginčui dėl tokio sandorio sudarymo, ribojamas įrodymų leistinumas – sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 6 dalis nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui, esant Å¡io straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytoms sÄ lygoms, suteikta teisė netaikyti draudimo įrodinėjant sandorio sudarymo faktÄ remtis liudytojų parodymais.

Taigi teismui nesuteikta visiÅ¡ka diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiÅ«ra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali bÅ«ti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu (3 punktas); atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

AiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos Å¡alies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau Å¡ie duomenys nepakankamai iÅ¡samÅ«s, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės Å¡alims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Liudytojų parodymai turi bÅ«ti vertinami pagal jų turinį ir pagal visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , nagrinėjamojoje byloje esant aukščiau nurodytiems netiesioginiams raÅ¡ytiniams įrodymams, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje susiklostė bÅ«tent tokia situacija, kai nesuteikus galimybės Å¡alims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji name turi du butus, o ieÅ¡kovė – trečiÄ . Kai ji atsikraustė gyventi, F. Å . jau name gyveno. IeÅ¡kovė butÄ valdo kaip tikra ir vienintelė savininkė, kam butas priklausę anksčiau nežino. Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad F. Å . jo kaimynė. Anksčiau Å¡iame bute gyveno G. T.. Jis girdėjo, kad F. Å . iÅ¡ G. T. nupirko butÄ , tačiau sandorio neįformino, nes nedirbo notaras.

Liudytoja Z. K. teismo posėdžio metu parodė, kad F. Å . yra jos teta. 2005 metų vasarÄ F. Å . iÅ¡ G. T. už 2000 Lt nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), be jokių iÅ¡lygų. G. T. Å¡eimos neturėjo. Ji 2005 metų vasarÄ kartu su G. T. ir F. Å . nuvyko pas Zarasų notarę Ramanauskienę, tačiau notarė atostogavo. F. Å . Zarasuose policijoje esančiame pasų poskyryje G. T. už butÄ sumokėjo 2000 Lt ir tuo metu F. Å . Å¡iame bute įsiregistravo. F. Å . nuo buto įsigijimo mokėjimo mokėjo komunalinius mokesčius ir iÅ¡saugojo visas mokėjimo atsiskaitymo knygutes.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad F. Å . yra žmonos Z. K. teta. F. Å . butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nupirko iÅ¡ G. T.. G. T. gyveno be Å¡eimos, vienas. Jis (liudytojas) 2005 metų vasarÄ kartu su žmona, G. T. ir F. Å . nuvyko į Zarasus pas notarę, tačiau notarė atostogavo. Jis matė kaip F. Å . G. T. už butÄ perdavė pinigus. TÄ pačia dienÄ jis perdavė jai butÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, laiko įrodytu, kad ieÅ¡kovė F.

Å . sumokėjo G. T. už butÄ 2000 Lt, o G. T. perdavė butÄ ieÅ¡kovės nuosavybėn. IeÅ¡kovė nuo buto įgijimo momento deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ nusipirktame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyvena, ji prižiÅ«ri ir juo rÅ«pinasi iki Å¡iol kaip vienintelė buto savininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kai viena Å¡alis perduoda pagrindinės sutarties objektÄ valdyti kitai Å¡aliai, o Å¡i sumoka daikto kainÄ ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, nes Å¡alys atliko bÅ«tent tuos veiksmus, kurie bÅ«dingi Å¡iai sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015, ir kt.).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog Å¡alių veiksmai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai santykiai, patvirtina Å¡alių siekį sudaryti buto pirkimo–pardavimo sandorį ir įrodo, kad buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į butÄ , kadangi buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo; daiktas buvo perduotas pirkėjui; daiktas buvo perduotas valdyti nuosavybės teise; nuosavybės teises perduodanti Å¡alis buvo teisėta daikto savininkė, buvo sumokėta jo kaina.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas. IÅ¡ byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų valstybės iÅ¡laidų matyti, kad už ieÅ¡kovei F. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės iÅ¡laidos sudaro 256,55 Eur. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovų. Tačiau Å¡ioje konkrečioje susidariusioje situacijoje atsakovai neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovės interesus.

Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovai kokiu nors bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovės teises, o atvirkščiai, dėl pačios ieÅ¡kovės neapdairumo ir nerÅ«pestingumo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ paliktinos valstybės sÄ skaita (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos (4,50 Eur) nevirÅ¡ija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti, kad 2005-08-22 buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp pirkėjos F. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir pardavėjo G. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Bylinėjimosi iÅ¡laidas palikti valstybės sÄ skaita. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas