44d26a1f-7fa5-4d41-bcca-cf2e3e628d3d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                Civilinė byla Nr. 2-1145/2014           Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4                          (S)                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 30 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieÅ¡kinio, priimtos civilinėje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjai J. V. dėl tyčinio civilinės bylos Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjimo vilkinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjai J. V. dėl tyčinio civilinės bylos Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjimo vilkinimo. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos prašė priteisti 2 559 269 Lt turtinės žalos bei 100 000 lt neturtinės žalos atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinio dalį atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjai J. V. atsisakė priimti, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį priėmė.Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieÅ¡kinys dėl žalos, kuri atsirado dėl teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik valstybei, kadangi žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės, atlygina valstybė.

Todėl teismui ir teisėjai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu apeliantas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė CPK 80 straipsnį, 148 straipsnį, kadangi nesprendė žyminio mokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų.

Nutartimi pažeisti CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 109, 117 straipsniai. Nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K., kuri rengiasi vaidinti teisingumo vykdymÄ prieÅ¡ to paties teismo teisėjus ir kolegas.Niekas negali bÅ«ti teisėju savo byloje, nes pažeidžiamas bylos objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko nagrinėjimo principas. Kadangi Å¡ioje byloje reikės vertinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmus dėl padarytos žalos atlyginimo, visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai turi bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo ir byla turi bÅ«ti perduota kitam apygardos teismui.Pagal CPK 45 straipsnį, atsakovų nurodymas ieÅ¡kinyje yra ieÅ¡kovo teisė ir prerogatyva, kurios teismai negali pakeisti.

Å iuo atveju ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimas negalimas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisėjos J. V. neteisėtų veiksmų motyvų ir paaiÅ¡kinimų, kurių Lietuvos Respublikos atstovas Teisingumo ministerija negali žinoti ir paaiÅ¡kinti. Teismas tik nurodo, kad ieÅ¡kinio dalis nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nenurodo, į kokiÄ institucijÄ reikia kreiptis dėl teisėjų neteisėtų ir nusikalstamų veikų.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos civilinį procesinį veiksnumÄ ir teisnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kai ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratÅ«ros neteisėtais veiksmais, atliktais jiems vykdant priskirtas pareigas bei funkcijas, turi bÅ«ti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios teisės normos, bet ir Å¡ių pareigÅ«nų teisinis statusas bei imunitetas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieÅ¡kinio, teisėtumo.Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). BendrÄ ja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kurios viena taikymo sÄ lygų yra aplinkybė, kad Å¡i taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginÄÄ .

Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiÅ¡kinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

Lietuvos apeliacinis teismas, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiama atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso (2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866/2013, 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1683/2013, 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2014).

Šiuo atveju precedentai dėl teisėjams taikomo imuniteto bylose dėl žalos, kilusios dėl teisėjų veiksmų, atliktų jiems vykdant priskirtas pareigas bei funkcijas, atlyginimo ir teisėjo bei teismo galimybės tokioje byloje užimti procesinę atsakovo padėtį, yra suformuluoti analogiškose bylose pagal to paties ieškovo A. B. iš esmės analogiškus ieškinius, todėl minėtuose teismo sprendimuose išdėstytomis teisės aiškinimo taisyklėmis privalu vadovautis ir šioje byloje.Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo ieškinį, kuriame atsakovais nurodyti Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja J.

V., skundžiama nutartimi atsisakė priimti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį (kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) – priėmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo, gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik valstybei ir pagrįstai priėmė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį.

Tuo tarpu atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kinyje atsakovais nurodyti Vilniaus apygardos teismas ir teisėja J. V. neturi užimti atsakovų procesinės padėties Å¡ioje civilinėje byloje ne tik CK 6.272 straipsnio pagrindu, bet ir dėl jiems taikomo imuniteto. Be to pažymėtina, kad ieÅ¡kovas Å¡iems atsakovams (Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai J. V.) nepareiÅ¡kė jokio reikalavimo. Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 80 straipsnį ir CPK 148 straipsnį, kadangi skundžiamoje nutartyje nesprendė žyminio mokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimų, yra nepagrįsti.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos Å¡alys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ . Nagrinėjamu atveju taikytina Å¡i nuostata, todėl teismui spręsti klausimÄ dėl žyminio mokesčio nebuvo jokio teisinio pagrindo. CPK 148 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarkÄ . Å iuo atveju laikinosios apsaugos priemonės byloje nebuvo pritaikytos, todėl teismui nebuvo pagrindo pasisakyti vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita klausimu.

Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje apskritai neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 1-2). Atskirojo skundo argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismui atsisakius priimti ieÅ¡kinio dalį ir nenurodžius, į kuriÄ institucijÄ reikia kreiptis, taip pat nepagrįstas, kadangi tokio pobÅ«džio reikalavimai nenagrinėtini nei teisme, nei kitose institucijose. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, siejami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimais, yra atmetami kaip nepagrįsti, atskirai dėl jų nepasisakant (CPK 185 str.).

Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pažymėtina, kad bylÄ pagal apelianto atskirÄ jį skundÄ nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, kuris turi teisę iÅ¡spręsti ir atskirajame skunde iÅ¡keltÄ visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo klausimÄ (CPK 70 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas A. B. nuÅ¡alinimÄ analogiÅ¡kais pagrindais visiems Vilniaus apygardos teisėjams reiÅ¡kia ne pirmÄ kartÄ , nuÅ¡alinimo netenkinimo argumentai Å¡ioje nutartyje plačiai nedėstomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013;

Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-9/2014). Apeliantui primintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas. Sprendžiant nuÅ¡alinimo klausimus konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl Å¡ios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumu nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                     Konstantinas Gurinas