44d33793-73fc-482f-84fe-641fddb6b85d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7147-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-01741-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 1.15.2.3.2; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iÅ¡ teisėjų, Jolantos Malijaukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir RÅ«tos Miliuvienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Å ., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios ir Lietuvos valstybei, atstovei E. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Å . skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R. Å . skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 m. balandžio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.23)7R-3011 „Dėl JÅ«sų skundo (toliau – ir RaÅ¡tas);

2) įpareigoti Teisingumo ministerijÄ sustabdyti ir atÅ¡aukti įsigaliojusias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pataisas, reglamentuojančias ilgalaikius pasimatymus, bei palikti galioti galiojusias BVK nuostatas, kad į ilgalaikius pasimatymus galėtų atvykti vaikai, tėvai ir kiti artimi giminaičiai;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, vienÄ milijonÄ eurų neturtinei žalai atlyginti, nes dėl neteisėtų ministerijos veiksmų, kadangi jis daugiau kaip devynis metus negalės pilnavertiÅ¡kai bendrauti su savo vaikais, o tai silpnina socialinius ryÅ¡ius, sukelia emocinę depresijÄ , nes Å¡eima yra brangiausias turtas;

4) taip pat prašė priteisti 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) turtinei žalai atlyginti, dėl to, kad pareiÅ¡kėjo žmona turėjo samdyti auklę vaikams prižiÅ«rėti, kai ji buvo pasimatyme su pareiÅ¡kėju (b. l. 27–29).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ , kaip BVK pataisų iniciatorę, jog ji atÅ¡auktų, pareiÅ¡kėjo vertinimu, ydingų pataisų galiojimÄ . Priimtomis pataisomis pažeidžiami vaikų interesai, sudaromi keblumai žmonai atkvykti į pasimatymus, kadangi nėra kur palikti mažamečių vaikų.

Nurodė, kad 2016 m. birželio 28–30 dienomis pas jį į ilgalaikį pasimatymÄ buvo atvykusi žmona, o Vokietijoje likusiems vaikams prižiÅ«rėti teko samdyti auklę ir sumokėti 300 EUR. Taip pat pareiÅ¡kėjas neteko galimybės pasimatyti su vaikais. Dėl to, jis teigia patyręs ne tik materialinę, bet ir moralinę žalÄ . Kadangi jo Å¡eima gyvena Vokietijoje, tai negali dažnai atvykti į trumpalaikius pasimatymus, o į ilgalaikius negali atsivežti vaikų. Akcentavo, kad galiojusios BVK nuostatos dėl ilgalaikių pasimatymų buvo palankesnės. PareiÅ¡kėjo nuomone, 2016 m. balandžio 1 d.

įsigalioję BVK pakeitimai dėl ilgalaikių pasimatymų pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 straipsnių nuostatas, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio nuostatas, Konstitucijos 21, 38 straipsnių nuostatas. Pabrėžė, kad valstybė ne tik privalo susilaikyti nuo neteisėto kiÅ¡imosi į asmens Å¡eimos gyvenimÄ , bet ir privalo veikti taip, kad bÅ«tų leidžiama normaliai vystytis Å¡eimos santykiams.

Akcentavo, kad RaÅ¡tas yra klaidinantis ir melagingas. PareiÅ¡kėjas yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme ir teigia, kad, apribojus galimybę pasimatyti su vaikais, jis patirs turtinę ir neturtinę žalÄ . Be to, praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar BVK pataisos dėl ilgalaikių pasimatymų neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 21 ir 38 straipsniams. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Teisingumo ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 39–41).

Nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti žalÄ , kadangi nėra bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad, atsižvelgus į vaikų interesus, ilgalaikių pasimatymų tikslus, vaikų raidos specialistų iÅ¡vadas, siekiant palaikyti tėvų su vaikais dažnesnius ir kokybiÅ¡kesnius kontaktus, buvo priimtos BVK pataisos. Pataisomis siekiama užtikrinti nuteistiesiems sudaryti galimybę palaikyti intensyvesnius socialinius ryÅ¡ius su vaikais, užtikrinant ir paties vaiko interesus, todėl trumpalaikiai pasimatymai vyks neizoliuojant nuteistojo.

Teigė, kad nuteistieji galės dažniau pasimatyti ir betarpiÅ¡kai pabendrauti su vaikais, pasimatymai taps kokybiÅ¡kesniais. Ä®rengti pasimatymų su vaikais kambariai. Pabrėžė, kad nuteistųjų ir jų artimųjų bendravimo ir socialinių ryÅ¡ių iÅ¡laikymo poreikis iÅ¡spręstas bÅ«tent BVK pakeitimais. Teisingumo ministerija akcentavo, kad tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ , nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant neteisėtų veiksmų, negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas ir dėl žalos atlyginimo. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas. Byloje kilęs ginčas dėl RaÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir reikalavimo atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę ir turtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ Teisingumo ministerijos veiksmų.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 11 d. (užregistruotas 2016 m. balandžio 12 d.) pateikė skundÄ Teisingumo ministerijai, praÅ¡ydamas atÅ¡aukti ir sustabdyti 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusias BVK 94 straipsnio nuostatas bei palikti galiojusias nuostatas (b. l. 44–45).

Teisingumo ministerija 2016 m. balandžio 18 d. RaÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjui į skundÄ ir jį informavo apie priimtų BVK pataisų esmę, trumpalaikių pasimatymų skyrimo tvarkÄ , ilgalaikių pasimatymų tikslÄ . Nurodė, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus buvo priimtos BVK pataisos. Taip pat siekiama sudaryti palankesnes ir kokybiÅ¡kesnes sÄ lygas bendrauti su artimaisiais (b. l. 42–43). PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nesutinka su BVK pataisomis, reglamentuojančiomis ilgalaikių pasimatymų skyrimÄ ir teigia, kad galiojusi tvarka buvo palankesnė.

Byloje vertinama, ar Teisingumo ministerija veikė pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ , laikantis teisės aktų reikalavimų ir tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ . Å iuo atveju skundo turinys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu atÅ¡aukti BVK pataisas ir pateikė savo nuomonę dėl jų. Ä®vertimus pareiÅ¡kėjo skundo turinį, darytina iÅ¡vada, kad jis Teisingumo ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų praÅ¡ymus vieÅ¡ojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) praÅ¡ymų nagrinėjimÄ ir jų aptarnavimÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos).

Vadovaujantis Taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į praÅ¡ymÄ parengiami atsižvelgiant į praÅ¡ymo turinį. Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 (akto redakcija nuo 2010 m. spalio 19 d.; Žin., 2010, Nr. 123-6301), įtvirtinta, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politikÄ , organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimÄ , o įstatymų nustatytais atvejais – jÄ Ä¯gyvendina teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse (1 punktas).

Pagal Nuostatų 7 punktÄ , vienas iÅ¡ Teisingumo ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politikÄ bausmių ir probacijos vykdymo srityse. Ministerijai priskirta funkcija rengti teisės aktų projektus Å¡ioje srityje (Nuostatų 8.1 punktas). Pagal nuostatų 8.32 punktÄ Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų praÅ¡ymus, skundus ir praneÅ¡imus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad bÅ«tų atsakyta į juose keliamus klausimus. Teisingumo ministerija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, veikia pagal jai suteikta kompetencijÄ .

Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija RaÅ¡tu atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodė priimtų pataisų esmę, tikslus ir siekius. Pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ . Teismo vertinimu, Teisingumo ministerija pagal suteiktÄ kompetencijÄ pateikė pareiÅ¡kėjui praÅ¡omÄ informacijÄ , atsižvelgusi į kreipimosi turinį. RaÅ¡te nurodė, kad bÅ«tent Lietuvos Respublikos Seimui suteikta įstatymų leidybos teisė. Be to, paaiÅ¡kino ir apie galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijÄ .

Nagrinėjamu atveju vertintinas individualus pareiÅ¡kėjo skundas dėl RaÅ¡to, kuris atitinka praÅ¡ymo turinį ir yra iÅ¡samus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Akcentuotina ir tai, kad įvertinus RaÅ¡te pateiktÄ informacijÄ matyti, jog pareiÅ¡kėjui pateikta informacija tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra taikomos poveikio priemonės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.Pažymėtina, kad Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, jog valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

Pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas yra valstybės valdžių padalijimo principas. Ä®statymų leidyba yra Seimo prerogatyva ir jokiai kitai valstybės institucijai įstatymų leidybos teisė nėra suteikta. Teisingumo ministerijai nėra suteikta teisė nei leisti įstatymus, nei juos vertinti.Teisingumo ministerijai nesuteikta teisė nei priimti, nei atÅ¡aukti BVK pakeitimų. Atsižvelgus į tai, negali bÅ«ti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministerijÄ sustabdyti ir atÅ¡aukti įsigaliojusias BVK pataisas, reglamentuojančias ilgalaikius pasimatymus, bei palikti galioti galiojusias BVK nuostatas, kad į ilgalaikius pasimatymus galėtų atvykti vaikai, tėvai ir kiti artimi giminaičiai.

Teismui nekilo abejonių dėl BVK pakeitimų atitikties Konstitucijai, teisėkÅ«ros procese įvertintas pakeitimų tikslingumas ir siekiami tikslai. PareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė subjektyvių požiÅ«rį į priimtas pataisas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 milijonÄ eurų neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi, reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų aspektu, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos.

Taigi, kitos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei nustatyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, nes tik visų bÅ«tinųjų sÄ lygų visuma sudaro pagrindÄ deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti. Pažymėtina, kad jokių duomenų, pagrindžiančių 300 Eur turtinės žalos dydį, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                             Violeta Balčytienė                           Jolanta Malijauskienė              RÅ«ta MiliuvienėÂ