44cabda3-9bd7-4de5-b161-172b71fa384c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2S-2853-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-15471-2015-5             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens D. V. atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjos (iÅ¡ieÅ¡kotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Skaičių Å¡alis“ praÅ¡ymas dėl skolininko A. V. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) nustatyti, kad skolininkui A. V. nuosavybės teise priklauso: ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis; ½ transporto priemonės SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalis; ½ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 49 (keturiasdešimt devynių) akcijų dalis ir revolveris;

2) leisti realizuoti skolininkui ir jo sutuoktinei D. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nedalųjį turtÄ , ½ gautinų lėšų dalį pervedant skolininko sutuoktinei;

3) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal pateiktÄ projektÄ . Suinteresuotas asmuo D. V. nesutiko su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu. Jos nesutikimas grįstas dviem argumentais. Pirma, pareiÅ¡kėjos reikalavimas leisti realizuoti suinteresuotiems asmenims priklausantį nedalųjį turtÄ , ½ gautinų lėšų dalį pervedant suinteresuotam asmeniui, pažeidžia jo teises į nuosavybės neliečiamumÄ ir apsaugÄ . Antra, pareiÅ¡kėjos siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nepraktiÅ¡ka ir neracionali, pažeidžia suinteresuoto asmens interesus.

Naudojimui skirtinų žemės sklypo dalių plotai vizualiai yra panaÅ¡Å«s. Bet, siÅ«lant naudojimosi tvarkÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgta į tÄ faktÄ , jog pačiame suinteresuotam asmeniui priskirtinos žemės sklypo dalies viduryje yra projektuojamas kelias. Taip suinteresuotam asmeniui atitektų kur kas mažesnė (tiek plotu, tiek rinkos verte) žemės sklypo dalis. Kiti suinteresuoti asmenys neatsiliepė į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies:

1) nustatė, jog skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis; ½ transporto priemonės SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalis; ½ revolverio dalis; ½ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 49 (keturiasdešimt devynių) akcijų dalis ir ½ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 35 (trisdešimt penkių) akcijų dalis;

2) leido antstolei realizuoti skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nedalųjį turtÄ â€“ transporto priemonę SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir revolverį;

3) nustatė, jog, realizavus šį turtÄ , suinteresuotam asmeniui D. V. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta ½ lėšų, gautų realizavus turtÄ , dalis;

4) nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarkÄ â€“ skolininkui skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, 2015 m. rugpjūčio 4 d. schemoje-projekte pažymėta indeksu B, suinteresuotam asmeniui D. V. – žemės sklypo dalimi, 2015 m. rugpjūčio 4 d. schemoje-projekte pažymėta indeksu A.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjos naudai yra vykdomas 2015 m. sausio 30 d. vykdomasis įraÅ¡as dėl 168 564,96 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A.

V. Antstolė areÅ¡tavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonę SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), revolverį ir uždarųjų akcinių bendrovių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) akcijas. Antstolė 2015 m. kovo 31 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties.

Todėl jų turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Ginklas savo savybėmis yra toks pats turtas kaip ir bet koks kitas kilnojamasis turtas (su Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nustatytomis tokio turto įsigijimo ir naudojimo, taip pat disponavimo tokiu turtu iÅ¡imtimis). Revolveris buvo įgytas, suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad leidimÄ tam tikram turtui, įgytam po santuokos sudarymo, naudoti turi tik vienas sutuoktinis, nekeičia Å¡io turto nuosavybės teisių turinio.

Todėl teismas atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pripažinti revolverį skolininko asmenine nuosavybe, konstatuodamas, jog Å¡is turtas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nustatė, jog skolininkui priklauso ½ bendro turto dalis. Turtas – transporto priemonė ir ginklas – yra nedalus. Todėl teismas tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir leido realizuoti šį nedalųjį turtÄ , nustatydamas, jog skolininko sutuoktinei turi bÅ«ti sumokėta ½ lėšų, kurios bus gautos, realizavus šį turtÄ , dalis.

PareiÅ¡kėja pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Geoera“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. parengtÄ Å¾emės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemÄ -projektÄ , pagal kurį skolininkas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 157 832 kvadratiniai metrai, pažymėta indeksu B, jo sutuoktinė – žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 157 831 kvadratinis metras, pažymėta indeksu A. Skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė alternatyvių projektų / pasiÅ«lymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos pateiktas naudojimosi tvarkos projektas neturėtų pažeisti jos, skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų turtinių interesų, be to, užtikrins efektyvų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ skolininko turto dalį. Todėl teismas patenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir jos siÅ«lomu variantu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Suinteresuotas asmuo D. V., nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismo leidimas realizuoti nedalųjį turtÄ pažeidžia suinteresuotoasmens teises į nuosavybės neliečiamumÄ ir apsaugÄ ;skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nepraktiÅ¡ka ir neracionali, pažeidžia suinteresuoto asmens interesus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ projektÄ , pažeidė sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Pačiame suinteresuotam asmeniui skirtos naudotis žemės sklypo dalies viduryje yra projektuojamas kelias. Todėl sutuoktiniams tenkančios žemės sklypo dalys nėra lygios tiek savo plotu, tiek verte.PareiÅ¡kėja praÅ¡o palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ . Jos atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ yra grindžiamas Å¡iais argumentais:iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bendrojo nedalaus turto dalies yra neįmanomas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido realizuoti nedalųjį turtÄ . Teismo įpareigojimas sumokėti suinteresuotam asmeniui ½ lėšų, kurios bus gautos, realizavus turtÄ , dalį užtikrina suinteresuoto asmens interesus; suinteresuotas asmuo nesutinka su nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, bet nėra pateikęs alternatyvių pasiÅ«lymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad žemės sklypo dalių vertės yra nevienodos, bet nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių šį jo teiginį. Kiti suinteresuoti asmenys neatsiliepė į atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi tiek, kiek pirmosios instancijos teismas leido realizuoti jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nedalųjį turtÄ â€“ transporto priemonę ir ginklÄ â€“ ir pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lytu variantu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Jungtinės nuosavybės objekte nėra nustatytos savininkų nuosavybės teisės dalys (Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iÅ¡ieÅ¡kojimui į tokios nuosavybės objektÄ nukreipti yra bÅ«tinas skolininko turto dalies nustatymas, kas sudaro sÄ lygas tiksliai apibrėžti skolininko asmeninio turto apimtį ir vertę.

Civilinio kodekso 4.89 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma, kai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, iÅ¡skyrus daiktus, turimus bendrÄ ja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad bÅ«tų patenkinti kreditorių reikalavimai. Tik tada, kai teismine tvarka yra nustatoma skolininko turto dalis, gali bÅ«ti vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės objekto (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 3 dalis).

Skolininko dalis turi bÅ«ti nustatyta taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 4 dalis). Suinteresuoti asmenys, be kitų objektų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo transporto priemonę ir ginklÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Å¡ie daiktai yra nedalieji daiktai, nes, fiziÅ¡kai juos padalijus, jie apskritai negalėtų bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (Civilinio kodekso 4.6 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog apskritai nėra įmanomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nedalaus daikto dalies.

IÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į skolininkui priklausančias nedaliųjų daiktų dalis yra galimas. Tiesiog toks iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neperspektyvus ir nerezultatyvus, nes mažai tikėtina, kad atsirastų pirkėjas, kuris bÅ«tų suinteresuotas įsigyti, pavyzdžiui, automobilio ir / ar ginklo dalį. Vykdant tokį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bÅ«tų paneigti tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesai ir nebÅ«tų paisoma interesų pusiausvyros vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir leido realizuoti suinteresuotiems asmenims priklausančius nedaliuosius daiktus – automobilį ir ginklÄ .

Toks Å¡io bendrojo turto realizavimo bÅ«das užtikrins pareiÅ¡kėjos, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojos, esminį interesÄ kuo pigiau, paprasčiau ir greičiau gauti savojo reikalavimo patenkinimÄ . Be to, bus užtikrinti ir skolininko interesai, nes nuo to, kada bus patenkintas iÅ¡ieÅ¡kotojos pagrindinis reikalavimas, tiesiogiai priklauso skolininko mokėtinų palÅ«kanų ir dengtinų vykdymo iÅ¡laidų dydžiai. Taip pat taip bus užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis vykdymo procesas, o to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidimas realizuoti nedaliuosius daiktus neproporcingai neriboja ir apeliantės teisių. Ji nuosavybės teise valdo ginčo daiktų dalį. Vadinasi, ji turi teisę savo nuožiÅ«ra spręsti, kaip disponuoti jai priklausančiu turtu (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Ginčo daiktai bus realizuoti be apeliantės, kaip bendraturtės, valios. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, leisdamas realizuoti turtÄ , kartu nustatė, jog apeliantei turi bÅ«ti sumokėta ½ lėšų, kurios bus gautos, realizavus turtÄ , dalis.

Vadinasi, apeliantė, realizavus ginčo daiktus, gaus piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ daiktų dalį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , faktiÅ¡kai atidalijo ginčo daiktus iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės (Civilinio kodekso 4.90 straipsnis). Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra įstatymo numatyta ir todėl teisėta priemonė, kuria daikto likimas gali bÅ«ti paveiktas be vieno bendraturčio ar net visų bendraturčių valios (Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.90 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimas teismine tvarka yra sprendžiamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, suinteresuotam asmeniui (bendraturčiui ar jo kreditoriui) pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį. IÅ¡ kitos pusės, kasacinis teismas konstatavo, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.90 straipsnio 3 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirÄ daiktÄ kaip savarankiÅ¡kÄ objektÄ , į kurį bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Apeliantė nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido realizuoti ginčo daiktus, taip pažeisdamas apeliantės, kaip bendraturtės, interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti, jog apeliantė ir jos sutuoktinis, tiek iki buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, tiek ir juos pradėjus, galėjo savo susitarimu ar teismine tvarka pasidalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ (Civilinio kodekso 3.116 straipsnis) ir taip užsitikrinti savuosius interesus.

Sutuoktiniai nepasinaudojo tokia galimybe. Apeliantė teigia, jog skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teisėtus interesus. Å iam teiginiui pagrįsti nurodo argumentus, jog pačiame jai skirtos naudotis žemės sklypo dalies viduryje yra projektuojamas kelias. Todėl jai ir sutuoktiniui tenkančios žemės sklypo dalys nėra lygios tiek savo plotu, tiek verte.Apeliantei pirmosios instancijos teisme buvo suteikta galimybė atsiliepti ir kartu atsikirtinėti į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl skolininko dalies nustatymo.

Jai buvo žinomas pareiškėjos siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantas. Apeliantė nesutiko su pareiškėjos siūlymu, bet nepateikė alternatyvaus naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. To ji nepadarė ir apeliacinės instancijos teisme, kuriam įstatymo numatytais atvejais gali būti teikiami nauji įrodymai (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai nėra pakankami išvadai, jog nustatytoji naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės, interesus, daryti.

Aplinkybė, jog žemės sklype yra projektuojamas kelias, kurio didžioji dalis driekiasi apeliantei skirtinos naudotis žemės sklypo dalimi, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypo dalys yra nelygiavertės savo plotu ir verte. Apeliantė nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių jos argumentus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia apeliantės interesus. Vėlgi akcentuotina, jog naudojimosi bendru daiktu tvarka – pirmiausia bendraturčių susitarimo reikalas (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis).

Apeliantė ir jos sutuoktinis galėjo nusistatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri bÅ«tų abipusiÅ¡kai priimtina ir maksimaliai užtikrintų apeliantės interesus. Bet sutuoktiniai vėlgi nepasinaudojo tokia galimybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir leidimo realizuoti nedaliuosius daiktus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko turto dalį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijose.

PareiÅ¡kėja 2015 m. rugpjūčio 17 d. patikslintu praÅ¡ymu susiaurino praÅ¡ymo dalykÄ ir nebereikalavo skolininko dalies uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijose nustatymo. Be to, ji pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo iÅ¡registruotas Å¡ios bendrovės akcijų areÅ¡tas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nebuvo pagrindo nustatyti skolininko turto dalį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijose. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamos nutarties dalį dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

PareiÅ¡kėja patyrė 174 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . PraÅ¡o priteisti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

PareiÅ¡kėjos ir apeliantės suinteresuotumas Å¡ios bylos proceso baigtimi yra skirtingas. Atskirasis skundas, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir keistinas, yra atmestas. Todėl teismas priteisia pareiÅ¡kėjai iÅ¡ apeliantės 174 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis, 443 straipsnio 1 ir 6 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:

                  pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo:             nustatyti, kad A. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su D. V. sudaro ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis, ½ transporto priemonės SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), dalis, ½ revolverio Kora ME Flobert 2.5, ginklo numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalis ir ½ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) 49 (keturiasdešimt devynių) akcijų dalis.

             Palikti kitÄ nutarties dalį nepakeistÄ .              Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Skaičių Å¡alis“ iÅ¡ D. V. 174 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .                                                                            Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka