44cc5f3e-e620-4c48-a76d-dad1b14ea6f3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-594/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00478-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistajam V.

A. (V. A.) nuteistojo gynėjui advokatui Kristupui AÅ¡miui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. (toliau – V. A.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 18 d. 16.00 val. iki 2019 m. birželio 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ V. A. konfiskuota 10 eurų, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sÄ skaitoje, kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. A. nuteistas už tai, kad iki 2019 m. birželio 18 d., 14.00 val. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir turėdamas tikslÄ platinti, prie savęs - kuprinėje neteisėtai laikė ne mažiau kaip 44 folijos lankstinukus, kuriuose įvairiais kiekiais supakuota 37,437 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. birželio 18 d., apie 14.00 val., prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), vienÄ lankstinukÄ , kuriame yra 0,947 g narkotinės medžiagos - kanapių, už 10 eurų neteisėtai pardavė I.

A., o likusius 43 lankstinukus, kuriuose supakuotos 36,49 g narkotinės medžiagos - kanapių, neteisėtai toliau laikė savo automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie to paties daugiabučio namo, paslėptas kuprinėje, kol 2019 m. birželio 18 d. 18.00 val. kratos metu šias medžiagas policijos pareigūnai surado ir paėmė.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį bei skirti jam Å¡velnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę, nesusijusiÄ su realia laisvės atėmimo bausme. 2.1. Skunde teigiama, kad V. A. paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nebuvo nuoÅ¡irdus ikiteisminio tyrimo metu ir savo kaltės nepripažino bei klaidino ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę iÅ¡ esmės, pilnai nurodydamas, kad tuo metu pats rÅ«kė „žolę“ ir pasidalindavo su draugu, jei Å¡is papraÅ¡ydavo, draugas jam yra davęs 10 eurų už „žolę“.

Toks aplinkybių nurodymas vienareikÅ¡miÅ¡kai reiÅ¡kia, kad kaltę V. A. pripažino, nes tiek pasidalinimas neatlygintinai, tiek ir pinigų paėmimas iÅ¡ draugo, tiek pardavimas yra toks pats platinimas. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad per visÄ laikotarpį, kol buvo taikomos procesinės prievartos priemonės prieÅ¡ nuteistÄ jį, nebuvo nustatyta itin intensyvaus nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis dėl galimo narkotikų realizavimo. Tokie asmenys net nebuvo nustatyti ar apklausti, todėl manipuliavimas kelių pokalbių ir SMS žinučių abstrakčiu turiniu yra tik prielaidos, kurios visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja nuteistojo pozicijai, jog jei pas jį praÅ¡ydavo duoti, tai jis narkotine medžiaga pasidalindavo, o jei duodavo pinigus tai paimdavo. 2.2.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistojo tėvo ir liudytojos I. A. parodymus, jog nuteistasis niekada pats nerÅ«kydavo „žolės“. Visų pirma nuteistojo tėvas yra garbaus amžiaus senjoras ir su sÅ«numi neleidžia laiko kartu, todėl visų aplinkybių gali ir nežinoti, o liudytoja I. A. nurodė, kad iÅ¡ nuteistojo tik pirkdavo „žolę“, su juo kartu laisvalaikio neleisdavo, todėl taip pat negalėjo žinoti ar pastarasis jÄ rÅ«ko. Teismas taip pat turėjo įvertinti tai, kad apeliantas nuteistas už augalinės kilmės narkotinės medžiagos platinimÄ , kuri nėra tokia pavojinga kaip kitos „sunkesnės“ narkotinės medžiagos.

Be to, dalis medžiagos taip ir liko neiÅ¡platinta, nes buvo surasta teisėsaugos pareigÅ«nų, todėl žymios žalos nebuvo padaryta. Nuteistojo veiksmai žymios žalos nepadarė ir liudytojai I. A., kuri buvo užfiksuota įsigijusi „žolės“ iÅ¡ nuteistojo. Tai ji patvirtino duodama parodymus. Visos Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad Å¡iuo metu nėra jokios bÅ«tinybės izoliuoti apeliantÄ nuo visuomenės. 2.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apeliantas iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino teisiamajame posėdyje, todėl jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikytas sutrumpintas įrodymus tyrimas ir BK 641 straipsnio taisyklė, tačiau prokuroras su tuo nesutiko, nes jo vertinimu visas rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas platinimui be vartojimo asmeniniams poreikiams.

Skunde pažymima, kad dėl kito kaltinamojo M. S., esant iÅ¡ esmės analogiÅ¡kam jo kaltės pripažinimui, teismo pozicija buvo kita ir teismas, perdavus bylÄ nagrinėti teisme, dėl kai kurių kaltinamųjų bylÄ iÅ¡skyrė į atskirtÄ ir pavyzdžiui kaltinamasis M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, nors minėtÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas anksčiau teistas, neiÅ¡nykus teistumui, teismo buvo pripažintas recidyvistu.

Net ir esant tokioms aplinkybėms, minėtam kaltinamajam buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kas patvirtina, kad proporcingumo principas apelianto atžvilgiu buvo pažeistas. 2.4. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino kaltę visiÅ¡kai ir savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo, ir teisingo teismo sprendimo priėmimo. Nors iki sulaikymo nuteistasis nedirbo ir nesimokė, tačiau vykstančio proceso metu jis mokėsi ir įgijo IT programuotojo specialybę bei pradėjo dirbti pagal individualiÄ veiklÄ , kas tik patvirtina, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta.

Apeliantas niekada anksčiau nėra teistas, taip pat nėra apskritai kada nors buvęs įtariamuoju, jis gyvena su senyvo amžiaus tėvais ir juos prižiÅ«ri. Nors nuteistasis ir yra anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai negali lemti pačios griežčiausios bausmės paskyrimo. Apelianto teigimu, atsižvelgus į veikos pavojingumÄ ir asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Juolab, kad tai neprieštarautų teismų formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-312-222/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-239-449/2018 ir pan.).

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, iÅ¡ esmės nesutinkama tik su V. A. paskirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas pripažino V. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisė laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Teismas, skirdamas bausmę, artimÄ BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, atsižvelgė į apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijÄ ir pobÅ«dį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), V.

A. kaltės formÄ (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (nusikaltimas įvykdytas siekiant finansinės naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad V. A. praeityje neteistas (t. 6, b. l. 184), tačiau ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 7, b. l. 36-39). Vertindamas V. A. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad jis nevedęs, gyvena kartu su tėvais, 2013-2016 metais nuteistasis konsultuotas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre dėl alkoholio vartojimo, įskaitoje dėl psichikos ir priklausomybės ligų neregistruotas (t. 5, b. l. 138).

Nors jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 7, b. l. 133), tačiau mokėsi ir įgijo jaunesniojo Java programuotojo specialybę (t.7, b. l. 69-70), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai ( t. 6, b. l. 113-114), nuo 2020 m. birželio 2 d. vykdo individualiÄ kompiuterių programavimo veiklÄ (t. 7, b. l. 71), taip pat į tai, kad apelianto tėvai yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, o mamai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra (t. 6, b. l. 115-117). Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad nėra nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Apylinkės teismas taip pat svarstė galimybę skirti nuteistajam Å¡velnesnę nei įstatyme numatytÄ bausmę. Ä®vertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas V. A. skyrė vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi iÅ¡skirtinė situacija, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos V. A. atžvilgiu Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomos. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis apylinkės teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, po veikos padarymo baigė mokslus, įgijo specialybę, pradėjo dirbti pagal individualiÄ veiklÄ , jo tėvams dėl garbaus amžiaus ir blogos sveikatos yra bÅ«tina priežiÅ«ra, nepripažintinos iÅ¡skirtinėmis.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, negalima laikyti mažiau pavojinga nei tipinės Å¡io straipsnio atitinkamoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir teigti, kad V. A. paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad apeliantui inkriminuota veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, jis ne iÅ¡ karto pripažino padaręs jam inkriminuotÄ veikÄ , davė klaidinančius parodymus, be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, narkotinių medžiagų platinimas, prieÅ¡ingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio.

