44d3a233-e27b-44bd-bd7d-b7a5cb9a204a · Lietuvos apeliacinis teismas

? LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Å .

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo; tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š.

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis tarp UAB „Čelta“ ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir Š.

Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis tarp A. K. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis tarp Š. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia taip pat neįrodytas.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

3. IeÅ¡kovė UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. IeÅ¡kovė savo praÅ¡ymÄ grindė iÅ¡ esmės tuo, kad, jos įsitikinimu, praÅ¡oma atnaujinti byla iÅ¡nagrinėta neteisingai – klaidingai įvertintos kredito sutarties sÄ lygos, netinkamai aiÅ¡kintas preliminarus turto vertinimas, byla „sufabrikuota“. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

5. Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekse numatyti apribojimai teikti pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, jei pakartotinis praÅ¡ymas grindžiamas tuo pačiu pagrindu.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu (naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis), yra teikusi jau 55 kartus, o tas pagrindas (aplinkybės) yra įvertintas anksčiau prašymus nagrinėjusių teismų.

7. Teismas akcentavo, jog skirtinga praÅ¡yme esančių sakinių struktÅ«ra, aplinkybių dėstymo tvarka, jų apraÅ¡ymas kitokiais žodžiais, nereiÅ¡kia, kad tokios aplinkybės gali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis, todėl pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti. III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovė UAB „Čelta“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti žodine forma.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 8.1. Apskųsta nutartis itin lakoniÅ¡ka, tad tikėtina, jog pirmosios instancijos teismas nei skaitė, nei analizavo ieÅ¡kovės pateiktÄ medžiagÄ . 8.2. Ginčas yra dėl konkrečių kredito sutarties sÄ lygų nevykdymo. 8.3. Teismas nenurodė, kokioje teismo nutartyje buvo pasisakyta, jog konkrečios kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų įvykdytos. 8.4. Pagrindinė kredito sutarties sÄ lyga yra neįvykdyta ir joks teismas dėl jos neįvykdymo nėra pasisakęs. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

3. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 4. IeÅ¡kovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IÅ¡ skunde pateiktos formuluotės nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar žodinio proceso tvarka nagrinėti patį jos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, jeigu jis (praÅ¡ymas) bÅ«tų priimtas, visgi, esant iÅ¡reikÅ¡tam ieÅ¡kovės pageidavimui dėl žodinio proceso, spręstinas klausimas dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.

5. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Prielaidų, suponuojančių poreikį bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių, susijusių su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieÅ¡kovė taip pat nenurodė. Nenustačius prielaidų bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina taip, kaip numato CPK įtvirtinta bendroji taisyklė – raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti bylos procesÄ priėmimo 6. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Šį institutÄ galima taikyti tik konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

7. Taikant proceso atnaujinimo institutÄ yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir Å¡ios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02).

8. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino UAB „Čelta“ praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ , pateiktų dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, susijusių su kredito sutarties sÄ lygomis ir jų vykdymu bei turto vertės nustatymu, bei dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos (CPK 179 str.). Analizuojamu atveju ieÅ¡kovė UAB „Čelta“ eiliniame savo praÅ¡yme nenurodė jokių naujų, teismų dar nevertintų aplinkybių, o iÅ¡ esmės tik iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktais bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimais.

9. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti, jog teisingumas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir bÅ«tų iÅ¡vengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. IeÅ¡kovė savo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių teismai nebÅ«tų jau tyrę ir vertinę.

10. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs praÅ¡ymo tapatumÄ teisme jau iÅ¡nagrinėtiems ieÅ¡kovės UAB „Čelta“ praÅ¡ymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti pakartotinį praÅ¡ymÄ , todėl atskirasis skundas atmetamas. Dėl baudos skyrimo 11. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ .

12. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

13. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kovė jau buvo pateikusi 55 praÅ¡ymus dėl proceso byloje atnaujinimo. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad iki Å¡io meto teismai yra tris kartus iÅ¡nagrinėję ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo ir atsisakę priimti beveik 70 pakartotinių ieÅ¡kovės praÅ¡ymų, teikiamų tapačiais pagrindais (CPK 179 str.). Teismų nutartyse ieÅ¡kovei daug kartų iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir pabrėžta, jog Å¡iuo institutu negali bÅ«ti siekiama paneigti teismo sprendimų res judicata principo, bei tai, kad Å¡is institutas nėra priemonė dar kartÄ iÅ¡nagrinėti tÄ patį ginÄÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė sÄ moningai teikia faktiÅ¡kai tapačius ir teisiÅ¡kai nepagrįstus praÅ¡ymus dėl bylos proceso atnaujinimo, kurių tekstuose keičiamos tik žodžių ar frazių formuluotės arba sakinių iÅ¡dėstymo struktÅ«ra.

14. Å ios nutarties 20 punkte iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog egzistuoja CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos skirti ieÅ¡kovės vadovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Ä®vertinant ieÅ¡kovės vardu teikiamų daugkartinių nepagrįstų praÅ¡ymų apimtį, tokių praÅ¡ymų teikimo sistemiÅ¡kumÄ , sÄ moningÄ teismų nutartyse iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų apie proceso atnaujinimo instituto paskirtį bei esmę ignoravimÄ , atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4623-912/2019 ieÅ¡kovės vadovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis jau buvo paskirta 1 000 Eur bauda, ieÅ¡kovės vadovui K.

A. Č. skirtina piniginė bauda, kuri mokėtina į valstybės biudžetÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ vadovui K. A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .

Bauda mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant įmokos kodÄ 6800 ir mokėjimo paskirtyje įraÅ¡ant bylos, kurioje priimta nutartis paskirti baudÄ , numerį. Teisėjas Gintaras Pečiulis