2013-10-22 Nr. AB-6734-3-61-3-02918-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1549/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02918-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–8) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1A-327 „Dėl O. K. skundo grąžinimo“ ir atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-97, 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-114 ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-117 paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentas, atsisakydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, užkirto kelią toliau dalyvauti nagrinėjant mokestinį ginčą. Nors skundas dėl teritorinės muitinės sprendimų buvo paduotas praleidus nustatytą terminą, tačiau jo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teigė, kad svarbios aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas skundo pateikimo terminas, atsirado gerokai anksčiau nei buvo priimti Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai, t. y. nuo 2011 m. kovo mėn. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o sprendimai priimti 2012 m. kovo mėn. Šios aplinkybės vis dar egzistuoja, t. y. jis iki šiol laikomas kalėjime Vokietijoje ir netrukus pradės atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Netrukus po sužinojimo apie Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų priėmimą Muitinės departamentui buvo pateiktas skundas bei prašymas atnaujinti jo pateikimo terminą. Taigi jis buvo sąžiningas, rūpestingas ir apdairus. Pareiškėjo nuomone, formalus rėmimasis Mokesčių administravimo įstatymo 149 ir 164 straipsnių nuostatomis nesiderina su gero viešojo administravimo principu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiuo atveju suvaržoma jo galimybė realizuoti Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų apskundimo teisę bei teisę kreiptis į teismą. Tiek Klaipėdos teritorinė muitinė, tiek Vilniaus teritorinė muitinė turėjo pakankamai informacijos ir duomenų, kad užtikrintų realų, taip pat laiku Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų įteikimą. Be to, šiuo atveju egzistuoja mokestinio ginčo bylos atnaujinimo pagrindas – Berlyno žemės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. priėmė nuosprendį, kuris Vokietijos advokatams buvo įteiktas 2012 m. spalio 26 d., o lietuvių kalba, jį išvertus, tapo prieinamas tik 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje. Ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Pabrėžė, kad terminas praleistas ne dėl jo ir jo atstovo advokato veiksmų, o dėl valstybinių institucijų neatidumo, netinkamo pareigų vykdymo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 81–86) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai buvo išsiųsti 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. balandžio 4 d. registruotu laišku, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė gavo informaciją su pašto žyma, kad laiškai neįteikti, todėl ši teritorinė muitinė 2012 m. gegužės 10 d. raštu sprendimus persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalimi, 2012 m. gegužės 16 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbė pranešimą, kad pareiškėjas per 10 dienų atvyktų į Vilniaus teritorinę muitinę atsiimti skundžiamų sprendimų. Per nustatytą terminą nei pareiškėjas, nei jo atstovas į Vilniaus teritorinę muitinę neatvyko, todėl Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė, kad dokumentai (sprendimai) laikomi įteiktais paminėto pranešimo paskelbimo interneto svetainėje dieną. Taigi šios aplinkybės leido nustatyti patikimą faktinę Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų įteikimo pareiškėjui datą, t. y. 2012 m. gegužės 16 d., todėl būtent ši data turi būti laikoma termino skundui dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų pateikti eigos pradžia.

Atsižvelgiant į tai, paskutinė diena paduoti skundą dėl šių sprendimų buvo 2012 m. birželio 5 d. Pareiškėjo atstovas skundą dėl paminėtų sprendimų Muitinės departamentui pateikė tik 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl 20 dienų terminas buvo reikšmingai praleistas. Pabrėžė, kad muitinei buvo žinomas tik pareiškėjo nurodytas gyvenamosios vietos adresas. Pranešimo apie savo adreso pasikeitimą nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepateikė, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsniu, sprendimai pagrįstai buvo siunčiami paskutiniu žinomu adresu ir pagrįstai laikomi įteiktais.

Pažymėjo, kad nei Klaipėdos teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui nebuvo žinoma, jog pareiškėjas suimtas Vokietijoje. Tokios informacijos nenurodė ir pareiškėjo atstovas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodyta priežastis nelaikytina svarbia, nes teismų praktikoje svarbiomis priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir jo atstovo veiksmai (neveikimas) buvo sąlygoti jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis, t. y. pranešti ar nepranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie pareiškėjo suėmimą ir įkalinimą Vokietijoje bei nurodyti kitą adresą korespondencijai gauti.