Nors V. A. buvo nuteistas už vienÄ narkotinių medžiagų platinimo epizodÄ , t. y. jis nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už daugkartinį narkotinių medžiagų pardavimÄ ar kitokį platinimÄ , tačiau tai, jog nuteistasis vis dėlto turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, atskleidžia baudžiamojoje byloje esančios telefoninių pokalbių ir susiraÅ¡inėjimų SMS iÅ¡klotinės, taip pat rastų narkotinių medžiagų laikymo ypatybės (supakavimas, rastų paketėlių skaičius, laikymo vieta), kas visumoje su kitais bylos įrodymais rodo neatsitiktinį inkriminuotos veikos pobÅ«dį.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat ir visumÄ kitų aplinkybių, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo V. A. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais, o 2020 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi yra paskirtas savo mamos rūpintoju, kadangi visų bylos duomenų kontekste paminėtos aplinkybės nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juolab, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, būtinybė rūpintis senyvo amžiaus ligotais tėvais nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Be to, kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡tesnės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties dėl rÅ«pybos nuteistojo motinai nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo, nuteistasis turi dar du brolius ir tris seseris, kurie taip pat gali ir turi pareigÄ pasirÅ«pinti garbaus amžiaus tėvais, blogos sveikatos mama. Å iame kontekste pažymėtina, kad nusikaltimÄ padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su artimųjų priežiÅ«ra ir pan., prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Å¡velninimo.

Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ , apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

11. Pritariant skundžiamo nuosprendžio motyvams, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto asmenybe bei jo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo (mokėsi ir įgijo specialybę, pradėjo verstis individualia veikla) taip pat nėra pagrindas laikyti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ mažiau pavojinga ir teigti, kad V. A. paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, iki suėmimo V. A. ilgÄ laikÄ oficialiai niekur nedirbo (t. 7, b. l. 133), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2019 m. birželio 3 d. (t. 5, b. l. 186), nuolatinio legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, individualios veiklos pažymėjimÄ Ä¯sigijo tik nuo 2020 m. birželio 2 d., t. y. jau teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ (t. 7, b. l. 71).

Å ių aplinkybių visuma, sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumo klausimÄ , įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dį bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir ilgÄ laikÄ iki jos padarymo nuteistasis neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, yra itin aktuali, ji suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. A. nėra motyvuotas savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, pinigų pragyvenimui nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo linkęs prasimanyti nusikalstamu bÅ«du, kas iÅ¡ esmės jį charakterizuoja labiau neigiamai.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažino trečdaliu paskirtos bausmės, nors apeliantas iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino, neginčijo, kad įgijo ir laikė pas jį rastas narkotines medžiagas, tuo metu pats rÅ«kė ir kartais pasidalindavo su kitais, pagrindo Å¡velninti V. A. paskirtÄ bausmę taip pat nesudaro. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pagal BK 641 straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Å i taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, kad BK 641 straipsnis taikytinas tik esant minėtų sÄ lygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos Å¡ių sÄ lygų, BK 641 straipsnio nuostatos netaikytinos. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo nuosprendžiu.

Be to, bÅ«tina BK 641 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga yra ir asmens kaltės visiÅ¡kas prisipažinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-697/2015).

13. Apylinkės teismas pagrįstai dalinio apelianto kaltės pripažinimo nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalyje, bei visišku kaltės pripažinimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu V. A. keitė savo parodymus ir nebuvo nuoseklus. Iš pradžių nurodė, kad kratos metu jo kuprinėje rastas buteliukas su narkotinėmis medžiagomis yra ne jo, nes automobilis buvo paliktas su atvirais langais, durimis, šalia vaikščiojo žmonės (t. 2., b. l. 8-9).

Vėliau jis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę ir nurodė, kad narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms iÅ¡ asmens, kurį pažinojo kaip S. Ä®vykio dienÄ kieme taisė automobilį, prie jo buvo priėjusi kaimynė ir siÅ«lė kartu su ja parÅ«kyti „žolės“, bet jis atsisakė. „Žolės“ jis niekada niekam nepardavinėjo (t. 5 , b. l. 147-149). Apklausiamas apylinkės teisme V. A. taip pat nepripažino savo kaltės visiÅ¡kai, pakeitė savo parodymus dėl asmens iÅ¡ kurio įsigijo narkotines medžiagas, paaiÅ¡kinęs, kad narkotines medžiagas įsigijo iÅ¡ asmens vardu „S.“, pripažino, kad pasidalino su I.

A. pakuote kanapių už 10 eurų, supranta, kad padarė nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (t. 6, b. l. 129). Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teismų praktika visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, taip siekiant suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nenuoseklius apelianto parodymus, nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir nesudarė pagrindo konstatuoti, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo ir teisėtai V. A. atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų bei nesumažino jam paskirtos bausmės trečdaliu.

Nors nuteistojo teigimu, buvo pažeistas proporcingumo principas, nes kitam kaltinamajam M. S., iÅ¡skyrus jo bylÄ Ä¯ atskirÄ , esant iÅ¡ esmės analogiÅ¡kam jo kaltės pripažinimui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , teismas skirdamas bausmę taikė BK 641 straipsnio nuostatas, be to, Å¡velnesnės bausmės paskyrimas neprieÅ¡tarautų teismų formuojamai praktikai, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi teismas individualiai nagrinėja kiekvienÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir tik įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia dėl pagrindų taikyti BK 641 straipsnio nuostatas buvimo ar nebuvimo, galimumo skirti Å¡velnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta.

14. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, įvertino jo apylinkės teisme iÅ¡sakytÄ kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo elgesį, nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančius duomenis (mokėsi ir įgijo specialybę, pradėjo verstis individualia veikla, mokymosi įstaigos apibÅ«dinamas teigiamai) bei atsižvelgė į tai, kad didžioji dalis narkotinių medžiagų į apyvartÄ nepateko, nes buvo surastos ir paimtos policijos pareigÅ«nų, todėl veika realių sunkių ar neatstatomų padarinių nesukėlė, ir skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai jos dydį nustatė artimÄ minimaliam. Dar labiau Å¡velninti V. A. paskirtÄ bausmę ar neskirti laisvės atėmimo, teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

15. Nėra pagrindo sutikti ir apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo teiginius, kad jis narkotines medžiagas buvo įsigijęs savo reikmėms ir tik vienÄ kartÄ pasidalino su I. A., tačiau pernelyg sureikÅ¡mino nuteistojo tėvo ir liudytojos I. A. parodymus, jog nuteistasis niekada pats nerÅ«kydavo žolės. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, V. A. parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo savo reikmėms paneigia tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis jis svėrė ir pakavo įsigytas narkotines medžiagas mažesnėmis dozėmis, jo namuose buvo rastos svarstyklės ir folijos ritinys, į kuriÄ ir buvo pakuojamos narkotinės medžiagos, kurias neÅ¡iojosi kuprinėje, kur jos ir buvo rastos kratos metu.

Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad suvartojo tik vienÄ pakuotę iÅ¡ 45 vnt. ir daugiau nebevartojo, nebuvo nuo jų priklausomas. Tai, kad jis nerÅ«kydavo žolės patvirtino ir kartu su juo gyvenantis ir liudytoju apklaustas apelianto tėvas. Å iÄ aplinkybę nurodė ir liudytoja I. A., kuri nurodė, kad nuteistasis jai buvo sakęs, jog nerÅ«ko „žolės“, ji pati niekada su juo nėra rÅ«kiusi „žolės“, tik pirkdavo. Tai, kad minėta liudytoja ieÅ¡kojo bÅ«dų susisiekti su V. A. tik dėl narkotinių medžiagų įsigijimo patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga (elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir kaupimo protokolai, slapto sekimo protokolas).

Visos šios aplinkybės, vertinant jas baudžiamojoje byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir stenogramose esančių duomenų visumoje, paneigia apelianto teiginius, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo ir kitų liudytojų parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tikslo.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad V. A. inkriminuotas augalinės narkotinės medžiagos, o ne daug „sunkesnių“ sintetinių narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir platinimas, todėl Å¡i veika nėra tokia pavojinga, o paskirta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato kokios konkrečiai rÅ«Å¡ies narkotine ar psichotropine medžiaga neteisėtai disponuojant su tikslu jÄ platinti, atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Taigi, nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas su tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimu, bet ne su narkotinės ar psichotropinės medžiagos rÅ«Å¡imi.

Kadangi nagrinėjamu atveju toks tikslas neginčijamai nustatytas, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, net ir disponavimas augalinės kilmės narkotine medžiaga, turint tikslÄ platinti, patenka į įstatymo reguliavimo sritį ir negali bÅ«ti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Ä®statymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai, nes bet kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepriklausomai nuo to ar jos yra augalinės, ar sintetinės, platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

17. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, V. A. paskirtÄ artimÄ minimaliai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ar prieÅ¡taraujančiÄ teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams nėra jokio pagrindo. BK 75 straipsnio nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam vėlgi negali bÅ«ti taikomos, kadangi jis nuteistas už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ XXXVII BK skyriuje.

Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės V. A. paskirtos bausmės individualizavimui, teisėjų kolegijos vertinimu buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė