44d2d6fb-d1fb-4c09-8906-485d9a34f2fb · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-425-1067/2022 Buvęs bylos Nr. e2-8978-1067/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05751-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. J., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui A. V., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei U.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. J. ieÅ¡kinį atsakovams N. J. ir A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) nustatyti, kad atsakovas N. J. nėra vaiko D. tėvas;

2) panaikinti D. J. gimimo akto įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Å ilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, žinias apie tėvÄ N. J.;

3) nustatyti, kad atsakovas A. V. yra vaiko D. tėvas. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas N. J. yra ieškovės sutuoktinis. Jų santuoka įregistruota 2012 m. lapkričio 30 d., tačiau daug metų jie negyveno kaip sutuoktiniai. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų D., vaiko biologinis tėvas yra atsakovas A. V. Kadangi santuoka su atsakovu N. J. nėra nutraukta, vaiko tėvu gimimo įraše buvo įrašytas atsakovas N. J. Mano, kad sūnus turi teisę žinoti, kas yra jo tikras biologinis tėvas ir nori, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė.

A. V. pripažįsta, kad jis yra D. tėvas, padeda ieÅ¡kovei jį iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti ir auklėti. Atsakovas A. V. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir nustatyti, kad jis yra nepilnamečio vaiko tėvas. Atsakovas N. J. atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, apie iÅ¡keltÄ bylÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus pasiraÅ¡ytinai įteikiant atsakovo Å¡eimos nariui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad Å¡eima skyriui yra žinoma.

Vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuo 2019 m. gruodžio 9 d. Å¡eimai taikomas atvejo vadybos procesas. Nurodo, kad neegzistuojant N. J. ir vaiko socialiniam ryÅ¡iui, skyrius mano, kad tėvystės nuginčijimas D. J., siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis jo geriausių interesų. Skyrius sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti vaikui tėvystę, nes taip siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad su atsakovu N. J. susituokė įkalinimo įstaigoje, niekada su atsakovu bendro Å«kio nevedė ir kartu negyveno. Paskutinį kartÄ atsakovÄ N. J. matė 2014 m. Nuo to laiko su atsakovu ryÅ¡ių nepalaikė. Su atsakovu A. V. kartu gyvena nuo 2015 m. Å iuo metu vyksta ieÅ¡kovės ir atsakovo N. J. skyrybų procesas. Ginčo, kad atsakovas A. V. yra nepilnamečio D. tėvas nėra. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Papildomai nurodė, kad nėra jokių abejonių, jog atsakovas A. V. yra nepilnamečio D. tėvas. IeÅ¡kovė ir atsakovas veda bendra Å«kį, kartu augina sÅ«nų. Yra visi pagrindai ieÅ¡kinio tenkinimui. Pažymėjo, kad atsakovas N. J. yra pasyvus procese, ieÅ¡kovės dėstomų aplinkybių neginčija, kas iÅ¡ esmės patvirtina, kad tai jam nėra svarbu ir jis nėra nepilnamečio vaiko tėvas. PraÅ¡o teisinės pagalbos iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo N. J., kadangi atsakovas A. V. elgėsi sÄ Å¾iningai ir nevilkino proceso.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove pradėjo kartu gyventi nuo 2015 m. 2018 m. gimė jo ir ieÅ¡kovės sÅ«nus, bet atsakovas sÅ«nui negalėjo duoti savo pavardės, kadangi ieÅ¡kovė yra santuokoje su atsakovu N. J. Pripažįsta save vaiko tėvu, su vaiku santykiai yra geri, jį iÅ¡laiko ir nori sÅ«nui duoti savo pavardę. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė teismo posėdžio metu pateikė iÅ¡vadÄ Å¾odžiu, nurodė, jog ieÅ¡kinį palaiko.

Atsakovas A. V. turi emocinį ryšį su vaiku, dėl ko ieÅ¡kinio patenkinimas nepakenks nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas N. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė O. J. ir N. J. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuokÄ .

IeÅ¡kovė su atsakovu N. J. nuo santuokos sudarymo bendro Å«kio nevedė, gyveno atskirai, yra pradėta santuokos nutraukimo procedÅ«ra. (duomenys neskelbtini) gimė D. J., gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas nurodytas atsakovas N. J. Dėl tėvystės nuginčijimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas N. J. nėra ieÅ¡kovės sÅ«naus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iÅ¡ tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali bÅ«ti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvystę ginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O.

J. ir atsakovas N. J. nuo santuokos sudarymo kartu negyveno, nors jų santuoka nėra nutraukta. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ji su sutuoktiniu paskutinį kartÄ matėsi 2014 m. Kartu su atsakovu A. V. apsigyveno nuo 2015 m. IÅ¡ gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. gimė (duomenys neskelbtini) t. y. praėjus daugiau nei keturiems metams nuo to laiko, kai ieÅ¡kovė ir atsakovas N. J. matėsi. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors su atsakovu N. J. dar yra formalioje santuokoje, tačiau kartu negyvena ir neveda bendro Å«kio nuo pat santuokos sudarymo dienos.

Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovė su atsakovu A. V. pradėjo bendrauti 2015 m., palaikė artimus santykius, vedė bendrÄ Å¡eimos gyvenimÄ , po ko ieÅ¡kovė susilaukė sÅ«naus D. Atsakovas A. V. pripažįsta, kad jis yra nepilnamečio vaiko D. J. tėvas. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp vaiko D. J. ir gimimo liudijime tėvu nurodyto asmens, t. y. atsakovo N. J. nėra susiformavusių jokių santykių bei socialinio ryÅ¡io. IeÅ¡kovė nori, kad vaiko D.

J. gimimo įraÅ¡e bÅ«tų panaikinta N. J. tėvystė, įraÅ¡ytas biologinis tėvas A. V. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė, teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieÅ¡kinį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nuginčijus atsakovo N. J. tėvystę vaikui D. ir nustačius biologinį tėvÄ , vaiko interesai nenukentės, tokiai iÅ¡vadai bylos nagrinėjimo teisme metu neprieÅ¡taravo ir institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė, todėl reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas N. J. nėra D.

J. biologinis tėvas, o D. J. nėra atsakovo N. J. biologinis sūnus (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Nuginčijus tėvystę, (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko – D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, naikintinas (CK 3.150, 3.152 straipsniai). Dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė O. J. prašo nustatyti, kad atsakovas A.

V. yra vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovÄ A. V. vaiko D. J. biologiniu tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 295,50 Eur. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovės atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas priteisti tik iÅ¡ atsakovo N. J., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. V. elgėsi sÄ Å¾iningai, nevilkino proceso. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimÄ , vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį, o bÅ«tent tai, kad atsakovas A. V. nuo pat pradžių sutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais, į tai, kad vaiko D. tėvu gimimo liudijime atsakovas N. J. buvo įraÅ¡ytas ne dėl savo kaltės, o formaliuoju pagrindu, t. y., jam esant santuokoje su ieÅ¡kove, bendro Å«kio su ieÅ¡kove nevedė, apie tėvystės faktÄ sužinojo metai iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ , į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės per vienÄ teismo posėdį, sprendžia nepriteisti valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ abiejų atsakovų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti, kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o D. J. nėra N. J. biologinis sÅ«nus. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ gimimo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko – D.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. Pripažinti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J. yra atsakovo A. V. sÅ«nus. Ä®raÅ¡yti vaiko gimimo dokumente įraÅ¡Ä apie tėvÄ , nurodant, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nepriteisti iÅ¡ atsakovų N. J. ir A. V. valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimÄ ir nustatymÄ .

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Justė Visakavičienė