44d9f0bf-fff2-43f4-b7db-1555d80d02da · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                        Civilinė byla Nr. 2-399/2014 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00429-2012-7                         Procesinio sprendimo kategorijos: 130.2.3                                                                                                                                                         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2014 m. vasario 20 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia ViÅ¡inskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OKZ HOLDING Baltija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl užstato bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1059-440/2013 pagal ieÅ¡kovo IVP Systems a.s. vindikacinį ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „OKZ HOLDING Baltija“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rywal LT“, ir n u s t a t ė :                                                           I.

Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „OKZ HOLDING Baltija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi Å¡i bankroto byla buvo perduota nagrinėti Å iaulių apygardos teismui.IeÅ¡kovas Čekijos Respublikos įmonė IVP systems a.s. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su vindikaciniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ bankrutuojančiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir BUAB) „OKZ HOLDING Baltija“ (toliau – ir atsakovas) perduoti ieÅ¡kovui priklausančias profilių lenkimo stakles Planet 60, (duomenys neskelbtini).

Atsakovas ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rywal LT“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovas BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ padavė teismui pakartotinį praÅ¡ymÄ (pirminį praÅ¡ymÄ Klaipėdos apygardos teismui teikė 2013 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, bet jis nebuvo iÅ¡spręstas) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti (toliau – ir praÅ¡ymas).

Atsakovas teigė, kad nors dar byla nepradėta nagrinėti iÅ¡ esmės, dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir su juo susijusių praÅ¡ymų jau patyrė iÅ¡ viso 8 046 Lt su PVM bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 794 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas apsaugoti bankrutuojančios bendrovės bei visų jos kreditorių interesus, o taip pat vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o šį praÅ¡ymÄ tenkinti. IeÅ¡kovas su minėtu praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas praÅ¡ymo užtikrinti bylinėjimosi iÅ¡laidų užtikrinimÄ kartu su atsiliepimu nepateikė, nors aiÅ¡kiai žinojo, kad ieÅ¡kovas yra užsienio valstybės juridinis asmuo. Vadovaudamasis CPK 794 straipsnio 3 dalimis, ieÅ¡kovas teigė, kad Å¡is praÅ¡ymas pateiktas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ ir paliktinas nenagrinėtu arba atmestinas. Trečiasis asmuo su atsakovo praÅ¡ymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo tvirtino, kad ieÅ¡kovas yra užsienio juridinis asmuo, jo finansinė bÅ«klė nėra žinoma.

Pažymėjo, kad dėl ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ taip pat patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų.        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovo BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ praÅ¡ymo įpareigoti ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti netenkino.Teismas, remdamasis galiojančiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis užstato, kai ieÅ¡kovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo pagrindus bei tvarkÄ , ir nustatęs, kad atsakovo teisė praÅ¡yti užstato ribojama procesiniu terminu, kurio pabaiga apibrėžiama atsakovo pirmojo procesinio veiksmo byloje atlikimu; atsakovas BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ praÅ¡ymÄ užtikrinti bÅ«simas bylinėjimosi iÅ¡laidas tiek Klaipėdos apygardos teismui, tiek Å iaulių apygardos teismui pateikė daug vėliau nei tokiÄ teisę suteikia įstatymas; praÅ¡ymo nereiÅ¡kė 2012 m. gruodžio 4 d. teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį; atsakovas žinojo, kad ieÅ¡kovas yra užsienio juridinis asmuo, priėjo prie iÅ¡vados, jog teise reikalauti užtikrinti bÅ«simas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas nepasinaudojo.

Teismas pažymėjęs, kad atsakovas prie praÅ¡ymo nepridėjo pakankamai duomenų, turinčių teisinės reikÅ¡mės praÅ¡ymui iÅ¡spręsti, pavyzdžiui, duomenų, jog ieÅ¡kovas neturi Lietuvoje nekilnojamojo turto ir / ar kitų duomenų, kurie reikÅ¡mingi nagrinėjant šį klausimÄ , vertino, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra kitos valstybės juridinis asmuo, o atsakovas bankrutuoja, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas turi finansinių sunkumų ir priėmus galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ ieÅ¡kovas neturės galimybių atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei siekdamas nepažeisti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų, teismas atsakovo praÅ¡ymo netenkino.                                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ atskirajame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – įpareigoti ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nes pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, apibÅ«dinančias ieÅ¡kovo turtinę padėtį, turi ieÅ¡kovas, o ne atsakovas.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, susijusių su jo turtine padėtimi, sudaro pagrindÄ atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti.Teismas formaliai taikė CPK 794 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, kad praÅ¡ymo padavimo terminas yra pasibaigęs. Atsakovas įstatyme nustatyto termino nepraleido, o jeigu praleido, tai toks terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. iÅ¡ pradžių atsakovas nesitikėjo patirti bylinėjimosi iÅ¡laidų, ketino bylÄ vesti savarankiÅ¡kai; teise pateikti praÅ¡ymÄ pasinaudojo iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios; bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo instituto taikymas svarbus ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo instituto tikslas yra apsaugoti Lietuvos Respublikoje įsikÅ«rusius atsakovus nuo nuostolių, susijusių su nepagrįstai pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas patirs itin dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas neturi duomenų apie ieÅ¡kovo kaip juridinio asmens subjektiÅ¡kumÄ , apie realiai vykdomÄ veiklÄ , pobÅ«dį ir mastÄ . IeÅ¡kovas yra užsienio juridinis asmuo, atsakovui bus sunku susigrÄ Å¾inti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ydamas užtikrinti bÅ«simų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atsakovas, kaip minėta, siekia ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , o patyrus nuostolius, susijusius su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, bus pažeisti atsakovo kreditorių interesai.

IeÅ¡kovas IVP systems a.s. su atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Ä®statymas aiÅ¡kiai nustato sÄ lygas, kurioms esant ieÅ¡kovas atsakovo praÅ¡ymu privalo sumokėti užstatÄ bÅ«simų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl užstato bÅ«simų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti, privalo jį pagrįsti, t. y.

įrodyti, kad yra visos CPK 794 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant taikytinas užstato institutas. Teismas tinkamai taikė CPK 794 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nurodė, kad atsakovas praÅ¡ymÄ padavė praleidęs tokiam praÅ¡ymui paduoti nustatytÄ terminÄ . CPK 794 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad atsakovas turi teisę pareikalauti užtikrinti bylinėjimosi iÅ¡laidas ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Trečiasis asmuo „Rywal LT“ su atskiruoju skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti atsižvelgiant į atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ praÅ¡ymo įpareigoti ieÅ¡kovÄ IVP systems a.s. per teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje exspressis verbis nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Å i asmens teisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, tokia teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. liepos 9 d. su vindikaciniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ BUAB „OKZ HOLDING Baltija“ perduoti ieÅ¡kovui priklausančias profilių lenkimo stakles Planet 60, (duomenys neskelbtini), kreipėsi Čekijos Respublikos įmonė IVP systems a.s. (b. l. 1-6), o atsakovas su praÅ¡ymu (pakartotiniu) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti į teismÄ kreipėsi 2013 m. gruodžio 12 d. ir jį grindė tuo, kad nors dar byla nepradėta nagrinėti iÅ¡ esmės, dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir su juo susijusių praÅ¡ymų jau patyrė iÅ¡ viso 8 046 Lt su PVM bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 37-38).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs šį atsakovo praÅ¡ymÄ , jo netenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovo teisė praÅ¡yti užstato ribojama procesiniu terminu, kurio pabaiga apibrėžiama atsakovo pirmojo procesinio veiksmo byloje atlikimu (CPK 794 straipsnio 3 dalis), atsakovas praÅ¡ymÄ užtikrinti bÅ«simas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė daug vėliau nei tokiÄ teisę suteikia įstatymas, praÅ¡ymo nereiÅ¡kė 2012 m. gruodžio 4 d. teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (teisme jis gautas 2012 m. gruodžio 10 d.), nors žinojo, kad ieÅ¡kovas yra užsienio juridinis asmuo.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas neturi Lietuvoje nekilnojamojo turto, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra kitos valstybės juridinis asmuo, atsakovas bankrutuoja, nesuponuoja iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas turi finansinių sunkumų ir priėmus galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ ieÅ¡kovas neturės galimybių atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė CPK 794 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, jog praÅ¡ymo padavimo terminas yra praleistas, be to, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nes pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, apibÅ«dinančias ieÅ¡kovo turtinę padėtį, turi ieÅ¡kovas, o ne atsakovas.CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo praÅ¡ymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį minėta pareiga netaikoma, jeigu:

1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti;

2) neturtinio pobÅ«džio Å¡eimos bylose, bylose pagal pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį bei bylose, kuriose praÅ¡oma iÅ¡duoti teismo įsakymÄ ;

3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose;

4) jeigu užstato institutÄ draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Ä®statymų leidėjas, be kita ko, nustato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu; reikalavimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieÅ¡kovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo (CPK 794 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas praleido CPK 794 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų užtikrinimo.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog toks atsakovo praÅ¡ymas (pakartotinis) buvo pateiktas tik 2013 m. gruodžio 2 d., kai tuo tarpu, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovas teikė 2012 m. gruodžio 4 d. (teisme gautas 2012 m. gruodžio 10 d.) (b. l. 20-24, 37-38). Taigi atsakovo praÅ¡ymas tiek pakartotinis (2013 m. gruodžio 2 d.), tiek, kaip atsakovas nurodo, pirminis (2013 m. sausio 29 d) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ sumokėti 10 000 Lt dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti neabejotinai pateiktas / pateikti ne pirmojo atsakovo procesinio veiksmo atlikimo metu.

Kaip teisingai ieÅ¡kovas nurodo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CPK 794 straipsnio 3 dalyje vartojamos sÄ vokos „pirmasis procesinis veiksmas“ tikrÄ jÄ esmę ir prasmę, yra konstatuota, kad Å¡iuo atveju atsakovo pirmasis procesinis veiksmas reiÅ¡kia procesinį veiksmÄ , atliekamÄ bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, kurio pagalba atsakovas suformuluoja bylai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės bÅ«tinus materialinius bei procesinius reikalavimus; tokiu atsakovo procesiniu veiksmu laikytinas atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimas (CPK 142 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-659/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1723/2013; kt.).

Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis atsakovui nuo pradžių buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas yra užsienio įmonė. Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė CPK 794 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio teismo nuomone, toks atsakovo elgesys, t. y. praÅ¡ymo (pakartotinio) dėl užstato bylinėjimosi iÅ¡laidoms užtikrinti sumokėjimo pateikimas beveik po vienerių metų, nėra procesiÅ¡kai pateisinamas, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentracijos principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis), o taip pat toks elgesys / veiksmai negali bÅ«ti laikomi ir atitinkančiais bonus pater familias elgesio standartÄ (CPK 185 straipsnis).Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas turi sumokėti užstatÄ atsakovo galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant byloje pateiktÄ atsakovo procesinį praÅ¡ymÄ buvo bÅ«tina įvertinti ir tai, ar neegzistuoja minėtos aplinkybės, sudarančios CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant iÅ¡ viso galiotų draudimas reikalauti sumokėti užstatÄ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo praÅ¡ymo dėl užstato sumokėjimo pagrįstumÄ , vertino aplinkybes, susijusias su tokio praÅ¡ymo padavimo termino ribojimu ir ieÅ¡kovo turtine padėtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nagrinėjamoje byloje užstato taikymo instituto nedraudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kaip žinoma, Čekijos Respublika yra Europos Bendrijos valstybė narė, todėl jos fiziniams ar juridiniams asmenims negali bÅ«ti taikomi reikalavimai, kurie netaikomi Lietuvos Respublikos fiziniams ar juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju aktualios Europos Bendrijos Steigimo Sutarties (toliau – ir EBSS) ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – ir SESV) nuostatos. Pagal EBSS 12 straipsnio 1 dalį (ex 6 straipsnio 1 dalis) draudžiama bet kokia diskriminacija dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei, o pagal SESV 18 straipsnį (ex EBSS 12 straipsnis) sutarčių taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Paminėtų teisės normų sisteminė analizė apeliaciniam teismui suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paminėtos nuostatos apima ir civilinio proceso reglamentavimÄ , draudžiantį reikalauti užstato bylinėjimosi iÅ¡laidoms užtikrinti, kai ieÅ¡kinys teikiamas valstybės narės teisme tos valstybės narės gyventojui ar joje įsteigtai įmonei.

Å i iÅ¡vada grindžiama Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (1997 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Nr. C-323/95, David Charles Hayes and Jeannette Karen Hayes v Kronenberger GmbH (Rec.1997, p. I-1711), pagal kuriÄ EBSS 6 straipsnio 1 dalis (Å¡iuo metu SESV 18 straipsnio 1 dalis) turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip draudžianti valstybei narei nacionalinėje teisėje nustatyti reikalavimÄ kitos valstybės narės piliečiui sumokėti užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, jei jis ketina kreiptis į pirmosios narės nacionalinį teismÄ su ieÅ¡kiniu jo piliečiui, jeigu analogiÅ¡kas reikalavimas nėra įtvirtintas pirmosios valstybės narės piliečiams, kurie neturi nei lėšų, nei gyvenamosios vietos joje (http://curia.europa.eu/juris/showPdf.jsf?text=&docid=100726&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=100536).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nediskriminacinis kiekvienos valstybės narės teisinis reglamentavimas dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti yra tuomet, kai kiekvienos valstybės narės fizinis ar juridinis asmuo turi tokias pačias teises ir pareigas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti pateikimo kitos valstybės narės teismuose kaip ir šios valstybės narės fiziniai ar juridiniai asmenys, neturintys turto bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi CPK 794 straipsnyje nustatyto užstato negalima reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos fizinio ar juridinio asmens, todėl tokio užstato negalima reikalauti ir iÅ¡ kitos valstybės narės fizinių ar juridinių asmenų, neturinčių turto Lietuvos Respublikoje. PrieÅ¡ingas reikalavimas, apeliacinio teismo nuomone, galėtų bÅ«ti traktuojamas, kaip pažeidžiantis pirmiau nurodytas Europos SÄ jungoje galiojančių teisės normų nuostatas ir kaip diskriminuojantis kitos valstybės narės asmenis.

Taigi apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro teisines prielaidas formuoti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui – Čekijos Respublikos įmonei užstatas atsakovo galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti iÅ¡ viso negali bÅ«ti taikomas vadovaujantis imperatyvia CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto teisės norma. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-943/2011).Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl užstato bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                    Dalia ViÅ¡inskienė