44cee6c8-7341-4da9-89f1-aed57ec734db · Vilniaus apygardos teismas

Adm Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-278-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00371-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 11.1.; 11.3.; 19.10.; 19.11.; 21.11.10. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. B. atstovės advokatės Irinos BeleÅ¡kienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo A.

B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį subendrinta nuobauda – 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų dydžio bauda be ginklo ir šaudmenų konfiskavimo, n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėA. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 14.55 val., Šviesos gatvėje, ties namu Nr. 7, Taujėnų mstl., Taujėnų sen., Ukmergės r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,05 promilės neblaivumo laipsnis, su savimi automobilyje „Hyundai Galloper“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno jam priklausantį graižtvinį Å¡autuvÄ ZKK 600, Nr. 94405.405, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau -GÅ KÄ®) 30 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, t. y. Å¡aunamÄ jį ginklÄ gabeno vienatÅ«rio automobilio, kurio bagažinė nėra atskirta nuo salono, bagažinėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo dėtuvės, esančios ginkle, neišėmęs Å¡ovinių, po ko tyčia įžeidžiamai kibo prie jį tikrinusių uniformuotų policijos pareigÅ«nų juos įžeidinėdamas, vadindamas „įstatymų neiÅ¡manėliais“.

A. B. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nusiraminti, likti stovėti Å¡alia tarnybinio policijos pareigÅ«nų automobilio. A. B. atidarė tarnybinio automobilio kairės pusės galines dureles, numetė ant sėdynės buvusiÄ policijos pareigÅ«no kepurę ir mėgino sėstis į tarnybinį policijos pareigÅ«nų automobilį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui R. M. bandant sudrausminti A.

B., pastarasis petimi pastÅ«mė vyresnįjį tyrėjÄ R. M. ir toliau bandė įsėsti į tarnybinį automobilį. A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 227 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu A. B. atstovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutarimÄ ir bylÄ nutraukti, nesant A. B. veiksmuose administracinių nusižengimų požymių. 2.1.

Nurodo, kad teismo cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. N-62-529-08 buvo vertinamos aplinkybės, įvykusios 2007 m. kovo 8 d. Tuo metu galiojusioje GÅ KÄ® redakcijoje, bÅ«tent 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nebuvo numatyta galimybė perduoti kitam asmeniui ginklÄ nugabenti iki ginklo laikymo vietos. Nuo 2011 m. kovo 1 d. GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ginklo gabenimo iki ginklo laikymo vietos taisyklė, pagal kuriÄ draudžiama ginklÄ neÅ¡iotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), tokiais atvejais ginklÄ iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininkÄ , naudotojÄ lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Teismas nustatė, kad pasibaigus medžioklei A. B., prieÅ¡ vartodamas alkoholį, savo ginklÄ perdavė kartu su A. B. medžioklėje dalyvavusiam J. A., turinčiam teisę naudotis tokios pat kategorijos ginklu. Tik po ginklo perdavimo A. B. vartojo alkoholį. Aplinkybes dėl ginklo perdavimo patvirtino liudytojai J. A., G. J. B.. Taigi A. B., vadovaudamasis GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perdavė savo ginklÄ turinčiam teisę laikyti ir neÅ¡ioti tokio tipo ginklus J. A.. 2.2. Skunde pažymima, jog byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar lengvojo automobilio bagažinė, kuri nėra atskirta nuo automobilio salono, yra laikoma automobilio salonu.

SÄ voka „transporto priemonės salonas“ nėra apibrėžta GÅ KÄ®, taip pat ir kituose poįstatyminiuose teisės aktuose. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų nuostatose taip pat nėra nurodyta, kad M1 klasės automobiliuose, t. y. lengvuosiuose automobiliuose, automobilio salonas privalo bÅ«ti atskirtas nuo bagažinės (Reikalavimų 8.1. punktas).

Minėtų Reikalavimų 9.1.2. papunktyje yra įtvirtinta, kad N kategorijos transporto priemonėse, skirtose kroviniams gabenti, salonas nuo krovinių skyriaus atskirtas pertvara, užtikrinančia krovinio nepatekimÄ Ä¯ keleivių salonÄ staigiai stabdant. Transporto priemonė, kurioje buvo gabenamas A. B. ginklas, priskirta M1 klasei (lengvasis automobilis), ji yra vienatÅ«rė, bagažinės skyrius atskirtas nuo automobilio salono sėdynių eile, pakliÅ«ti į bagažinę galima tik iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir atidarius automobilio bagažinės dureles.

Todėl vieta, kurioje buvo gabenamas ginklas, nėra automobilio salonas. Teisme apklaustas specialistas P. R. paaiÅ¡kino, kad automobilio salonu laikytina automobilio erdvė, kurioje yra sėdimų vietų, jeigu automobilio erdvėje sėdėti negalima, tai nelaikytina automobilio salonu. Teismas Å¡ioje byloje savo iniciatyva patikslino ginklo vietÄ automobilyje – vietoje protokole nurodyto „salono“ nurodė „vienatÅ«rio automobilio, kuriame bagažinė nėra atskirta nuo salono, bagažinę“, taigi iÅ¡ esmės teismas nustatė, kad ginklas buvo gabenamas bagažinėje, t. y. nepažeidžiant GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto.

Taigi A. B. veiksmuose nėra ANK 227 straipsnio 1 dalies sudėties požymių. 2.3. Dėl ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo skunde pažymima, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku A. B. ginklo negabeno, ginklas į jo laikymo vietÄ buvo perduotas nugabenti J. A.. Teisme apklaustas specialistas P. R. paaiÅ¡kino, kad kai asmuo patiki ginklÄ gabenti kitam asmeniui, Å¡is asmuo privalo įsitikinti, kad Å¡autuve nėra palikta Å¡ovinių. Å autuvas nebuvo apžiÅ«rėtas jį gabenusio asmens akivaizdoje, t. y.

J. A. akivaizdoje, J. A. nebuvo supažindintas su 2017 m. lapkričio 18 d. protokolu, jame nepasirašė. Kadangi A. B. Å¡autuvo negabeno, jo veiksmuose nėra ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties požymių. 2.4. Dėl Å¡autuve rastų Å¡ovinių skunde pažymima, jog teisme A. B. paaiÅ¡kino, kad pasibaigus medžioklei jis išėmė ginklo Å¡ovinius iÅ¡ dėtuvės ir ginklÄ Ä¯dėjo į dėklÄ . Aplinkybė, jog Å¡autuve yra neiÅ¡imti penki Å¡oviniai, buvo užfiksuota 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokole.

Å iame protokole nebuvo nurodyta, kad paėmimo metu buvo apžiÅ«rėtas Å¡autuvas ir kad apžiÅ«roje dalyvavo kviestinis asmuo. Teisme policijos pareigÅ«nas R. M. paaiÅ¡kino pildęs A. B. Å¡autuvo paėmimo protokolÄ , Å¡autuvas buvo apžiÅ«rėtas policijos komisariato patalpose. R. M. nurodė, kad Å¡autuvo apžiÅ«roje dalyvavo A. B., taip pat policijos pareigÅ«nas I. B. ir D. B.. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl apžiÅ«roje dalyvavusių asmenų R. M. nurodė tik teisme, nei 2017 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, nei 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokole Å¡i aplinkybė neužfiksuota.

Be to, teismas nepagrįstai A. B. atsisakymÄ pasiraÅ¡yti prilygino dalyvavimui Å¡autuvo apžiÅ«roje. A. B. paaiÅ¡kino teismui, kad po to, kai buvo partrenktas ant žemės ir surakintas antrankiais, jį policijos pareigÅ«nai pristatė į komisariato patalpas, kur pasodino ant suoliuko prie budėtojų skyriaus, o patys įėjo į patalpų skyrių, vėliau pareigÅ«nas išėjo ir liepė jam pasiraÅ¡yti protokolÄ . A. B. atsisakė pasiraÅ¡yti protokolÄ , nes neturėjo su savimi akinių ir negalėjo perskaityti protokolo turinio.

Byloje nėra nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad A. B. Å¡autuvo vamzdyje buvo aptikti neiÅ¡imti Å¡oviniai. 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokolas vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi tik bylÄ pradėjus nagrinėti teisme paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog Å¡autuvo apžiÅ«ros metu dalyvavo kviestinis asmuo – pareigÅ«nas I. B.. Be to, nėra pateiktas vaizdo įraÅ¡as, fiksuojantis komisariato patalpas, taigi nėra įrodyta aplinkybė, kad Å¡autuvo apžiÅ«ros metu dalyvavo A.

B., taip pat policijos pareigÅ«nai I. B. ir D. B.. D. B. teisme parodė 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokolÄ pasirašęs tik todėl, kad dalyvavo įvykyje, taigi Å¡autuvo apžiÅ«roje Å¡is pareigÅ«nas nedalyvavo, nepatvirtino A. B. dalyvavimo Å¡ioje apžiÅ«roje. 2.5. Skunde nurodoma, jog policijos pareigÅ«nų parodymai dėl įvykio skiriasi, taip pat nesutampa ir su tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis aplinkybėmis. 2018 m. vasario 27 d. posėdžio metu pareigÅ«nas D. B. nurodė, kad sustabdžius automobilį jis pasiteiravo, ar yra alkoholį vartojusių asmenų, taip pat paprašė nurodyti, kur yra gabenami ginklai, paaiÅ¡kino, kad ginklus taip gabenti draudžiama (jei buvo vartojamas alkoholis), pasak liudytojo, A.

B. pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis gabena ginklus teisėtai, tuomet priėjo pareigÅ«nas R. M., kuris įsivėlė į konfliktÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareigÅ«nai elgėsi nesivadovaudami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Policijos patrulių veiklos instrukcija) 31, 32, 35 punktais. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad nuo automobilio sustabdymo momento policijos pareigÅ«nai D.

B. ir R. M., ypatingai R. M., elgėsi nepagarbiai A. B., J. A. ir G. J. B. atžvilgiu, liudytojai J. A. ir G. J. B. teisme parodė, kad R. M. kreipėsi į juos nepagarbiai tu, neaiÅ¡kino savo veiksmų, kalbėjo nepagarbiai, kėlė balsÄ . A. B. iÅ¡ karto informavo pareigÅ«nus apie savo neblaivumÄ bei aplinkybę, jog jo Å¡autuvÄ gabena blaivus J. A., tačiau pareigÅ«nai nereagavo į paaiÅ¡kinimus, pradėjo konstatuoti, kad ginklai vežami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl to A. B. susijaudino, kadangi yra garbaus amžiaus ekonomikos mokslų daktaras, 48 metus stažo turintis medžiotojas.

Dėl to jis ir stengėsi paaiÅ¡kinti pareigÅ«nams savo elgesį ir pacituoti teisės aktų reikalavimus, A. B. nevengė paklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimams, neturėjo tyčios nevykdyti jų nurodymų, nors Å¡ie nurodymai ir buvo duoti nesilaikant Instrukcijos nuostatų. 2.6. Skunde pažymima, jog D. B. nurodė sėdėjęs automobilio priekinėje sėdynėje, nugara į A. B., nors jis nurodė matęs konfliktÄ tarp R. M. ir A. B., jis negalėjo matyti Å¡ių aplinkybių, nes tuo metu sėdėjo ir rašė protokolÄ .

Nors D. B. nurodė matęs, kaip A. B. iÅ¡stÅ«mė R. M. ir bandė sėstis į automobilį, kelia abejonių tokio veiksmo mechanizmas – A. B. pribėgus R. M. buvo įkišęs rankÄ Ä¯ automobilio vidų ir bandė parodyti GÅ KÄ® nuostatas savo mobiliojo ryÅ¡io telefone, todėl iÅ¡ automobilio jį turėjo iÅ¡traukti R. M., tada turėjo įvykti susistumdymas, A. B. turėjo jėga atstumti pareigÅ«nÄ ir vėl stengtis sėstis į automobilį. Tačiau, kaip parodo patys pareigÅ«nai, R.

M. pribėgo prie A. B. ir tuoj pat panaudojo fizinę jėgÄ A. B. atžvilgiu. 2.6. Skunde pažymima, kad vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 punktu, įsodinus A. B. į tarnybinį automobilį, policijos pareigÅ«nai privalėjo įjungti tarnybiniame automobilyje įmontuotÄ vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įrangÄ ir fiksuoti A. B. sulaikymo eigÄ , toks įraÅ¡as privalėjo bÅ«ti pateiktas teismui kaip įrodymas (Instrukcijos 6.10. punktas). 2.7. Skunde nurodoma, kad nors pareigÅ«nas R.

M. teigė, kad A. B. įsėdo į policijos automobilį ir sėdėdamas automobilyje pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ , pareigÅ«nas D. B. nepatvirtino aplinkybės, kad A. B. įsėdo į automobilį. Posėdžio metu pareigÅ«nas minėjo, kad A. B. jam nurodė, kad jis neiÅ¡mano įstatymo, o tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. B. neva vadino pareigÅ«nus „įstatymų neiÅ¡manėliais“. 2.8. Dėl policijos pareigÅ«nų garbės ir orumo įžeidimo skunde pažymima, kad tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek apklausos metu pareigÅ«nai įvardino tik vienÄ A.

B. frazę, naudojamÄ jų atžvilgiu – „įstatymų neiÅ¡manėliai“. A. B. nurodė tokios frazės nenaudojęs, pareigÅ«nui jis pasakė, jog jis galimai neiÅ¡mano įstatymo, tuo tikslu ir bandė parodyti telefono ekrane teisės akto tekstÄ . Pastaba, jog pareigÅ«nai neiÅ¡mano įstatymo, negali bÅ«ti traktuojama kaip bandymas pažeminti policijos pareigÅ«nus ar įžeisti juos. A. B. neatliko jam inkriminuojamų veiksmų – neatidarė jėga policijos automobilio durų (jis jas atidarė ir bandė parodyti telefono ekrane teisės akto tekstÄ ), jis neketino sėstis į automobilį ir nenumetė kepurės, jis fiziÅ¡kai negalėjo pastumti R.

M., nes tuo metu buvo pasilenkęs į automobilio salonÄ , nors teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį Nr. N-62-868-11, Å¡ioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su Å¡ioje byloje nagrinėjamomis. 2.9. Skunde apibendrintai pažymima, jog įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų, byloje nėra, todėl vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nors teismas nurodė, kad policijos pareigÅ«nai nepažįsta A. B. ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi, su tokia iÅ¡vada skunde nesutinkama. A. B. iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi su skundu dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų, reikalaudamas atlikti tarnybinį patikrinimÄ , taigi pareigÅ«nai D. B. ir R. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismui konstatavus, kad A. B. veiksmuose nėra nusižengimų sudėties, policijos pareigÅ«nai privalėtų atsakyti už A. B. padarytÄ nežymų kÅ«no sužalojimÄ .

Nėra pagrįsta ir logiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad liudytojų G. A. G. J. B. parodymai laikytini nepatikimais. Å ie asmenys yra garbingo amžiaus, turintys didelį medžiotojų staÅ¾Ä , aukÅ¡tÄ jį iÅ¡sivalinimÄ , dirbantys mokslo įstaigose, jų atžvilgiu niekada nepriimtas nuosprendis dėl melagingų parodymų davimo, todėl laikyti juos nepatikimais ir talkinančiais A. B. nėra jokio pagrindo. 2.10. Skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija – 2017 m. gruodžio 10 d. raÅ¡te yra nurodyta, kad A.

B. gabeno jam priklausantį Å¡autuvÄ , pažeisdamas GÅ KÄ® nuostatas, nors protokolas dėl A. B. veiksmų suraÅ¡ytas tik 2017 m. gruodžio 23 d., teismo nutarimas priimtas dar vėliau. Taigi protokolÄ suraÅ¡iusi institucija dar iki protokolo suraÅ¡ymo pradėjo formuoti neigiamÄ nuomonę apie A. B.. Be to, 2017 m. lapkričio 18 d. A. B. nebuvo paaiÅ¡kinta, jog nesutinkant su alkotesterio parodymais jis turi teisę atlikti kraujo tyrimus alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, policijos pareigÅ«nai neiÅ¡rašė jam siuntimo į medicininę įstaigÄ , ko pasėkoje A.

B. nebuvo apžiÅ«rėtas VÅ¡Ä® Ukmergės ligoninėje, jis buvo privertas vykti į Vilniaus miesto Santaros klinikas, tačiau dėl per ilgo laiko tarpo kraujo tyrimo atlikimas prarado savo prasmę. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas praÅ¡o skundo netenkinti, teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nutarimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, o A. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai yra pasirinktos gynybos priemonė siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nubaudimo pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnio 2 dalį Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. B. buvo nubaustas už nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje bei 229 straipsnio 2 dalyje. ANK 227 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už ginklo ar šaudmenų neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ , kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl Å¡io nusižengimo, pacitavo GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatÄ , pagal kuriÄ A, B, C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklÄ neÅ¡iotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Dėl ginklo perdavimo J. A. teismas pažymėjo, jog GÅ KÄ® 16 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet ginklas gali bÅ«ti laikinai perleidžiamas kitam asmeniui, nenumato galimybės po medžioklės ginklÄ perduoti kitam asmeniui. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-529-08) teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog GÅ KÄ® nesuteikia fiziniam asmeniui teisės jam priklausantį ginklÄ perduoti kitam asmeniui laikinai saugoti ar gabenti, todėl A.

B. ir J. A. susitarimas po medžioklės, kad J. A. gabens A. B., ginklÄ , nes pastarasis vartojo alkoholį, yra niekinis. Su tokia iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime vadovavosi tik dalimi GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų taisyklių, be to, rėmėsi teismų praktika, suformuota galiojant senesnei GÅ KÄ® redakcijai. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties byloje Nr. N-62-529-08 apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ioje byloje buvo vertinami veiksmai, atlikti 2007 m. kovo 8 d.

Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, jog tokiais atvejais (t. y. kai ginklo savininkas yra apsvaigęs nuo alkoholio) ginklÄ iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininkÄ , naudotojÄ lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Minėtoje teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog GÅ KÄ® nesuteikia fiziniam asmeniui teisės jam priklausantį ginklÄ perduoti kitam asmeniui laikinai saugoti ar gabenti, buvo aktualÅ«s iki įsigaliojant minėtam įstatymo pakeitimui. PrieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame teismo nutarime, GÅ KÄ® numato galimybę ginklÄ perduoti gabenti asmeniui, neapsvaigusiam nuo alkoholio ir turinčiam teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Nors apraÅ¡ydamas A. B. veiksmus teismas ir pažymėjo, kad ginklas buvo gabenamas vienatÅ«rio automobilio, kurio bagažinė nėra atskirta nuo salono, bagažinėje, jokių papildomų reikalavimų automobilio bagažinei GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nenumato, Å¡ioje įstatymo nuostatoje tiesiog įtvirtinta, jog ginklas turi bÅ«ti gabenamas ne transporto priemonės salone.

Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad ginklas buvo gabenamas automobilio bagažinėje, Å¡i aplinkybė matyti ir iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (4, 5 b. l.), taigi aplinkybė, jog automobilio bagažinė nebuvo atskirta nuo salono, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neužkerta kelio pasinaudoti ginklo gabenimo taisykle, įtvirtinta GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. perduoti ginklÄ gabenti blaiviam asmeniui. Nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai aiÅ¡kino GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , sprendimas pripažinti A.

B. kaltu dėl ginklo su Å¡oviniais gabenimo, kai tai daro neblaivus asmuo (ANK 227 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu vis dėlto priimtas pagrįstai. GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai ginklo savininkas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, ginklÄ iki ginklo laikymo vietos gali gabenti ginklo savininkÄ lydintis asmuo, neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bei turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

GÅ KÄ® tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Bendroji taisyklė, įtvirtinta GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draudžia ginklo savininkui ginklÄ neÅ¡iotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Galimybė perduoti ginklÄ nepasvaigusiam asmeniui yra iÅ¡imtis iÅ¡ nustatytos taisyklės, Å¡ia iÅ¡imti ginklo savininkas gali naudotis tik tiksliai laikydamasis įstatymo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susitarimas su tokiu asmeniu, kuriam ginklo savininkas perduoda ginklÄ , turi bÅ«ti sudarytas dar prieÅ¡ ginklo perdavimÄ , ginklo savininkas turi įsitikinti, jog ginklÄ perimantis asmuo turi teisę naudotis tokios kategorijos ginklu, koks jam perduodamas, taip pat jog toks asmuo yra neapsvaigęs. Tik įsitikinus, jog egzistuoja visos GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos ginklo perdavimo konkrečiam asmeniui sÄ lygos (asmuo neapsvaigęs, turi teisę naudotis tokios kategorijos ginklu), gali bÅ«ti užtikrinimas žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas, ko Å¡iuo įstatymu ir siekiama.

A. B. pirmosios instancijos teisme teigė savo ginklÄ perdavęs bÅ«tent J. A., aplinkybę, neva ginklas buvo perduotas J. A., patvirtino ir jis pats, taip pat automobilį vairavęs G. J. B., dalis apeliacinio skundo argumentų taip pat susiję su aplinkybe, jog ginklas buvo perduotas bÅ«tent J. A. (2.1. punktas). Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog automobilį vairavo G. J. B., Å¡iÄ aplinkybę jis pats patvirtino pirmosios instancijos teisme.

Vis dėlto policijos pareigÅ«nai, sustabdę minėtÄ automobilį, pirmosios instancijos teisme nurodė kitokias aplinkybes dėl asmens, kuriam buvo perduoti ginklai jų gabenimo metu. PareigÅ«nas D. B. paaiÅ¡kino, jog jam automobilio vairuotojas (kaip nustatyta G. J. B.) nurodė, jog ginklai yra patikėti jam, t. y. G. J. B.. AnalogiÅ¡kas aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir R. M.. Aplinkybė, jog pareigÅ«nams buvo nurodyta, kad ginklai perduoti bÅ«tent automobilio vairuotojui, užfiksuota ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (2, 3 b. l.).

Kaip paaiÅ¡kino pirmosios instancijos teisme pareigÅ«nas D. B., kol J. A. nebuvo nustatytas girtumo laipsnis (kuris nevirÅ¡ijo leistinos ribos), buvo sakyta, jog ginklai patikėti vairuotojui G. J. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks taikymasis prie situacijos, kuomet asmuo, kuriam neva perduotas ginklas, nurodomas tik patikrinus jo blaivumÄ , neatitinka GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų nuostatų dėl ginklo perdavimo. A. B., norėdamas ginklÄ perduoti J. A., privalėjo dar prieÅ¡ kelionę automobiliu susitarti su Å¡iuo asmeniu, įsitikinti, kad jis yra blaivus ir turi teisę naudotis tokios kategorijos ginklu, koks jam yra perduodamas.

Å ioje situacijoje iÅ¡ pradžių pareigÅ«nams buvo teigiama, jog ginklas perduotas automobilio vairuotojui G. J. B., kuris, kaip paaiÅ¡kėjo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. B. teigimu net neturi teisės naudotis tokios kategorijos ginklu, vėliau, nustačius, jog J. A. girtumas nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos ribos, kaip ginklÄ perėmęs asmuo nurodytas J. A.. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog A. B. nebuvo sutaręs su konkrečiu asmeniu, jog jam perduoda gabenti savo ginklÄ , neįsitikino konkretaus asmens galimybe perimti jo ginklÄ gabenimui, taigi GÅ KÄ® 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto iÅ¡imtis dėl ginklo perdavimo gabenimui A.

B. atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, todėl atsakingas už ginklo gabenimÄ liko pat A. B.. Atsižvelgiant į tai, pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį jis nubaustas pagrįstai.ANK 229 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už teisėtai įgytų ginklo, Å¡audmenų (kuriems įsigyti, laikyti ar neÅ¡ioti reikalingas leidimas) saugojimo, laikymo, neÅ¡iojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimÄ . Kadangi už ginklo gabenimÄ atsakingu pagrįstai buvo pripažintas A. B., jis taip pat pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį – pripažinus, jog už ginklo gabenimÄ vis dėlto atsakingas A.

B., bÅ«tent jis turėjo užtikrinti, jog gabenamame ginkle po medžioklės nebÅ«tų palikti Å¡oviniai ir ginklas nebÅ«tų gabenamas su dėtuvėje esančiais Å¡oviniais.  ApraÅ¡ydamas A. B. veiksmus dėl Å¡io nusižengimo teismas nurodė, jog A. B. Å¡aunamÄ jį ginklÄ gabeno iÅ¡ jo dėtuvės neišėmęs Å¡ovinių, nusižengimo padarymo vieta ir laikas – analogiÅ¡ka nusižengimui, numatytam ANK 227 straipsnio 1 dalyje. Tokiais veiksmais anot pirmosios instancijos teismo buvo pažeistas GÅ KÄ® 30 straipsnio 1 dalies 5 punktas, taip pat pateikiant motyvus dėl Å¡io nusižengimo kvalifikavimo teismas nurodė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 63 punktÄ . Apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo aptartas teisinis reguliavimas, draudžiantis gabenti ginklÄ su dėtuvėje esančiais Å¡oviniais, tačiau nesutinkama su teismo nustatyta aplinkybe, jog Å¡aunamasis ginklas iÅ¡ tikrųjų buvo gabenamas iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo dėtuvės, esančios ginkle, neišėmus penkių Å¡ovinių (2.4. punktas). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas Å¡iÄ aplinkybę (jog ginklas buvo gabenamas neišėmus iÅ¡ jo Å¡ovinių) nustatė remdamasis 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokolu, pareigÅ«nų D.

B., R. M. ir I. B. parodymais pirmosios instancijos teisme (skundžiamo nutarimo deÅ¡imto puslapio trečia pastraipa). 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokole (5 b. l.) pažymėta, jog buvo be kita ko paimtas graižtvinis Å¡autuvas ZKK 6000, Nr. 44405.405, su dėtuvėje 5 Å¡oviniais 3006, optinis taikiklis be pavadinimo, pritvirtintas prie Å¡autuvo, juodos spalvos ginklo dėklas, dėkle 5 Å¡oviniai 3006 kalibro. Dėl Å¡io protokolo turinio bei jo suraÅ¡ymo aplinkybių pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas protokolÄ surašęs R.

M., protokolÄ pasirašęs D. B. bei pareigÅ«nas I. B.. R. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog apžiÅ«rint ginklÄ A. B. dalyvavo, jo akivaizdoje buvo atidarytas dėklas (2018 m. vasario 27 d. teismo posėdžio protokolas, 70 b. l.). Papildomos apklausos metu R. M. paaiÅ¡kino, kad ginklas buvo apžiÅ«rėtas policijos komisariate, apžiÅ«ros metu dalyvavo D. B. ir I. B., jis į protokolÄ neįraÅ¡ytas, nes pareigÅ«nai turbÅ«t pamirÅ¡o, nurodė, jog ginklo paėmimo protokolas buvo pradėtas pildyti įvykio vietoje, tačiau įvyko policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymas ir protokolas baigtas pildyti komisariate (2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolas, 96 b. l.).

Dėl ginklo apžiÅ«ros pareigÅ«nas D. B. pirmosios instancijos teisme nurodė matęs, jog prie ginklo buvo R. M. ir I. B., A. B. stovėjo tarpduryje, paaiÅ¡kino pats nebuvęs tuo metu, kai buvo apžiÅ«rimas ginklas, pasirašė ginklo paėmimo protokolÄ , nes dalyvavo įvykio vietoje, kai ginklas buvo paimamas (2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolas, 96 b. l.). I. B. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino dalyvavęs ginklo apžiÅ«roje, tuo metu atliko tarnybÄ policijos komisariate, pilietis pasakė, kad Å¡ovinių nėra, tačiau atitraukus spynÄ , Å¡oviniai buvo dėtuvėje; nurodė, jog A.

B. stovėjo tarpduryje, kai buvo apžiÅ«rimas ginklas, kai vyko ginklo apžiÅ«ra, daugiau pareigÅ«nų pakviesti neprašė. Kaip matyti, visi trys pareigÅ«nai patvirtino, jog ginklo apžiÅ«roje policijos komisariate dalyvavo ir pats A. B., jis matė, kaip apžiÅ«rimas ginklas. Nors ginklo paėmimo protokole iÅ¡ tikrųjų nenurodytas ginklo apžiÅ«roje dalyvavęs I. B., Å¡is netikslumas neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl Å¡io procesinio dokumento įrodomosios reikÅ¡mės ir galimumo šį protokolÄ vertinti kaip įrodymÄ dėl Å¡ovinių ginklo dėtuvėje. 2017 m. lapkričio 18 d. paėmimo protokole yra nurodyta, jog buvo paimtas ginklas su penkiais Å¡oviniais dėtuvėje, aplinkybę, jog dėtuvėje buvo penki Å¡oviniai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigÅ«nas I.

B.. Aptarti įrodymai apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankami, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, jog ginklas buvo gabenamas iÅ¡ jo dėtuvės neišėmus Å¡ovinių. Nors nagrinėjamu atveju nėra pateiktas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos komisariato (užklausos dėl vaizdo įraÅ¡o pateikimo metu vaizdo įraÅ¡o nebuvo galima pateikti dėl vaizdo įrašų saugojimo trukmės, 77 b. l.), kuris galėtų patvirtinti A. B. dalyvavimÄ ginklo apžiÅ«roje, Å¡i aplinkybė nepaneigia iÅ¡vados dėl ginklo dėtuvėje buvusių Å¡ovinių.

Dėl nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalįSkundžiamu nutarimu teismas pripažino, jog A. B. taip pat padarė nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, t. y. įžeidžiamai kibo prie jį tikrinusių uniformuotų policijos pareigūnų juos įžeidinėdamas, vadindamas „įstatymų neišmanėliais“, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, likti stovėti šalia tarnybinio policijos pareigūnų automobilio.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su surinktų įrodymų vertinimu, pažymima, jog policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio skirias, o liudytojų G. A. ir G. J. B. parodymai nepagrįstai pripažint nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnų D. B. ir R. M. parodymai, priešingai nei teigiama skunde, viso proceso metu buvo nuoseklūs, tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose iš karto po įvykio, nurodytas aplinkybes pareigūnai patvirtino apklausiami pirmosios instancijos teisme.

D. B. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog patikrinus automobilyje važiavusių vyriÅ¡kių blaivumÄ D. B. atsisėdo prie vairo užpildyti alkotesterio duomenų registracijos žurnalÄ , o A. B. paprašė stovėti Å¡alimais tarnybinio automobilio durų; R. M. atsisėdo Å¡alia užpildyti ginklų paėmimo protokolÄ ; A. B. staiga paėjo į Å¡onÄ , atidarė galines tarnybinio automobilio dureles ir norėjo sėstis už D. B., kolega R. M. jam pasakė, kad nesėstų į automobilį, D.

B. atsisukęs stebėjo veiksmus, matė, kaip A. B. paėmė jo policininko kepurę ir numetė jÄ Ä¯ kitÄ pusę sėdynės, ji nukrito ant kilimėlio; papraÅ¡ius nemėtyti kepurės ir nesėsti į automobilį, R. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio norėdamas A. B. sudrausminti, D. B. matė, kad R. M. ir A. B. susistumdė, tada D. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, R. M. jau buvo paguldęs A. B.. Nors skunde nurodoma, kad D. B. negalėjo matyti A. B. ir R. M. konflikto, nes tuo metu sėdėjo priekyje ir rašė protokolÄ , kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, pareigÅ«nas buvo atsisukęs į A.

B. bei R. M., taigi galėjo matyti ir matė, kas vyksta. Analogiškas aplinkybes dėl įvykio pareigūnų automobilyje nurodė ir pareigūnas R. M., taip pat paaiškino iššokęs iš automobilio ir sulaikinėjęs A. B. už rankos, bet A. B. pastūmė R. M., tuomet R. M. paguldė A. B. ant žemės. Nors skunde nurodoma, kad pareigūnai nurodė nevienodas aplinkybes – D. B. anot apelianto nurodė, jog A. B. į automobilį įsėdęs nebuvo, o R. M. nurodė, jog į automobilį asmuo buvo įsėdęs, kaip matyti iš jų parodymų, nurodytų skundžiamame nutarime, taip pat teismo posėdžių protokolų, kuomet pareigūnai buvo apklausti, tiek D.

B., tiek R. M. nurodė, jog asmuo tik bandė sėstis į automobilį, t. y. faktiÅ¡kai atsisėdęs nebuvo, pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės yra analogiÅ¡kos ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje. Skunde nesutinkama su teismo padaryta iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai A. B. nepažįsta ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi, A. B. iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi su skundu dėl pareigÅ«nų veiksmų, tai anot apelianto rodo pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi (2.9. punktas). Pažymėtina, jog D.

B. tarnybinis praneÅ¡imas dėl įvykio buvo raÅ¡ytas tÄ pačiÄ , nusižengimų padarymo dienÄ â€“ 2017 m. lapkričio 18 d. (2 b. l.), taigi D. B. dar nežinant apie A. B. kreipimÄ si dėl pareigÅ«nų veiksmų. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime pareigÅ«nas nurodė aplinkybes, kurias vėliau patvirtino pirmosios instancijos teisme. Be to, tarnybinis patikrinimas dėl pareigÅ«nų veiksmų, jei toks yra ar buvo atliktas (duomenų apie tai į bylÄ nepateikta), yra atskiras procesas, tiesiogiai nesusijęs su nagrinėjama administracinių nusižengimų byla.

Nors skunde pažymima, kad pareigÅ«nai nurodymus A. B. davė nesilaikydami Policijos patrulių veiklos instrukcijos, su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Sustabdytame automobilyje buvo vežami Å¡aunamieji ginklai, pareigÅ«nai automobilyje užuodė alkoholio kvapÄ , taigi turėjo teisę ir pareigÄ patikrinti asmenų blaivumÄ , kaip turėjo teisę A. B. nurodyti likti prie pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kol bus suraÅ¡yti atitinkami protokolai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, A.

B. privalėjo vykdyti policijos pareigÅ«nų teisėtÄ reikalavimÄ nusiraminti ir laukti, kol bus suraÅ¡ytas teisės taikymo aktas, tik įvykdęs tokį reikalavimÄ jis turėjo teisę ir galėjo apskųsti policijos pareigÅ«nų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Nors skunde taip pat nesutinkama su liudytojų G. A. bei G. J. B. parodymų vertinimu, pažymima, jog Å¡ie asmenys yra garbingo amžiaus, turintys didelį medžiotojų staÅ¾Ä , aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantys mokslo įstaigose, jų atžvilgiu niekada nepriimtas nuosprendis dėl melagingų parodymų davimo, Å¡ių liudytojų parodymai ir juose esantys prieÅ¡taravimai buvo iÅ¡samiai aptarti skundžiamame teismo nutarime (skundžiamo nutarimo dvylikto puslapio paskutinė pastraipa).

Visų pirma teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Å¡ių liudytojų nurodytÄ aplinkybę, neva A. B. pareigÅ«nams sustabdžius automobilį sėdėjo automobilio priekyje (Å¡iÄ aplinkybę paneigė apklausti policijos pareigÅ«nai bei kartu automobilyje važiavęs G. J.), taip pat į parodymų pakeitimÄ dėl aplinkybės, kam vis dėlto buvo patikėti ginklai (vairuotojui G. J. B. ar kartu važiavusiam J. A.). Kaip matyti, minėtų liudytojų parodymai iÅ¡ tiesų buvo prieÅ¡taringi, taigi teismas pagrįstai juos vertino kaip bandymÄ padėti kolegai iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Dėl skunde nurodomo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 punkto, kuriuo vadovaujantis anot apelianto policijos pareigÅ«nai, įsodinus A.

B. į automobilį, privalėjo įjungti vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įrangÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtame instrukcijos punkte yra įtvirtintas draudimas policijos patruliams įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, iÅ¡skyrus atvejus, kai bÅ«tina. Detalizuojant šį draudimÄ yra nurodyta, jog visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įranga turi bÅ«ti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu bÅ«tų įraÅ¡ytas; esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įranga tarnybiniame automobilyje turi bÅ«ti įjungta nuolat; naudojant vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įrangÄ , asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ .

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai A. B. nurodė likti prie tarnybinio automobilio, konfliktas, dėl kurio A. B. yra nubaustas, įvyko prie pareigūnų automobilio, tuo metu, kai konfliktas prasidėjo ir A. B. buvo pargriautas ant žemės, į automobilį jis įsodintas nebuvo, taigi automobilyje esanti vaizdo ir garso įrašymo įranga neprivalėjo būti įjungta. Nors vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio galėtų būti papildomu įrodymu šioje byloje, aplinkybė, jog vaizdo įrašas padarytas nebuvo nepaneigia policijos pareigūnų dėl konflikto nurodytų aplinkybių ir nepašalina A.

B. kaltės dėl padarytų nusižengimų. Skunde taip pat nesutinkama su A. B. nubaudimu už pareigÅ«nų garbės ir orumo pažeminimÄ , pastaba, jog pareigÅ«nai neiÅ¡mano įstatymo, anot apelianto negali bÅ«ti traktuojama kaip bandymas pažeminti policijos pareigÅ«nus ar įžeisti juos (2.8. punktas). A. B. elgesys bei jo iÅ¡sakyti žodžiai ir kritika pareigÅ«nų atžvilgiu užfiksuoti pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Å ias aplinkybes pareigÅ«nai dar kartÄ detalizavo apklausiami pirmosios instancijos teisme.

Teismas pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybė, kad A. B. necenzūrinių žodžių nevartojo, nepaneigia fakto, jog pareigūnų garbė ir orumas pažeidimo padarymo metu buvo įžeisti, kadangi pareigūnų vadinimas „neišmanėliais“, teigimas, kad jie nežino kaip dirbti – žemina asmenį. Pagrįstai buvo vadovautasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi byloje Nr. N-62-868-11. Nors šioje byloje situacija ir nebuvo visiškai identiška, tačiau labai panaši į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Teismas minėtoje byloje kaip tik pažymėjo, jog tai, kad asmuo necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, nepaneigia fakto, jog pareigÅ«nų garbė ir orumas pažeidimo padarymu buvo įžeisti, kadangi pareigÅ«nų vadinimas „neiÅ¡manėliais“, teigimas, kad jie nežino, kaip dirbti – žeminÄ asmenį. Nors skunde nurodoma, kad minėtoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su Å¡ioje byloje nagrinėjamomis, kokie yra esminiai skirtumai taip ir nepaaiÅ¡kinama. Dėl 2017 m. gruodžio 12 d. raÅ¡to (skunde klaidingai nurodoma raÅ¡to data – 2017 m. gruodžio 10 d., kadangi byloje tokios datos raÅ¡to nėra) (27 b. l.), kuriuo anot apelianto buvo pažeista nekaltumo prezumcija, teismas pažymi, jog Å¡is raÅ¡tas nebuvo vertinamas kaip A.

B. kaltės įrodymas, jis neturėjo jokios reikÅ¡mės vertinant byloje surinktus įrodymus, apklausiant liudytojus, todėl jo turinys nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Skunde pažymima, jog pareigÅ«nai nepagrįstai A. B. nepaaiÅ¡kino, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais, jis turi teisę atlikti kraujo tyrimus, be to, pareigÅ«nai nepagrįstai neiÅ¡rašė jam siuntimo į medicininę įstaigÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų neblaivumo nustatymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“.

Tam tikrais Å¡iose taisyklėse numatytais atvejais pareigÅ«nai privalo iÅ¡raÅ¡yti asmenims siuntimÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros, pristatyti Å¡iuos asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (taisyklių 9 punktas), tačiau nesutikimas su alkotesterio parodymais nėra įtvirtintas kaip atvejis, kuomet siuntimas yra bÅ«tinas. Taigi Å¡ioje situacijoje, kuomet asmuo buvo įtariamas padaręs administracinį nusižengimÄ , siuntimas neprivalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a:A. B. atstovės advokatės Irinos BeleÅ¡kienės skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                        Jurgita Kolyčienė