Pareiškėjo atstovas, žinodamas, kad atstovaujamasis yra įkalintas ir siekdamas tinkamai atstovauti jo interesus, turėjo galimybę iš anksto pasirūpinti tinkamu pareiškėjo teisių įgyvendinimu, o, būtent, pranešti Klaipėdos teritorinei muitinei, o vėliau – Muitinės departamentui ir Vilniaus teritorinei muitinei apie pareiškėjo buvimo vietą ar pateikti prašymą, kad visa korespondencija būtų siunčiama tiesiogiai jam. Netinkamos pareiškėjo atstovo organizacinės priemonės jo veikloje ar jų neįgyvendinimas negali būti vertinamos kaip objektyvi priežastis atnaujinti terminą.

Atsakovas teigė, kad, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos bei tinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 149, 152, 153 bei 164 straipsnių nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 7–13) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (LM18) RŽ209-97, 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (LM18) RŽ209-114 ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (LM18) RŽ209-117 pareiškėjui, kartu su kitais solidariais skolininkais, už mokestinių įstatymų pažeidimus buvo apskaičiuotos mokestinės nepriemokos. Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimai buvo siunčiami pareiškėjo (jo atstovo) nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteikti neatsiėmus jų adresatui.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu įteikti pareiškėjui 2012 m. kovo 9 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimus. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) 2012 m. gegužės 16 d. paskelbė pranešimą, kad pareiškėjas per 10 dienų atvyktų į Vilniaus teritorinę muitinę atsiimti paminėtų Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų.

Pareiškėjo atstovas Irmantas Dobilas 2012 m. rugsėjo 12 d. pateikė Muitinės departamentui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimus. Kartu su skundu atsakovui buvo pateiktas ir prašymas atnaujinti paminėtų sprendimų apskundimo terminus. Muitinės departamento 2012 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-327 pareiškėjo prašymas atnaujinti nurodytų sprendimų apskundimo terminus atmestas, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų ir Muitinės departamento sprendimo priėmimo metu buvo įkalintas ir atliko bausmę Lenkijos bei Vokietijos kalėjimuose, o jo interesus mokestiniuose ginčuose atstovavo advokatas I. Dobilas. Teismas pažymėjo, jog byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Muitinės departamento 2012 m. spalio 15 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą atnaujinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d., 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimų apskundimo terminą pagrįstumo ir teisėtumo.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Muitinės departamento 2012 m. spalio 15 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsniu, 164 straipsnio 1, 5 dalimis.

Pabrėžė, kad pareiškėjui mokestiniuose ginčuose atstovavo advokatas I. Dobilas, o mokesčių administratorius dokumentus pareiškėjui siuntė jo atstovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais pareiškėjui mokestinių dokumentų įteikti nepavyko, o pašto žymos patvirtino, kad pareiškėjas registruotų siuntų neatsiėmė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą dokumentų įteikimo būdą, t. y.

įteikti pareiškėjui (jo atstovui) dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pažymėjo, kad asmuo savo teises, tarp jų ir teisę skųsti viešojo administravimo institucijų priimtus sprendimus, turi realizuoti įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Be to, asmuo savo teises gali realizuoti tiek pats, tiek naudodamasis trečiųjų asmenų paslaugomis. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių (atliekamos bausmės) rūpintis savo teisių gynyba mokestiniuose ginčuose buvo pavedęs advokatui I.

Dobilui. Tačiau teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens, realizuojančio savo teises per atstovus, teisinė situacija negali būti vertinama palankiau negu asmens, kuris savo teisių įgyvendinimu rūpinasi pats. Teismo vertinimu, pripažintina, kad skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminas buvo praleistas dėl mokesčių mokėtojo atstovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio, nes jis, žinodamas, kad yra inicijuotas mokestinis ginčas, nepasirūpino, jog visi mokesčių administratoriaus priimti sprendimai ir dokumentai būtų įteikiami norimu adresu.

Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atstovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Tačiau paminėtos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis įstatyme nustatytų terminų vietos mokesčio administratoriaus sprendimams apskųsti praleidimą. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad Muitinės departamentas 2012 m. spalio 15 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, šis sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą paminėtiems Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimams apskųsti, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Muitinės departamento 2012 m. spalio 15 d. sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 18–29) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Jo laisvės apribojimas (taikyta kardomoji priemonė – suėmimas) iš esmės apribojo jo galimybę laiku ir tinkamai apginti pažeistas teises. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimų įteikimo metu buvo suimtas ir laikomas kalėjime Lenkijoje, vėliau – Vokietijoje. Klaipėdos teritorinės muitinės specialistams buvo žinoma apie jo suėmimą. Kitiems solidariai pagal mokestinę prievolę atsakingiems asmenims Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai buvo siunčiami įkalinimo įstaigos adresu. Klaipėdos teritorinės muitinės specialistams buvo žinoma apie jo atstovavimo faktą, todėl paminėti sprendimai galėjo būti siunčiami jo atstovo adresu. Į Muitinės departamentą kreipėsi per protingą laiko tarpą, buvo pakankamai atidus ir sąžiningas. Nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teismas nevertino ir jų sprendime neaptarė.

2. Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai įvykdė savo teisės aktuose nustatytą pareigą įteikti administracinį sprendimą asmeniui, kuriam jis adresuotas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-91/2013. Klaipėdos teritorinė muitinė dokumentus jam išsiuntė rašytinių dokumentų rekvizituose nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors jai buvo žinomas tiek jam taikomo suėmimo, tiek jo atstovavimo faktas. Pastarasis, kaip ir jo adresas, nurodytas muitinei teiktų rašytinių dokumentų rekvizituose. Todėl dokumentai galėjo būti siunčiami į įkalinimo įstaigą Vokietijoje arba jo atstovo adresu. Klaipėdos teritorinė muitinė, neišsiuntusi dokumentų kitu jai žinomu adresu, padarė nepagrįstą išvadą, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma įteikti dokumentų, todėl be pagrindo taikė dokumentų įteikimą viešai paskelbiant. Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalį), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011. Aplinkybės, susijusios su mokesčių administratoriaus sprendimo netinkamu įteikimu, turėtų būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą.

3. Skundo pateikimo terminas buvo praleistas ne dėl jo atstovo veiksmų, o dėl valstybinių institucijų neatidumo, netinkamo pareigų vykdymo. Atstovas jo teises įgyvendino rūpestingai ir apdairiai. Tiek jo atstovavimo faktas, tiek jo atstovo adresas Klaipėdos teritorinei muitinei buvo žinomas. Bet koks atsakomybės, atsiradusios dėl Klaipėdos teritorinės muitinės netinkamo pareigų vykdymo, perkėlimas jo atstovui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Formalus rėmimasis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatomis iš esmės nesiderina su gero viešojo administravimo principu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

4. Tiek Muitinės departamentas, tiek teismas nepagrįstai paneigė jo galimybę, nesutikus su Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimais, pasinaudoti teismine gynyba. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimais už neteisėtai įvežtą į Lietuvos Respubliką rūkomąjį tabaką jam, kaip solidariajam skolininkui, buvo įregistruota itin didelė mokestinė prievolė muitinei. Šiuo atveju taip pat egzistuoja mokestinio ginčo bylos atnaujinimo pagrindas – Berlyno žemės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. priėmė nuosprendį. Mokestinės prievolės priverstinis vykdymas yra pradėtas dėl mokestinės prievolės, kuri apskaičiuota nepagrįstai. Teisinėje valstybėje netoleruotini atvejai, kai asmeniui, formaliai remiantis teisės aktų nuostatomis, atsisakoma suteikti teisę apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimus, ypač kai jie priimti dėl itin didelių mokestinių prievolių apskaičiavimo ir esmingai skiriasi nuo paraleliai nagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 35–39) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl mokesčių mokėtojo atstovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio, nes jis, žinodamas, kad yra inicijuotas mokestinis ginčas, nepasirūpino, jog visi mokesčių administratoriaus priimti sprendimai ir dokumentai būtų įteikiami norimu adresu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog paminėtos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis įstatyme numatytų terminų vietos mokesčių administratoriaus sprendimams apskųsti praleidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1A-327 matyti, kad pareiškėjo kartu su skundu, kuriuo buvo prašoma panaikinti keturis Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimus (2012-03-09 sprendimą Nr. (LM18) RŽ209-97, 2012-03-19 sprendimą Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012-03-20 sprendimą Nr. (LM18) RŽ209-114 ir 2012-03-26 sprendimą Nr. (LM18) RŽ209-117), 2012 m. rugsėjo 12 d. paduotas prašymas dėl praleisto (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 1 d. nustatyto 20 d.) termino atnaujinimo buvo nepatenkintas, atsakovui konstatavus, kad nurodytas terminas pareiškėjo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad paminėtas terminas atsakovo buvo skaičiuojamas nuo 2012 m. gegužės 16 d., t. y. dienos, kai teritorinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalimi, interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbė pranešimą, kad pareiškėjas per 10 dienų atvyktų į Vilniaus teritorinę muitinę atsiimti skundžiamų sprendimų. Pareiškėjui to nepadarius, atsakovas, taikydamas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad pareiškėjas praleido jam nustatytą skundo padavimo terminą, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys Mokesčių administravimo įstatymo taikymo požiūriu nepripažintinos svarbiomis.

Atsižvelgdama į pareiškėjo skundžiamame atsakovo sprendime nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta būtina pateikti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalies (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1159 redakcija) aiškinimą bei pasisakyti dėl šios teisės normos taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu.

Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Aiškindama nurodytas aptariamos straipsnio dalies nuostatas, kolegija, pažymi, kad jose yra kalbama apie to paties straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų taikymo pasekmes, todėl šios dalies ir straipsnio 1 dalies 1-3 punktų taikymas yra tarpusavyje tampriai susiję ta prasme, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalies taikymas laiko požiūriu gali būti vykdomas tik po to, kai buvo išnaudotos visos šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytos dokumentų (šiuo atveju teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimų) įteikimo mokesčių mokėtojui galimybės: tiesioginis dokumentų įteikimas (1 p.), dokumentų išsiuntimas registruotu laišku (2 p.), dokumentų išsiuntimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais (3 p.).

Pastebėtina, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas nėra aktualus, todėl kolegija toliau dėl jo atskirai nepasisako. Kolegija taip pat pažymi, kad dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų išdėstymas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje, šių būdų atskleidimas, pateiktas to paties straipsnio 2-3 dalyse, bei straipsnio 5 dalyje nurodytas šios dalies nuostatų taikymo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad tam, kad būtų panaudota šio straipsnio 5 dalyje nustatyta dokumento paskelbimo interneto svetainėje taisyklė (jos panaudojimas yra prilyginamas dokumento įteikimui mokesčių mokėtojui), turi būti išnaudotos visos aptariamo straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui galimybės. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius negali savo nuožiūra apsiriboti tik vienu (ar keliais) dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdais ir ignoruoti kurį nors kitą (kitus) iš šiuose punktuose nurodytų būdus.

Aiškindama Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalį, kolegija akcentuoja ir tai, kad joje yra papildomai atskleista šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdų samprata: kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre. Tai leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratorius, siekdamas įteikti mokesčių mokėtojui atitinkamą dokumentą, turi imtis priemonių surasti ne tik patį mokesčių mokėtoją, bet ir jo atstovą (kai mokesčių administratorius turi duomenis apie mokesčių mokėtojo atstovavimą atitinkamuose mokestiniuose santykiuose ir apie mokesčių mokėtojo atstovo buvimo vietą – adresą – jam yra žinoma).

Pastarosios, kaip ir bet kurios kitos iš Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų susisiekimo su mokesčių mokėtoju galimybių (būdų), nepanaudojimas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio taikymo požiūriu leistų pripažinti šio straipsnio 5 dalyje numatytą paskelbimą interneto svetainėje neteisėtu.

Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos faktinės situacijos ypatumų, kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš bylos) aukščiau nurodyti keturi Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai buvo priimti po to, kai centrinis mokesčių administratorius (atsakovas) pagal pareiškėjo atstovo advokato Irmanto Dobilo 2011 m. lapkričio 21 d. skundą, paduotą faktinių aplinkybių požiūriu toje pačioje mokestinėje byloje, 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-411 (nepatvirtinęs pareiškėjo apskųstų prieš tai Klaipėdos teritorinės muitinės priimtų 2011-09-01,02 sprendimų) pavedė Klaipėdos teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (1 t., b. l. 103-104). Iš paminėto pareiškėjo vardu advokato I. Dobilo 2011 m. lapkričio 21 d. paduoto skundo matyti, kad jame, be kita ko, yra nurodyti susisiekimo su šiuo advokatu (pareiškėjo atstovu) duomenys (advokato adresas, jo telefono numeris) bei kartu su skundu buvo pateiktas šio advokato orderis (1 t., b. l. 105-108). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po pastarojo skundo padavimo pats pareiškėjas arba jo atstovas rašytiniu būdu nagrinėjamai mokestinei bylai aktualiais klausimais bendravo su Klaipėdos ar Vilniaus teritorinėmis muitinėmis arba su atsakovu. Tai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad nurodyti teritoriniai ir centrinis mokesčių administratoriai prieš paminėtą pranešimo pareiškėjui 2012 m. gegužės 16 d. paskelbimą Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje turėjo galimybę susisiekti su pareiškėju per jo atstovą. Tačiau, kaip matyti iš bylos, to nebuvo padaryta ir nebuvo bandoma padaryti. Todėl kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalies aiškinimą, daro išvadą ir konstatuoja, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalies nuostata apie pranešimo paskelbimą Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje pareiškėjui pritaikyta, neišnaudojus galimybės susisiekti su juo per jo atstovą, t. y. pritaikyta neteisėtai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnį. Todėl teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas nepagrįstu ir yra naikintinas, o pareiškėjo teismui paduotas skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti. Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1A-327 „Dėl O. K. skundo grąžinimo“ ir atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-97, 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-108, 2012 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-114 ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (LM18) RŽ209-117 paduoti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė