44cdffd7-33fe-4863-bef1-c00db4d98e19 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-966/2018    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10554-2016-7                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.1.7.2.3.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.;                                                                            1.2.4.4.2.8.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.;                                                                           2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.4.;

                                                                          2.1.16.2.12.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.5.                                                                                   KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant I.

P., S. M., B. Č., J. J., I. M., L. D., S. V., E. U., dalyvaujant prokurorei Editai SangavičiÅ«tei, nukentėjusiajai Z. M., jos atstovui advokatui L. K., nukentėjusiajai E. A., kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei V. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta, neturtinis teistumo,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Teismas n u s t a t ė :             R. J. 2016-03-03 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje- daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡aukdamas: „atidarykite duris, užmuÅ¡iu“, grasino nukentėjusiajai E. A. jÄ užmuÅ¡ti, daužė rankomis bei spardė kojomis bendro naudojimo koridoriaus duris, koja iÅ¡spyrė durų stiklÄ 18,73 eurų vertės, ir pro jį įlindo į koridorių, spardė kojomis nukentėjusiosios E. A. duris, ir taip davė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai E. A. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas ir yra realus, toliau tęsdamas savo veiksmus, įžūliu elgesiu - sugriebdamas Z.

M. už plaukų jÄ tÄ sė, iÅ¡peÅ¡damas kuokÅ¡tÄ plaukų, smÅ«giavo rankomis į veido sritį, bei pargriovęs nukentėjusiÄ jÄ Z. M., trenkė jos galvÄ Ä¯ grindis, padarydamas jai galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimus apatinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvas deÅ¡inio dilbio srityje, deÅ¡inio žasto srityje, juosmens srityje, deÅ¡inio kelio srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡inio dilbio srityje, kairėje alkÅ«nėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei Å¡io įvykio pasekoje diagnozuotÄ pasikartojantį depresinį sutrikimÄ , vidutinio sunkumo depresijos epizodÄ ir adaptacijos sutrikimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

             K. R. J. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad įvykio dienÄ Å¡ventė savo gimtadienį, todėl buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Grįžęs namo rado verkiančiÄ mamÄ . Å i parodė raÅ¡telį, kuriame buvo praÅ¡yti necenzÅ«riniai žodžiai apie jo mamÄ . E. A. nuolat Å¡meižia jo mamÄ , vadina necenzÅ«riniais žodžiais, suprato, kad tai parašė E. A., todėl jis susinervavo, nusprendė nueiti pas E. A. iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad Å¡i daugiau taip nedarytų, nors mama jį laikė.

Jis beldės į E. A. duris, neatsimena, ar ranka, ar koja, sakė atidaryti, plÅ«dosi. Ar sakė, kad nužudys, neatsimena. Niekas neatidarė durų. Tuomet jis iÅ¡spyrė bendro naudojimo koridoriaus durų stiklÄ ir įlindo į koridorių, kuriame trys butai. Jo veiksmai buvo neadekvatÅ«s. Atsimena, kad išėjo Z. M., kurios butas Å¡alia E. A.. Ar ji jam kÄ sakė, neatsimena. Jis pagalvojo, kad jos abi susiję, todėl puolė Z. M., čiupo jÄ , parvertė ant grindų, tempė už plaukų. Ar trenkė jos galvÄ Ä¯ spintÄ , ar tampė jÄ už plaukų po stiklus neatsimena, bet galėjo taip bÅ«ti, nes visur buvo stiklai, jis ir pats susipjaustė.

Mama jį laikė, bandė atitraukti, gavosi betvarkė. Sutinka, kad specialisto išvadoje nustatyti kūno sužalojimai Z. M. galėjo būti padaryti jo veiksmais, bet nemano, kad jis sudavė keturiolika smūgių, nes tada būtų kitokie sužalojimai. Gailisi, kad taip pasielgė su Z. M., bandė jos atsiprašyti, tačiau nepavyko. Su išvada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nesutinka, mano, kad jo veiksmais negalėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai Z. M.. Dėl grasinimo nužudyti E. A. neprisipažįsta, neketino jos žudyti.

Ji gal ir galėjo jo bijoti, bet neketino ir neatsimena, kad bÅ«tų grasinęs nužudyti, ji pati buvo už užrakintų Å¡arvuotų durų. Ankščiau jis niekada nesielgė agresyviai, su kaimynais visada buvo mandagus, tačiau trÅ«ko jo kantrybė, jis padarė klaidÄ sužalodamas Z. M. ir dėl to gailisi. Civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiÅ¡kai, Z. M. sutinka atlyginti 1000 eurų neturtinę žalÄ , kad padarė E. A. neturtinę žalÄ , nesutinka.  Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies, tačiau jo veika įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais.Nukentėjusioji E. A. parodė, kad R.

J. Å¡eima konfliktuoja. 2016-03-03 ji su sutuoktiniu E. A. buvo namuose. Pasigirdo skambutis į bendro naudojimo duris. E. A. išėjo pažiÅ«rėti, pamatė R. J. su motina. R. J. vadino jÄ prostitute, reikalavo atidaryti duris ir sakė, kad užmuÅ¡. Jo motina skatino jį. Jos sutuoktinis labai iÅ¡sigando, nes R. J. vartoja alkoholį ir ne tik. Jos sutuoktinis pasakė, kad daužo duris, o ji pasakė Å¡iam greičiau eiti namo. Paskui pasigirdo dūžtančio stiklo garsas, kai R. J. su motina įlindo į koridorių, jie spėjo užsirakinti buto duris.

R. J., įsibrovęs į koridorių ėmė spardyti jos duris, pastoviai sakė, kad jÄ užmuÅ¡, tada jie skambino policijai. Ji paskui matė apspardytÄ durų apačiÄ . Ji girdėjo, kad iÅ¡ savo buto išėjo Z. M. ir pradėjo jį raminti, sakė, kad jis geras vaikas. Paskui ji iÅ¡girdo smÅ«gius ir dūžtančio stiklo garsÄ . Mano, kad R. J. trenkė Z. M. galvÄ Ä¯ spintos stiklus, nes ant spintos stiklų matėsi plaukai. Ji išėjo į koridorių tada, kai atvažiavo policija. Policija greitai atvažiavo, bet R.

J. su motina jau pasiÅ¡alino liftu. Koridoriuje ji pamatė kraujo klanÄ ir Z. M., kuriai buvo sudaužyta galva, iÅ¡peÅ¡ti plaukai, matė iÅ¡daužytÄ spintelę, sudaužytas armuotas duris. Z. M. sakė, kad jÄ sumušė R. J., kad koridoriuje buvo ir D. J., kuri jos negynė tik skatino muÅ¡ti. Ji ir pati tai girdėjo. Ji su sutuoktiniu neišėjo ginti Z. M., nes bijojo R. J., manė, kad jis galį jÄ užmuÅ¡ti. Ji dėl iÅ¡puolio patyrė ženklių sveikatos sutrikimų po iÅ¡puolio, jai padidėjo kraujospÅ«dis, pakilo cukraus lygis, po įvykio negalėjo miegoti, patyrė stresÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 103-104), kad ji gyvena daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 24 d. ji atsistatydino iÅ¡ pirmininkės pareigų. Su R. J. motina D. pabendraudavo, tačiau 2015 m. pavasarį nustojo bendrauti visiÅ¡kai, kadangi D. J. nuolatos jÄ ir jos Å¡eimos narius nuolatos Å¡meižė, sakydavo, kad ji vagia pinigus iÅ¡ daugiabučio namo bendrijos, kad ji ir jos dukterys yra prostitutės, ji yra alkoholikė. 2016-03-03 apie 20.00 val. ji su vyru E. A. buvo namuose, žiÅ«rėjo televizorių.

IÅ¡girdo durų skambutį. Vyras nuėjo atidaryti durų, paklausė, kas čia. I. R. J. balsÄ . Jis ėmė rėkti: „atidaryk duris, tu prostitute, nes užmuÅ¡iu“. Vyrui atidarius duris, pamatė R. J. rėkiantį, daužantį koridoriaus bendro naudojimo duris. Ji stovėjo tarpduryje. Išėjęs iÅ¡ buto jos vyras pamatė, jog kaimynė Z. M. iÅ¡ 12 buto taip pat atidarė savo buto duris. Jis ėmė jai Å¡aukti: „Z. eik į namus, eik į namus“. Supratę, jog R. J. grasinimai realÅ«s, kad jis jÄ gali užmuÅ¡ti, ji su vyru grįžo į butÄ ir užsirakino namuose.

Grįžus į butÄ , iÅ¡girdo kaip dužo bendro naudojimo koridoriaus durų stiklas. R. J. pribėgo prie jos buto durų, ėmė jas spardyti, ir rėkė: „Kurva atidaryk duris, užmuÅ¡iu“. Ji durų neatidarė, nes bijojo, kad R. J. jÄ tikrai užmuÅ¡. Tuo metu iÅ¡girdo, kaip kaimynė Z. M. ėmė raminti R. J., sakydama: „Ryti tu geras vaikas, nusiramink“, ir po to iÅ¡girdo smÅ«gius. Tuo metu rodos jos vyras dar kartÄ skambino į policijÄ . Z. M. ėmė Å¡auktis pagalbos, sakydama:

„Ryti, nemuÅ¡k, gelbėkit, gelbėkit, nedaužyk galvos“. Ji taip pat rėkė „D., kÄ darot“. Ji suprato, jog visÄ tÄ laikÄ , kai R. J. daužė bendro naudojimo koridoriaus durų stiklÄ ir iÅ¡daužęs durų stiklÄ , ėmė daužyti kaimynę Z. M. į įvairias kÅ«no vietas, Å¡alia stovėjo jo motina D. J.. Durų neatidarė, nes bijojo dėl savo gyvybės. Ji nematė, bet girdėjo, kaip R. J. motina sakė, kad einam, gana. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nai.

R. J. su savo motina, jau buvo pabėgę. Tuomet ji su vyru išėjo į laiptinę, pamatė kaimynę Z. M., ji buvo apsirengusi tik naktinius, buvo kruvina, naktiniai sudraskyti. Dėl išdaužto durų stiklo, aplink buvo pažirę stiklai visame bendro naudojimo koridoriuje. Atvažiavo GMP, išsivežė Z. M. į ligoninę. Išklausiusi parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino, tačiau nurodė, kad vėliau parodymus dėl D. J. veiksmų ir žodžių papildė, nes viskas išsigrynino.                N. Z.

M. parodė, kad su kaltinamuoju jokių piktumų neturėjo. 2016-03-03 apie 20.00 val. ji buvo savo namuose. Koridoriuje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Durų daužymÄ , riksmÄ : „k...užmuÅ¡iu“. Ji suprato, kad tai R. J.. Pagalvojo, kad turi iÅ¡eiti padėti. Išėjo prie durų su naktiniais. Matė prie lifto stovintį R. J. ir jo motinÄ . IÅ¡bėgo kaimynai – E. A., L. G., tada prasidėjo R. J. riksmai, jis pradėjo spardyti durų stiklÄ . Ji sustabarėjo prie savo durų, visi kaimynai dingo.

R. J. iÅ¡ trečio karto iÅ¡spyrė durų stiklÄ ir puolė prie jos. Ji ramino R. J., bet jis puolė jÄ muÅ¡ti, trenkė jos galvÄ Ä¯ spintelę. Ji buvo užsidengusi galvÄ rankomis, Å¡aukėsi pagalbos. Jis vis tampė jÄ , parvertė ant stiklų, spardė kojomis, ji buvo trumpam netekusi sÄ monės. Kiek smÅ«gių R. J. jai sudavė, nežino, apie deÅ¡imt. R. J. motina stovėjo prie lifto durų, nepadėjo jai, vadino jÄ sena valkata, rėkė kažkÄ . Ar R. J. buvo prie E. A. durų, nežino.

Ä®vykis palaužė jÄ dvasiÅ¡kai, liko nerimas, baimė, nesijaučia saugi, nes buvo sumuÅ¡ta prie savo buto durų. Kreipėsi į psichologÄ pagalbos, gydėsi dienos stacionare tris mėnesius. Dėl sužalojimų jai skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , vartojo vaistus, antidepresantus, kurių anksčiau nevartojo.              Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-03 (1 t., b. l. 11-12), kad 2016-03-03 apie 20.00 val. ji iÅ¡girdo iÅ¡ laiptinės sklindantį triukÅ¡mÄ , trenksmÄ .

Išėjusi į laiptinę pamatė, kad durų, kurios skiria liftÄ nuo bendro naudojimo patalpų, stiklÄ daužo rankomis ir spardo R. J.. Jis garsiai keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, rėkavo triukÅ¡mavo. Ä® koridorių buvo išėję kaimynai Anusevičiai ir L. iÅ¡ 11 buto. Durys buvo užrakintos ir niekas R. J. į koridorių neįleido, tada jis spyrė į durų stiklÄ ir iÅ¡spyrė. Kaimynai subėgo į butus ir užsirakino, o ji nespėjo. R. J. pro iÅ¡daužtÄ stiklÄ Ä¯lindo į koridorių ir stvėrė jÄ už plaukų, smÅ«giavo keletÄ kartų jai į veidÄ , pargriovė ant grindų ant sudužusių stiklų, trenkė galvÄ Ä¯ grindis, voliojo jÄ po Å¡ukes, pastoviai rėkė, keikėsi. Tada R.

J. stvėrė jo motina D. ir atitraukė jį nuo jos. Iki tol D. J. buvo prie lifto, iÅ¡ pradžių bandė raminti R. J., bet kalbėjo su ja nemandagiai. Tada R. J. su motina išėjo, o ji iÅ¡kvietė policijÄ . Ji patyrė psichologinį stresÄ , veido, kelių sumuÅ¡imus, prakirsta lÅ«pa, subrozdintos rankos, iÅ¡peÅ¡ti plaukai. R. J. smÅ«giavo jai ne mažiau nei deÅ¡imt kartų į įvairias kÅ«no vietas, galvÄ .              Taip pat buvo pagarsinti nukentėjusiosios papildomi parodymai, duoti 2016-03-04 (1 t., b. l. 14), kuomet ji parodė, kad 2016-03-03 apie 20.00 val. jai bÅ«nant savo bute, laiptinėje pasigirdo labai didelis triukÅ¡mas, kažkas rėkė, spardė duris, todėl išėjo į laiptinę.

Kartu su ja išėjo ir kiti kaimynai. Už durų stiklo, kurios skiria liftÄ nuo bendro naudojimo patalpų, stovėjo R. J. ir jo motina D. J.. Jai ir kaimynams, išėjusiems į laiptinę, t. y. A. (Butas Nr.

10) ir L. (Butas Nr.11), kurios pavardės nežino, išėjus į laiptinę, jis toliau rėkė. Ji nelabai suprato kÄ sakė: „JÅ«s mano motinÄ skriaudžiate“ ir su deÅ¡ine koja spardė bendro naudojimo laiptinės duris, nes norėjo įeiti. Durys buvo užrakintos ir niekas jo į koridorių neįleido. IÅ¡ trečio spyrio, jis iÅ¡spyrė duris, skiriančias laiptinę nuo lifto. Dužo durų stiklas, laiptinėje pabiro stiklo Å¡ukės, kaimynai greitai grįžo į namus, užsirakino.

Koridoriuje liko viena, labai iÅ¡sigando. R. J. motina tiesiog stovėjo, kažkÄ rėkė ant jos, tiksliai pasakyti negali. IÅ¡daužęs durų stiklÄ , R. J. ėjo tiesiai prie jos, ranka sudavė kelis smÅ«gius jai į veido sritį, pataikė į lÅ«pÄ , bei į smakrÄ . Be to abiem rankomis griebė už plaukų, ėmė jÄ tampyti, iÅ¡pešė kuokÅ¡tÄ plaukų, paskui sugriebė už abiejų rankų žastų, numetė ant žemės. Kai pargriovė, ėmė jÄ spardyti į įvairias kÅ«no vietas, kiek tiksliai smÅ«gių sudavė pasakyti negali, bet sudavė nemažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių, tampė jÄ ant žemės. Kaip buvo jÄ sugriebęs, neprisimena.

Jo motina toliau stovėjo, ji kažkÄ rėkė, tačiau negirdėjo kÄ ji rėkė, jos negynė, jo nedrausmino, nes buvo daužoma, labai iÅ¡sigandusi. Sudavęs smÅ«gius, jis iÅ¡lipo per iÅ¡daužtÄ durų stiklÄ ir su motina kartu įlipo į liftÄ ir iÅ¡važiavo. Tuo metu ji grįžo į savo butÄ . IÅ¡ gretimų butų iÅ¡lindo kaimynai. Kiek žino, jie iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, taip pat ir ji pati skambino policijos pareigÅ«nams. Atvykę greitosios medicinos pagalbos gydytojai jÄ iÅ¡vežė į klinikas, kur apžiÅ«rėję, iÅ¡leido namo.

             IÅ¡klausiusi parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus, bet nurodė, kad pirmÄ kartÄ apklausiama buvo ligoninėje, jai buvo suleisti vaistai, gal ne taip pasakė, nes D. J. netraukė R. J. nuo jos.              Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-03 apie 20.15 val. du kartus paskambino į duris. Jis per stiklÄ pamatė, kad už durų stovi R. J.. Matėsi, kad Å¡is buvo neblaivus. Sakė atidaryti duris, nori pasikalbėti.

Jis pasakė, kad pasikalbės, kai iÅ¡siblaivys, tada R. J. dar labiau įtūžo. IÅ¡ savo buto išėjo Z. M.. L. G. tik pradarė duris ir vėl uždarė. R. J. pradėjo spardyti duris, jis pasakė Z. M. grįžti į butÄ ir nuėjo į savo butÄ . Jis suprato, iÅ¡ R. J. agresyvaus elgesio, kad Å¡is atėjo sumuÅ¡ti ar užmuÅ¡ti. R. J. sakė „atidaryk“, jis matė, kad Å¡is vos pastovi ant kojų. Kai R. J. įlindo pro iÅ¡daužtÄ stiklÄ , ėmė spardyti jų buto duris, tada jis iÅ¡kvietė policijÄ .

IÅ¡girdo Z. M. balsÄ . Apie minutę girdėjo smÅ«gius ir Z. M. balsÄ , kai ji verkdama ir rėkdama nukrito ant grindinio. Kai išėjo į koridorių, pamatė sumuÅ¡tÄ Z. M., Å¡i buvo neadekvati, svirduliavo.             Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 98), kad 2016-03-03 apie 20.05 val. iÅ¡girdo, kaip į jo butÄ skamba skambutis. Išėjus iÅ¡ buto į laiptinės dalį, kuri yra užrakinta, prie stiklinių durų pamatė stovintį kaimynÄ R.

J. iÅ¡ 48 -to buto. Jaunuolis buvo agresyviai nusiteikęs, spardė duris. IÅ¡girdus triukÅ¡mÄ , į užrakintÄ laiptinės dalį atėjo 12-to buto gyventoja Z. M.. Jaunuolis spardė duris ir rėkavo, kad jie atidarytų duris. Ko jis norėjo, nesuprato. Jaunuolis duris pradėjo spardyti, ir jis su žmona E. A. grįžo į butÄ . Grįžęs į butÄ , iÅ¡girdo, kaip dužo durų stiklas. PrieÅ¡ eidamas į butÄ , liepė kaimynei Z. M. taip pat eiti namo. Z. M. nėjo į savo butÄ . Girdėjo, kaip kalbėjo su R.

J.. Neužilgo Z. M. pradėjo rėkti: „Ryti nemuÅ¡k“, girdėjosi triukÅ¡mas laiptinėje. Vėliau iÅ¡girdo R. J. mamos balsÄ , kalbėjo kažkÄ , kad reikia važiuoti iÅ¡ čia. Vėliau triukÅ¡mas nurimo ir į jo buto duris paskambino policijos pareigÅ«nai. R. J., kol dar buvo jų laiptinės dalyje, grasino užmuÅ¡ti jo žmonÄ . Jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs.              IÅ¡klausęs parodymus, liudytojas parodė, kad buvo afekto bÅ«senoje, visko negalėjo tiksliai papasakoti.

Sakė pareigÅ«nams, kad R. J. spardė jų buto duris, kodėl Å¡ie neužrašė, nežino. R. J. keikėsi, sakė: „atidaryk, užmuÅ¡iu“, vadino jo sutuoktinę prostitute. Jis bijojo dėl savo saugumo, todėl neišėjo padėti Z. M..             Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bÅ«dama savo buto virtuvėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ laiptinėje- baladojimÄ Ä¯ bendro koridoriaus duris. Daugia nieko negirdėjo, pas jÄ bute veikė televizorius, garų surinktuvas.

Pravėrusi duris pamatė laiptinėje E. A. su vyru ir Z. M., nematė kas beldžia. Pagalvojo, kad jie eina atidaryti durų, todėl grįžo į virtuvę. Po kelių minučių iÅ¡girdo Z. M. riksmÄ , žodžių nesuprato. Riksmas truko trumpai, apie 3 sekundes. Ji iÅ¡ karto skambino į policijÄ , jie pasakė, kad jau žino, pareigÅ«nai atvyko labai greitai. Ji muÅ¡tynių nematė.              Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai bÅ«nant pas kaimynę pirmame aukÅ¡te, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ prie paÅ¡to dėžučių, pamatė R.

J. besistumdantį su motina. Po kiek laiko ėjo namo, liftu kartu su policijos pareigÅ«nais pakilo į trečiÄ aukÅ¡tÄ . Visi kaimynai buvo trečio aukÅ¡to aikÅ¡telėje. Jos sutuoktinis taip pat kvietė policijÄ . Z. M. buvo sutrikusi, strese, jai buvo iÅ¡peÅ¡ta plaukų. Ji pasisiÅ«lė palydėti jÄ Ä¯ ligoninę, Å¡i atsisakė, nieko nepasakojo. Kaimynai sakė, kad R. J. iÅ¡daužė stiklus, sudavė Z. M. ar stÅ«mė jÄ .              Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarÄ jis buvo namuose su vaikais, jo sutuoktinė buvo pas kaimynę.

Jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , daužymÄ už durų. Išėjus į koridorių žmonių nebuvo, lifte girdėjosi triukÅ¡mas. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , nes lifte galėjo bÅ«ti jo žmona. Jam išėjus į koridorių, išėjo ir kaimynai Anusevičiai. Z. M. nematė. Tik vėliau, kai atvažiavo policija, suprato, kad lifte buvo R. J. su motina. Jo sutuoktinė taip pat sakė, kad matė, kaip R. J. su motina iÅ¡lipo iÅ¡ lifto, paskui vėl įlipo. Policijai pranešė, kad reikalinga pagalba, nes matė kraujo dėmes ant grindų.

Ankščiau yra buvę konfliktų tarp E. A. ir D. J.. KitÄ dienÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, matė, kaip jos konfliktuoja, negirdėjo, kÄ jos kalbėjo.              Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-03-03 iÅ¡ savo gimtadienio grįžęs sÅ«nus R. J. pamatė namuose raÅ¡telį, kuriame buvo paraÅ¡yta jÄ Å¡meižianti informacija, ji vadinama necenzÅ«riniu žodžiu. SÅ«nus suprato, kad tai parašė E. A. ir išėjo su ja aiÅ¡kintis.

Ji išėjo iÅ¡ paskos. Buvo blaivi. Jie užkilo skirtingais liftais. Matė, kad sÅ«nus skambino pas E. A., pas Z. M. bendro naudojimo koridoriaus duris. KÄ jis sakė skambindamas, negirdėjo. Z. M. išėjo į koridorių, bet sÅ«naus neįleido, pradėjo plÅ«stis. Jie tampė bendras duris, R. J. Å¡aukė pakeltu tonu, kad įleistų, bet neužgauliojo. SÅ«nus petimi iÅ¡stÅ«mė stiklÄ ir atsirakino iÅ¡ vidaus duris ir nuėjo belsti į E. A. duris, nes Å¡i užsidarė duris ir pasislėpė.

Z. M. pati Å¡oko ant R. J., sakė, kad Å¡is neitų pas E. A.. AiÅ¡ku, R. J. pasiuto dėl to raÅ¡telio, rėkė, kiek jie gali terÅ¡ti jo motinÄ , Z. M. pastÅ«mė. Å i nukrito. Toliau vyko Å¡iokios tokios imtynės, ji sulaikė R. J. ir parsivedė, namo. Nematė, kad Z. M. bÅ«tų spardoma. Konfliktas vyko apie 5-7 minutes. Kai grįžo namo, po deÅ¡imties minučių atvyko policija. Policijos pareigÅ«nai patys atrakino duris, nes rado R. J. pamestus raktus. Policija kalbėjosi su sÅ«num, neprisimena, kÄ sÅ«nus aiÅ¡kino, jos nieko neklausinėjo.

PareigÅ«nai jos sÅ«nų iÅ¡sivedė.             Liudytojas L. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje. Vyko į iÅ¡kvietimÄ (duomenys neskelbtini). Atsimena nukentėjusiÄ jÄ E. A.. Atvykę pamatė iÅ¡daužtÄ laiptinės durų stiklÄ , pagyvenusiÄ moterį, kuri buvo truputį sužalota, rodė iÅ¡rautÄ plaukų kuokÅ¡tÄ . IÅ¡ kitų butų išėjo žmonės, kurie nurodė, kas sužalojo moterį. Kažkuri iÅ¡ kaimynų padavė raktų ryÅ¡ulį, parodė, kur gyvena kaltininkas.

Jie skambino, į butÄ jų nenorėjo įleisti, atrakinti jie su raktais negalėjo, po įkalbinėjimų duris atrakino ir juos įleido. Bute buvo moteris ir jaunuolis, atrodė, kad jie abu neblaivÅ«s. Jie nuėjo ir sulaikė jaunuolį. Po to vėl nuėjo, apklausė liudytojus, atvyko greitoji pagalba ir iÅ¡vežė sužalotÄ moterį. Atsimena, kad apklausė E. A., ji skundėsi, kad buvo triukÅ¡mas, iÅ¡daužytas stiklas, jis klausė A., kodėl Å¡is neišėjo padėti, Å¡is atsakė, kad serga.

Smulkiau aplinkybių neatsimena, tiksliau iÅ¡dėstyta tarnybiniame praneÅ¡ime. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 30), kad jis 2016-03-03 patruliavo radijo Å¡aukiniu 454 kartu su vyr. patruliu A. S.. Apie 20.20 val. iÅ¡ Kauno apskr. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), 3-iame aukÅ¡te vyksta muÅ¡tynės. Nuvykus minėtu adresu kartu su kolega liftu užkilo į trečiÄ aukÅ¡tÄ .

Laiptinėje pamatė iÅ¡daužtÄ bendro naudojimo durų stiklÄ . Aplink visur buvo pažirę Å¡ukės. Laiptinėje stovėjo trys moterys ir vyriÅ¡kis. Senyvo amžiaus moteris, prisistatė kaip Z. M., kuri buvo apsirengusi vienais naktiniais, ji nurodė, kad gyvena 12 bute. Matė, kad jos veidas buvo sumuÅ¡tas ir kruvinas, todėl moters paprašė paaiÅ¡kinti, kas atsitiko. Ji atsakė, kad jÄ rankomis ir kojomis mušė kaimynas R. J. iÅ¡ 48 buto. Be to jos rankose matė plaukų kuokÅ¡tÄ , ji Paklausus sakė, kad kaimynas jÄ muÅ¡damas iÅ¡pešė iÅ¡ galvos.

Pakalbėjus su minėta sumuÅ¡ta moterimi, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jos darbuotoja apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ ir iÅ¡vežė į klinikas. Jis kartu su kolega liko kalbėti su kitomis dviem moterimis, kurios buvo laiptinėje. Viena moteris, pasakė, kad yra iÅ¡ 10 buto, ji prisistatė kaip E. A., ir pasakė, kad buvo atėjęs kaimynas R. J. iÅ¡ 48 buto, kuris trankė, spardė bendro naudojimo laiptinės duris, reikalavo jas atidaryti. Po to bÅ«dama savo bute kartu su vyru iÅ¡girdo, kaip dužo bendro naudojimo koridoriaus durų stiklas, ir kad jis priėjęs prie jų 10 buto durų, jas spardė, reikalavo atidaryti, tačiau ji durų neatidarė, o stovėjo viduje prie durų, klausėsi, kas vyko bendro naudojimo laiptinėje.

Po to iÅ¡girdo, kad laiptinėje yra kaimynė iÅ¡ 12 buto, ir kuriÄ R. J. ėmė muÅ¡ti. Moteris Å¡aukėsi pagalbos. Ji nurodė, kad girdėjo kaip kaimynė Z. prašė kaimyno R. J., kad jos nemuÅ¡tų. VisÄ tÄ laikÄ ji iÅ¡ buto išėjusi nebuvo. Be to sakė, kad su kaimynu iÅ¡ 48 buto, buvo ir jo motina D. J.. Ji moters iÅ¡ 10 buto paklausė, ar ji turi kokių pretenzijų. Ji nurodė, kad turi pretenzijų kaimynui iÅ¡ 48 buto dėl iÅ¡daužto bendro naudojimo laiptinės durų stiklo ir apspardytų buto durų.

Å alia jos stovėjo vyras, kaip suprato, jis buvo moters iÅ¡ 10 buto sutuoktinis. Jis tik pasakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kada kaimynas iÅ¡ 48 buto Å¡itaip daužo ir tranko duris. Tiek moteris, tiek vyriÅ¡kis sakė, kad durų neatidarė, nes bijojo, kad užmuÅ¡ E. A.. Be to, laiptinėje stovėjo ir moteris iÅ¡ 11 buto, kuri prisistatė kaip L. G., tačiau jis jau neprisimena, kÄ ji pasakė. Daugiau 3-iame aukÅ¡te žmonių nebuvo. Prisimenu tiek, kad visi kaimynai, t. y. pati nukentėjusioji iÅ¡ 12 buto, moterys iÅ¡ 10 ir 11 butų, tvirtino, kad kaimynę iÅ¡ 12 buto sumušė kaimynas yra iÅ¡ 10 - aukÅ¡to, 48 buto, t. y.

R. J.. Pakalbėjus su 3-io aukÅ¡to kaimynais, iÅ¡ karto iÅ¡kvietė kitÄ pareigÅ«nų grupę, kad bÅ«tų priimtas pareiÅ¡kimas. Jis neprisimena, ar 3-iame aukÅ¡te rado raktus. Tik prisimena, kad kartu su kolega liftu užkilo į 10-Ä aukÅ¡tÄ . Matė, kad 10-ame aukÅ¡te taip pat iÅ¡daužtas bendro naudojimo laiptinės durų stiklas. 10-ame aukÅ¡te, laiptinėje sutiko moterį, kurios klausė dėl iÅ¡daužto stiklo. Ji tik pasakė, kad tai padarė kaimynas iÅ¡ 48 buto. Pati prisistatyti nepanoro.

Priėjęs prie 48 buto, paskambino į duris. Durų niekas neatidarė, todėl beldė, daug kartų skambino skambučiu į duris. Už durų pasigirdo agresyvaus vyro balsas. Jis rėkė, kad neįsileis, kad jei užeisim, tai jį ir kolegÄ užmuÅ¡. Po daugelio skambučių į duris, duris atrakino moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji blaÅ¡kėsi, rėkė, bet kÄ rėkė, nebuvo įmanoma suprasti dėl jos neblaivumo. Tik suprato, kad ji sakė, kad Å¡ventė kažkokį gimtadienį.

Tik įėjus į butÄ , moteris nuėjo link virtuvės, laikė savo sÅ«nų R. J.. VyriÅ¡kis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi visiÅ¡kai neadekvačiai, buvo agresyvus, nuolat keitėsi jo nuotaikos, tai jis verkė, tai jis juokėsi, todėl sulaikydamas vyriÅ¡kį, panaudojo spec. priemonę - antrankius. SulaikytÄ vyriÅ¡kį kartu su kolega pristatė į Kauno apskr. OVS patalpas.              Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu davė analogiÅ¡kus parodymus liudytojo L.

Š. parodymams, bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 28), kaip teisingus. Parodymai iš esmės analogiški liudytojo L. Š. parodymams.              Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės (1 t., b. l. 3), E. A. 2016-03-03 20.16 val. pranešė, kad pažįstamas asmuo daužo, laužia jo namų duris. Pareigūnai atvyko 20.20 val.              Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriaus aikštelė.

Užfiksuota, kad iÅ¡daužtos deÅ¡inės pusės durų lango stiklas, ant koridoriaus grindų matosi smulkios stiklo Å¡ukės. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 4-8).             Nukentėjusioji Z. M. savanoriÅ¡ku daiktų pateikimo protokolu patiekė apžiÅ«rai plaukų kuokÅ¡tÄ , kuris apžiÅ«rėtas (1 t., b. l. 15-18).             Specialisto iÅ¡vada Nr. G615/2016(02) (1 t., b. l. 26-27) patvirtina, kad Z. M. konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimai apatinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio dilbio srityje, deÅ¡inio žasto srityje, juosmens srityje, deÅ¡inio kelio srityje, odos nubrozdinimai deÅ¡inio dilbio srityje, kairėje alkÅ«nėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2016-03-03, ir aplinkybėmis. Odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio kelio srityje galėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ ar pavirÅ¡ių.              E. Z. M. teisiamojo posėdžio metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotÄ specialisto iÅ¡vadÄ , jÄ patvirtino.

Paaiškino, kad trauminiai poveikiai, tai nėra smūgiai, smūgių gali būti mažiau ar mažiau, nei trauminių poveikių.             Specialistas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po sužalojimo Z. M. nustatyta diagnozė – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), adaptacijos sutrikimas (F43.2) gali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.              Siekiant pašalinti kilusias abejones dėl Z.

M. konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, byloje paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo medicininė psichiatrinė – psichologinė ekspertizė (2 t., b. l. 142-144).              Ekspertizės akte Nr. KMPG 5/2017(02) padaryta išvada iš esmės sutampa su Specialisto išvada Nr. G615/2016(02) dėl Z. M. padarytų sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos. Nurodyta, kad sužalojimai objektyvių somatinių susirgimų nesukėlė, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Z. M. padaryti sužalojimai su nespecifiniu kaklo limfmazgio uždegimu nesiejami (2 t., b. l. 164-169).             Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-201/2017 (ekspertės S. Š., V. K.) konstatuota, kad 2016-03-03 nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajai Z. M. nekonstatuojamas psichikos sutrikimas; psichotraumuojančio įvykio pasekoje, Z. M. diagnozuota – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (f33.1). Adptacijos sutrikimai (F43.2).

Gydyta psichikos dienos stacionare 2016-03-15 – 04-26; pakartotinai gydyta dienos stacionare 2016-06-30 – 2016-08-16, tęsė gydymÄ ambulatoriÅ¡kai iki 2016-12-29, skirtas gydymas antidepresantais. Konstatuoti psichikos sutrikimai prilyginami prie nesunkių sveikatos sutrikdymų; Psichotraumuojančio įvykio pasėkoje iÅ¡ryÅ¡kėjo Vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir adaptacijos sutrikimas. Ar turėjo įtakos praeityje diagnozuotas psichikos sutrikimas, atsakyti negalima (2 t., b. l. 170-173).              E. S. Å . teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktÄ .

PaaiÅ¡kino, kad atliekant ekspertizę ir teikiant iÅ¡vadÄ vadovavosi 2003-05-23 Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis teismo psichiatrams ekspertams dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Prie nesunkių sveikatos sutrikdymų priskiriami tokie laikino pobÅ«džio sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas. Nukentėjusioji ankščiau sirgo, buvo pasveikusi, tačiau patirtas smurtas, fiziniai ir psichologiniai iÅ¡gyvenimai įtakojo vėl Å¡ių sutrikimų iÅ¡sivystymÄ .

Jei nebÅ«tų traumuojančio įvykio buvę sutrikimai gal niekada nebÅ«tų atsinaujinę. Ankščiau nustatytas sutrikimas rodo, kad asmuo jautresnis. Ji jautėsi neapginta kaimynų, pažeminta, patyrusi smurtÄ pažystamo asmens, veiksmų visuma įtakojo nukentėjusiosios bÅ«senÄ . Sutrikimai buvo nustatyti pagal diagnozę, dabartinę psichologinę bÅ«senÄ , pagal testų rezultatus. Tai, kad nukentėjusioji praeityje gydėsi, neįtakoja sutrikdymo sunkumo laipsnio.              E. V.

K. teisiamojo posėdžio metu pavirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas. PaaiÅ¡kino, kad ji, kaip psichologė bendravo su nukentėjusiÄ ja psichologinių testų pagalba, konstatavo jos emocinę bÅ«senÄ . Patvirtino, kad nukentėjusiosios bÅ«senÄ sukėlė konkretus psichotraumuojantis įvykis.              Kaip matyti iÅ¡ E. A. 2016-03-06 pareiÅ¡kimo policijai, Å¡i pranešė, kad 20166-03-03 apie 20.00 val. į jų buto duris paskambino iÅ¡ bendro naudojimo koridoriuje esančio skambučio.

Jos sutuoktinis išėjo atidaryti durų, bet iÅ¡girdęs R. J. grasinimus ir jo motinos D. J. raginimus pulti, suprato, kad ketinama su jais susidoroti, todėl durų neatidarė, o pabėgo namo. Bute iÅ¡girdo laiptinėje dūžtančio stiklo garsÄ , R. J. įsiveržė į bendro naudojimo koridorių ir ėmė spardyti jų duris, reikalaudamas atidaryti, grasindamas jÄ užmuÅ¡ti. E. A. iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo momentu kaimynė Z. M. bandė raminti įsisiautėjusį R. J., tačiau Å¡is, bÅ«damas visiÅ¡kai neadekvatus, ėmė jÄ daužyti, girdėjosi baisÅ«s klyksmai, Z.

M. pagalbos Å¡auksmas, R. J. keiksmai, todėl iÅ¡eiti į koridorių jie pabijojo, suvokė, kad R. J. grasinimai yra realÅ«s, nes susidorojimo veiksmų jis jau ėmėsi. Vėliau sužinojo, kad tai girdėjo ir kaimynai, nes policijÄ iÅ¡kvietė ir kiti. Ji patyrė didžiulį sukrėtimÄ , pakilo spaudimas (1 t., b. l. 101).              PareigÅ«nų L. Å . bei A. S. 2016-03-03 tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, kurias jie nurodė bÅ«dami apklausiami liudytojais (1 t., b. l. 115, 116).

             Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad R. J. 2016-03-03 21.07 val. nustatytas 2,18 prom. girtumas (1 t., b. l. 117). Veikų kvalifikavimas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) numato: „tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ ...“. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ vieÅ¡oji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų E. A., L. G., L. V., D. V., L. Š., A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad vieta - daugiabučio gyvenamojo namo trečio aukšto bendro naudojimo koridorius Varduvos g. 4, Kaune, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta.Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje.

Å ių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normaliÄ gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo bÅ«dus, susilaikymÄ nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.Kaip matyti iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų:

a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandaliÅ¡kais veiksmais. Kaltinime R. J. nurodyta, kad jo padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pasireiÅ¡kė įžūliu elgesiu. ĮžūlÅ«s veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tokie veiksmai gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panaÅ¡iai.

Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota (pakeitus kaltinimÄ teisiamojo posėdžio metu ir apie tai informavus kaltinamÄ jį) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį taip pat ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatytos chuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo iÅ¡ dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai.

Kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigė kaltinime dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nurodytų faktinių aplinkybių, patvirtino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, kad laiptinėje plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, kad Å¡aukė nukentėjusiajai E. A., kad beldė į bendro naudojimo duris, spardė jas, kad iÅ¡spyrė durų stiklÄ , kad beldėsi į E. A. duris, jas spardė, plÅ«dosi, sakė, kad jį įleistų. Tai pat kaltinamasis neneigė, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Z. M. vartojo fizinį smurtÄ - puolė Z.

M., čiupo jÄ , parvertė ant grindų, tempė už plaukų, pripažino, kad galėjo tampyti jÄ už plaukų po stiklus. Kaltinamasis nurodė, kad aplinkybių, suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai tiksliai neatsimena, nes buvo neblaivus.Taip pat kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų E. A. bei Z. M. parodymai. E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad R. J. skambino į prie bendro naudojimo durų esantį skambutį, beldėsi į duris, spardė, plÅ«dosi, vadino jÄ prostitute, kvietė iÅ¡eiti, grasino, kad užmuÅ¡, iÅ¡daužė bendro naudojimo durų stiklÄ , todėl ji ir jos sutuoktinis bijodami grasinimų, pabėgo į savo butÄ ir jame užsirakino, tačiau R.

J. pralindęs pro bendro naudojimo duris, beldė į jų buto duris, daužė jas, spardė, toliau plÅ«dosi ir grasino užmuÅ¡ti jÄ , todėl jos sutuoktinis iÅ¡kvietė policijÄ . Tai pat nukentėjusioji patvirtino girdėjusi, kad kaltinamasis koridoriuje užpuolė Z. M., kuri išėjo iÅ¡ savo buto jį raminti, girdėjo smÅ«gius, dūžtančio stiklo garsÄ , iÅ¡eiti į pagalbÄ bijojo dėl iÅ¡sakytų grasinimų, vėliau koridoriuje ji pamatė kraujo klanÄ ir Z. M., kuriai buvo sudaužyta galva, iÅ¡peÅ¡ti plaukai, matė iÅ¡daužytÄ spintelę, sudaužytas armuotas duris.

Z. M. sakė, kad jÄ sumušė R. J.. Nukentėjusiosios parodymai sutampa iÅ¡ dalies ir su kaltinamojo parodymais, taip pat su nukentėjusiosios Z. M., liudytojo E. A. parodymais, dėl esminių bylos aplinkybių jie buvo nuoseklÅ«s viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, analogiÅ¡kas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu apklausoje bei pareiÅ¡kime policijai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais teisme neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji Z. M. taip pat patvirtino, kad bÅ«dama savo namuose iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ laiptinėje, durų daužymÄ , riksmÄ :

„užmuÅ¡iu“, todėl išėjo į laiptinę padėti, matė išėjusius kaimynus, iÅ¡sigando pamačiusi, kad R. J. spardo bendro naudojimo durų stiklÄ , iÅ¡spyrė jį bei įsibrovęs į bendro naudojimo koridorių puolė jÄ muÅ¡ti, peÅ¡ti už plaukų, trenkė jo galvÄ Ä¯ spintelę, parvertė, spardė. Nors nukentėjusioji negalėjo teisme prisiminti, ar prieÅ¡ tai kaltinamasis dar buvo prie E. A. buto durų ir jas daužė bei spardė, tačiau, teismo nuomone tai nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais dėl kitų aplinkybių ar spręsti, kad Å¡ie parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios E. A. parodymų dėl Å¡ios aplinkybės, kadangi akivaizdu, kad nukentėjusioji, bÅ«dama iÅ¡sigandusi agresyvaus R.

J. elgesio, patirdama smurtÄ galėjo ir gali kai kurių su ja tiesiogiai nesusijusių aplinkybių ir neatsiminti. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad dėl patirto smurto patyrė sužalojimus bei buvo palaužta dvasiÅ¡kai, susirgo depresija.              Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio, lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina tiek specialisto iÅ¡vados Nr. G615/2016(02) duomenys, kurioje konstatuota, kad Z. M. padarytas galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis smakro srityje, apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimai apatinėje lÅ«poje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio dilbio srityje, deÅ¡inio žasto srityje, juosmens srityje, deÅ¡inio kelio srityje, odos nubrozdinimai deÅ¡inio dilbio srityje, kairėje alkÅ«nėje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio srityje, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2016-03-03, ir aplinkybėmis; sužalojimai padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;

Odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio kelio srityje galėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ ar pavirÅ¡ių. S. Z. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ . Taip pat su Å¡ia iÅ¡vada iÅ¡ esmės sutampa ir ekspertizės akte Nr. KMPG 5/201702) padaryta iÅ¡vada dėl Z. M. konstatuotų sužalojimų.              Nukentėjusioji negalėjo tiksliai prisiminti suduotų smÅ«gių skaičiaus, kadangi kaip pati nurodė, buvo iÅ¡sigandusi, tik dengėsi galvÄ rankomis, nurodė, kad jos manymu smÅ«gių galėjo bÅ«ti apie deÅ¡imt.

Specialisto išvadoje Nr. G615/2016(02) nurodyta, kad sužalojimai Z. M. galėjo būti padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. M. parodė, kad trauminiai poveikiai nėra tas pats kas smūgiai, smūgių gali būti ir daugiau ir mažiau nei trauminių poveikių, todėl nepavykus nustatyti tikslaus smūgių skaičiaus, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Šios aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikacijos nekeičia.

             Taip pat kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodo ir ekspertizės akto Nr. 83TPK-201/2017 iÅ¡vada apie tai, kad nukentėjusiajai Z. M. psichotraumuojančio įvykio pasėkoje diagnozuota – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (f33.1). Adaptacijos sutrikimai (F43.2). Gydyta psichikos dienos stacionare 2016-03-15 – 04-26; pakartotinai gydyta dienos stacionare 2016-06-30 – 2016-08-16, tęsė gydymÄ ambulatoriÅ¡kai iki 2016-12-29, skirtas gydymas antidepresantais; konstatuoti psichikos sutrikimai prilyginami prie nesunkių sveikatos sutrikdymų; psichotraumuojančio įvykio pasėkoje iÅ¡ryÅ¡kėjo Vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir adaptacijos sutrikimas; ar turėjo įtakos praeityje diagnozuotas psichikos sutrikimas, atsakyti negalima.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės S. Å . bei V. K. Å¡iÄ patvirtino iÅ¡vadÄ . Abejoti Å¡iuo ekspertizės aktu, eksperčių kompetencija, teismas neturi jokio pagrindo. Ekspertė S. Å . paaiÅ¡kino, kad teikiant iÅ¡vadÄ buvo įvertinti medicininiai dokumentai, dabartinė nukentėjusiosios psichologinė bÅ«sena, paaiÅ¡kinimai, buvo atliekami testai, todėl spręsti, kad iÅ¡vada yra pagrįsta tik galimai neobjektyviais nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, nėra pagrindo. Taip pat ekspertė nurodė, kad nors iÅ¡ nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, kad jai ankščiau buvo nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, tačiau nukentėjusioji buvo pasveikusi, o patirtas smurtas įtakojo pakartotinį sutrikimų iÅ¡sivystymÄ .

Ekspertė V. K. patvirtino, kad nukentėjusiosios emocinę bÅ«senÄ sukėlė konkretus psichotraumuojantis įvykis. Aukščiau nurodyti psichikos sveikatos sutrikimai ekspertizės akte įvertinti kaip atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto 5.6 atsakymo, nukentėjusioji gydėsi dienos stacionare nuo 2016-03-15 iki 2016-04-26, pakartotinai nuo 2016-06-30 – 2016-08-16, toliau tęsė gydymÄ ambulatoriÅ¡kai iki 2016-12-29.              Akivaizdu, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos ekspertų padarytomis iÅ¡vadomis.             Liudytojų L.

V., liudytojų pareigÅ«nų L. Å ., A. S. parodymai taip pat patvirtina Z. M. sužalojimo faktÄ .    Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai, pagrįstai įvertinti kaip įžūlus elgesys, kadangi jis elgėsi akivaizdžiai agresyviai ir moralės požiÅ«riu nepriimtinai, vakaro metu vieÅ¡oje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje niokojo turtÄ â€“ daužė, spardė duris, triukÅ¡mavo, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, sumušė nukentėjusiÄ jÄ , tuo nukentėjusiajai Z.

M. buvo sukeltas skausmas, padaryti kÅ«no sužalojimai, sukelti neigiami iÅ¡gyvenimai, iÅ¡gÄ stis, baimė, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sumuÅ¡ta, Å¡okiruota bei iÅ¡gÄ sdinta ne tik nukentėjusioji Z. M., bet ir iÅ¡gÄ sdinti nukentėjusioji E. A., liudytojai E. A., L. G., D. V., kurie buvo priversti kviesti policijos pareigÅ«nus dėl keliamo triukÅ¡mo, sudaužyto turto ir kaimynės pagalbos Å¡auksmo, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas normalus žmonių poilsis, t. y. visuomenės rimtis ir tvarka.

             Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant Å¡iÄ veikÄ , nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Kaltinamasis nurodė, kad tokį jo elgesį iÅ¡provokavo, jo pyktį sukėlė nukentėjusiosios E. A. netinkamas elgesys su jo motina, jis dėl to ir ėjo su iÅ¡siaiÅ¡kinti, ir nors jo nurodytos aplinkybės apie namuose rastÄ Ä¯Å¾eidžiančio turinio raÅ¡telį, byloje niekas nepatvirtina, tačiau ir nukentėjusioji Z. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad girdėjo, kaip R. J. baladodamas duris, reikalaudamas E. A. jį įleisti priekaiÅ¡tavo, kad Å¡ie „skriaudžia jo motinÄ â€œ.

Tačiau, kaip minėta, yra visiÅ¡kai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų kaltinamasis ėmė grasinti nukentėjusiajai ir elgtis kitaip įžūliai bei smurtauti vieÅ¡oje vietoje. Teismas kaltinamojo veiksmus Å¡ioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, chuliganiÅ¡kus, nes kaltinamasis elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, menkaverčiam galimai žodiniam konfliktui tarp jo motinos ir nukentėjusiosios E. A. spręsti pasirinko tokius vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, norėdamas iÅ¡reikÅ¡ti pyktį E. A., nesiaiÅ¡kino su ja žodžiu, o, bÅ«damas neblaivus, gadino turtÄ , triukÅ¡mavo, grasino jai, sužalojo niekuo dėtÄ jį raminti išėjusiÄ Z.

M., tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tiek kaltinamasis, tiek Z. M. patvirtino, kad jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, nukentėjusioji iÅ¡ esmės buvo teigiamos nuomonės apie kaltinamÄ jį iki įvykio, kaltinamasis pats patvirtino, kad Z. M. jam papuolė atsitiktinai, todėl pagrindo laikyti, kad smurtinius veiksmus iÅ¡provokavo asmeninis konfliktas, kad leistų abejoti chuliganiÅ¡komis paskatomis, nėra jokio pagrindo. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo ir grasino vieÅ¡oje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , chuliganiÅ¡kÄ jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ , žaloja nukentėjusiÄ jÄ ir norėjo taip veikti, tai yra vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ jis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, o panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t., y. veikė netiesiogine tyčia, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius.

Ä®vertinus įvykio vietÄ , chuliganiÅ¡kas kaltinamojo veiksmų paskatas, veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , nukentėjusiųjų, liudytojų reakcijÄ , kitas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tokie kaltinamojo R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , todėl už sukeltas pasekmes jis privalo atsakyti. . Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinimas R. J. dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat pasitvirtino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas. Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Pagal konstrukcijÄ , BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).Kaltinamasis nurodė, kad neatsimena iÅ¡sakęs kaltinime nurodytus grasinimus nukentėjusiajai, nurodė, kad dėl kilusio pykčio galėjo pasakyti įvairių žodžių, tačiau žudyti nukentėjusiosios E. A. jis neketino.

Kaltinamojo kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos įrodyta nukentėjusiosios E. A. parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad kaltinamasis, beldė, daužė spardė bendro naudojimo duris, Å¡aukė, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kvietė iÅ¡eiti, grasino nužudysiÄ s, dėl ko ji iÅ¡sigando ir užsirakino savo bute.

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis tęsė savo agresyvius veiksmus toliau, iÅ¡daužė laiptinės durų stiklÄ , įsibrovė į koridorių, beldė, daužė nukentėjusios buto duris, toliau grasino, o Z. M. jį raminant agresijÄ nukreipė Å¡ios atžvilgiu ir jÄ sumušė. IÅ¡ esmės tokiÄ aplinkybių eigÄ patvirtino ir kaltinamasis, nukentėjusioji Z. M., liudytojas E. A.. Nukentėjusioji analogiÅ¡kai aplinkybes parodė ir atvykusiems į įvykio vietÄ pareigÅ«nams, kÄ patvirtina liudytojo L.

Å . parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino teisme, kad E. A. bei E. A. paaiÅ¡kino, kad bijojo iÅ¡eiti į laiptinę padėti kaimynei, nes bijojo, kad R. J. užmuÅ¡ E. A.. Kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, kas iÅ¡ esmės ir įtakojo jo agresyvumÄ , patvirtina pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad R. J. 2016-03-03 21.07 val. nustatytas 2,18 prom. girtumas. Aplinkybė, kad kaltinamasis ir po įvykio, atvykus policijos pareigÅ«nams buvo itin agresyviai nusiteikęs, patvirtinta ir liudytojų L.

Å . bei A. S. parodymai, kad kaltinamasis pareigÅ«nų nenorėjo įleisti į butÄ , rėkė ant jų, grasino, kad jei jie užeis, tai juos užmuÅ¡, taip pat nurodė, kad R. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi visiÅ¡kai neadekvačiai, buvo agresyvus, nuolat keitėsi jo nuotaikos, tai jis verkė, tai jis juokėsi, todėl sulaikydami vyriÅ¡kį, panaudojo spec. priemonę - antrankius. Taip pat nukentėjusioji E. A. nurodė, kad suvokė kaltinamojo grasinimus kaip realius, dėl jų iÅ¡sigando, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo iÅ¡sigÄ sti iÅ¡sakytų grasinimų, kadangi iÅ¡ tiesų, kaltinamasis savo grasinimÄ palydėjo veiksmais – daužė, spardė tiek bendras, tiek nukentėjusiosios buto duris, iÅ¡daužė durų stiklÄ , galimai negalėdamas savo pykčio iÅ¡lieti ant E. A., pyktį iÅ¡liejo ant jį raminti bandžiusios Z.

M. ir jÄ sumušė, ko iÅ¡ esmės neneigė ir pats kaltinamasis, o kaltinamojo agresyvus nusiteikimas nukentėjusiosios atžvilgiu ir iki konflikto ir jo metu sukėlė baimę ir iÅ¡gÄ stį ne tik nukentėjusiajai E. A., bet ir nukentėjusiajai Z. M., liudytojui E. A., o kaltinamasis bÅ«tent ir siekė tokios nukentėjusiosios bÅ«senos, kas rodo tiesioginės tyčios buvimÄ . Tai, kad nukentėjusioji grasinimÄ suvokė, kaip realų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji nebandė su kaltinamuoju aiÅ¡kintis, o kartu su sutuoktiniu užsirakino bute, kur net ir girdėdama, kad smurtaujama Z.

M. atžvilgiu, bijojo iÅ¡eiti Å¡iai į pagalbÄ . Kaltinamasis vertindamas savo elgesį taip pat pripažino, kad nukentėjusioji galėjo jo bijoti. Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis R. J. iÅ¡sakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra bÅ«tina sÄ lyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti iÅ¡sakomus ketinimus. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ . Teismas nesivadovauja liudytojos D. J. parodymais, kadangi jos parodymai nesutampa nei su kaltinamojo, nei su nukentėjusiųjų parodymais, liudytoja yra kaltinamojo motina, todėl jos parodymai vertintini kaip Å¡aliÅ¡ki, duoti siekiant padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

Be to, liudytojai L. Å . bei A. S. patvirtino, kad liudytoja sulaikant R. J. jiems atrodė akivaizdžiai neblaivi, kas taip leidžia abejoti jos parodymų patikimumu, galimybę vertinti įvykio situacijÄ ir jÄ teisingai atpasakoti. Nors nukentėjusioji E. A. nurodė, kad liudytoja D. J. bendrininkavo su R. J., skatino jį smurtauti ir organizavo R. J. eiti jÄ galimai sumuÅ¡ti ar nužudyti, tačiau teismas sprendžia, kad Å¡iai aplinkybei patvirtinti nėra surinkta pakankamai objektyvių neginčijamų įrodymų.

Tiesioginė įvykio dalyvė Z. M. tokių aplinkybių, kad D. J. skatintų R. J. smurtauti ir kitaip nusikalstamai elgtis, nenurodė, tik nurodė, kad D. J. stovėjo prie liftų ir vadino jÄ nemandagiais žodžiais. Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). R.

J. atsakomybę dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).R. J. padarė du nesunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai smurtiniai, baigti, jais padaryta turtinė ir neturtinė žala, nusikaltimai padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.

Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, jog jis laikomas neteistu (ankščiau nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kas vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, teistumo neužtraukia), tačiau bendrai vertinant kaltinamÄ jį, charakterizuoja jį neigiamai. Kaltinamasis nusikalto turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 148-151, 152), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 158), dirba.Už BK 145 straipsnio 1 dalyje bei už BK 284 straipsnyje numatytų veikų padarymÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jam skirtina 145 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, bei vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, bausmių trukmę nustatant žemesnį nei vidurkis dydį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, tai yra griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, kaltinamojo iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme nuo 2016-03-03 20.30 val. iki 2016-03-04 13.57 val. (viena para). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Atsižvelgiant į tai, kad R. J. Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – jis iÅ¡ dalies kaltę prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios Z. M., yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, yra pasiruošęs bent iÅ¡ dalies atlyginti nukentėjusiajai Z.

M. padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusiajai E. A. padarytÄ turtinę žalÄ , nurodė, kad po įvykio atsisakė alkoholio, aktyviai ieÅ¡ko darbo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmių vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamÄ Ä¯takÄ (BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p.).

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. Civilinis ieÅ¡kinys N. Z. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 335,54 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 32-35). Nurodė, kad įvykis palaužė jÄ dvasiÅ¡kai, liko nerimas, baimė, nesijaučia saugi, nes buvo sumuÅ¡ta prie savo buto durų. Kreipėsi į psichologÄ pagalbos, gydėsi dienos stacionare tris mėnesius, dėl sužalojimų jai skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , ji vartojo vaistus, antidepresantus, kurių anksčiau nevartojo.Dėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos vaistams, padarytiems sužalojimams ir sveikatos sutrikdymui gydyti, kelionės į gydymo įstaigÄ iÅ¡laidos.

Kaltinamasis R. J. su reikalavimu priteisti iÅ¡ jo nurodyto dydžio turtinę žalÄ sutiko visiÅ¡kai bei byloje yra pateiktas 2017-12-18 mokėjimo pavedimas Nr. 248 (3 t., b. l. 109), patvirtina, kad turtinę žalÄ nukentėjusiajai Z. M. atlygino. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Z. M. sveikata. Tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, nusikalstamos veikos padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, turtinė padėtis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajai konstatuoti daugybiniai nežymÅ«s kÅ«no sužalojimai, ne mažiau nei 14 trauminių poveikių pasėkoje.

Akivaizdu, kad dėl sužalojimų ji patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, stresÄ . Taip pat nukentėjusiajai dėl patirto smurto nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), adaptacijos sutrikimai (F43.2), kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusioji ilgÄ laikÄ gydyta psichikos dienos stacionare (2016-03-15 – 04-26, pakartotinai 2016-06-30 – 2016-08-16), tęsė gydymÄ ambulatoriÅ¡kai iki 2016-12-29, skirtas gydymas antidepresantais.

Nukentėjusioji nurodė, kad įvykis palaužė jÄ dvasiÅ¡kai, liko nerimas, baimė, nesijaučia saugi, nes buvo sumuÅ¡ta prie savo buto durų. Kreipėsi į psichologÄ pagalbos, gydėsi dienos stacionare tris mėnesius, dėl sužalojimų jai skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , ji vartojo vaistus, antidepresantus, kurių anksčiau nevartojo. Å ias aplinkybes patvirtina Ekspertizės akto Nr. 83TPK-201/2017 iÅ¡vados bei rodo, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo akivaizdžiai pablogėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė.

Tačiau taip pat teismas įvertina ir tai, kad jokių duomenų apie tai, kad Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis, bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus smurtavo garbaus amžiaus moters atžvilgiu, sužalojo nukentėjusiÄ jÄ tyčiniais veiksmais iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, be jokios priežasties, vieÅ¡oje vietoje, tačiau nukentėjusiosios gyvenamoje aplinkoje, buvo jai pažįstamas, kaimynas, todėl netikėtai patirtas smurtas nukentėjusiajai sukėlė dar didesnius iÅ¡gyvenimus, nesaugumo jausmÄ bÅ«nant savo gyvenamojoje aplinkoje, baimę pakartotinai patirti smurtÄ .

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis yra jauno darbingo amžiaus, taigi galintis įsidarbinti ir dirbti bei turintis realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiajai jos patirtÄ Å¾alÄ . IÅ¡analizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme iÅ¡nagrinėtas baudžiamÄ sias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-78/2013) iki 7240,5 EUR (25 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2896,20 EUR (10 000 Lt) iki 4344,30 EUR (15 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-314/2012,2K-497/2011,2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006, 2K-194/2006).

Taip pat pasitaiko iÅ¡imtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Å iuo nagrinėjamu atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymÄ , nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.Ä®vertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Z. M. patirti iÅ¡gyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laikÄ , iÅ¡gijimo galimybes, dvasinius iÅ¡gyvenimus, vertintini 4000 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Nors kaltinamojo gynėja po to tai, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio spendimo, pateikė 2018-01-10 mokėjimo nurodymÄ Nr. 250, kuriame nurodyta, kad V. J. pervedė į Z. M. sÄ skaitÄ 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau kaip minėta Å¡is mokėjimo nurodymas pateiktas jau po įrodymų tyrimo, nėra iÅ¡tirta, ar iÅ¡ tiesų nukentėjusioji mokėjimo sumÄ gavo, todėl į Å¡is mokėjimo nurodytas nevertintinas. Aplinkybės dėl galimai kaltinamojo atlygintų sumų gali bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuosprendžio vykdymo procese.

Nukentėjusioji E. A. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 18,73 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17-18). Nukentėjusioji nurodė, kad bijojo kaltinamojo grasinimų, dėl patirto streso jai padidėjo cukraus kiekis kraujyje, padidėjo kraujospÅ«dis, kamuoja nemiga, baimė, kad kaltinamasis vėl kėsinsis į jos gyvybę ar sveikatÄ . Nurodė, kad neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus jai sukėlė ir kaimynės Z. M. patirtas smurtas, kadangi tai sukėlė pagrindÄ manyti, kad kita auka gali bÅ«ti ji pati.

Taip pat nukentėjusioji teigė, kad žlugo pasitikėjimas savimi , kamavo nesaugumo, bejėgiÅ¡kumo jausmas.Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su iÅ¡daužto durų stiklo pakeitimu. Kaltinamasis R. J. su reikalavimu priteisti iÅ¡ jo nurodyto dydžio turtinę žalÄ sutiko visiÅ¡kai. Kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra įrodyta byloje iÅ¡tirtais įrodymais, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas (1 t., b. l. 111-112), todėl iÅ¡ kaltinamojo priteistina 18,73 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais tyčiniais veiksmais neigiamai paveikė nukentėjusiosios psichinę sveikatÄ , kadangi grasindamas nužudyti, niokodamas turtÄ , naudojo psichologinį smurtÄ . Neabejotina, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , baimę dėl savo gyvybės bei sveikatos, kitus nepatogumus. Å ie nukentėjusiosios dvasiniai iÅ¡gyvenimai priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais.

Taip pat teismas įvertina ir tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad byloje jokių duomenų dėl nukentėjusiosios nurodytų sveikatos sutrikimų - padidėjusio cukraus kiekio, širdies skausmų, padidėjusio kraujospūdžio ir kad šie sutrikimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl jis turi realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo tokiose bylose: nuo 150 eurų (518 Lt) iki ~1500 EUR (5000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-408-507/2015, apeliacinės instancijos nutartys Nr. 1A-378-175/2016, 1A-187-175/2016, 1A-60-211/2016, 1A-257-135/2016).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus nustatant žalos dydį, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar neturtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkÅ«rimÄ , taip pat socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas 5000 eurų dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajai, atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiosios sveikatai, todėl yra mažintinas, iÅ¡ kaltinamojo jos naudai priteistina 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui - Kauno apylinkės teismo 2017-11-02 nutartimi 6 mėnesių laikotarpiui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris patikslintas 2017-12-01 nutartimi, altinamajam R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms Swedbank, AB, banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ne didesnei nei 10335,54 Eur sumai, leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytÄ sÄ skaitÄ , taip pat leidžiant R.

J. disponuoti kas mėnesį Å¡ioje sÄ skaitoje esančia pinigų suma, nevirÅ¡ijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio. BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu Å¡i priemonė tampa nebereikalinga. Nagrinėjamu atveju esantys duomenys patvirtina, kad pagrindai, kuriais buvo taikyta Å¡i procesinė prievartos priemonė nėra iÅ¡nykę, Å¡i proceso prievartos priemonė taikyta, siekiant užtikrinti civilinio ieÅ¡kinio įvykdymÄ . Nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinus, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki visiÅ¡ko priteisto žalos bei proceso iÅ¡laidų atlyginimo, sumažinant jo mastÄ iki 4000 Eur.

Proceso iÅ¡laidos Nukentėjusiosios Z. M. atstovas advokatas L. K. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo Z. M. naudai 1931,17 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (3 t., b. l. 80-92). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 6 dalimis, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo bylos sudėtingumÄ ir apimtį (byla iÅ¡nagrinėta dėl nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymo, atliktas pilnas įrodymų tyrimas, įvyko aÅ¡tuoni teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiosios atstovas surašė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį byloje, kuris buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies, teikė motyvuotus praÅ¡ymus skirti ekspertizę, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , Å¡ie praÅ¡ymai buvo tenkinti. Tačiau įvertintina ir tai, kad byloje yra vienas kaltinamasis, bylÄ sudarė du tomai, civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, todėl tokia reikalaujama priteisti suma yra neproporcinga suteiktoms paslaugoms bei atliktam darbui bei nuteistojo sudėtingai turtinei padėčiai (nedirbantis, iÅ¡ jo priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai), todėl, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo principais, mažintina iki 1200 Eur.

Atmestinas nukentėjusiosios atstovo argumentas, kad atstovavimo iÅ¡laidų suma yra nevirÅ¡ija maksimalių dydžių pagal Rekomendacijų kriterijus, nes Å¡is kriterijus nėra esminis BPK 106 straipsnio 2 dalies aspektu. Nors kaltinamojo gynėja po to tai, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio spendimo, pateikė 2018-01-10 mokėjimo nurodymÄ Nr. 251, kuriame nurodyta, kad V. J. pervedė į Z. M. sÄ skaitÄ 500 eurų proceso iÅ¡laidų atlyginti, tačiau kaip minėta Å¡is mokėjimo nurodymas pateiktas jau po įrodymų tyrimo, nėra iÅ¡tirta, ar iÅ¡ tiesų nukentėjusioji mokėjimo sumÄ gavo, todėl į Å¡is mokėjimo nurodytas nevertintinas.

Aplinkybės dėl galimai kaltinamojo atlygintų sumų gali bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuosprendžio vykdymo procese. Daiktiniai įrodymai byloje – Z. M. medicininiai dokumentai, saugomi prie bylos, grÄ Å¾intini juos pateikusioms gydymo įstaigoms. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmes:- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, tai yra griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes ir skirti R.

J. subendrintÄ bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , kaltinamojo iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme nuo 2016-03-03 20.30 val. iki 2016-03-04 13.57 val. (vienÄ parÄ ). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigoti R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:- dirbti ar bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje;- neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;- nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.R.

J. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Priteisti iÅ¡ R. J. 4000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. M. naudai.Priteisti iÅ¡ R. J. 18,73 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų, 73 ct) turtinės žalos bei 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. A. naudai.Priteisti iÅ¡ R.

J. 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiosios Z. M. naudai.Byloje Kauno apylinkės teismo 2017-11-02 nutartimi taikyto ir 2017-12-01 nutartimi patikslinto laikino nuosavybės teisių apribojimo R. J. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Swedbank, AB, banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) mÄ stÄ sumažinti iki 4000 Eur, leidžiant piniginių lėšų įplaukas į nurodytÄ sÄ skaitÄ , taip pat leidžiant R. J. disponuoti kas mėnesį Å¡ioje sÄ skaitoje esančia pinigų suma, nevirÅ¡ijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio ir palikti galioti iki visiÅ¡ko žalos bei proceso iÅ¡laidų atlyginimo.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus - Z. M. medicininius dokumentus – Asmens sveikatos istorijÄ F Nr. 025/a (136 lapai) ir specialistų asmens sveikatos istorijÄ F Nr. 025/a (99 lapai), asmens sveikatos kortelę (30 lapų), saugomus prie bylos, grÄ Å¾inti juo pateikusiai gydymo įstaigai – VÅ¡Ä® Kauno dainavos poliklinikai.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                Jurga Vasiliauskienė