2023-07-19 Nr. BB-5004-1-01-1-06327-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3253/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06327-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėja prašo: panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalį dėl nuteistojo V. B. ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šioje dalyje baudžiamąją bylą V. B. nutraukti; netenkinus šio prašymo – pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, sušvelninti V. B. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą iki ketverių metų laisvės atėmimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Teismai nepagrįstai konstatavo esant organizuotą grupę, nenustačius organizuotos grupės objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių; nepagrįstai inkriminavo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, nenustačius V. B. veikoje tiesioginės tyčios, taip pat BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytos veikos požymius, nors pripažino nustatyta, kad V. B. nedalyvavo gabenant narkotines ir psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką; nepagrįstai V. B. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nenustačius asmens veiksmuose neteisėtumo laikyti psichotropinę medžiagą. Esant nustatytam V. B. savanoriškam atsisakymui vykdyti nusikalstamas veikas, teismai nepagrįstai jam netaikė BK 23 straipsnio nuostatų. Teismai, vertindami bylos duomenis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, rėmėsi nepatikimais duomenimis, netaikė in dubio pro reo principo; nepagrįstai V. B. kaltę grindė kitų bendrakaltinamųjų A. G. ir D. M. parodymais, susirašinėjimų tarp A. G. ir V. B. turinį vertino suteikiant klaidingą prasmę. Teismai pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes neatsižvelgė į V. B., kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, o apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad V. B. paskirta griežtesnė bausmė nei nusikalstamų veikų organizatoriui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, nuteisiant V. B. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, argumentuojamas savu byloje ištirtų įrodymų vertinimu, nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismų išvadomis, pateikiant subjektyvų jų vertinimą bei išvadas (bylos įrodymai paneigė, kad nuteistieji suprato priklausantys organizuotai grupei; V. B. nežinojo kelionės tikslų, jis turėjo padėti vairuoti automobilį ir surasti asmenį, kuris neaišku kam ir kokį siuntinį perduos ir kt.). Tačiau tokie teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde nenurodyta BK straipsnių, kurie inkriminuoti V. B., nuostatų taikymo ir aiškinimo klaidų.

Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas grindžiamas vien tvirtinimu apie teismų sprendimų pagrindimą prieštaringais duomenimis ir prielaidomis, nesant tiesioginių įrodymų. Kasacinio skundo argumentacija neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų buvimo.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės dydžio patikrinimas vien dėl jos griežtumo ir svarstymas, ar teismas atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios, kasatoriaus manymu, galėjo esmingai paveikti teismo išvadas dėl bausmės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde reiškiama vien subjektyvi pozicija dėl galimybės nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę. Teisiniai argumentai, duodantys pagrindą manyti, kad skiriant nuteistajam bausmę buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, kasaciniame skunde nesuformuluoti.

Be to, paduotame kasaciniame skunde pateikiami iš esmės analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo V. B. bei jo gynėjos kasaciniame skunde (DOK-2786/2023), kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad ir iš naujo paduotame kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas