44d7dd74-ee6c-4da8-8a3e-9a2cba35c97d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                           Civilinė byla Nr. 2-112/2010 Procesinio sprendimo kategorijos 32.5.1; 113.6.1.3.; 113.6.2.4 (N) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1466-360/2009, iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank” ieÅ¡kinį atsakovams R.

K., D. K. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė : IeÅ¡kovas AB „Swedbank” (toliau - bankas) ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. K. ir D. K. 290 000 eurų negrÄ Å¾intos skolos, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. spalio 24 d. su atsakovu R. K. sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė Å¡iam atsakovui 532 900,83 eurų dydžio kreditÄ nekilnojamojo turto (dviejų butų, esančių Medelyno g. 38A bt.

Nr. 1 ir Nr.

2) įsigijimui. Pagal sudarytÄ sutartį kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2037 m. spalio 24 d. NekilnojamÄ jį turtÄ , kurį atsakovas R. K. įsigijo už banko suteiktÄ kreditÄ , Å¡is atsakovas įkeitė bankui. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovo R. K. sutuoktinė D. K. laidavo už atsakovo R. K. prievoles bankui. 2007 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. liepos 22 d. Å¡alys pakeitė kredito sutarties sÄ lygas ir susitarė, kad kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas iki 2009 m. sausio 22 d., o kredito gavėjas (atsakovas) gali parduoti bankui hipoteka įkeistÄ turtÄ ir padengti kreditÄ .

Atsakovams nevykdant sutartinių prievolių ir nesugrÄ Å¾inus bankui kredito sutartu laiku, AB „Swedbank” 2009 m. vasario 26 d. informavo atsakovus raÅ¡tu, jog nesugrÄ Å¾inus kredito per 30 dienų, kredito sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Atsakovams neįvykdžius sutartinių prievolių, ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bankui įkeisto turto. Kadangi Å¡is turtas nėra parduotas priverstinio vykdymo tvarka, ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti dalį nesugrÄ Å¾into kredito - 290 000 eurų Atsakovai R.

K. ir D. K. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalavimus pareiÅ¡kė tik dėl to, kad nepraleistų CK 6.88 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ laiduotojÄ . Be to, pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui bankas turi teisę tik tuomet, jeigu pagrindinis skolininkas, už kurį laiduota, neįvykdys prievolės. Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. spalio 19 d. įvyko teismo posėdis, kuriame teismas baigė bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir keturiolikai dienų atidėjo sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ byloje.

Tačiau teismo sprendimo priėmimo kambaryje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir bylÄ sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 163 str. 3 p.). Teismas nutartį motyvavo proceso ekonomiÅ¡kumu ir koncentruotumu, taip pat tuo, jog netikslinga kelis kartus nustatinėti tuos pačius faktus. CK 4.193 straipsnio pirmoji dalis suteikia hipotekos kreditoriui teisę reikalauti skolos priteisimo iÅ¡ skolininko bendra tvarka, jeigu priverstinai pardavus įkeistÄ turtÄ varžytynėse, gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui.

Kadangi priverstinio vykdymo procedÅ«ros civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009 nebaigtos, nėra galimybės nuspręsti, kokiÄ sumÄ bankas turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų.  IeÅ¡kovas AB „Swedbank” atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti. SkundÄ grindžia Å¡iais motyvais:IeÅ¡kinys abiem atsakovams, kaip solidariÄ jÄ pareigÄ turtintiems bendraskoliams, paduotas laikantis įstatymų reikalavimų (CK 6.81 str.).Teismas nepagrįstai bylÄ sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes pats gali nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus byloje, o kitoje byloje nustatyti faktai neturės įrodomosios ar prejudicinės reikÅ¡mės bylai.

Be to, tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Atsakovai neginčijo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartyje dėl bankui įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių ir nustatyto skolos dydžio. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas civ. byloje Nr. 2-898/2009, kurios aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, priėmė prieÅ¡ingÄ procesinį sprendimÄ ir nutarė, jog pagrindo stabdyti bylÄ tokiu atveju nėra.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovai R. K. ir D. K. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo Å¡iuos motyvus:IeÅ¡kovas nežino, kokiÄ pinigų sumÄ gaus priverstinai pardavęs hipoteka įkeistÄ turtÄ , todėl jo pareikÅ¡tas reikalavimas yra nepagrįstas. Priteisus ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ pinigų sumÄ iÅ¡ atsakovų, bÅ«tų pažeistos jų teisės. IeÅ¡kovas reikalavimus atsakovams gali tiekti tik po to, kai paaiÅ¡kės, ar užtenka hipoteka įkeisto turto vertės užtikrinti hipotekos kreditoriaus reikalavimų įvykdymÄ .

Atskirasis skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ , reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos sustabdymo esmę ir paskirtį, nustatyti, ar yra teisinis pagrindas stabdyti bylÄ , Å¡iuo atveju – ar egzistuoja prejudicinis ryÅ¡ys tarp Å¡ios bylos ir kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos, dėl kurios ir stabdoma Å¡i byla, ar bylos sustabdymas nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas.

CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rÅ«Å¡is: privalomÄ jį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iÅ¡ CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylÄ sustabdyti privalo ex officio (iÅ¡ lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys iÅ¡sakė nuomonę Å¡iuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikÅ¡tos nuomonės turinio, nes teismÄ tai padaryti įpareigoja įstatymas.

Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdÅ«s. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai ir privalo rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nesudaryti sÄ lygų bylos vilkinimui (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Spręsdamas dėl bÅ«tinumo sustabdyti bylÄ , teismas, visų pirma, privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindÄ privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylÄ sustabdyti iÅ¡nyks, nes bus paÅ¡alintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimÄ spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „ Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-703/2007).Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , įstatymų taikymÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008).

Visais atvejais bylos sustabdymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principÄ (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).NagrinėjamÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas nutartyje nurodė, kad byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus iÅ¡spręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla. Negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus iÅ¡spręsta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Todėl konstatavus, kad tarp teisme nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylÄ stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje N. S. V.

V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „VaivorykÅ¡tė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, siekiu iÅ¡vengti tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, o taip pat siekiu taupyti byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšas bei laikÄ .

Taigi Å¡iuo atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti prejudicinio ryÅ¡io egzistavimÄ (galimÄ egzistavimÄ ) tarp abiejų civilinių bylų. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negali bÅ«ti prejudicinio ryÅ¡io. Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra užbaigta, nes teismo procesinis sprendimas joje yra įsiteisėjęs. Prejudicinis ryÅ¡ys, kaip pagrindas stabdyti bylÄ , gali egzistuoti tik tarp nagrinėjamų civilinių bylų, prejudicinis ryÅ¡ys negali bÅ«ti nustatomas tarp to, kas yra (nagrinėjamos civilinės bylos) ir to, ko jau nebėra (užbaigtos bylos).

Šiuo atveju civilinė byla Nr. 134-2N/2009 yra užbaigta. Todėl CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas bylos privalomasis sustabdymo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjama civilinė byla dėl skolos ir delspinigių priteisimo neturi būti stabdoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagal banko ieškinį dėl skolos priteisimo iškelta civilinė byla pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui turėjo būti sustabdyta, tačiau remiantis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu.

Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia, jog ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti tiek ieÅ¡kinio elementus (dalykÄ ir faktinį pagrindÄ ), tiek asmenis, kurie turėtų atsakyti į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tiek teisių gynybos bÅ«dÄ . IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje turėjo procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik pagrindiniam skolininkui R. K. arba tik laiduotojui – D. K., arba sujungti reikalavimus ir juos pareikÅ¡ti vienoje byloje abiem solidariems atsakovams. Å alių pasirinktas teisės įgyvendinimo (gynimo) procesinis bÅ«das lemia ir atitinkamus procesinius padarinius civilinėje byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, jog tais atvejais, kai kreditorius turi reikalavimo teisę keliems solidariems skolininkams, jis turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1660/2009 ir kt.). Kreditoriaus atskirai pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiÅ¡kus pagrindus – laiduotojo atžvilgiu reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimi, pagrindiniam skolininkui – paskolos (kredito) sutartimi.

Todėl paprastai nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylÄ , kurioje reikalavimai pareikÅ¡ti laiduotojui, kol bus iÅ¡spręsti kreditoriaus ginčai ar užbaigta neginčo procedÅ«ra su pagrindiniu skolininku (pvz., kol bus iÅ¡nagrinėtas kreditoriaus ieÅ¡kinys pagrindiniam skolininkui dėl skolos priteisimo, užbaigta iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pagrindinio skolininko įkeisto turto procedÅ«ra ir pan.). Visai kiti procesiniai padariniai gali kilti tais atvejais, kai kreditorius ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo reiÅ¡kia tik pagrindiniam skolininkui ir iÅ¡kyla Å¡ios civilinės bylos ir kitos bylos, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pagrindinio skolininko įkeisto turto, santykio klausimas.

BÅ«tina spręsti, ar Å¡ie procesai gali tęstis autonomiÅ¡kai vienas nuo kito, ar kuris nors iÅ¡ jų turi prejudicinės reikÅ¡mės kitam ir turi pasibaigti anksčiau. Tokiu atveju civilinė byla, kurios nagrinėjimas yra priklausomas nuo rezultato kitoje civilinėje byloje, turi bÅ«ti sustabdyta. AnalogiÅ¡ki padariniai kyla ir tuomet, kai kreditorius vienoje byloje reikalauja skolÄ priteisti solidariai iÅ¡ pagrindinio skolininko ir laiduotojo, o kitoje byloje yra pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pagrindinio skolininko įkeisto turto, nes skolininkus sieja bendra pareiga kreditoriui, atsakovus byloje – privalomojo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, todėl reikalavimus į atskiras bylas negalima iÅ¡skirti (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 44 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas – kredito įstaiga – pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko ir už jį laidavusio asmens (ieÅ¡kinio dalykas). Reikalavimas kildinamas iÅ¡ kredito teisinių santykių, susiformavusių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovu patraukto kredito gavėjo, taip pat iÅ¡ laidavimo teisinių santykių, susiformavusių tarp ieÅ¡kovo ir už kredito gavėjÄ laidavusio asmens. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad kredito gavėjui ir laiduotojui, kaip solidariems bendraskoliams, per sutartÄ terminÄ negrÄ Å¾inus kredito, jis įgijo teisę į reikalavimo pareiÅ¡kimÄ ir jo patenkinimÄ (ieÅ¡kinio pagrindas).

Kadangi hipotekos kreditorius pareiÅ¡kė reikalavimÄ ir pagrindiniam skolininkui, ir už jį laidavusiam asmeniui, kaip solidariems bendraskoliams, kaip minėta, tarp Å¡ių atsakovais patrauktų asmenų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6 str., 6.81 str., CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Å iuo atveju yra reikÅ¡minga bylos faktinė aplinkybė, kad pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto įkeitimu.

IeÅ¡kovas ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto, hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistÄ turtÄ parduoti iÅ¡ varžytinių ir yra prasidėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto procesas. Å is faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ dėl negrÄ Å¾into kredito priteisimo iÅ¡ pagrindinio skolininko ir jo laiduotojo, nes teisė į teisminę gynybÄ procesine prasme yra absoliuti.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada reikÅ¡tų ieÅ¡kovo teisės į teisminę gynybÄ nepagrįstÄ ribojimÄ , nes bankui nebÅ«tų suteikta teisė su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali atsisakyti priimti ieÅ¡kinio, motyvuodamas tuo, kad hipotekos kreditorius pirmiausia turėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ turtÄ ir tik nepatenkinus reikalavimų iÅ¡ įkeisto turto, reikÅ¡ti reikalavimus ginčo teisenos tvarka pagrindiniam skolininkui ir jo laiduotojui. Tačiau prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka turi ypatumų.

Å ie ypatumai pasireiÅ¡kia tuo, kad skolininkui negrÄ Å¾inus kredito, kredito davėjas (ieÅ¡kovas) turi teisę kreiptis į hipotekos teisėjÄ dėl teisės suteikimo parduoti įkeistÄ turtÄ . Kai hipotekos kreditorius su pareiÅ¡kimu kreipiasi į hipotekos teisėjÄ ir Å¡is hipotekos kreditoriui suteikia teisę parduoti įkeistÄ turtÄ , hipotekos kreditorius, pirmiausia įgyvendinęs savo teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , netenka teisės tuo pačiu gauti patenkinimÄ pagal pareikÅ¡tus reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui.

Kitaip tariant, hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo teisių gynybos bÅ«dÄ pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui ginčo teisenos tvarka, tačiau Å¡ie reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ esmės tik iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiÄ ja prasme, t. y. kai paaiÅ¡kės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tokiu bÅ«du užtikrinama Å¡alių interesų pusiausvyra, nepaneigiama hipotekos esmė, nes pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ reikalavimai tenkinami iÅ¡ įkeisto turto ir tik jeigu Å¡io turto vertės nepakanka visiÅ¡kai įvykdyti prievoles, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima vykdyti iÅ¡ skolininko bei laiduotojo (kito) turto.

Tuo pačiu nėra paneigiama ir hipotekos kreditoriaus teisė paduoti ieÅ¡kinį bendra tvarka ir užsitikrinti jo įvykdymÄ atsakovų turto areÅ¡tu.Tokias iÅ¡vadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-435/2008, nurodė, kad tuo atveju, jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iÅ¡ įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko kito turto (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis, 4.212 straipsnio 1, 6 dalys).Nagrinėjamoje byloje bankui pradėjus įkeisto turto pardavimo procedÅ«ras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir tuo pačiu metu iÅ¡ tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiÅ¡kus skolininkui bei laiduotojui, pirmiausia turi bÅ«ti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedÅ«ros ir tik paaiÅ¡kėjus, ar kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , galima iÅ¡ esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedÅ«ra pagal teismo įsiteisėjusiÄ nutartį, yra prejudicinis ryÅ¡ys. Tik pardavus įkeistÄ turtÄ , paaiÅ¡kės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryÅ¡ys ir jas pagrįstai sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Tačiau teismas netiksliai nurodė bylos sustabdymo terminÄ (nurodė – iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla). Å is netikslumas neturi reikÅ¡mės teismo priimtos nutarties teisėtumui. Todėl žemesnės instancijos teismo priimta iÅ¡ esmės teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 328 str., 337 str. 1 p., 338 str.). Pažymėtina, jog bylos atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti ne tik įkeisto daikto pardavimas iÅ¡ varžytynių, bet ir jo perdavimas hipotekos kreditoriui nuosavybėn, kreditoriaus atsisakymas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ar kiti CK numatyti pagrindai, kai hipoteka pasibaigia (CK 4.197 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009, pardavimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

Teisėjai:                                                                                 Artūras Driukas                                                                                                                                                                            Konstantinas Gurinas                                                                                 Gintaras Pečiulis