2020-03-04 Nr. AB-5124-3-61-3-03549-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1498-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03549-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. liepos 13 d. sprendimą; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (9.5)2-1441; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir (arba) skirti finansavimą istorinio burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ (toliau – ir Laivas) tvarkybos darbams pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraišką; 4) panaikinti Departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (9.5.)2-1836; 5) panaikinti Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.29-Kl)2Kl-241; 6) panaikinti Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (9.5)2-1810; 7) įpareigoti atsakovą skirti finansavimą pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto paveldotvarkos darbams pagal pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraišką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. (9.5)2-1441 priėmimo metu Laivas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių registrą kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė Kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Kultūros paveldo vertinimo taryba) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad paraiškos pateikimo metu kultūros vertybė privalo būti įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir kad jūrų laivui turi būti parengtas arba statinio ekspertizės aktas, arba statinio apžiūros aktas, arba statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, nes laivų, kaip plaukiojančių statinių, apžiūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, pagal kurį burinių jachtų techninę priežiūrą atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2016 m. spalio 28 d. raštu patvirtino, kad Departamentas apskritai neatestuoja laivų, kaip plaukiojančių statinių, tvarkybos darbų specialistų, todėl nėra jokio pagrindo iš pareiškėjo reikalauti pateikti tvarkybos darbų projektą, priežiūros aktą ir leidimą tvarkybos darbų projektui įgyvendinti.

3. Pareiškėjas teigė, kad kartu su 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiška pateikė atsakovui Laivo apžiūros aktą, remonto projektą ir sąmatą, parengtą atestuotos laivų remonto įmonės, o atsakovas, gavęs paraišką, nenurodė jokių trūkumų ir nenustatė jokio termino šiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjo manymu, atsakovo argumentai, jog nekilnojamosios kultūros vertybės savininko teisė gauti paramą galės būti įgyvendinta tik parengus projektą ir apžiūros aktą bei gavus leidimą pagal neįmanomus įvykdyti teisės aktų, reglamentuojančių stacionarių objektų, o ne laivų, kaip plaukiojančių statinių, remonto ir tvarkybos darbus, neproporcingai riboja nekilnojamosios kultūros vertybės savininko teisę gauti paramą.

4. Asociacija nurodė, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. (9.5.)2-1836 nepasisakė, ar yra skiriamas finansavimas pagal 2017 m. liepos 18 d. paraišką. Atsakovui išaiškinus, kad visos tokios paraiškos turi būti teikiamos tik per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (toliau – ir KPEPIS), pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. tą pačią paraišką pateikė atsakovui per interneto sistemą KPEPIS, tačiau atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių šią paraišką traktavo kaip prašymą kompensuoti jau atliktus darbus ir skirti finansavimą atsisakė remdamasis Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135, kuris apskritai nėra taikytinas šiuo atveju, nes Laivas jau yra įregistruotas Kultūros vertybių registre, jo registracija nėra panaikinta, o įregistravimo procesas gali būti sustabdomas tik dar į registrą neįtrauktiems objektams.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. paraiškos priėmė 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.29-Kl)2Kl-241, kuriame teisingai paaiškino, kad pareiškėjas prašo finansuoti Laivo išsaugojimo darbus, tačiau šio sprendimo rezoliucinė dalis nesuprantama, o apskundimo tvarka nenurodyta.

6. Pareiškėjo teigimu, Laivas yra vienintelis ir pats seniausias Lietuvoje istorinis burinis laivas, Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. 2017 m. liepos 5 d. Departamento direktorė be jokio teisinio pagrindo priėmė įsakymą stabdyti kultūros paveldo objekto įregistravimo procedūrą ir tuo pagrindu neviešinti jo duomenų, nors įregistravimo procedūros stabdymas gali būti taikomas tik dar neįregistruotoms vertybėms.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo reikalavimus.

8. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1564-281/2017 dėl Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419, kuriuo nutarta Laivui suteikti apsaugą ir įregistruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamąją kultūros vertybę, panaikinimo.

9. Atsakovas paaiškino, kad Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 yra sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra iki patikslinto Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo. Byla dėl Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-135 panaikinimo yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-4495-171/2017. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1506-208/2017 dėl Laivo įrašymo į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo manymu, Laivas šiuo metu nėra registruotas Kultūros vertybių registre, įrašymo procedūra sustabdyta, todėl jis nėra kultūros paveldo objektas ir nėra registruota kilnojamoji kultūros vertybė.

10. Atsakovas nurodė, kad Departamento 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. (9.5)2-1441 yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis bendruosius reikalavimus, keliamus individualaus administracinio teisės akto turiniui, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje, o VAGK išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visas bylos faktines aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

11. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. Departamentui ir Departamento Klaipėdos skyriui el. paštu pateikė paraišką Paveldotvarkos programos lėšomis finansuoti Laivo tvarkybos darbus. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (9.5.)2-1836 pateikė atsakymą, pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. per KPEPIS pateikė prašymą išmokėti kompensaciją už privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo ir šių objektų tyrimų (taikomųjų) išlaidas. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (9.5.)2-1810 pateikė atsakymą. Asociacija 2017 m. liepos 25 d. pateikė Departamento Klaipėdos skyriui 2017 m. liepos 18 d. paraišką nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbams finansuoti. Departamento Klaipėdos skyrius atsakymą pareiškėjui pateikė 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.29.-Kl)2Kl-241.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo Asociacijos skundą tenkino iš dalies – panaikino Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (9.5)2-1810, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (9.5.)2-1836, Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.29.-Kl)2Kl-241 ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos, kitą skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė paraišką Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, prašydamas suteikti finansinę paramą Laivo tvarkybos darbams, siekiant jį išsaugoti ir konservuoti. Departamentas 2017 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. (9.5.)2-611 neskirti finansavimo pagal šią pareiškėjo paraišką, nes paraiška neatitiko Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 patvirtinto Kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto reikalavimų ir objektas neįrašytas į 2017 metų Paveldotvarkos programą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, kreipėsi į VAGK, kuri 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-99(AG-60/05-20171) panaikino Departamento 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (9.5)2-611 ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiškos Laivo tvarkybos darbams finansuoti. Vykdydamas VAGK 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-99(AG-60/03-2017), Departamentas 2017 m. birželio 13 d. rašte Nr. (9.5.)2-1441 pateikė savo išvadas dėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiškos ir nurodė, kad šios paraiškos teikimo metu Laivas Kultūros vertybių registre nebuvo įregistruotas nei kaip kilnojamoji, nei kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, be to, kartu su 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiška nebuvo pateikti privalomi pateikti dokumentai: statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas ar statinio apžiūros aktas arba statinio ekspertizės aktas; suderintas apsaugos techninių priemonių įrengimo projektas su skaičiuojamąja kaina; leidimas projektui įgyvendinti. VAGK 2017 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-201(AG-151/01-2017), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. (9.5)2-1441 panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraišką išnagrinėti iš naujo.

14. Teismas, nustatęs, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiškos pateikimo dieną Laivas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kultūros vertybe, darė išvadą, kad pareiškėjui negalėjo būti skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų. Teismas nurodė, kad Departamentas 2017 m. birželio 13 d. sprendime Nr. (9.5.)2-1441 tinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraišką ir pateikė pagrįstas išvadas dėl šios paraiškos, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir (arba) skirti finansavimą pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraišką. Teismo vertinimu, VAGK 2017 m. liepos 13 d. sprendime dėl atsakovo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo išnagrinėjo visas reikšmingas ginčo aplinkybes, atsakė į visus esminius pareiškėjo argumentus, padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos nagrinėjimu, nustatė, kad Kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu Nr. KPD-RM-2419 nutarė Laivui suteikti teisinę apsaugą ir jį įregistruoti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą nekilnojamąją kultūros vertybe. Teismo sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-118-281/2018 dėl Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 panaikinimo. Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 buvo sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra iki patikslinto Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo. Teismas nurodė, kad minėtas įsakymas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-269-171/2018.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. pateikė Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui paraišką, prašydamas suteikti finansinę paramą Laivo tvarkybos darbams, siekiant jį išsaugoti ir konservuoti. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (9.5.)2-1836 pareiškėjui nurodė, kad analogiška paraiška buvo pateikta ir pagal ją finansavimas nebuvo skirtas, VAGK 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 3R-201(AG-151/01-2017) patvirtino, jog Departamento atsisakymas skirti valstybės biudžeto lėšas yra pagrįstas. Pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. tą pačią 2017 m. liepos 18 d. paraišką pateikė atsakovui per KREPIS, į kurią atsakydamas atsakovas 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (9.5.)2-1810 nurodė, kad Laivas nėra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir kompensacija už atliktus jo tvarkomuosius paveldosaugos darbus negali būti išmokėta. Dėl tos pačios pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. pateiktos paraiškos Departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.29.-Kl)2Kl-241 nurodė, kad yra sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra iki patikslinto Kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pateikimo.

17. Teismas nurodė, kad asmenys dėl dalinio finansavimo išsaugojimo darbams gali kreiptis tik dėl tų objektų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti nekilnojamuoju kultūros paveldu, t. y. kaip nekilnojamosios kultūros vertybės yra įregistruoti Kultūros vertybių registre. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 sustabdžius Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą, Laivas prarado nekilnojamosios kultūros vertybės teisinį statusą, o pareiškėjas – teisę į paveldosaugos darbų dalinį finansavimą. Tokios pasekmės galėtų kilti tik panaikinus kultūros vertybės registraciją, tačiau ne ją sustabdžius, nes sustabdymo procedūra nėra nustatyta teisės aktuose. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-269-171/2018, nustatęs, jog Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūra buvo baigta, todėl Departamentas nepagrįstai sustabdė Laivo įregistravimo procedūrą, panaikino Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135. Teismas darė išvadą, kad skundžiami atsakovo aktai, kuriuose teigiama, jog sustabdžius Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą, pareiškėjas prarado teisę į paveldosaugos darbų dalinį finansavimą, yra neteisėti ir nepagrįsti.

18. Teismas nustatė, kad Departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. (9.5.)2-1836 nebuvo vertinama pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiška, o tik konstatuota, kad ji yra analogiška anksčiau pateiktai, neįvardytos konkrečios teisės normos, kurių reikalavimų ši konkreti, t. y. 2017 m. liepos 18 d. paraiška, neatitiko, nepateikti tokio vertinimo motyvai, nėra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šios paraiškos netinkamumas, taip pat nėra pateiktas pareiškėjo teiktų dokumentų vertinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei buvo nurodyta skundžiamame Departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (9.5.)2-1836, situacija, pateikus 2017 m. liepos 18 d. paraišką, nėra analogiška situacijai, susiklosčiusiai dėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiškos, kadangi pareiškėjui pateikus 2017 m. liepos 18 d. paraišką, Laivas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre. Todėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiška turėjo būti išnagrinėta išsamiai, nesiejant jos su ankstesnės 2016 m. rugpjūčio 31 d. paraiškos nagrinėjimu.

19. Įvertinęs skundžiamų Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (9.5)2-1810, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (9.5.)2-1836 ir Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (1.29.-K1)2K1-241 turinį ir priėmimo aplinkybes, teismas nurodė, jog jie buvo priimti dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos. Teismo vertinimu, šie sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose neaiškiai suformuluota atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valia dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos, nėra sprendimų faktinio ir teisinio pagrindimo, 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. (1.29.-K1)2K1-241 ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. (9.5.)2-1836 nenurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (9.5)2-1810, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (9.5.)2-1836 ir Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.29.-K1)2K1-241 bei įpareigojo atsakovą dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos spręsti iš naujo.

III. 20. Atsakovas Departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. (9.5)2-1810, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (9.5.)2-1836 ir Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (1.29.-K1)2K1-241 ir atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos, ir skundą atmesti.

21. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (9.5.)2-1810, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. pateiktą prašymą išmokėti kompensaciją už privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo ir šių objektų tyrimų (taikomųjų) išlaidas, aiškiai nurodė motyvus, kodėl pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas. Nagrinėjamu atveju Laivas nėra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, todėl kompensacija už atliktus jo tvarkomuosius paveldosaugos darbus negali būti išmokėta. Minėtame rašte aiškiai nurodytas pareiškėjo paraiškos atmetimo teisinis pagrindimas, be to, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo aiškiai nurodyta ir atsakymo apskundimo tvarka.

21.2. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (9.5.)2-1836, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. el. paštu pateiktą paraišką skirti finansavimą Laivo išsaugojimo darbams, nurodė, kad Departamentas, rengdamas Paveldotvarkos programos projektą ir siūlymus į jį įrašyti kultūros paveldo objektus, kuriems skiriamas dalinis finansavimas valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujasi Aprašu, pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 metais teikė analogišką paraišką, pagal kurią finansavimas nebuvo skirtas, ir atkreipė dėmesį, jog VAGK 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 3R-201 (AG-151/010-2017) patvirtino, kad Departamento atsisakymas skirti valstybės biudžeto lėšas yra pagrįstas, t. y. atsakovas aiškiai pagrindė pareiškėjo pateiktos paraiškos atmetimą. Departamentas motyvo, kad atsisako skirti finansavimą dėl Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-135.

21.3. Departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (1.29.-K1)2K1-241, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraišką nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbams finansuoti Laivui, nurodė, kad Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 yra sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas šį sprendimą, nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-269-171/2018, kuris yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

21.4. Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 sustabdžius Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą, Laivas prarado nekilnojamosios kultūros vertybės teisinį statusą. Departamento priimti individualūs administraciniai aktai yra teisėti ir motyvuoti, atitinkantys bendruosius reikalavimus, keliamus individualaus administracinio teisės akto turiniui.

22. Pareiškėjas Asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas pakartoja jo skunde nurodytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo motyvus ir nurodo, kad skundžiamuose atsakovo sprendimuose neaiškiai suformuluota atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valia dėl pareiškėjo paraiškos dėl finansavimo skyrimo, nėra sprendimų faktinio ir teisinio pagrindimo, nenurodyta sprendimų apskundimo tvarka ir terminai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovo Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. (9.5)2-1810, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (9.5.)2-1836, Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (1.29.-Kl)2Kl-241 (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai) ir atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti dėl pareiškėjo Asociacijos 2017 m. liepos 18 d. paraiškos, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino skundžiamus sprendimus, nustatęs, kad jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose neaiškiai suformuluota atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valia dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos, nėra sprendimų faktinio ir teisinio pagrindimo, 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. (1.29.-K1)2K1-241 ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. (9.5.)2-1836 nenurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjui pateikus 2017 m. liepos 18 d. paraišką, Laivas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre, o remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-269-171/2018, nurodė, jog Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. Į-135, kuriuo buvo sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra iki patikslinto Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo, buvo panaikintas.

26. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir motyvuoti, atitinkantys bendruosius reikalavimus, keliamus individualaus administracinio teisės akto turiniui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Laivas nėra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, nes Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 sustabdžius Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą, Laivas prarado nekilnojamosios kultūros vertybės teisinį statusą, todėl laivo tvarkomieji paveldosaugos darbai negali būti finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-269-171/2018.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad atsakovo Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. (9.5)2-1810, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (9.5.)2-1836, Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (1.29.-Kl)2Kl-241 buvo priimti dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos dėl Laivo, kaip kultūros paveldo objekto, tvarkybos darbų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtinta tvarka ir dydžiu kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės – prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

30. Valstybės saugomų ir kitų kultūros paveldo objektų, kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, esančių valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarką, paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas, paraiškų vertinimą, atrankos kriterijus ir išsaugojimo darbų sąrašo, kuris yra Paveldotvarkos programos, tvirtinamos Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, dalis, sudarymą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę reglamentuoja Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. įskaitytinai).

31. Pagal Aprašo 4 punktą, iš valstybės biudžeto lėšų iš dalies finansuojami šie išsaugojimo darbai: valstybės saugomų ir kitų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, kurių rūšys nurodytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtintame Paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ (4.1 p.), kultūros paveldo objektų apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotini darbai (4.2 p.), į Kultūros vertybių registrą įrašytų dailės vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai ir apsaugos priemonių įrengimas (4.3 p.). Taigi, esminė sąlyga, kuri privalo būti tenkinama, kad darbai galėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų Aprašo nustatyta tvarka, – objektas, kurio tvarkybos darbus prašoma finansuoti, turi būti valstybės saugomas ar kitas kultūros paveldo objektas arba dailės vertybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (9.5)2-1810 nurodė, kad Laivas nėra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir kompensacija už jo tvarkybos darbus negali būti išmokėta. Departamentas šiame rašte išdėstytą poziciją grindė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 28 straipsniu. Taigi atsakovas šiame rašte aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių finansavimas Laivui negali būti skiriamas, taip pat nurodė tokio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, apskundimo tvarką. Atsakovo 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (9.5)2-1836 nurodyta, kad Departamentas, rengdamas Paveldosaugos programos projektą, ir siūlymus į jį įrašyti kultūros paveldo objektus, kuriems skiriamas dalinis finansavimas valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujasi Aprašu, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 metais teikė analogišką paraišką, pagal kurią finansavimas nebuvo skirtas. Departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (1.29.-K1)2K1-241 nurodė, kad Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 yra sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra.

33. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

34. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

35. Kaip minėta, visais trimis skundžiamais raštais atsakovas atsakė į pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraišką, kurią pareiškėjas atsakovui pateikė kelis kartus. Iš skundžiamų sprendimų turinio aišku, kodėl 2017 m. liepos 18 d. paraiška nevertinama, t. y. juose aiškiai nurodyta, dėl kokių nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių Laivui negali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas, t. y. Departamento vertinimu, Laivas nėra kultūros paveldo objektas, todėl jo tvarkymo ir išsaugojimo darbai negali būti finansuojami Aprašo nustatyta tvarka. Tokio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą atsakovas aiškiai išdėstė Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (9.5)2-1810, nurodydamas šio rašto apskundimo tvarką. Nors vėlesni Atsakovo 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. (9.5)2-1836 ir Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (1.29.-K1)2K1-241 turi motyvacijos trūkumų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visuose skundžiamuose sprendimuose atsakoma į tą pačią 2017 m. liepos 18 d. paraišką, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju šie trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį.

36. Be to, iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjui skundžiamų sprendimų motyvai yra suprantami, taip pat žinomi argumentai, dėl kurių Departamentas sprendė, kad Laivas nėra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, pareiškėjas konkrečiai nurodė argumentus, dėl kurių jis nesutinka su atsakovo išvadomis dėl Laivo, kaip kultūros paveldo objekto, statuso. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiami sprendimai naikintini dėl neaiškiai suformuluotos atsakovo valios dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos ir dėl to, kad nėra sprendimų faktinio ir teisinio pagrindimo.

37. Įvertinus skundžiamuose sprendimuose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, dėl kurių nesutinkama su atsakovo išvada dėl Laivo, kaip kultūros paveldo objekto, statuso, konstatuotina, kad byloje šalys pirmiausiai nesutaria dėl to, ar atsakovas pagrįstai nustatė, jog Laivas nėra kultūros paveldo objektas. Pareiškėjas teigia, kad Laivas turi saugomo kultūros objekto statusą, o atsakovas laikosi pozicijos, kad Laivas nėra kultūros paveldo objektas, nes Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 yra sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra, t. y. Laivas prarado kultūros paveldo objekto statusą.

38. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre teisės aktų nustatyta tvarka.

39. Taigi, kultūros paveldo objektais pripažįstami objektai, registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga.

40. Nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu Nr. KPD-RM-2419 buvo nutarta Laivui suteikti apsaugą ir įregistruoti jį Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamąją kultūros vertybę. Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-135 buvo sustabdyta Laivo įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūra iki patikslinto Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo ir pavesta neviešinti įrašų apie Laivo įregistravimą Kultūros vertybių registre, taip pat įregistruoti šį įsakymą Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktas Nr. KPD-RM-2419 nebuvo panaikintas, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta ginčas teisme administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos ir šio akto galiojimas nebuvo sustabdytas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimu 2016 m. rugsėjo 20 d. aktas Nr. KPD-RM-2419 panaikintas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs (byla su pareiškėjo apeliaciniu skundu perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-3001-1062/2020)).

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar Laivas 2017 m. liepos 18 d. paraiškos pateikimo metu buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir turėjo kultūros paveldo objekto statusą, būtina įvertinti, ar Departamentui priėmus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135 Laivas prarado kultūros paveldo objekto statusą.

42. Šiame kontekste pažymėtina, jog Asociacija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135. Šioje byloje Asociacija, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad Laivas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre 2016 m. spalio 11 d. ir taip buvo baigta jo registravimo procedūra, todėl ši procedūra negalėjo būti sustabdyta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu panaikino Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135, nustatęs, kad priimant šį įsakymą Laivo registravimo procedūra buvo baigta, nes duomenys buvo išviešinti Kultūros vertybių registre, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053 patvirtintų Kultūros vertybių registro nuostatų 25 punktu, nepagrįstai sustabdė Laivo įregistravimo procedūrą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-269-171/2018, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjo 2020 m. sausio 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį, kuria šis spendimas paliktas galioti nepakeistas (administracinė byla Nr. eA-14-629/2020).

43. Atsižvelgiant į nustatytas ir pirmiau aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas be teisėto pagrindo nenagrinėjo pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. paraiškos dėl skundžiamuose sprendimuose nurodytų motyvų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino skundžiamus sprendimus ir nurodė, kad atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti dėl šios paraiškos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė